- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-601-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18622-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- Č. P.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.22Kiti su apeliacija susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Raimundas Stanislauskas, Z. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Č. P. antstoliui Raimundui Stanislauskui 2020 m. spalio 19 d. pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01161, kuriuo atsisakė mokėti 27 Eur vykdymo išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. spalio 5 d. gavo antstolio įpareigojimą Nr. S-20-70-22712 vykdyti Kauno apylinkės teismo sprendimą, įpareigojantį leisti naudotis servituto teise - neatlygintinai naudotis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalimi prižiūrėti ir remontuoti namą (duomenys neskelbtini). Kartu su įpareigojimu pareiškėjas gavo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą 27 Eur sumai. Pareiškėjui teismo sprendimas yra žinomas, jis leidžia Z. P. naudotis servitutu, nes yra suinteresuotas, kad jai priklausančio namo siena būtų kuo greičiau suremontuota, nes šiuo metu siena yra avarinės būklės ir gresia griūtis. Išieškotoja Z. P. kreipėsi į antstolį dėl vykdymo veiksmų kai nebuvo tam būtinybės, todėl vykdomosios bylos administravimo išlaidas turi apmokėti išieškotoja.
3. Antstolis Raimundas Stanislauskas 2020 m. lapkričio 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, perdavė skundą su antstolio patvarkymu dėl skundo bei vykdomosios bylos kopiją Kauno apylinkės teismui.
4. Nurodė, kad nėra vykdomas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-1922-285/2020. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima tenkinti skundą. Skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
5. Suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Teismas nurodė, kad skundžiamas konkretus antstolio veiksmas, t. y. 2020 m. spalio 1 d. įpareigojimo Nr. S-20-70-22712 (vykd. b. l. 7), pagrindu paskaičiuotos vykdymo išlaidos (vykd. b. l. 6), iš viso 27,70 Eur sumai.
8. Teismas darė išvadą, kad antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 (vykd. b. l. 3) vykdymui 2020 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S-20-70-22672 bei išsiųsdamas 2020 m. spalio 1 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-20-70-22698 bei įpareigojimą Nr. S-20-70-22712 skolininkui, laikėsi teisės aktų reikalavimais nustatytos vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarkos.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nurodė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 14 d. (nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020) priėmimo iki 2020 m. spalio 13 d. skolininkas (pareiškėjas) nesudarė sąlygų išieškotojai faktiškai naudotis servitutu (patekimo į sklypą laikui ar nuolat nepašalino tvoros segmento, o jį pašalinus kreipėsi su pareiškimu į policiją). O skolininko teiginiai, kad jis netrukdė naudotis servitutu yra deklaratyvūs, jo naudojimosi tvarkos aiškinimas neatitinka 2020 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 turinio, byloje nėra jokių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad 2020 m. rugsėjo – spalio mėnesį jo pozicija būtų pasikeitusi. Teismas darė išvadą, kad išieškotoja pagrįstai pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo 2020 m. rugsėjo 28 d. Priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01161 buvo pradėti pagrįstai (CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Vykdymo išlaidas (27,70 Eur) dėl kurių kilo ginčas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 27 Eur ir išlaidos paštui – 0,70 Eur. Teismas sprendė, kad antstolio apskaičiuota vykdymo išlaidų suma (27 Eur) atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nepažeidžia Sprendimų vykdymo instrukcijos 120 punkto reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas Č. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nutartį iš jos aprašomosios dalies pašalinant tikrovės neatitinkančius teiginius: 1. „patenkant į servituto plotą buvo atkeltas savavališkai įrengtas ir patekimą į servituto plotą užtveriantis tvoros aklinas segmentas“. 2. „skolininkas nepakeitė savo pozicijos dėl patekimo į jo sklypą galimybių ir toliau iš pareiškėjos reikalauja vadovautis ne teismo nustatytu servitutu, o jo anksčiau nagrinėjant bylą teisme išsakyta pozicija, įvardydamas tai kaip jo leidimą naudotis servitutu. Taip pat jis nepakeitė ir pozicijos dėl stacionarios tvoros servituto vietoje buvimo“. Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nei nagrinėjamoje byloje, nei civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 dėl servituto nustatymo nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų savavališkai įrengęs kažkokį užtvėrimą, trukdantį patekti į servituto plotą.
11.2. Teismo sprendime dėl servituto nustatymo nebuvo nustatyta, kad teisę naudotis servitutu namo savininkė Z. P. turi įgyvendinti patekdama į Č. P. sklypą per tarpą tarp namų, išardant tvorą. Paprastai žmonės į kaimyninius žemės sklypus patenka pro vartus ir šiuo atveju galimybė Z. P. naudotis teismo nustatytu servitutu yra suteikiama patenkant į sklypą per vartus, ko pareiškėjas ir reikalauja.
11.3. Neištaisius bylos nutarties motyvuojamoje dalyje klaidingus teiginius, kaimyninio namo savininkė Z. P. arba jos pasamdyti darbininkai gali reikalauti išmontuoti Č. P. teritoriją saugančią tvorą arba patys ją išgriauti.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacine tvarka nėra skundžiamas šioje byloje kilusio ginčo dėl antstolio veiksmų teisėtumo išnagrinėjimo rezultatas, apeliantui vien siekiant kai kurių motyvų ir išvadų iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies pašalinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos procesinės baigties nepasisako (CPK 320 straipsnis).
14. Pasisakydamas dėl galimybės skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus atskirai nuo jo rezoliucinės dalies, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kvestionuoti procesinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017).
15. Atsižvelgiant į nutarties 14 punkte nurodytus išaiškinimus, teisė kvestionuoti motyvuojamojoje dalyje padarytas išvadas ir išdėstytus motyvus savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, siejama su jų poveikiu byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir galimybe jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Todėl atskirojo skundo prašymo ir argumentų pagrįstumas vertintinas būtent tik paminėtu aspektu, tačiau nevertinant iš naujo teismo nutartyje konstatuotų bylos faktinių aplinkybių (ne)įrodymo.
16. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip nepagrįstomis: „patenkant į servituto plotą buvo atkeltas savavališkai įrengtas ir patekimą į servituto plotą užtveriantis tvoros aklinas segmentas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į nutarties 14-15 punktus, nepasisako dėl teismo nutartyje konstatuotų bylos faktinių aplinkybių (ne)įrodymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo (apelianto) pozicijos dėl galimybių išieškotojai patekti į jo sklypą ir jų vertinimas, gali turėti įtakos byloje dalyvaujančių asmenų santykiams ateityje, t. y. išieškotoja ateityje gali reikalauti išmontuoti pareiškėjo teritoriją saugančią tvorą.
18. Pažymėtina, kad apeliantas savo skundą dėl antstolio veiksmų argumentavo nepagrįstu vykdomojo rašto pateikimu vykdyti bei jo priėmimu. Todėl teismas nagrinėdamas antstolio veiksmų teisėtumą priimant vykdomąjį raštą vykdyti, analizavo faktines aplinkybes ir darė išvadas dėl ginčo, ar nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą ir paskaičiavo vykdymo išlaidas, o ne dėl bylos šalių santykių dėl ginčo sklype stacionarios tvoros vietos, jos pakeitimo ar antstolio įpareigojimo skolininką vykdyti teismo sprendimą nevykdymo teisėtumo ar antstolio surašyto nevykdymo akto teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios teismo išvados turi teisinę reikšmę tik nagrinėjamos bylos išsprendimui ir baigčiai, bet ne dalyvaujančių asmenų teisiniams santykiams ateityje, t. y. prejudicinę galią.
19. Taigi teismo išvada, kad: „skolininkas nepakeitė savo pozicijos dėl patekimo į jo sklypą galimybių ir toliau iš pareiškėjos reikalauja vadovautis ne teismo nustatytu servitutu, o jo anksčiau nagrinėjant bylą teisme išsakyta pozicija, įvardydamas tai kaip jo leidimą naudotis servitutu. Taip pat jis nepakeitė ir pozicijos dėl stacionarios tvoros servituto vietoje buvimo“ iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nešalintina.
20. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų byloje surinktų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, nagrinėjamu atveju pagrįstomis visa bylos medžiaga.
21. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad teismo išvados daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti neigiamus teisinius padarinius, kildinamus iš naudojimosi teismo nustatytu servitutu aplinkybių. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.