Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P. (antstolis, kurio veiksmai skundžiami), A. P., R. P. (išieškotojai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0171/23/01185 duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2022 pagal ieškovų R. P. ir A. P. ieškinį atsakovams D. T., Č. D. dėl žemės servituto nustatymo, atsakovei R. T. dėl pirkėjo teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. K. B., atstovaujama J. L., A. M., A. G., R. G., K. G., ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies ir, be kita ko, nuspręsta: nustatyti žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotą servitutą, UAB „Geodezinis planas“ 2019 m. gruodžio 13 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėtą S1 ir apibrėžtą žemės sklypo ribų posūkio taškais 3 - 26 - 27 - 4, suteikiantį teisę žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (216 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; nustatyti žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių neterminuotą servitutą, UAB „Geodezinis planas“ 2019 m. gruodžio 13 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėtą S2 ir apibrėžtą žemės sklypo ribų posūkio taškais 28 - 4 - 6 - 7 - 33 - 32 - 31 - 30 - 29, suteikiantį teisę žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkui naudotis 4 m pločio (141 kv. m ploto) keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant naudojimosi juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; priteisti solidariai iš ieškovų A. P. ir R. P. atsakovui D. T. 1 143,88 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą; priteisti solidariai iš ieškovų atsakovei Č. D. 1 752,32 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 13 d. Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-244-828/2023 priėmus nutartį, kuria Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. liepos 5 d. išieškotojams A. P. ir R. P. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-1813-356/2022.

Suinteresuotas asmuo A. P. antstolei B. P. pateikė 2023 m. liepos 5 d. prašymą priimti vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad dalyje, kurioje nustatytas kelio servitutas yra šiltnamis, akmenų krūva, naudotis servitutu trukdo D. T. priklausanti tvora, prašė užtikrinti teismo sprendimo vykdymą pašalinant kliūtis, trukdančias naudotis servitutu. Antstolė B. P. 2023 m. liepos 7 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-171-17678, nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1813-356/2022. Antstolė B. P. 2023 m. liepos 13 d. priėmė įpareigojimą atlikti veiksmus Nr. S-23-171-18168, kuriuo skolininką D. T. įpareigojo: 1) vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, suteikiant teisę viešpataujančio žemės sklypo savininkui naudotis 4 m pločio keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 2) per 10 darbo dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos pašalinti visas sklype esančias kliūtis, kurios trukdo viešpataujančio daikto savininkui naudotis 4 m pločio servitutiniu keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (skundžiamas patvarkymas).

Vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXXI skyriaus normų. Suinteresuotam asmeniui pasirinkus šį savo pažeistų teisių gynybos būdą, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro skunde nurodytų antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas dėl šios teisės normos yra išaiškinęs, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 26 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pasirinkus savo teisių gynybos būdą, paduodant skundą dėl antstolės B. P. 2023 m. liepos 13 d. įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-23-171-18168, kartu prašant nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/23/01185 kaip pradėtą be teisinio pagrindo, nustatytinas ir įvertintinas šio patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas bei ar pagrįstas skolininko prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė B. P. 2023 m. liepos 7 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2023 m. liepos 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1813-356/2022. Vykdomosios bylos Nr. 0171/23/01185 duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjęs 2022 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjas D. T. antstolės patvarkymo, kuriuo vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti, neskundė.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 624 straipsnio 2 dalyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės, tarp kurių yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (8 punktas). Teisės doktrinoje pasisakant dėl CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo nurodoma, kad, taikant šią priverstinio vykdymo priemonę, antstolis turi teisę duoti skolininkui nurodymus atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti, siekiant vykdomojo dokumento įvykdymo (Jokubauskas, R. ir kt. Vykdymo procesas: asmens teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas, 2022 m., p. 190).

Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo antstoliui suteiktus įgalinimus, nesutiktina su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad teismo sprendimu šalies neįpareigojus atlikti konkrečių veiksmų (pašalinti objektą ar kita) teismo sprendimo vykdymas yra nėra galimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatyta daiktinė teisė – kelio ir inžinerinių tinklų komunikacijų koridorių servitutas, ši teisė turi turinį, teismo sprendime nurodytos ir konkretesnės suteikiamos teisės: teisė naudotis 4 m pločio keliu važiuoti, eiti, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, todėl argumentas, kad toks sprendimas negalėtų būti vykdomas yra nepagrįstas. Teismui nustačius servitutą buvo pritaikytas CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytas civilinių teisių gynimo būdas ir suinteresuotiems asmenims pripažinta teisė naudotis svetimu, pareiškėjui priklausančiu turtu (išspręstas teisinis naudojimosi svetimu turtu klausimas), tačiau tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta faktiškai, gali būti reikalingos priverstinio vykdymo priemonės. Pareiškėjas negali trukdyti naudotis servitutu. Atsižvelgiant į nurodytą, antstolės B. P. įpareigojimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, suteikiant teisę viešpataujančio žemės sklypo savininkui naudotis 4 m pločio keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (pirmasis įpareigojimas) nėra priimtas viršijant jai, kaip antstolei, suteiktus įgaliojimus (CPK 585 straipsnio 1 dalis, CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatytina, ar antstolė B. P. neviršijo įgaliojimų, įpareigodama pareiškėją (skolininką) atlikti aktyvius veiksmus, t. y. per 10 darbo dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos pašalinti visas sklype esančias kliūtis, kurios trukdo viešpataujančio daikto savininkui naudotis 4 m pločio servitutiniu keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir eiti pėstiesiems nenustatant juo apribojimų, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (antrasis įpareigojimas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo vertinimu, jis gali būti įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus tik kitoje byloje priėmus teismo sprendimą, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-1813-356/2022, buvo nustatytas servitutas, o servituto, kaip daiktinės teisės, įgyvendinimas yra kitos bylos dalykas, be to, antstolio atliekami veiksmai turi būti nurodyti vykdomajame rašte. Tokiu būdu aiškinant civilinių teisių gynimą ir teismo sprendimų vykdymą kitos bylos, t. y. bylos dėl servituto įgyvendinimo, taip pat galėtų neužtekti siekiant apginti viešpataujančio daikto savininko teises, nes teismui kitu sprendimu tarnaujančio daikto savininką įpareigojus atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., patraukti akmenį, tarnaujančio daikto savininkas servitutu apsunkintoje sklypo dalyje gali padėti kitus objektus ir pan. Teismo sprendimų vykdymas negali būti suprantamas vien kaip vykdomajame rašte pažodžiui nurodytų veiksmų atlikimas. Kaip minėta, įstatymų leidėjas antstoliui suteikė specialius įgaliojimus, tarp kurių ir įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismo sprendimas nustatyti servitutą gali būti vykdomas priverstine tvarka (pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-601-390/2021).

Priverstinio vykdymo procesas yra viena pagrindinių realios asmenų teisių apsaugos garantijų, kurios tikslas yra užtikrinti veiksmingą vykdytinų dokumentų vykdymą ir kuo greičiau atkurti socialinę taiką, išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 50 punktas). Tai reiškia, kad vykdymo procese taikomos priemonės turi būti nukreiptos į realų ir efektyvų vykdytinų dokumentų įvykdymą.

Priimtas teismo sprendimas sukėlė teisines pasekmes tiek pareiškėjui (skolininkui), kuris yra tarnaujančio daikto savininkas, tiek suinteresuotiems asmenims (išieškotojams), kurie yra viešpataujančio daikto savininkai, ir nulėmė pareiškėjo teisių sumažėjimą išieškotojų naudai. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suinteresuoti asmenys (išieškotojai) įgijo teisę naudotis pareiškėjui priklausančiu daiktu, o pareiškėjui kilo pareiga vykdyti teismo sprendimą. Tuo tarpu antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, neturi teisės nustatyti skolininkui neproporcingų ir neatitinkančių vykdomojo rašto turinio įpareigojimų – įpareigoti įrengti kelią ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje teismas nenustatė, kad antstolė B. P. būtų nustačiusi neproporcingus ir už teismo išduoto vykdomojo rašto ribų išeinančius įpareigojimus, kadangi vykdomosios bylos Nr. 0171/23/01185 duomenimis servituto vietoje 2023 m. liepos 13 d. (skundžiamo patvarkymo priėmimo data) buvo tik nesudėtingai pašalinami objektai, kaip antai šiltnamis, tvoros segmentai, kauburys apdengtas plėvele, kilnojamas vandens rezervuaras, akmenys, kilnojama krosnelė. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu didžioji dalis šių kliūčių (objektų) buvo pašalintos. Skundžiamame antstolės įpareigojime pašalinti kliūtis yra aiški nuoroda į servituto plotą su įvardytais posūkių taškais, kurie atitinka nurodytus 2022 m. gruodžio 14 d. teismo sprendime. Įpareigojimo, kuris būtų susijęs su didesniu nei teismo sprendime nustatytas servituto plotas, antstolė pareiškėjui nenustatė. Darytina išvada, kad antstolė B. P., įpareigodama pareiškėją pašalinti sklype esančias kliūtis (antrasis įpareigojimas) veikė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo nutraukti vykdomąją bylą. Pareiškėjas skunde nenurodė pagrindo, kuriuo, jo vertinimu, galėtų būti nutraukta vykdomoji byla. Teismas nagrinėjamu atveju pagrindo vykdomajai bylai nutraukti nenustatė (CPK 629 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas antstolės B. P. 2023 m. liepos 13 d. įpareigojimas atlikti veiksmus Nr. S-23-171-18168 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Suinteresuotų asmenų prašymas vadovaujantis CPK 299 straipsniu kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato A. L. atmestinas. Vertinimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja atskirosios nutarties priėmimo pagrindai, įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai – byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti teismui procesinius prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo, tačiau tokie prašymai teismui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5-943/2020). Nagrinėjamu atveju nenustatyta esant pakankamam pagrindui priimti CPK 299 straipsnyje nustatytą atskirąją nutartį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 Dėl Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo skelbimo paskelbto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 7 punktas), todėl suinteresuoti asmenys (išieškotojai) gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą ir pasiekti tokį rezultatą, koks būtų patenkinus šį prašymą, t. y. teismui kreipusis į Lietuvos advokatūrą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolio veiksmų.

Atmesti suinteresuotų asmenų A. P. ir R. P. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos advokatūrą.

Nutarties nuorašą siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.