Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2134-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-05
Bylos Nr.: e2A-2134-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03158-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: M. S.
Trečiasis asmuo: I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sporto inovacija“, K. T., M. T., Vilniaus rajono savivaldybė, akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2134-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03158-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 2.2.2.3.2.1 (S) .

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ir atsakovės M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei M. S. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sporto inovacija“, K. T., M. T., Vilniaus rajono savivaldybė, akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. ieškiniu prašė nustatyti atsakovės M. S. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatytos schemoje 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krianta“ pažymėtu indeksu S, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku ir dviem kryptimis įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), priteisiant iš ieškovo A. M. atsakovės M. S. naudai 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje iš esmės nurodė, kad:

1.1. Ieškovui kartu su sutuoktine bendros jungtinės nuosavybės teise pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 2,1681 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo žemės sklypo plano duomenis privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo buvo numatytas 19 m pločio keliu. Plane taip pat matyti, kad tarp kelio ir ieškovo žemės sklypo yra griovys, kuris susidarė dėl kelio statybos darbų įrengiant kelio sankasą, o įvažiuoti į žemės sklypą galima tik įrengus nuovažą nuo kelio.

1.2. Ieškovo žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sporto inovacija“ žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su keliu. Iš šio žemės sklypo plano duomenų matyti, kad tarp sklypo ir kelio yra griovys, į šį žemės sklypą įvažiuoti galima taip pat tik įrengus nuovažą nuo kelio. UAB „Sporto inovacija“ kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą įrengti kelio nuovažą tikslu įvažiuoti į žemės sklypą, tačiau 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.6)2-694 buvo atsisakyta išduoti leidimą įrengti nuovažą, nurodant, kad prašoma įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, o valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Taip pat buvo nurodyta, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3, reikalavimus, pagal kurio 165 punktą, krašto keliuose naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Kadangi artimiausia nuovaža Vievio kryptimi nuo žemės sklypo ribos yra 173 m, Nemenčinės kryptimi nuo žemės sklypo ribos – už 272 m, nėra galimybių leisti įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 į žemės sklypą. Kelių direkcijos teigimu, privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaiminiuose sklypuose (t. y. naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant). Ieškovas, atsižvelgdamas į analogišką faktinę situaciją, papildomai į Kelių direkciją dėl leidimo įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės Krašto kelio Nr. 108 dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo papildomai nesikreipė, bandydamas spręsti privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo klausimą nuo esamos nuovažos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kelio servitutą.

1.3. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu 14,1811 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslu išspręsti privažiavimo klausimą ieškovas kreipėsi į UAB „Krianta“, kuri 2020 m. rugsėjo 14 d. parengė kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype schemą. Pagal Servituto schemą nuo esamos nuovažos per atsakovės žemės sklype esamą kelią numatomas servitutas privažiuoti prie ieškovo žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu tarp taškų 11–13, servituto plotas 1039 kv. m.

1.4. Ieškovas per savo atstovę 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu nustatyti kelio servitutą notarine sutartimi, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, kad kelio servitutas suvaržytų jos, kaip savininkės teises nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu; sumažės sklypo vertė; dėl triukšmo pablogėtų gyvenimo kokybė; sklype yra nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – (duomenys neskelbtini) akmuo su plokščiadugniu dubeniu ir servitutinis kelias greta nurodyto akmens turės neigiamą poveikį kultūros vertybei. Atsakovė pasiūlė servitutą nustatyti nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

1.5. Atsakovei priklausančiame žemės sklype nuo kelio krašto įrengta nuovaža, o nuo ieškovo žemės sklypo iki atsakovės nuovažos yra apie 289 m. Patekimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra labiau pateisinamas atsakovei priklausančiame žemės sklype esančiu keliu. Kadangi ieškovo prašomoje servituto nustatymo vietoje atsakovė naudojasi faktiniu keliu iki pat gyvenamojo namo, tai paneigia atsakovės argumentą, jog servitutinio kelio įrengimas turės neigiamą poveikį greta esančiai kultūros vertybei, juolab, kad dar arčiau šios vertybės yra valstybinės reikšmės kelias Nr. 108, kuris per visą egzistavimo laiką jokios žalos akmeniui nepadarė.

1.6. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas nepablogins atsakovės žemės sklypo. Servitutas suprojektuotas atsakovės žemės sklype esančio faktinio kelio vietoje, yra 6 m pločio, 1039 kv. m ploto (lyginant su visu žemės sklypo plotu, sudaro tik 0,73 proc. sklypo ploto), t. y. racionaliai naudojant žemę, tai yra tinkamas būdas išspręsti ieškovo patekimą į jam priklausantį žemės sklypą ir tik tiek, kiek reikia transporto priemonėms įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo. Apie 1/2 servituto ploto jau yra atsakovės naudojama važiavimui, todėl atsakovės nuosavybės teisės bus papildomai suvaržytos servituto nustatymu tik dėl ½ ploto, t. y. dėl 519 kv. m. Kadangi atsakovė ateityje planuoja savo žemės sklypą dalinti į mažesnius žemės sklypus, turės suplanuoti vidaus kelių tinklą, o dalyje žemės sklypo jau būtų įrengtas kelias. Be to, atsakovės žemės sklypas yra didžiausias iš šalia ieškovo esančių žemės sklypų, jie yra tris kartus mažesni nei ieškovo žemės sklypas, todėl papildomo kelio servituto nustatymas kituose žemės sklypuose neproporcingai suvaržytų savininkų teises, o pastarieji taip pat sutikimo nedavė.

1.7. Ieškovo siūlomas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklype yra logiškas, vienintelis ekonomiškas ir įmanomas būdas patekti į ieškovo žemės sklypą. Kelio servituto nustatymas atsakovės siūlomoje vietoje yra sudėtingesnis. Iš nuovažos nuo kelio Nr. 108 numatytas patekimas į vietinės reikšmės kelią, atsakovės siūlomoje servitutų nustatymo vietoje įvažiavimui su posūkiu į kairę pusę nėra tinkamo posūkio spindulio, jis yra per arti kelio Nr. 108. Norint patekti prie siūlomo įvažiavimo važiuojant Vievio kryptimi reikėtų, pasukus į dešinę, staigiai sukti į kairę, nes siūloma vieta yra beveik pačioje sankryžoje, todėl norint įrengti įvažiavimą atsakovės siūlomoje vietoje saugaus eismo organizavimui reikėtų įrengti žiedą arba įvažiavimą projektuoti toliau nuo sankryžos su kelių Nr. 108. Abiem atvejais tai pareikalautų papildomų servitutų ir neproporcingų ieškovo išlaidų.

1.8. Ieškovas negali patekti kitokiu būdu į savo žemės sklypą jokiomis transporto priemonėmis neįrengus nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio krašto, o naujų nuovažų įrengimas nuo kelio Nr. 108 nėra galimas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus, nes ieškovo žemės sklypas išsidėsto tarp esamų nuovažų, esančių 500 metrų atstumu viena nuo kitos. Neturint galimybės patekti į žemės sklypą su bet kokia technika ar transportu, ieškovas negali naudoti savo nuosavybės pagal paskirtį.

1.9. Prašomas nustatyti kelio servitutas iš esmės atima atsakovės teisę žemės ūkio veiklai naudoti apie 519 kv. m ploto arba tik 0,37 procentai jai nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, o kita ½ servituto dalimi atsakovė ir toliau naudosis važiavimui. Atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 40 900 Eur, todėl prašomo nustatyti servituto ploto (0,73 procentai) vidutinė rinkos vertė sudaro 298,57 Eur. Ieškovas siūlo atsakovei 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją, kuri yra tris kartus didesnė už vidutinę servituto ploto kainą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Atsakovės nepertraukiamai valdomame nuosavybės teisėmis 26 metus žemės sklype niekuomet nebuvo įregistruota jokių apribojimų, susijusių su servitutinių kelių nustatymu ir/ar jų įrengimu. Šiame sklype stovi ir šeimos gyvenamasis namas bei kiti statiniai. Atsakydama 2020 m. spalio 19 d. į ieškovo pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo motyvuotai išdėstė nesutikimą su pasiūlymu, pridėjo pagrindžiančius dokumentus ir nurodė, jog ieškovo patekimas į jo sklypą būtų įmanomas nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per pakraščius žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės siūlomo privažiavimo atstumas nuo sankryžos iki ieškovo sklypo sudaro 194 m.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovas nėra sąžininga proceso šalis, kadangi prašydamas teismo nustatyti servitutinį kelią per atsakovei priklausantį žemės sklypą neatskleidžia teismui savo tikrų ketinimų ir planų. Ieškovas nuslėpė ir neatskleidė teismui, jog servitutinis kelias reikalingas įmonei UAB „Sporto inovacija“, kurios vadovas yra ieškovas, ketinančiai vykdyti jai priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (išsidėsčiusiame greta ieškovo sklypo) komercinę veiklą. Kadangi UAB „Sporto inovacija“ priklausantis sklypas nesiriboja su atsakovės sklypu, ji nesiryžo reikalauti atsakovės sutikimo dėl servitutinio kelio nustatymo. Ieškovo pozicija vertintina ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o tokio piktnaudžiavimo pasekmės nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje, kadangi ieškinys neatitinka sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, neatskleidžiami tikrieji ketinimai, planai ir siekiai. Aplinkybę, jog ieškovui rūpi nurodytos įmonės negalėjimas patekti į jai priklausanti sklypą, o ne jo negalėjimas patekti į savo sklypą, patvirtina ir tai, jog ieškovas įtraukė į bylą savo sutuoktinę I. M. tik trečiojo asmens teisėmis.

2.3. Ieškovas sklypą įsigijo vos prieš 3 mėnesius, o apdairus ir protingas žmogus prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą, pasidomėtų ir išsiaiškintų, kaip ankstesni sklypo savininkai pasiekdavo šį sklypą. Nustatęs kliūtis, ieškovas, būdamas protingu ir apdairiu žmogumi, turėjo spręsti šį klausimą su buvusiais sklypo savininkais, o nepavykus išspręsti, tokio sklypo nepirkti. Ieškovas tokiu būdu perkelia neišspręstą su buvusiais savininkais problemą (naštą) atsakovei, kaip kaimyninio sklypo savininkei.

2.4. Komentuodamas tą patį planą ir jo turinį ieškovas daro priešingas išvadas. Nors nurodo, kad buvo numatytas privažiavimas, tačiau taip pat ir nurodo, kad tarp kelio ir ieškovo sklypo yra griovys ir įvažiuoti į sklypą galima tik įrengus nuovažą. Ieškovo minimas 19 m pločio kelias iš esmės buvo rekonstruojamas prieš daugiau nei 10 metų, todėl tiek prieš 6 metus (kai 2014 metais buvo rengiamas sklypo planas), tiek ir dabar, nurodytas kelias išsidėsto toje pačioje vietoje. Taigi ieškovas, nusipirkęs žemės sklypą, žinojo tiek situaciją, tiek ir tai, kad nuo kelio prie šio sklypo privažiavimo nebuvo. Todėl atsakovės siūlymas įrengti kitokį privažiavimą laikytinas protingu ir tinkamu privažiavimo klausimo išsprendimu.

2.5. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog servituto kelio įrengimas neturės neigiamo poveikio atsakovei. Atsakovės naudojamas kelias prieš daugelį metų buvo įrengtas tik atsakovės šeimos poreikiams patenkinti, t. y. privažiuoti prie gyvenamojo namo, juo nevažinėja pašaliniai tretieji asmenys, todėl neigiamas poveikis greta esančiai kultūros vertybei nedaromas. Faktiškai naudojamas kelias niekada neturėjo nei servitutinio, nei vietinės reikšmės kelio statuso, jis nėra įregistruotas, jo egzistavimą patvirtina tik faktinė situacija. Aplinkybė, jog šalia yra valstybinės reikšmės kelias Nr. 108, nepateisina ir nepagrindžia ieškovo ketinimų įrengti dar vieną pravažiavimo kelią, kuris, tapęs servitutiniu, tarnaus visų pirma ne lengvajam transportui, bet juo važinės įvairios kitos mašinos, taip pat sunkiasvorės. Ieškovas atsakovę informavo, kad UAB „Sporto inovacija“ šalia esančiame savo komercinės paskirties žemės sklype ketina statyti sandėlius, kuriuose bus sandėliuojamos įvairios prekės, todėl vyks logistiniai procesai.

2.6. Servituto nustatymo faktas smarkiai sumažintų atsakovės žemės sklypo vertę, faktiškai sumažėtų deklaruojamas sklypo plotas, už kurį atsakovė gauna tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos lėšų, kurias gauna nuo 2004 metų deklaruodama dirbamos žemės plotą. Servitutinis kelias faktiškai išsidėstytų greta nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) akmens su plokščiadugniu dubeniu ir turėtų akivaizdų neigiamą poveikį šiai nacionalinio reikšmingumo kultūros vertybei. Akmeniui nustatyta didelė teritorija apsaugos zonai, kuri plane pažymėta sutartiniais ženklais, o ieškovas nėra kompetentingas nuspręsti, ar prašomu servitutiniu keliu nebus padaryta žala kultūros vertybei.

Atsiliepimas

3. Ieškovas dublike nesutiko su atsakovės atsiliepimu ir toliau prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Be ieškinyje nurodytų aplinkybių teigė, kad:

3.1. Atsakovės argumentai, kad servitutinio kelio įrengimas negalimas dėl galimos žalos (duomenys neskelbtini) akmeniui, yra visiškai nepagrįsti. Šio akmens apsaugos zona sudaro 100 kv. m ir yra pažymėta atsakovės sklypo plane. Prašomas nustatyti servitutas nepatenka į (duomenys neskelbtini) akmens apsaugos zoną. Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) duomenimis (duomenys neskelbtini) akmens apsaugos zonos ribos neapima viso atsakovei priklausančio žemės sklypo, į apsaugos zoną nepatenka kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, ir kuris yra gerokai nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) akmens apsaugos zonos.

3.2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas gali patekti į savo sklypą be servituto nustatymo. Atsakovės pateiktas kelio servituto nustatymo variantas vertintinas kaip teorinis. Pažymi ir tai, kad kelio servitutas atsakovės siūlomoje vietoje būtų sudėtingesnis, nes toje vietoje įvažiavimui su posūkiu į kairę pusę nėra tinkamo posūkio spindulio.

3.3. Atsakovės vertinamas planuojamos ūkinės veiklos UAB „Sporto inovacija“ žemės sklype mastas yra kiek perdėtas. Didžioji bendrovės žemės sklypo dalis patenka į regioninio krašto kelio apsaugos zoną, todėl jam taikoma apsaugos zona po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Taip pat ir kelio apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Taigi galimybės vykdyti komercinę-ūkinę veiklą pagal sklypo paskirtį, atsižvelgiant į kelio apsaugos zonos dydį, nėra itin didelės.

3.4. Deklaratyvūs ir atsakovės argumentai dėl jai priklausančio sklypo vertės sumažėjimo bei tiesioginių išmokų iš Europos Sąjungos lėšų. Atkreipia dėmesį, kad NTR išrašo duomenimis, žemės ūkio naudmenų plotas – 4,3931 ha. Kadangi atsakovė deklaruoja 4,30 ha, o prašomo nustatyti servituto plotas 0,1039 ha, iš kurio papildomai atsakovė netektų tik 0,0519 ha, teigtina, kad 0,0519 ha ploto praradimas neigiamų pasekmių tiesioginių išmokų gavimui neturės, juolab, kad 0,0931 ha žemės ūkio naudmenų nedeklaruojama, nors ir galėtų.

3.5. Atsakovės pateiktame NTR 2020 m. lapkričio 18 d. išraše jos žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 51 642 Eur nurodyta kartu su medelyno verte. Ieškovo pateiktoje NTR informacijoje yra nurodyta vidutinė rinkos vertė pagal 2020 m. sausio 1 d. atliktą vertinimą, o pastaboje nurodyta, kad žemės sklypo vertė nurodyta be miško medynų vertės. Atsižvelgiant į tai, kad kelio servitutą prašoma nustatyti vietoje, kurioje miško medynų nėra, mano, kad sprendžiant dėl kompensavimo už servitutą tikslesnė yra žemės sklypo vertė be medžių vertės.

4. Atsakovė tripliku su ieškovo dubliko argumentais nesutiko, toliau prašė ieškinį atmesti. Be atsiliepime pateiktų argumentų, papildomai nurodė:

4.1. Ilgametė faktinė situacija patvirtina ir parodo, kad prie atsakovės valdomo žemės sklypo visi esantys kaimyniniai žemės sklypai (įskaitant ir šiuo metu ieškovo valdomą sklypą bei ieškovo įmonės valdomą sklypą) buvo ir yra pasiekiami ir tai vyksta ne per atsakovės žemės sklypo teritoriją. Jei būtų priešingai, ieškovo žemės sklypo ir ieškovo įmonei priklausančio žemės sklypo privažiavimo klausimas būtų senai keliamas ir sprendžiamas ankstesnių savininkų.

4.2. Pateikta ieškovo argumentacija dėl atsakovės žemės sklypo vertės taip pat nėra teisinga. Atsakovės sklypas yra vientisas, todėl bet kokie sklypui nustatyti (pritaikyti) apribojimai turės neigiamą įtaką visam sklypui ir tuo pačiu visai jo vertei, o ne atskiroms žemės dalims. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo prašomu nustatyti servitutiniu keliu jos sąskaita, todėl ieškovo siūloma vienkartinė kompensacija atsakovei nepriimtina nežiūrint į tai, kokio dydžio ji bebūtų – su miško medynų verte, ar be miško medynų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nustačius esminius proceso pažeidimus, padarytus pirmosios instancijos teisme, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir kurie sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriais buvo pažeistos ne tik imperatyvios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylos skyrimą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, informavimą apie teismo posėdį, bet ir pažeisti pamatiniai civilinio proceso principai, įtvirtinti CPK 5–15 straipsniuose, tokie kaip žodiškumas, betarpiškumas, teisė būti išklausytam, teisminės gynybos prieinamumas, taip pat reikšmingai apribotos/pažeistos ieškovės procesinės teisės.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovės naudai 3 050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo valstybės naudai 30,42 Eur pašto išlaidų.

8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą panaikino bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad:

8.1. Ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą.

8.2. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog apelianto žemės sklypas neturi privažiavimo, o aplink šį žemės sklypą yra kitų asmenų žemės sklypai, būtina nustatyti kelio servitutą per vieną iš gretimų žemės sklypų (atsakovės siūlymas) arba per atsakovės žemės sklypą (ieškovo teikiamas projektas) iki apelianto žemės sklypo. Taigi, sprendžiant ginčą, svarbu nustatyti, kuriame iš aplinkinių žemės sklypų yra galimybė nustatyti optimaliausią, labiausiai atitinkantį šalių interesus, kelio servitutą.

8.3. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti realias aplinkybes ir sąlygas įrengti privažiuojamąjį kelią prie ieškovo žemės sklypo per kitus žemės sklypus pagal atsakovės teikiamą projektą, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė M. T. ir K. T. Kaip minėta anksčiau, M. T. yra pateikusi sutikimą dėl kelio servituto nustatymo jos žemės sklypo pakraštyje. Tuo tarpu K. T. teigė, jog to daryti nesutinkantis, nes bus apgadinti melioracijos įrenginiai. Pirmosios instancijos teismas K. T. nurodytas aplinkybes laikė nepagrįstomis, nes iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymo atsakovei nustatyta, kad norint suprojektuoti susisiekimo komunikacijas virš melioracijos įrenginių reikia parengti atitinkamą projektą ir jį suderinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nėra išnaudojęs visų objektyvių ir įmanomų galimybių, jog galėtų tinkamai naudotis savo turtu. Taip pat teismas nurodė, kad vadovautis ieškovo pateiktų sąmatų duomenimis apie kelio servituto įrengimui reikalingas pinigines lėšas tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų sklypuose, nebuvo pagrindo, nes ieškovas, prašydamas nustatyti ginčo kelio servitutą atsakovės sklype, būtent ir siekia naudos sau, suvaržant žemės sklypo savininkės (atsakovės) teises.

8.4. Iš šių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas nevertino ir neanalizavo ieškovo servituto projekto visa apimtimi, o dėl atsakovės siūlymo dėl alternatyvaus servituto nustatymo vietos tik išvardino nustatytas aplinkybes ir plačiau siūlymo netyrė. Teismas nebandė nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkančio servitutinio kelio ir klaidingai laikė, jog ieškovas turi alternatyvią galimybę pasiekti savo žemės sklypą be servituto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, padaręs anksčiau aptartą nepagrįstą išvadą, apsiribojo formaliu aplinkybių vertinimu dėl servituto nustatymo per minėtų trečiųjų asmenų žemės sklypus. Pažymėjo, kad šalys, kurios prašė nustatyti servitutą, teikė servitutų nustatymo planus ir siūlymus, taip pat išsamius paaiškinimus dėl būtinybės nustatyti servitutą atitinkamoje vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismas tik iš dalies pasisakė dėl ieškovo servituto projekto. Nors teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsižvelgiant į ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Sporto inovacija“ ryšį, prašomas nustatyti 6 m pločio ir dviejų juostų kelias gali būti sietinas su įmonės interesais, tačiau tai nepaneigia būtinybės ieškovui pasiekti savo žemės sklypą. Tokiu atveju itin svarbi tampa prašomo nustatyti servituto išsami analizė, servituto turinio vertinimas ieškovo deklaruojamiems tikslams ir interesams, ypač byloje esant alternatyvaus servituto projektui. Neatlikus šių veiksmų, nėra galimybės įvertinti viešpataujančių ir tarnaujančių daiktų savininkų naudos ir suvaržymų proporcingumo, interesų pusiausvyros, galimų nepatogumų. Tai ypač aktualu, kai bylos šalių teikiami servituto nustatymo projektai skiriasi iš esmės pagal jo nustatymo vietą ir kelio plotį. Pirmosios instancijos teismas nevertino servitutinio kelio išdėstymo tarnaujančių daiktų ribose, t. y. pagal ieškovo projektą matyti, kad kelias atkerta atsakovės sklypo dalį ir eina vidine sklypo dalimi. Tuo tarpu pagal atsakovės siūlymą servitutinis kelias eitų trečiųjų asmenų sklypų pakraščiu bei lygiagrečiai krašto keliui Nr. 108. Taip pat nebuvo analizuoti teikiamų projektų įgyvendinimo sąnaudos, jų dydis, atliktinų darbų pobūdis. Visiškai nevertinta alternatyvaus servituto įtaka kitų sklypų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, nors pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovas gali savo sklypą pasiekti per jų žemės sklypus.

8.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo šalių teikiamų servitutų įrengimo kainos, jos nepalygino su teisingos kompensacijos už ieškovo prašomą nustatyti servitutą dydžiu.

8.6. Nagrinėjant bylą iš naujo, be kita ko, spręstinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Šio veiksmo turi būti imtasi, kadangi pagal atsakovės servituto projektą tarp trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. sklypų yra nesuformuotos valstybinės žemės dalis. Jei pirmosios instancijos teismas nustatytų, jog kelio servitutu ateityje galėtų naudotis ir su ieškovu susijęs juridinis asmuo (UAB „Sporto inovacija“), nustatant kelio servitutą taip pat turėtų būti įvertintos ir šios aplinkybės. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nustatytų, kad ieškovo siūlomas kelio servituto projektas nėra racionaliausias iš galimų, ieškovui išaiškintina teisė prašyti nustatyti kelio servitutą per kitus besiribojančius sklypus atitinkamai tikslinant savo reikalavimą.

2. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais palaikė savo jau anksčiau išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad sutinka su apeliacinio teismo nutarties motyvais ir paaiškino:

9.1. Priešingai nei teigia ieškovas, servitutinio kelio įrengimas pagal ieškovo pateiktą planą, reikštų, kad nuolatinį transporto judėjimą labai arti atsakovės gyvenamojo namo, kas pažeistų jos teises į ramų, privatų gyvenimą.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovo teiginiai, kad pagal atsakovės siūlomą planą įrengtas servitutinis kelias būtų beveik sankryžoje, neatitinka tikrovės, kadangi nuo siūlomo servitutinio kelio įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje vietos pradžios iki sankryžos, apie kurią kalba ieškovas, yra virš 100 m. Atkreipė dėmesį, kad nors (duomenys neskelbtini) gatvė yra šalutinė (antraeilė), jos plotis yra 8 m, pakraščiai – po 1 m, tad bendras plotis – 10 m, kas tik patvirtina, jog ir šiuo aspektu servitutinio kelio įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje būtų racionalus, optimalus ir saugos.

9.3. Ieškovas dar 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė į bylą papildomus dokumentus, tarp kurių yra ieškovui išduotos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio techninės ir projektavimo sąlygos, kurios nustato, kad įvykdžius sąlygose nustatytus reikalavimus servitutinio kelio įrengimas toje vietoje galimas. O tai, atsakovės vertinimu reiškia, kad atmestinas ieškovo teiginys, kad šioje vietoje servitutinio kelio įrengimas būtų labai problematiškas.

9.4. Pažymi, kad pagal atsakovės siūlomą planą nuovažos ir privažiavimo įrengimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kainuotų iš viso 34 438,32 Eur (pirma lokalinė sąmata), o ne kaip įrodinėja ieškovas – 39 908, 63 Eur; o pagal atsakovo siūlomą paną atsakovės žemėje – 22 922,46 Eur (antra lokalinė sąmata), o ne kaip nurodo ieškovas – 14 097,06 Eur.

3. Ieškovas 2023 m. spalio 4 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumento pateikimo, kur nurodė, kad iškilo būtinumas pateikti kelio įrengimo atsakovės žemės sklype projektinius pasiūlymus, iš kurių matytųsi kiek juostų kelią galima įrengti ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto vietoje, nes bylą nagrinėjant ankščiau visiškai nepagrįstai buvo daromos išvados, kad ieškovo prašomas nustatyti 6 m pločio servitutas yra skirtas 2 juostų keliui. Kaip matyti iš teikiamo V. Š. projektinio pasiūlymo kelio įrengimui, pagal teisinį reglamentavimą tam, kad įrengti 2,5 m pločio važiojamąją dalį projektuojant reikia skirti 8 metrų pločio kelio juostą. Ieškovas gi prašo nustatyti 6 m pločio kelio servitutą, kad mažiausiai suvaržyti atsakovės nuosavybės teises. Taip pat pateikia patikslintas lokalines sąmatas 2,5 m pločio kelio įrengimui ieškovo ir atsakovės siūlomose vietose. Kaip matyti iš A. C. parengtų sąmatų, kelio įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje kainuoja žymiai daugiau. Pažymi, kad atsakovės siūlomoje vietoje, norint įrengti kelią privalu rekonstruoti melioracijos įrenginius, kurie gausiai išsidėsto trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. žemės sklypuose. Melioracijos įrenginių rekonstrukciją papildomai kainos 23 165,75 Eur.

4. Ieškovas 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad :

11.1. Jis prašo nustatyti atsakovės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) patekimui į jam ir sutuoktinei priklausantį žemė sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktas). Atsakovė, nesutikdama su kelio servituto nustatymu jai priklausančiame žemės sklype siūlo ieškovui nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovės siūlomoje vietoje kelio servitutą reiktu nustatyti dviejuose privačiuose žemės sklypuose, priklausančiose tretiesiems asmenims, kuriuos skiria nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Kaip matyti iš atsakovės pateikto statinio projekto vadovo T. Š. parengto projektinio pasiūlymo dėl nuovažos įrengimo sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 35,5 km dešinėje pusėje (2 tomas, psl.120) (žr.: plano kairėje pusėje esančią lentelę) jo planuojamo privažiavimo kelio plotas sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso K. T.) yra 494 kv. m, o sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. T.) yra 911 kv. m, kas sumoje sudaro 1 405 kv. m, o tai būtų didesnis servituto plotas, nei atsakovės žemės sklype. Be to kelio įrengimui reiktų panaudoti ir valstybinės žemės, kurios ploto T. Š. neapskaičiavo. Tačiau valstybinės žemės, reikalingos kelio įrengimui pagal V. Š. duomenis sudaro 134 kv. m. Taigi keliui reikalingas plotas atsakovės siūlomoje vietoje būtų 1539 kv. m.

11.2. Nagrinėjamoje byloje jau yra nustatyta, kad patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą galima tik nustačius servitutą, nes jo sklypą supa privatus žemės sklypai, o iš regioninio kelio Nr. 108 tiesioginės nuovažos įrengti neįmanoma dėl teisinio reglamentavimo. Taigi spendžiant, kurioje vietoje reiktų nustatyti servitutą lieka aktualus kasacinio teismo išaiškinimas dėl sąnaudų, reikalingų kelio įrengimui nustačius servitutą. Ieškovas 2022 m. spalio 3 d. prašymu pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovės siūlomoje vietoje įrengti kelią, o tuo pačiu ir nustatyti kelio servitutą, neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, pateikdamas kelio įrengimo atsakovės žemės sklype ir atsakovės siūlomoje vietoje sąmatas. Ieškovo pateiktose teismui statybos inžinieriaus A. C. sąmatose dėl kelio įrengimo per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovo siūlomoje vietoje) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kelio įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje) nurodyta statybos ir montavimo darbų kaina įrengiant 2,5 m pločio kelią: a) sąnaudos kelio įrengimui ieškovo siūlomoje vietoje būtų 16 706 Eur; b) sąnaudos kelio įrengimui atsakovės siūlomoje vietoje būtų 47 316 Eur.

11.3. Byloje yra atsakovės pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės 2022 m. sausio 12 d. raštas (2 tomas, psl. 113), kuris patvirtina, kad norint įrengti kelią atsakovės siūlomoje vietoje reikia atlikti melioracijos statinių pertvarkymą rengiant projektą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ankščiau nagrinėjant ginčą, pateiktose lokalinėse sąmatose neatsispindi melioracijos įrenginių pertvarkymo darbai. Šalinant šį trūkumą, ieškovas 2022 m. spalio 3 d. prašymu pateikė statybos inžinieriaus A. C. melioracijos įrenginių, esančių atsakovės servituto siūlomoje vietoje, rekonstrukcijos sąmatą, pagal kurią valstybei priklausančių melioracijos įrenginių rekonstrukcija ryšium su kelio įrengimu kainuotų 23 166 Eur. Šia suma melioracijos įrenginių rekonstrukcija padidintų išlaidas kelio įrengimui atsakovės siūlomoje vietoje (viso išlaidos sudarytų 70 482 Eur). Ieškovo gi siūlomoje servituto nustatymo vietoje nėra melioracijos įrenginių (2 tomas, psl. 19), o 2,5 m pločio važiuojamos kelio dalies įrengimas kainuotų 16 706 Eur, kas vėlgi patvirtina, jog jo siūlomas servituto nustatymo variantas yra ekonomiškesnis ir pateisinamas.

11.4. Pažymi, kad atsakovės siūlomoje vietoje kelio servitutą reiktų nustatyti dviejuose privačiuose žemės sklypuose, priklausančiuose tretiesiems asmenims, kuriuos skiria nesuformuota valstybinė žemė. Šiomis aplinkybėmis reiktų gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą tiesti kelią valstybinėje nesuformuotoje žemėje. Todėl reikėtų įvertinti ir tai, jog sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriau 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintas Sutikimu tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 16 punkto nuostatas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti išduodamas 10-ies metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutikimo išdavimo datos. Sutikimo galiojimas baigiasi nesuėjus Sutikime nurodytam 10-ies metų terminui, kai valstybinėje žemėje, kurioje pagal Sutikimą suteikta teisė tiesti susisiekimo komunikacijas, suformuojamas žemės sklypas. Šių taisyklių 18 punktas nustato, kad pasibaigus išduoto Sutikimo terminui, pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir jiems funkcionuoti būtini statiniai turi būti nukelti jų savininko lėšomis. Tokiomis aplinkybėmis, kai servitutas nustatomas neterminuotai, o valstybinėje nesuformuotoje žemėje sutikimas galioja tik 10 metų ar mažiau, jei suformuojamas žemės sklypas, kad reikia nutiestą kelią iškelti savo lėšomis, kai sąnaudos sudaro 70 482 Eur, galima pagrįstai konstatuoti, kad alternatyvi galimybė patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, t. y. kelio servituto nustatymas atsakovės siūlomoje vietoje, neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.

11.5. Iš byloje esančio servituto nustatymo plano, atsakovės pateiktų žemėlapių matyti, kad apie ½ servituto ploto (prašomo nustatyti servituto plotas 1 039 kv. m) atsakovei priklausančiame žemės sklype nuolat naudojama važiavimui, kas patvirtina, jog servituto nustatymas ½ dalyje prašomo nustatyti servituto vietoje neturės neigiamo poveikio atsakovės ūkininkavimui ar privatumui. Galima pagrįstai teigti, kad atsakovės nuosavybės teisės bus papildomai suvaržytos servituto nustatymu tik dėl ½ ploto, t. y. dėl 519 kv. m, t. y. praras galimybę naudoti žemės ūkio veiklai 519 kv. m arba 0,0519 ha. Atsakovės pateikti prieš projektiniai pasiūlymai patvirtina, kad jos siūlomoje vietoje kelio įrengimui reikia 1 405 kv. m ploto privačiose žemės sklypuose (T. Š. prieš projektiniai pasiūlymai, 2 tomas, psl.120) ir 134 kv. m valstybinės žemės (V. Š. parengtas situacijos planas (2021 m. gruodžio 1 d., prašymo priedai, 2 tomas, psl. 56). Taigi keliui reikalingas plotas būtų 1 539 kv. m, t. y. 521 kv. m daugiau, nei ieškovo siūlomoje vietoje. Visas nurodytas plotas nėra skirtas važiavimui ir servituto nustatymas jos siūlomoje vietoje atimtų šių sklypų savininkams galimybę naudotis ne tik šiuo plotu, bet ir už planuojamo kelio plotų pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai. Šios aplinkybės yra aktualios ir tuo aspektu, kad trečiųjų asmenų žemės sklypai yra daug mažesni, nei atsakovės žemės sklypas. Tai vėlgi patvirtina ieškovo argumentus, kad servituto nustatymas atsakovės siūlome vietoje neatitiktų proporcingumo principų.

11.6. Atsakovė nuolat pabrėžia, kad ieškovo siūlomas servitutas eina vidine atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi, tad atkerta didelę sklypo dalį, kuri taptų nenaudojama (apie 50,79 arų (arba 0,5079 ha). Ieškovas pabrėžia, kad šis argumentas vertintinas kritiškai, nes 0,5079 ha yra pakankamai didelis plotas ir galimybės naudotis juo žemės ūkio veiklai atsakovė nepraranda, nes galės netrukdomai kirsti kelio juostą skirtą važiavimui. Aptardamas atsakovės argumentą dėl sklypo padalinimo į dvi dalis ryšium su servituto nustatymu pažymi, jog atsakovės siūlomoje servituto nustatymo vietoje trečiųjų asmenų žemės sklypai taip pat būtų padalinti į dvi dalis. Tai patvirtina ir atsakovės pateikti įrodymai, o būtent T. Š. projektiniai pasiūlymai, ir ieškovo pateiktas įrodymas, o būtent V. Š. parengtas situacijos planas (2021 m. gruodžio 1 d. prašymo priedai, 2 tomas, psl.56) iš kurių matyti (žr. paminėtų dokumentų situacijos planų kairėje pusėje esantys sutartinių ženklų iššifravimas), kad įrengti kelią trečiųjų asmenų žemės sklypų pakraščiu neįmanoma. Už planuojamos kelio juostos lieka tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų žemė, kuri, priešingai nei atsakovės žemės sklype, negalės būtį panaudojama dėl už kelio liekančio ploto. Tai reiškia, kad nustatant servitutą atsakovės siūlomoje vietoje, tretieji asmenys praras daugiau žemės, nei kelio įrengimui.

11.7. Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl servituto nustatymo atsakovės žemės sklype pateikė kelio servituto nustatymo planą pagal kurį prašomo nustatyti kelio servituto plotis yra 6 metrai. Ginčą nagrinėję teismai pasisakydami dėl prašomo nustatyti servituto ir atsakovė darė išvadą, kad ieškovas nori įrengti 6 m pločio servitute dviejų juostų kelią. Tokios išvados buvo daromos lyginant ieškovo pateiktą servituto nustatymo planą su T. Š. projektiniais pasiūlymais, kuriuose važiuojamoji dalis nurodoma 3 m pločio ir buvo daroma išvada, kad kelio servitutui pakanka 3 metrų pločio. Tačiau šie įrodymai nėra tapatūs. Servituto nustatymo planas nustato tarnaujančio daikto apribojimų vietą ir plotą, tačiau tai nėra kelio įrengimo projektas ir pagal šį dokumentą negalima spręsti apie galimo įrengti kelio važiuojamų juostų kiekį. Projektiniuose gi pasiūlymuose kelio juosta nurodoma platesnė, nei įrengiama važiuojama dalis. Aptariant byloje esantį T. Š. projektinį pasiūlymą (atsakovės siūlomoje vietoje) norint įrengti 3 m pločio važiuojamąją kelio juostą, o kartu ir servitutui reikalingas plotis, turėtų būti 10 m pločio.

11.8. Šalindamas trūkumą ieškovas 2022 m. spalio 3 d. prašymu pateikė V. Š. privažiavimo prie ieškovui priklausančio žemės sklypo įrengimo projektinį pasiūlymą iš kuriuo matyti, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas minimalus važiuojamos dalies plotis gali būti 2,5 m, o minimali kelio juosta 8 m pločio. Iš V. Š. projektinio pasiūlymo akivaizdu, kad ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto 6 metrų pločio dviejų juostų kelio ieškovas negalėtų įrengti. Todėl ginčą nagrinėjant ankščiau visiškai nepagrįstai buvo sprendžiama, kad ieškovas planuoja įrengti dviejų juostų kelią ir atitinkamai nepagrįstai šia aplinkybę siejo su UAB „Sporto inovacija“ interesu naudotis prašomu nustatyti servitutu komerciniais tikslais. Aplinkybę, kad ieškovo prašomo nustatyti servituto 6 m pločio ir 1 098 kv. m ploto, negalima įrengti dviejų važiavimo juostų kelio akivaizdžiai patvirtina ir atsakovės pateiktas įrodymas, o būtent statinio projekto vadovo T. Š. parengto projektinio pasiūlymo dėl nuovažos įrengimo atsakovės žemės sklype (2 tomas, psl.121) (žr.: plano kairėje pusėje esančią lentelę) jo planuojamo privažiavimo kelio plotas sklype numatytas 1190 kv. m. Tai reiškia, kad kelio servitutui reikalingas plotas sudarytų 1 190 kv. m, o šiame plote galima įrengti tik vienos juostos važiojamąją dalį, kurios plotis pagal statybos techninius reglamentus sudaro yra 3 m.

11.9. Ieškovo prašomo nustatyti servituto vieta aptartina ir įtakos atsakovės privatumui aspektu. Ieškovo pagrįstu vertinimu jo prašomas nustatyti kelio servitutas labai nežymiai apribotų atsakovės privatumą: pirma, bylos medžiaga rodo (atsakovės žemės sklypo NTR išrašas), kad atsakovės žemės sklypas yra 14,1811 ha ploto, jame yra 9,0383 ha miško, 4,3931 ha žemės ūkio naudmenų, 0,6623 ha užstatytos teritorijos, kurioje yra atsakovės gyvenamasis namas. Iš byloje esančių žemėlapių, atsakovės žemės sklypo plano matyti, kad gyvenamas namas yra už miško. Sklype esančiu keliu naudojasi ir pati atsakovė ne tik lengvajam automobiliui, bet ir žemės ūkio technikai važiuoti, t. t. ir šalia jos namo. Nustačius kelio servitutą ieškovo naudai papildomas 519 kv. m servituto plotas, vedantis iki jam ir sutuoktinei priklausančio žemės sklypo, yra apie 145 metrus nutolęs nuo atsakovės gyvenamojo namo, kelio servituto vietą ir atsakovės gyvenamąjį namą skiria žemės ūkio naudmenos, kuriose atsakovė vykdo žemės ūkio veiklą. Antra, ir ieškovo, ir atsakovės žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Atsakovė vykdo žemės ūkio veiklą, tai reiškia naudojasi žemės ūkio technika. Akivaizdu, kad žemės ūkio technikos naudojimas yra sezoninis ir jokio nuolatinio judėjimo servitutinių keliu, kuris sukeltų didelius nepatogumus atsakovei nebūtų. Trečia, atsakovės žemės sklype vykdomi žemės ūkio darbai, o ieškovas įgytų teisę tik privažiuoti prie ir išvažiuoti iš jam priklausančio žemės sklypo. Sezoninis žemės ūkio technikos naudojimas negali būti tapatinamas su nuolatinių transporto priemonių judėjimu atsakovės žemės sklype.

11.10. Nesutinka ir su teiginiu, kad ieškovo siekis nustatyti kelio servitutą būtent atsakovei priklausančiame sklype, susijęs ne tik su ieškovo kaip jam priklausančio sklypo interesais, bet ir su UAB „Sporto inovacija“ (kurios vadovu yra ieškovas) vykdomos veiklos interesais, kas reiškia nuolatinį transporto priemonių judėjimą į UAB „Sporto investicija“ priklausantį sklypą. Pirma, kelio servitutą prašoma nustatyti žemės sklypui, kuris ir taps viešpataujančiuoju daiktu, o ne ieškovui. Ta aplinkybė, kad su ieškovo šeimai priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ribojasi UAB „Sporto inovacija“ priklausantis žemės sklypas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes UAB „Sporto inovacijai“ priklausantis žemės sklypas automatiškai netaptu viešpataujančiuoju daiktu, ši bendrovė savarankiškai turėtų spręsti servituto nustatymo klausimą. Jei UAB „Sporto inovacija“ kreipsis dėl kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype, tai tuomet ir turės būti vertinamos galimos pasekmės ir tokio servituto nustatymo galimybė. Antra, nors UAB „Sporto inovacija“ priklausantys žemės sklypo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas komercinės paskirties teritorijos, tačiau naudoti pagal sklypui nustatytą paskirti ir naudojimo būdą bendrovė negalės ir ne tik todėl, kad sklype nėra jokių komercinių pastatų, kad sklypas neturi privažiavimo, o dėl kitų teisinio reglamentavimo priežasčių. Byloje yra pateiktas V. Š. parengtas situacijos planas (2 tomas, psl. 56) su pažymėta regioninio kelio Nr. 108 apsaugos zona ir T. Š. prieš projektiniai pasiūlymai su pažymėta regioninio kelio Nr. 108 apsaugos zona bei kiti dokumentai, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad didžioji žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, priklausančio UAB „Sporto inovacija“ patenka į regioninio krašto kelio apsaugos zoną. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų sąlygų įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų, o pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas kelio apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu; negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau – žemės darbai), sandėliuoti bet kokias medžiagas. Taigi galimybės vykdyti komercinę veiklą pagal sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, atsižvelgiant į kelio apsaugos zonos sklype dydį, nėra galima pagal teisinį reglamentavimą. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sporto inovacija“ priklausančiame žemės sklype galima tik statyba, susijusi su transporto ar keleivių aptarnavimu, šį bendrovė nemato galimybių vykdyti tokios veiklos, nes jo sklypo paskirtis ir naudojimo būdas yra kitokie. Ieškovas pažymi, kad UAB „Sporto inovacija“ neprašo nustatyti kelio servituto atsakovės žemės sklype, todėl visi atsakovės samprotavimai dėl šios bendrovės veiklos poveikio atsakovės žemės sklypui atmestini, kaip nepagrįsti.

5. Atsakovė 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui raštą, kuriuo kelia abejones dėl tretiesiems asmenims (M. T., K. T. bei UAB „Sporto inovacija“) priklausančiuose žemės sklypuose esančių melioracijos statinių pertvarkymo (rekonstrukcijos) darbų būtinumo, kadangi yra duomenų, kad trečiasis asmuo K. T., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per vieną iš kurių pakraštį atsakovė siūlo įrengti servitutinį kelią, jau antrus metus rengia šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pakeisti žemės sklypo žemės ūkio paskirtį į kitą – individualios vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, suformuojant šioje teritorijoje būtent tokios paskirties sklypus. Šią informaciją patvirtina www.geoportal.lt paskelbta informacija, kad rengiamas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio būsena: tikrinama ir tvirtinama, kas, atsakovės vertinimu patvirtina, kad netrukus šiame sklype prasidės projekto įgyvendinimas, kurio rezultatas –naujai suformuoti žemės sklypai dvylikos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, šių namų teritorijoje suplanuoti servitutiniai keliai, kurių yra net keli; minėtame žemės sklype melioracijos sistema nurašyta, taip pat iš dalies nurašyta ir melioracijos sistema, esanti M. T. priklausančiame žemės sklype. Atsakovės vertinimu, ši informacija paneigia ieškovo į bylą pateiktos specialisto A. C. sutarytos lokalinės sąmatos teisingumą, kurioje priskaičiuota papildoma melioracijos įrenginių rekonstrukcijos kaina 23 165,75 Eur. Atsakovė pažymi, kad skelbiami grafiniai duomenys parodo, jog atsakovės siūlomo ieškovui servitutinio kelio įrengimo vietos pradžia yra racionali ir protinga. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo K. T. savo realizuojamame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nubraižė kelią, kuris pertvarkymo projekte suformuotas kaip kitiems žemės sklypams tarnaujantis sklypas Nr. 1. Ir kad šis platus kelias veda iki pat infrastruktūros koridoriaus, per kurį iki savo žemės sklypo galėtų privažiuoti tiek trečiasis asmuo M. T., tiek ir ieškovas. Atsakovės vertinimu, dėl minimo projekto rezultatų, ieškovui atsirado dar vienas (be atsakovės siūlomo) variantas išspręsti privažiavimo prie ieškovo sklypo klausimą. Atsakovė taip pat teikia teismui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymą į atsakovės paklausimą, kuriuo patvirtinama, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype melioracijos statinių nėra, o sklypo savininko (K. T.) prašymu melioracijos statiniai nurašyti; kad į pertvarkomą žemės sklypą patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, projekto metu nėra sprendžiami aplinkinių žemės sklypų privažiavimo klausimai nes į projektą neįtraukti kiti besiribojantys sklypai; kad žemės sklypai buvo formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektais, kurių rengimą organizavo ir tvirtino dabartinė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, ir atkreipė dėmesį, jog rengiant minėtus projektus turėjo būti užtikrinti privažiavimai prie visų žemės sklypų.

Atsiliepimas

6. Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu pateikė ginčo teritorijos schemą, iš kurios turinio matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo savininkas K. T.) melioracijos sistemos įrenginiai yra nurašyti, o žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo savininkė M. T.) melioracijos sistemos įrenginiai yra iš dalies nurašyti. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad įvažiavimas į ieškovui nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą svarstytinas per žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėjo, kad teismui pateikta A. C. parengta melioracijos statinių lokalinė sąmata Nr. 3, tačiau nėra pateiktas Melioracijos įstatyme 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas kvalifikacijos atestatas, leidžiantis projektuoti melioracijos statinius. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.119 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vertimu, pagal CK 4.119 straipsnio reikalavimus kelio servituto plotis turėtų būti 4 m, dėl to ieškovas turėtų motyvuotai paaiškinti, kodėl yra būtinas kitokio ploto ir ribų kelio servitutas.

7. Atsakovė, atsižvelgdama į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytas aplinkybes bei Nacionalinės žemės tarnybos pastabas, 2023 m. sausio 20 d. teismui pateikė servitutinio kelio naudojimosi tvarkos nustatymo schemą atsakovės siūlomoje vietoje – nuo šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės, pagal kurią ieškovui prašomo kelio įrengimui reikia skirti bendrą 946 kv. m plotą, kurį sudaro 908 kv. m žemės privačiuose trečiųjų asmenų K. T. ir M. T. žemės sklypuose ir 28 kv. m valstybinės žemės sklypo. Ieškovui siūlomo servitutinis kelias yra 4,5 m pločio, iš kurio 3 m važiuojamoji dalis ir 0,75 kelio kelkraščiai (2x0,75). Atsakovė taip pat pažymi, kad iš viešai skelbiamų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenų matyti, kad priešingai nei nurodo ieškovas, jis neketina užsiimti žemės ūkio veikla savo sklype, o rengia šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

8. Savo ruožtu ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės rašytinių paaiškinimų argumentus, nurodė, kad atsakovės pateiktas naujas servitutinio kelio planas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Taip pat atsikerta, kad atsakovės nurodomas ieškovo sklypo pertvarkymo projektas taip ir nebuvo patvirtintas ir todėl nepatvirtina atsakovės teiginių apie ieškovo ketinimą keisti žemės sklypo paskirtį ir verstis ūkine komercine veikla.

9. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie dar 2008 m. bei 2010 m. žemės sklypų savininkei M. T. parengtus ir VĮ Registrų centre įregistruotus planus, tačiau realiai nerealizuotus. Iš minėtų planų turinio atsakovė daro išvadas, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuoroda apie nuovažos įrengimo ribojimus kelia pagrįstų abejonių, kadangi 2008 m. buvo projektuojamas 6 m pločio privažiavimas prie M. T. priklausančių sklypų, projektavimo faktas yra matomas VĮ Registrų centre įregistruotuose planuose, nėra panaikintas, vadinasi, galiojantis.

10. AB Automobilių kelių direkcija parteikė rašytinus paaiškinimus, kuriuose kategoriškai paneigė suprojektuotų vidaus kelių suderinimą su ja. Taip pat nurodė, kad nuovažoms, kurios buvo pastatytos seniau (ar jei jų projektavimui buvo gautos specialiosios sąlygos) buvo taikomi tuo metu galioję normatyviniai reikalavimai. Tačiau bet kurios naujos nuovažos statybai ar viso kelio rekonstrukcijai yra taikomi šiuo metu galiojantys normatyviniai reikalavimai. Kadangi trečiojo asmens nurodytoje vietoje nuovaža niekada nebuvo pastatyta, jos statyba pagal nebegaliojantį reglamentavimą tiesiogiai pažeistų Statybos įstatymą. Kelių direkcija pažymi, kad atstumai tarp nuovažų valstybinės reikšmės keliuose normatyviniais dokumentais visuomet buvo ribojami, nors ir skyrėsi šių ribojimų formuluotės. Visgi, senas reglamentavimas nėra aktualus šiam ginčui. Nurodė, kadangi, egzistuoja objektyvi teisinė ir techninė galimybė sutartimi ar teismo sprendimu nustatytais servitutais užtikrinti patekimą į ieškovo sklypą, nuovaža nuo valstybinės reikšmės kelio negali būti įrengta, net jei tai būtų patogiau ar pigiau vienam ar keliems sklypų savininkams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė atsakovės M. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 4,5 m bendro pločio kelio servitutą, iš kurio 3 m skyrė važiuojamajai daliai ir po 0,75 m kelio šlaitams, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku, privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei M. S. 5 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą iš ieškovo A. M. Priteisė iš atsakovės M. S. atsakovo A. M. naudai 1 909,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės M. S. valstybei 77,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei M. S. priklauso 14,1811 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Greta atsakovei priklausančio žemės klypo yra ieškovui A. M. kartu su sutuoktine I. M. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis 2,1681 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo naudojimo būdas – žemės ūkio, naudojimo pobūdis – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ieškovo žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su trečiajam asmeniui bendrovei UAB „Sporto inovacija“ priklausančiu žemės sklypu, o vakarų pusėje ribojasi su atsakovės žemės sklypu. Trečiajam asmeniui UAB „Sporto inovacija“ priklauso 0,87 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bendrovės nuosavybės teisės į žemės sklypą registruotos 2019 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Šis žemės sklypas pietinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su valstybinės reikšmės keliu Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė. Iš viešai prieinamos informacijos teismas nustatė, jog ieškovas A. M. yra UAB „Sporto inovacija“ direktorius, o bendrovės buveinė yra registruota ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Iš šiaurės rytų pusės ieškovo ir jo sutuoktinės sklypas palei valstybinės reikšmės kelią Nr. 108 ribojasi su trečiajam asmeniui M. T. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis, ta pačia kryptimi, yra greta trečiajam asmeniui K. T. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o juos skiria valstybinė žemė.

13. Iš ieškovo pateiktos 2020 m. rugsėjo 14 d. UAB „Krianta“ parengtos Servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype planuojamas servitutas. Šioje schemoje servitutas pažymėtas S ir yra 1039 kv. m ploto; nurodyta, kad projektuojamas (215) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)); projektuojamas (222) servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)); pažymėtos žemės sklype esančios melioracinės sistemos bei įrenginiai. Atsakovės pateiktoje kartu su atsiliepimu į ieškinį valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras žemėlapio ištraukoje jos pažymėta galimo nustatyti kelio servituto vieta tretiesiems asmenims M. T. ir K. T. priklausančių sklypų vietose. 2021 m. liepos 22 d. trečiojo asmens K. T. pareiškime ieškovui nurodyta, kad šis trečiasis asmuo atsisako suteikti servitutą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame nuosavybės teise sklype, kadangi įrengus kelią bus gadinamas valstybei priklausančios melioracijos sistemos. 2021 m. rugsėjo 10 d. trečiojo asmens M. T. sutikime A. M. ir 2021 m. spalio 19 d. pareiškime nurodyta, kad ji, kaip žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, sutinka leisti suformuoti ir įrengto 6 m pločio servitutinį kelią jos sklypo rytiniu pakraščiu privažiavimui prie ieškovui priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodytomis sąlygomis, tame tarpe, kad ieškovas padengs visas su kelio įrengimu ir įteisinimu susijusias išlaidas.

14. Atsakovės pateiktuose 2022 m. sausio mėnesio statinio projekto vadovo T. Š. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad tiek ieškovo prašomoje vietoje, tiek atsakovės pasiūlytoje vietoje, servituto kelias (važiuojamoji dalis) parodytas ir apskaičiuotas 3 m pločio; paaiškinta, kad pagal Statybos rekomendacijas R36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ 119-123 punktus, į sodybas gyvenvietėse pasirenkama tipinė nuovaža, plotis – 3 m; paaiškinta ir tai, kad siūlomo privažiavimo iki ieškovo sklypo, kelio (gatvės) parametrai atitinka įrengiamos nuovažos parametrus – plotis 3 m. Atsakovės pateiktose teismui S. V. lokalinėse sąmatose nurodyta, kad: 1) nuovažos ir privažiavimo įrengimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (atsakovės siūlymas) kainuotų 34 438,32 Eur; 2) privažiavimo įrengimas per atsakovės sklypą kainuotų 22 922,46 Eur. Ieškovo pateiktose teismui statybos inžinieriaus A. C. sąmatose dėl kelio įrengimo atsakovės siūlomoje vietoje nurodyta statybos ir montavimo darbų kaina 39 908,63 Eur, dėl kelio servituto nustatymo ieškovo siūlomoje vietoje – įrengimo darbų kaina 14 097,06 Eur.

Dėl servituto nustatymo sąlygų

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su sutuoktine nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovės M. S., trečiųjų asmenų M. T. ir UAB „Sporto inovacija“ žemės sklypais. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti servitutą per atsakovei M. S. priklausantį žemės sklypą pagal UAB „Krianta“ 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtą kelio servituto nustatymo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), schemą, sumokant jai vienkartinę 1039 Eur kompensaciją. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas neturi galimybės kitaip naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kaip tik nustačius servitutą. Šiuo atveju akivaizdu, kad žemės sklypų savininkai nesutaria dėl servituto nustatymo, kadangi atsakovė atmetė ieškovo pasiūlymą pateikdama alternatyvą servitutą nustatyti per trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. priklausančių žemės sklypų pakraščius, esančius lygiagrečiai valstybinės reikšmės kelio Nr. 108.

16. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas neturi galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių kitaip, kaip tik apribojus (suvaržius) greta ieškovo sklypo esančių žemės sklypų savininkų teisių, t. y. nustatant servitutą. Taigi spręstina, jog yra įrodytos visos būtinosios sąlygos servitutui nustatyti, nes objektyviai nėra kito būdo išspręsti ieškovo nuosavybės teisių ir interesų naudotis jam priklausančiu sklypu pagal paskirtį užtikrinimo.

Dėl servituto turinio

17. Teismas pažymėjo, kad jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 32 punktą). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo servituto nustatymo planus.

18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių pateiktas servituto nustatymo schemas, atsižvelgė į apribojimų išsidėstymą sklype, proporcingumo, teisingumo, racionalumo ir minimalaus savininko teisių (šiuo atveju atsakovės) ribojimo principus bei įvertina ieškovo atliktus veiksmus ieškant alternatyvių būdų patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos 2020 m. vasario 6 d. rašto nustatė, kad ieškovas A. M. kreipėsi į Kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą įrengti kelio nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minėtas žemės sklypas priklauso trečiajam asmeniui UAB „Sporto inovacija“, kurio direktorius yra ieškovas A. M. Kelių direkcija rašte nurodė, jog nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, nes nuovažos įrengiamos ne arčiau kaip kas 500 metrų. Artimiausia nuovaža Vievio kryptimi yra už 173 m. nuo sklypo ribos, Nemenčinės kryptimi – už 272 m. nuo sklypo ribos. Be to, ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis – M. T. ir K. T. dėl galimo servituto nustatymo per jų žemės sklypus (gautas neigiamas trečiųjų asmenų atsakymas, nors vėliau M. T. sutikimą davė). Taip pat siųstas pasiūlymas ir ieškovei, kuri nedavė sutikimo servitutinio kelio įrengimui per jos žemės sklypą. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas ieškojo įvairių galimybių išspręsti privažiavimo prie savo žemės sklypo klausimą, tačiau problemos savarankiškai išspręsti nepavyko.

Šalies argumentai

19. Ieškovas prašo nustatyti servitutą, apimantį 0,1039 ha ploto kelią per atsakovės M. S. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Krianta“ pateiktą servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Nurodo, kad jam reikalingas 6 m pločio kelias privažiuoti ir išvažiuoti iš jam priklausančio žemės sklypo dviem kryptimis, naudotis pėsčiųjų taku, nes ketina vystyti bitininkystės veiklą. Neabejotina, kad ieškovui būtinas privažiavimas prie jam priklausančio žemės sklypo norint naudoti jį pagal paskirtį ir šiuo atveju toks sprendimas galimas tik nustačius servitutą bei apribojus kitų sklypų savininkų teises į jų žemės sklypus. Servituto būtinumą ieškovui konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1460-1012/2022. Pažymėjo, jog turi būti nustatytas pats optimaliausias ir racionaliausias būdas ieškovui patekti į savo žemės sklypą, tačiau tai nereiškia, jog galima neproporcingai suvaržyti kitų savininkų teises ir nustatyti bet kokios apimties servitutą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Krianta“ 2020 m. rugsėjo 14 d. servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, įvažiavimas numatytas iš valstybinės reikšmės A. G. g. per nuovažą, vedančią į atsakovei M. S. priklausantį žemės sklypą. Dalis atsakovei priklausančio žemės sklypo būtų atkirsta keliu, vedančiu į ieškovui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, numatytas servituto plotas – 1039 kv. m. Pasak ieškovo, tai pats racionaliausias, mažiausiai investicijų pareikalausiantis būdas patekti jam į savo žemės sklypą. Atsikirsdama atsakovė nurodo, jog šis žemės sklypas jai gyvybiškai svarbus, kadangi deklaruoja pasėlius ir gauna išmokas iš Europos Sąjungos fondų, o nustačius servitutą, ne tik sumažės žemės sklypo vertė, bet ir praras dalį išmokų. Dar vienas svarbus aspektas atsakovei, tai ramybė, kadangi nuogąstauja, jog ieškovas vystys komercinę veiklą UAB „Sporto inovacija“ priklausančiame žemės sklype ir servitutiniu keliu nuolat važinės sunkusis transportas, klientai, užsakovai ir pan.

21. Atsakovė pateikė alternatyvų servituto nustatymo planą, parengtą 2023 m. sausio 17 d. UAB „Lukieva“ matininkės G. I. Pagal šią servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, ieškovas savo žemės sklypą galėtų pasiekti iš vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) g. per trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. priklausančių žemės sklypų pakraščius, esančius lygiagrečiai valstybinės reikšmės keliui Nr. 108. Pastabose nurodyta, kad projektuojamas servitutas yra 4,5 m pločio, iš kurio 3 m sudaro važiuojamoji dalis ir 0,75 m kelio šlaitai. Servitutas užimtų 946 kv. m plotą, iš kurių 38 kv. m valstybinėje žemėje, 379 kv. m trečiojo asmens K. T. žemėje ir 529 kv. m trečiojo asmens M. T. žemėje. Nurodo, kad tai pats optimaliausias sprendimas, kadangi trečiasis asmuo M. T. neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, yra gautas jos sutikimas ir taip būtų išspręsta ne tik ieškovo, bet ir trečiojo asmens problema. Ieškovas su atsakovės nurodyta alternatyva nesutinka, nes būtų per brangu, atsakovės pateikta sąmata neatitinka tikrovės, nes nepaskaičiuoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijos kaštai. Pastaroji problema išnyko, nes paaiškėjo, jog trečiųjų asmenų sklypuose esantys melioracijos įrenginiai buvo nurašyti ir/arba išmontuoti.

22. Vertindamas atsakovės pateiktą servituto planą teismas pastebėjo, jog prašomas nustatyti servitutas apribotų net trijų savininkų teises, t. y. valstybės, M. T. ir K. T. M. T. sutiko su servituto nustatymu jos žemėje, kai tuo tarpu K. T. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškovo ieškinį ir būdamas matininku nurodė, jog atsakovės siūlomas variantas praktikoje sunkiai įgyvendinamas. Jis paaiškino, jog šioje vietoje nustačius servitutą, gali būti pareikalauta (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti žiedinę sankryžą įvažiavimui iš kelio Nr. 108, galbūt tektų įrengti garso sienelę ar imtis kitų saugumo priemonių. Išanalizavęs atsakovės pateiktą schemą bei byloje esančias fotonuotraukas teismas nustatė, jog įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę iš valstybinės reikšmės kelio Nr. 108, reikėtų staigiai sukti kairėn, tuomet važiuoti tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų pakraščiais, lygiagrečiai kelio Nr. 108, kol būtų pasiektas ieškovui priklausantis žemės sklypas. Teismo posėdžio metu daug diskutuota apie 6 m pločio kelią, pažymėtą senuose žemėtvarkos planuose ir einantį nuo (duomenys neskelbtini) g. per valstybinę žemę link trečiojo asmens M. T. sklypo. Teismas pažymėjo, jog suformuoto ir įteisinto kelio toje vietoje nėra, tą patvirtina tiek AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atstovas teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, kuri nurodė, jog ši žemės dalis yra nepravažiuojama. AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atstovas paaiškino, jog norint padaryti pravažiavimą šiuo 6 m koridoriumi, reikėtų daryti nuovažą. Trečiojo asmens minėtas 6 metrų pločio sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 108 vos ~60 metrų nuo esamos nuovažos į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl tai ne tik pažeistų Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – KTR), bet ir ribotų kelio pralaidumą bei keltų pavojų eismo dalyviams.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas 2023 m. sausio 17 d. UAB „Lukieva“ parengtas servituto nustatymo planas neatitinka proporcingumo, racionalumo, teisingumo ir minimalaus savininko teisių ribojimo principų, yra per didelio ploto, neatitinkantis eismo saugumo reikalavimų ir, tikėtina, pareikalautų neproporcingai didelių įrengimo kaštų. Be to, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ne kartą pasisakė, jog dar vienos nuovažos įrengti neleis, todėl kelio įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje praktiškai beveik neįmanomas.

24. Vertindamas ieškovo prašomo nustatyti servituto planą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog servitutas pernelyg apribotų atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises naudoti sklypą pagal paskirtį, tačiau antra vertus, ieškovas negali įgyvendinti savo teisių kitaip, kaip tik nustačius servitutą ir apribojus aplinkinių žemės sklypų savininkų teises. Jau anksčiau konstatuota, jog ieškovui servitutas yra būtinas ir išanalizavus alternatyvius variantus bei pasiūlymus, ieškovo ieškinys tenkinamas nustatant servitutą per atsakovei M. S. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku bei privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies nustatant 4,5 m bendro pločio kelio servitutą, iš kurio 3 m skiriama važiuojamajai daliai ir po 0,75 m. kelio šlaitams.

Dėl kompensacijos

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas siūlo 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovės M. S. naudai, nes servitutas atima iš atsakovės teisę žemės ūkio veiklai naudoti apie 519 kv. m žemės ūkio paskirties ploto. Nurodo, kad atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 40 900 Eur. Servituto plotas sudaro tik 0,73 proc. viso atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto, o šios sklypo dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 298,57 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 51 700 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj). Nors servitutas užims nedidelę dalį atsakovės žemės sklypo, tačiau servitutinė teritorija drieksis vidine sklypo dalimi, kurią naudoti pagal paskirtį taps sudėtingiau. Taip pat nustatė, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, deklaruoja pasėlius ir gauna išmokas, todėl neabejotina, jog atsakovei svarbu savo žemės sklypą išlaikyti vientisą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad atsakovei priteistina 5 000 Eur vienkartinė piniginė kompensacija už servituto nustatymą

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26. Atsakovas A. M. (toliau ir apeliantas) prašo tenkinti jo apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti: nustatyti atsakovės M. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatyto schemoje 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtoje UAB „Krianta“ pažymėtu indeksu S, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku ir privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas); priteisti atsakovei 2 500 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą.

Šalies argumentai

33.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto kelio servituto turiniu. Pažymi, kad, reikšdamas reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, pateikė teismui planą, kuriame tiksliai nurodyta kelio servituto vieta ir plotas ir pagal kurį galima tiksliai nustatyti apribojimų vietą žemės sklype, plotą ir servituto plotį, kaip tai numato kasacinio teismo praktika ir ja remiasi pirmosios instancijos teismas. Tačiau ginčijamu sprendimu kelio servitutas nustatytas 2 metrais siauresnio pločio bei nesant plano, kas, apelianto vertinimu, neleidžia tiksliai nustatyti apribojimų vietą ir plotą, o tai savo ruožtu gali sukelti ginčus ateityje naudojant servitutą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą atsakovės žemės sklype ir suteikdamas teisę įrengti kelią bei skirdamas servitutui 4,5 m plotį (3 m. važiojamoji kelio dalis ir 0,75 m šlaitai), nepagrįstai neatsižvelgė į būtinumą kelią prijungti prie Automobilių kelių direkcijai priklausančios regioninio kelio Nr. 108 esamos nuovažos, kurios plotis ir sąlygojo UAB „Kriana“ parengto kelio servituto plotį. Kelio įrengimui taikomi Statybos techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimai, kurių turės laikytis visi planavimo proceso subjektai ir statytojas. Paaiškina, kad teismo sprendimu nustatyto servituto plote įrengti kelią nėra galimybės, nes nėra skirta pločio kelkraščiams, kelio sankasoms, grioviams ir kitoms vandens nukleidimo sistemoms, kurie būtini kelio, kaip inžinerinio statinio, elementai. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ skyriaus Skersiniai profiliai 2 lentelės reikalavimus, esant 3 metrų pločio važiuojamajai daliai, turi būti projektuojami ir įrengiami 1 metro pločio kelkraščiai iš abiejų važiuojamosios dalies pusių. Tai reiškia, kad minimalus kelio servituto plotis turi būti 6,5 m (3 m važiuojamoji dalis, po 1 m kelkraščiai ir po 0,75 m sankasos, kurios ginčijamame sprendime pavadintos šlaitais). Būtent toks plotis ir numatytas UAB „Krianta“ parengtoje servituto nustatymo schemoje, pagal kurią pareikštas ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą, suteikė teisę ne tik važiuoti, bet ir naudotis pėsčiųjų taku, todėl kelkraščiai yra būtini, tam kad pėsčiomis einantis asmuo turėtų galimybę pasišalinti iš važiuojamosios dalies kai joje yra transporto priemonė. Teismo nustatyto servituto atveju, pėsčiomis einantis asmuo, praleisdamas transporto priemonę, turės nuolat pažeisti servitutu nustatytus ribojimus.

33.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos atsakovei dydžiu. Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas siūlo 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovės naudai, nes servitutas atima iš atsakovės teisę žemės ūkio veiklai naudoti apie 519 kv. m žemės ūkio paskirties ploto. Nurodo, kad atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 40 900 Eur. Servituto plotas sudaro tik 0,75 procento viso atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto, o šios sklypo dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 298,57 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 51 700 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj). Apeliantas paaiškina, kad nurodydamas atsakovės sklypo vidutinę rinkos kainą vadovavosi ieškinio pateikimo dienai VĮ Registro centras teikiama informacija, kurioje buvo pastaba, jog vidutinė rinkos vertė nurodyta pagal 2020 m. sausio 1 d. atliktą vertinimą bei pastaba, kad žemės sklypo vertė nurodyta be miško medelynų vertės. Atsakovė teikė teismui Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 18 d. išrašą, kuriame žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 51 642 Eur kartu su medelyno verte. Pirmosios instancijos teismas iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad atsakovės žemės klypo vidutinė vertė yra 51 700 Eur. Taigi po trijų metų atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė praktiškai nepakito. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kelio servitutas nustatytas vietoje, kurioje miško medynų nėra, sprendžiant dėl kompensavimo už servitutą kompensacijos dydžio klausimą, tikslingesnė yra žemės sklypo be medžių vertė. Kita vertus net ir skaičiuojant vidutinę rinkos vertę už prašomo nustatyti servituto plotą (0,1039 ha arba 0,73 procento nuo sklypo ploto) naudojant žemės sklypo vertę su medelynų kaina – 51 642 Eur, tai būtų 377 Eur suma, o pagal teismo sprendimo priėmimo metu turimą 51700 Eur vidutinę rinkos vertę – 378,78 Eur. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos priteistu 5000 Eur kompensacijos dydžiu ir argumentu, kad nors servitutas užims nedidelę atsakovės žemės sklypo dalį, tačiau servitutinė teritorija drieksis vidine sklypo dalimi, todėl ją naudoti pagal paskirtį taps sudėtinga. Mano, kad 5000 Eur kompensacija yra neprotingai didelė. Pažymi, kad atsakovė pasėlius deklaravo 4,30 ha žemės ūkio naudmenų ir tik iki 2020 metų; bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie per metus gaunamas išmokas, kas neleidžia įvertinti, kokias išmokas ji prarastų nustačius servitutą; išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad žemės sklypo dalis, kurioje siekiam nustatyti servitutą, apleista ir nedirbama, nenaudojam ir nenušienauta.

33.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teigia, jog pirmiausia teismas netinkamai nustatė jų dydį, t. y. klaidingai apskaičiavo ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurių ieškovas patyrė iš viso 6 138 Eur nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje. Taip pat klaidingai nustatė tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas. Apelianto vertinimu, tai, kad teismas nustatė siauresnio pločio servitutą, nei prašė ieškovas, jam vis tiek buvo suteikta teisė įrengti kelią, todėl šis reikalavimo tenkinimas neuri įtakoti patenkintų reikalavimų proporcingumo.

27. Atsakovė M. S. (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, išaiškinat jam teisę prašyti nustatyti kelio servitutą per kitus besiribojančius sklypus. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nukrypo įrodymų vertinimo ir nuo kasacinio teismo praktikos suformuotų taisyklių servituto būtinumo nustatymo klausimu bei nesivadovavo apeliacinės instancijos 2022 m. liepos 26 d. nutartyje pateiktomis jam privalomomis nuostatomis ir išvadomis. Apeliantės teigimu:

34.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad pats ieškovas, būdamas ir trečiojo asmens UAB „Sporto inovacija“ vadovu bei akcininku įsigijo komercinės paskirties sklypą minėto trečiojo asmens vardu, neturintį privažiavimo; iš Lietuvos kelių direkcijos negavo leidimo įsirengti nuovažą; tuomet su sutuoktine įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą, besiribojantį su anksčiau minėtu komercinės paskirties sklypu bei atsakovei priklausančiu sklypu; negavęs atsakovės sutikimo įrengti servitutinį kelią per atsakovės sklypą, inicijavo teisminį procesą. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas šiuo ginču siekia įrengti privažiavimą ir prie trečiojo asmens UAB „Sporto inovacija“ valdomo sklypo.

34.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kad minėtam trečiajam asmeniui priklausantis sklypas sutvarkytas, išlygintas, užpiltas smėliu, paruoštas tolimesniems darbams. Kas, atsakovės nuomone, patvirtina ieškovo ketinimą nustatytame 6 m pločio servitutiniame kelyje įrengti dviem kryptimis įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ir išvažiuoti skirtą kelią iš ieškovo žemės sklypo.

34.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktų duomenų iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos apie ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kas, atsakovės vertinimu, patvirtina ieškovo ketinimus, įsirengus servitutinį kelią per atsakovės sklypą, vystyti komercinę veiklą savo sklype. Atsakovės vertinimu, ieškovas siekia įgyvendinti savo nesąžiningus ketinimus atsakovės turimo ir prie tris dešimtmečius suplanuoto žemės sklypo sąskaita.

34.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino trečiojo asmens M. T. duotą sutikimą įrengti servitutinį kelią per vieną iš jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi ji neturi privažiavimo nei prie vieno iš trijų jai priklausančių žemės sklypų. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės siūlomas servituto planas apribotų trijų savininkų teises ir pareikalautų neproporcingai didelių įrengimo karštų, kadangi atsakovė į bylą teikė duomenis, kad valstybei priklausantis žemės sklypas – inžinerinių komunikacijų koridorius ir gali būti paskirtas ieškovo prašomam servitutiniam keliui įrengti. Taip pat teismas nevertino ieškovės pateiktų duomenų iš internetinės svetainės geoportalai.lt apie trečiojo asmens K. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo projektavimo darbus, t. y. kad K. T. iniciatyva, jam priklausančio 2,0642 ha ploto buvusios žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, taro keturiolikos naujai suformuotų sklypų esančiame sklype Nr. 8, yra numatytas bei suprojektuotas servitutinis privažiavimas, kurio paskirtis – privažiuoti iki kaimyninio sklypo Nr. 4, kas atsakovės vertinimu reiškia, kad netrukus bus įrengta ir nuovaža, nes kitaip, nei kad sklype Nr. 8 suprojektuotu servitutiniu privažiavimu pasiekti sklypą Nr. 4, jokių kitų galimybių nėra. Apeliantės vertinimu, šis servitutinis privažiavimas gali tarnauti ir ieškovui, jį pratęsiant sklypo Nr. 4 pakraščiu, toliau per minėtą valstybinės žemės sklypo dalį iki M. T. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, toliau M. T. (ji davusi ieškovui sutikimą) sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime taip pat nurodė, jog privažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą svarstytinas per nurodytus tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus.

34.5. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės siūlomoje vietoje įrengti kelią ir nustatyti kelio servitutą neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Apeliantė nurodo, kad pateikė teismui sąmatą, iš kurios matyti, jog nuovažos ir privažiavimo įrengimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kainuotų 34 438,32 Eur, o ne 39 908,63 Eur kaip teigia ieškovas), o privažiavimas per atsakovei priklausantį žemės sklypą – 22 922,46 Eur (o ne 14097,06 Eur, kaip įrodinėja ieškovas).

34.6. Teismas nepagrįstai nevertino dar 2008-2010 metais UAB „Krianta“, vadovaujamos K. T., parengtų ir VĮ Registrų centras įregistruotų, trijų planų M. T. priklausančiuose žemės sklypuose įrengti 6 m pločio privažiavimo kelią nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti sutikimą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gauti leidimą nuovažai įsirengti.

34.7. Teismas sureikšmino trečiojo asmens K. T. paaiškinimus teisme ir nevertino bei ignoravo atsakovei rengusios matininkės G. I. paaiškinimus. Teismas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad K. T., būdamas matininku ir UAB „Krianta“ vadovu, yra suinteresuotas asmuo, nes yra ir naujai suformuotų sklypų savininkas, todėl įvertina servituto įrengimo pasekmes jo valdomame sklype. Be to, pažymi, kad būtent minėtas asmuo klaidinančiai teigė apie melioracijos įrenginių renovacijos kaštus, kai, tuo tarpu, melioracijos įrenginiai jau buvo nurašyti ir/arba išmontuoti; be jokio faktinio pagrindo iškėlė žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengimo būtinumo bei garso sienelės įrengimo versiją, jei būtų servitutinis kelias įrengtas atsakovės pasiūlyto plano pagrindu.

34.8. Apeliantė teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos pozicija byloje vertintina kaip neteisingas ir nesąžiningas procesinis elgesys, kadangi tarnyba savo laiku, formuodama žemės sklypus, neįvykdė imperatyvios prievolės suformuoti ir privažiavimus, dabar perkelia šią naštą atsakovei, nepaisydama, kad atsakovės žemės sklypas yra privati nuosavybė, o tarnyba valstybinį žemės sklypą valdo patikėjimo teise.

Atsiliepimas

28. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jo netenkinti iš esmės pakartodama savo apeliacinio skundo motyvus ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

29. Ieškovas atsiliepimu į apeliantės skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo teigimu, jis išnaudojo visas galimybes įsirengti privažiavimą prie savo sklypo, nesuvaržant atsakovės teisės į jos žemės sklypą. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl servituto turinio ir paaiškina, kad:

36.1. Trečiasis asmuo M. T. bylos nagrinėjimo metu sutiko duoti ieškovui sutikimą nustatyti servitutą jos sklype, tačiau M. T. žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) gatve, kur atsakovė siūlo nustatyti servitutą įrengiant nuovažą, nesiriboja. Trečiasis asmuo K. T. nei su ieškovo, nei su atsakovės siūlymu servituto nustatymo variantu nesutiko.

Šalies argumentai

36.2. Apeliantės teiginiai dėl ieškovo sklypų įsigijimo chronologijos kelio servituto nustatymui reikšmės neturi. Tai buvo konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1460-1012/2022.

36.3. Apeliantės išvados apie ieškovo ketinimą keisti jam priklausančio žemės sklypo paskirtį, remiantis į bylą pateiktais 2017m. lapkričio 7 d. duomenimis ir ŽPDRIS, neturi nieko bendra su ieškovo ketinimais naudotis žemės ūkio paskirties sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį ir niekaip nesaisto jo, kaip žemės sklypo savininko. Nurodo, kad minėtą sklypą jis įsigijo 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir jam nieko nėra žinoma apie įgyto žemės sklypo paskirties keitimą. Teigia, jog atsakovė daro niekuo nepagrėstą prielaidą apie formavimo projektavimo projekto, inicijuoto 2017 m., paskirties keitimo tikslą ir nepatvirtina tokių tikslų turint ieškovą. Juolab, kad byloje yra pateikta aktuali ŽPDRIS informacija, iš kurios matyti kad įvedus paieškai paslaugos Nr. ZSFP-42933ir žemės sklypo kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini) ar ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinį numerį, informacinėje sistemoje nėra jokių duomenų apie formavimo-pertvarkymo projekto rengimą, tikrinimą ir derinimą.

36.4. Ieškovo vertinimu, byloje pateiktais įrodymais patvirtinta, kad atsakovės siūlomoje vietoje įrengti kelią, o tuo pačiu ir nustatyti servitutą, neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Pažymi, kad naujai pateiktose sąmatose yra nurodytos aktualios kainos, atsižvelgiant į tai, kad melioracijos seni įrenginiai yra nurašyti ir išmontuoti. Taigi patikslinta melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbų sąmata patvirtina, kad kelio įrengimo kaina iš viso sudarytų 58 174,61 Eur. Ieškovo gi siūlomoje servituto nustatymo vietoje melioracijos įrenginių nėra, o vienos važiuojamosios kelio dalies įrengimas kainuotų 16 706 Eur, kas patvirtina šio varianto ekonomiškumą.

36.5. Ieškovas laiko nepagrįstais apeliantės teiginius apie jo ketinimus 6 m pločio servituto ribose įrengti dviejų juostų kelią UAB „Sporto inovacija“ interesu naudotis komerciniais tikslais. Teigia, jog šiuos apeliantės teiginius paneigia jo statinio projekto vadovo T. Š. parengtas projektinis pasiūlymas dėl nuovažos įrengimo atsakovės sklype, kur kelio plotas sklype numatytas 1190 kv. m, kas reiškia, kad kelio servitutui reikalingas plotas sudarytų 1190 kv. m, o šiame plote galime įrengti tik vienos juostos važiuojamąją dalį, kurios plotis yra 3 m.

36.6. Ieškovo vertinimu, nustatytas kelio servitutas tik nežymiai apribotų apeliantės privatumą

36.7. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovo siekis nustatyti kelio servitutą būtent atsakovei priklausančiame sklype, susijęs ne tik su ieškovo, bet ir su UAB „Sporto inovacija: interesais. Teigia, kad minėta bendrovė turi savarankiškai spręsti servituto nustatymo klausimą, kadangi ieškovo žemės sklypui, kuris taps viešpataujančiu daiktu, nustatomas servitutas neturi teisinės reikšmės minėta bendrovei, nes jos valdomas žemės sklypas su atsakovės sklypu nesiriboja. Be to, apeliantės teiginiai apie minėtos bedrovės komercinės veiklos vykdymą ateityje taip pat atmestini, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vykdyti komercinę veiklą UAB „Sporto investicijos“ ne tik, kad sklype nėra jokių pramonės ar sandėliavimo pastatų, bet ir dėl teisinio reglamentavimo priežasčių.

36.8. Ieškovas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad UAB „Likeva“ matininkės G. I. 2023 m. sausio 27 d. parengtas Servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schema yra tinkamesnė. Ieškovo vertinimu, minėta schema neatitinka Kelių įstatymo 2straipsnio, STR reikalavimų, nes schemoje numatyto pločio servituto vietoje nebus galimybės įrengti kelią. Be to, pagal pateiktą Servituto nustatymo schemą, atsižvelgiant į K. T. priklausančio žemės sklypo padalijimo projektą, siūlomas nustatyti kelio servitutas pateks į tris savarankiškus žemės sklypus, iš kurių du priklausantys K. T. (4 ir 8 pagal projektą) skirti namų valdoms. Du namų valdos žemės sklypai yra nedidelio, lyginant su atsakovės 14ha žemės sklypu, ploto, todėl sukels daugiau nepatogumų, nors kelio servitutas ir siūlomas įrengti sklypų pakraščiu.

30. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepdama į apelianto skundą nurodė, kad CK 4.119 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vertimu, teismo nustatytas 4,5 m Servituto plotis yra pakankamas bei pagrįstas. Atsiliepdama į apeliantės skundą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, jog servitutas nustatomas tik konstatavus jo būtinumą, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

33. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies - nustatė atsakovės M. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 4,5 m bendro pločio kelio servitutą, iš kurio 3 m skyrė važiuojamajai daliai ir po 0,75 m kelio šlaitams, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku, privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei M. S. 5 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą iš ieškovo A. M., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Apeliantas A. M. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl servituto turinio ir priteistos atsakovei kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio. Prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti: nustatyti atsakovės M. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatyto schemoje 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtoje UAB „Krianta“ pažymėtu indeksu S, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku ir privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas); priteisti atsakovei 2 500 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą.

35. Apeliantė M. S. nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu iš esmės, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti.

Dėl sprendimo (ne)teisėtumo

36. Byloje nustatyta, kad ieškovui kartu su sutuoktine bendros jungtinės nuosavybės teise pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 2,1681 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

37. Ieškovo žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su UAB „Sporto inovacija“ priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su keliu. Iš šio žemės sklypo plano duomenų matyti, kad tarp sklypo ir kelio yra griovys, į šį žemės sklypą įvažiuoti galima taip pat tik įrengus nuovažą nuo kelio. UAB „Sporto inovacija“ kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą įrengti kelio nuovažą tikslu įvažiuoti į žemės sklypą, tačiau 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.6)2-694 buvo atsisakyta išduoti leidimą įrengti nuovažą, nurodant, kad nėra juridinių galimybių leisti įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 į žemės sklypą. Kelių direkcijos teigimu, privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaiminiuose sklypuose (t. y. naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant). Ieškovas, atsižvelgdamas į analogišką faktinę situaciją, papildomai į Kelių direkciją dėl leidimo įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės Krašto kelio Nr. 108 dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo papildomai nesikreipė, bandydamas spręsti privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo klausimą nuo esamos nuovažos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kelio servitutą.

38. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu 14,1811 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, kt.). Servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi bei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą. Apeliantė M. S. nesutinka su šia teismų išvada. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes ieškovas nėra išnaudojęs visų teisinių galimybių privažiavimui prie savo žemės sklypo įsirengti, todėl, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir ieškovo ieškinys atmestas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės nuomone.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip nustatyta byloje, patekti į ieškovui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą nenustatant servituto galima būtų tik įrengus nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė. Tačiau, kaip nustatyta į bylą ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais bei šias aplinkybes patvirtino byloje dalyvaujanti Automobilių kelių direkcija, naujos nuovažos įrengimas nėra galimas dėl teisinio reglamentavimo - nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal Šio reglamento 165 punkto reikalavimus, krašto keliuose naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Artimiausia nuovaža Vievio kryptimi nuo žemės sklypo ribos yra 173 m, Nemenčinės kryptimi nuo žemės sklypo ribos - už 272 m. Privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaiminiuose sklypuose (t. y. naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant). Nagrinėjamu atveju, ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą. Taigi, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, servitutas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesą patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kad būtų galima šį sklypą naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų taisyklių dėl servituto nustatymo sąlygų.

42. Apeliantė vienu iš skundo motyvų nurodo aplinkybę, kad ieškovas prašo nustatyti servitutą ir leisti įrengti kelią, turėdamas tikslą užtikrinti privažiavimą ne tik prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, bet sudaryti prielaidą naudotis servitutiniu keliu ir trečiajam asmeniui UAB „Sporto inovacija“. Šį teiginį apeliantė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad UAB „Sporto inovacija“ vadovas yra ieškovas; kad šiai įmonei priklausantis sklypas yra komercinės paskirties; kad išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad sklypas išlygintas, užvežtas žemėmis, todėl tikėtina, kad jis ruošiamas komercinei veiklai vykdyti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

43. Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės ūkio paskirties sklypas, kurio naudojimui siekiam nustatyti kelio servitutą, ribojasi su UAB „Sporto inovacija“ priklausančiu komercinės paskirties žemės sklypu. Tačiau kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju minėtas trečiasis asmuo nėra pareiškęs reikalavimo dėl servituto nustatymo, todėl minėta aplinkybė svarbi tik tuo požiūriu, jei būtų vertinamas servitutinio kelio nustatymas per UAB „Sporto inovacija“ priklausantį žemės sklypą.

44. Kolegijos vertinimu, apeliantės samprotavimai apie galimas neigiamas pasekmės atsakovei dėl UAB „Sporto inovacija“ galbūt ateityje planuojamos komercinės veiklos, atmestini kaip neįrodyti, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog bendrovė šiuo metu ūkinės veiklos nevykdo. Be to, sutiktina su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad vykdyti komercinę veiklą minėtas trečiasis asmuo negalės dėl teisės aktais imperatyviai nustatytos kelio apsaugos zonos.

45. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų sąlygų lygų įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį krašto kelių apsaugos zona - žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų, o pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas kelio apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu; negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supykino, tankinimo darbus (toliau - žemės darbai), sandėliuoti bet kokias medžiagas. Byloje esantis V. Š. parengtas situacijos planas (1 tomas, psl. 56) su pažymėta regioninio kelio Nr. 108 apsaugos zona ir T. Š. prieš projektiniais pasiūlymais su pažymėta regioninio kelio Nr. 108 apsaugos zona bei kiti dokumentai, patvirtina, kad didžioji žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, priklausančio UAB „Sporto inovacija“, patenka į regioninio krašto kelio apsaugos zoną. Taigi UAB „Sporto inovacija“ dėl Specialiųjų sąlygų įstatymu nustatyto reglamentavimo negali statyti naujų statinių ir naudoti sklypo pagal jam nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą.

46. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai servitutą nustatė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype. Netinkamai įvertino G. I. 2023 m. sausio 27 d. parengtą Servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Jos vertinimu, servituto nustatymas trečiųjų asmenų sklypuose (jų pakraščiu) yra tikslingesnis bei ekonomiškesnis. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius kaip neįrodytus.

47. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis, trečiasis asmuo M. T. sutikimo nustatyti servitutą per jai nuosavybės teise priklausantį sklypą iš pradžių nedavė, po to sutiko, vėliau nuomonę pakeitė, o bylos nagrinėjimo metų dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra. Tačiau pažymėtina, kad M. T. žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) gatve, kur atsakovė siūlo nustatyti servitutą įrengiant nuovažą, nesiriboja. Trečiasis asmuo K. T. nei su ieškovo, nei su atsakovo siūlomais planais nesutiko. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad tiek M. T., tiek K. T., tiek Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, per kuriems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovė siūlo nustatyti servitutą ir įrengti kelią ieškovui privažiuoti prie jo sklypo, byloje yra tik tretieji asmenys. Atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, kuriuo minėtiems asmenims būtų pareikštas reikalavimas dėl servituto nustatymo.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės siūlomoje servituto nustatymo vietoje servitutinio kelio įrengimas pareikalautų iš ieškovo neproporcingai didelių sąnaudų, o proporcingumo principą atitiktų kelio servituto nustatymas ieškovo prašomoje vietoje, t. y. atsakovės žemės sklype. Kaip teisingai nurodo atsakovė, trečiųjų asmenų sklypuose nebeliko melioracijos įrenginių. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad jų rekonstrukcija nereikalinga ir neturėtų būti įskaičiuojama į kelio įrengimo darbų sąmatą. Atsakovė tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pateiktose teismui statybos inžinieriaus A. C. sąmatose dėl kelio įrengimo per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovės sklype) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kelio įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje) nurodyta statybos ir montavimo darbų kaina įrengiant vienos važiuojamosios dalies kelią: sąnaudos kelio įrengimui ieškovo prašomoje vietoje būtų 16 706 Eur, o sąnaudos kelio įrengimui atsakovės siūlomoje vietoje būtų 47 316 Eur. Byloje yra ieškovo teismui pateikta A. C. patikslinta melioracijos įrenginių rekonstrukcijos sąmatą (Lokalinė sąmata Nr. 4), pagal kurią valstybei priklausančių melioracijos įrenginių rekonstrukcija ryšium su kelio įrengimu kainuotų 10 858,61 Eur. Taigi ši patikslinta melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbų sąmata patvirtina, kad kelio įrengimo kaštai atsakovės siūlomoje vietoje padidėja suma, reikalinga melioracijos įrenginių rekonstrukcijai ir viso sudarytų 58 174,61 Eur (47 316 Eur kelio įrengimo darbai + 10 858,61 Eur melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbai). Ieškovo gi siūlomoje servituto nustatymo vietoje nėra melioracijos įrenginių, o vienos juostos važiuojamos kelio dalies įrengimas kainuotų 16 706 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo siūlomas servituto nustatymo variantas yra ekonomiškesnis ir pateisinamas.

49. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad jos pateiktas servituto nustatymo variantas, pagal UAB „Likeva“ matininkės G. I. 2023 m. sausio 27 d. parengtą Servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą yra tinkamiausias.

50. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio nuostatas kelias, tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Rengiant nuovažos ir kelio įrengimo projektą, reikia vadovautis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

51. Susipažinusi su pateiktu planu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės siūlomoje servituto nustatymo vietoje per visą servituto plotą reikės įrengti kelią, minėtoje schemoje 4,5 metru plotis, iš kurio numatyta 3 m važiuojamajai daliai ir po 0,75 m skiriama kelkraščiui. Taip pat paminėtina, kad minėtas servitutinis kelias turės būti prijungtas prie Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio kelio, įrengiant nuovažą. Tačiau minėtame plane nėra numatyti pločiai kelio sankasoms, grioviams ir kitoms vandens nuleidimo sistemoms, ką imperatyviai numato STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ skyriaus Skersiniai profiliai nuostatos, teigiančios, kad esant 3 metrų pločio važiojamajai daliai, turi būti projektuojamos ir įrengiamos 1 metro pločio žemės sankasos iš abiejų važiuojamosios dalies pusių. Darytina išvada, kad minimalus kelio servituto plotis, pagal atsakovės pateiktą Servituto nustatymo schemą turi būti 6,5 metrų. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Servituto nustatymo schema, priešingai nei teigia apeliantė, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

52. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apelianto atsiliepime nurodytoms aplinkybėmis, kad pagal atsakovės pateiktą Servituto nustatymo schemą, atsižvelgiant į trečiojo asmens K. T. priklausančio sklypo padalinimo projektą, siūlomas nustatyti kelio servitutas pateks į tris savarankiškus žemės sklypus, iš kurių du priklausantys K. T. (4 ir 8 pagal projektą) skirti namų valdoms. Du namų valdos žemės sklypai yra nedidelio, lyginant su atsakovės 14 ha žemės sklypu, ploto, todėl sukels daugiau nepatogumų, nors kelio servitutas ir siūlomas sklypų pakraščiu. Be to, kelio servitutas atsakovės siūlomoje vietoje turės neigiamos įtakos ir minėtų sklypų užstatymui, bei privatumui. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog prašomas pagal atsakovės planą nustatyti servitutas apribotų net trijų savininkų teises, t. y. valstybės, M. T. ir K. T..

53. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Likeva“ matininkės G. I. parengta Servituto nustatymo schema prieštarauja ankščiau į bylą pateiktiems prieš projektiniams pasiūlymams, kuriuos parengė Statinio projekto vadovas T. Š. Kaip matyti iš T. Š. aiškinamojo rašto, teikiant prieš projektinius pasiūlymus jis vadovavosi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ir kelio juostai, kurioje sutalpinti visi kelio elementai, įskaitant kelio sankasas, nustatė gerokai didesnį plotį, nes pagal jo parengtą brėžinį, keliui atsakovės siūlomoje vietoje, skirta 1539 kv. m, iš kurių privažiavimo kelio plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiame K. T.) yra 494 kv. m., o sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiame M. T.) yra 911 kv. m, kas sumoje sudaro 1 405 kv. m. Palyginus atsakovės pateiktą T. Š. Projektinį pasiūlymą ir UAB „Likeva“ matininkės G. I. parengtą Servituto nustatymo schemą matyti, kad skiriasi kelio išsidėstymas žemės sklypuose, jo plotas ir plotis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateiktas 2023 m. sausio 17 d. UAB „Lukieva“ parengtas servituto nustatymo planas neatitinka proporcingumo, racionalumo, teisingumo ir minimalaus savininko teisių ribojimo principų, yra per didelio ploto, neatitinkantis eismo saugumo reikalavimų ir, tikėtina, pareikalautų neproporcingai didelių įrengimo kaštų.

54. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl ieškovo ketinimų pakeisti jo žemės sklypo paskirtį, remiantis ištrauka iš ŽPDRIS apie 2017 m. lapkričio 7 d. sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pateiktą prašymą dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Remiantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu N3D-452/D1-513 Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų taisyklų 2 punkto nuostatomis Projektas rengiamas šiais atvejais: 2.1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte); 2.7. p. p. kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. atsakovės pateiktoje ištraukoje iš ŽPDRIS yra 2017 metų duomenys apie rengiamą formavimo-pertvarkymo projektą, tačiau jokių duomenų apie tai kokiu tikslu šis projektas buvo rengiamas nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas žemės ūkio paskirties sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančio NTR centrinio duomenų banko išrašo duomenys. Savo ruožtu pažymėtina, byloje taip pat yra aktuali ŽPDRIS informacija, iš kurios matyti, kad įvedus paieškai paslaugos Nr. ZSFP-42933 ir žemės sklypo kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), informacinėje sistemoje nėra duomenų apie formavimo-pertvarkymo projekto rengimą, projekto tikrinimą ir derinimą.

55. Savo ruoštu apeliantas A. M. apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nustatyto servituto plotą, nustatydamas 4,5 m bendro pločio kelio servitutą, iš kurio 3 m skiriant važiuojamajai daliai ir po 0,75 m kelio šlaitams, todėl jame nėra galimybės įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį servitutinį kelią.

56. CK 4.112 straipsnyje, reglamentuojančiame servituto turinį, nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai.

57. Kelio servitutų atribojimui skirtas reglamentavimas įtvirtintas CK 4.118 straipsnyje „Kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku“, CK 4.119 straipsnyje „Kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis“. Todėl CK 4.119 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, negali būti aiškinama kaip apibrėžianti kiekvienu konkrečiu atveju nustatyto kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, turinį. Pagal šią normą, aiškinant ją kartu su CK 4.118 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, kelio servitutu, suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis, suteikiama teisė važiuoti ne tik variklio neturinčiomis dviratėmis transporto priemonėmis, kaip tai nustatyta CK 4.118 straipsnio, reglamentuojančio kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, 1 dalyje, bet ir visomis kitomis transporto priemonėmis. Kadangi, pagal CK 4.119 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kelio servitutu, suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis, suteikiama teisė ne tik važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, bet ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, o kelio servitutu, suteikiančiu teisę naudotis pėsčiųjų taku, suteikiama ir teisė vesti už pasaito galvijus, vadinasi, žemės sklype esant nustatytam kelio servitutui, suteikiančiam teisę važiuoti transporto priemonėmis, ta žemės sklypo vieta, kurioje nustatyta teisė naudotis tokiu servitutu suteikiamomis teisėmis, bendriausia prasme servituto turėtojas turi teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti kaip pėsčiasis ir vesti už pasaito galvijus.

58. Kaip nustatyta byloje, ieškovas prašė nustatyti atsakovės M. S. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) servitutą, apimantį 0,1039 ha pagal UAB „Krianta“ pateiktą servituto naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Nurodo, kad jam reikalingas 6 m pločio kelias privažiuoti ir išvažiuoti iš jam priklausančio žemės sklypo dviem kryptimis, naudotis pėsčiųjų taku, nes ketina vystyti bitininkystės veiklą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė atsakovės M. S. žemės sklype 4,5 m bendro pločio kelio servitutą, iš kurio 3 m skyrė važiuojamajai daliai ir po 0,75 m kelio šlaitams, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku, privažiuoti prie ir išvažiuoti iš ieškovo žemės sklypo. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovo prašomo pločio servitutas pernelyg apribotų atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises naudoti sklypą pagal paskirtį.

59. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kelio elementai yra: žemės sankasa, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad kelio servitutas yra vienas iš žemės servitutų. Juo suteikiama teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia konkrečioje sklypo vietoje, susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą atsakovės žemės sklype ir suteikdamas teisę viešpataujančio daikto savininkui važiuoti juo transporto priemonėmis bei įrengti kelią bei skirdamas servitutui 4,5 m plotį (3 m. važiojamoji kelio dalis ir 0,75 m šlaitai), nepagrįstai neatsižvelgė į būtinumą kelią prijungti prie Automobilių kelių direkcijai priklausančios regioninio kelio Nr. 108 esamos nuovažos, kurios plotis ir sąlygojo UAB „Kriana“ parengto kelio servituto plotį. Kelio įrengimui taikomi Statybos techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimai, kurių turės laikytis visi planavimo proceso subjektai ir statytojas. Paaiškina, kad teismo sprendimu nustatyto servituto plote įrengti kelią nėra galimybės, nes nėra skirta pločio kelkraščiams, kelio sankasoms, grioviams ir kitoms vandens nukleidimo sistemoms, kurie būtini kelio, kaip inžinerinio statinio, elementai. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ skyriaus Skersiniai profiliai 2 lentelės reikalavimus, esant 3 metrų pločio važiuojamajai daliai, turi būti projektuojami ir įrengiami 1 metro pločio kelkraščiai iš abiejų važiuojamosios dalies pusių. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą atskirai numatė teisę naudotis pėsčiųjų taku, kas įpareigoja ieškovą įrengti ir teisės aktais numatomus kelkraščius pagal minėtus STR reikalavimus. Būtent toks plotis ir numatytas UAB „Krianta“ parengtoje servituto nustatymo schemoje. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nustatant servituto turinį pagal minėtą schemą.

61. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovei kompensacijos dydžiu. Jo vertinimu, teismas nepagrįstai kompensaciją skaičiavo vadovaudamasis atsakovės sklypo verte, nurodyta viešame registre sprendimo priėmimo dienai. Apelianto nuomone, atsakovės žemės sklypo dalyje, priskirtinoje servituto zonai, nėra medžių, todėl atsakovės sklypo vidutinę rinkos kainą reikėtų skaičiuoti nuo ieškovo ieškinio pateikimo dienai VĮ Registrų centras patektos informacijos, kurioje buvo pastaba, kad žemės sklypo vertė nurodyta be miško medelynų vertės - 40 900 Eur, arba bent jau nuo atsakovės nurodytos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės 51 642 Eur, kartu su medelyno verte.

62. CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

63. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020). Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad apskaičiuojant kompensaciją dėl servituto nustatymo, teismas turėjo ją apskaičiuoti pagal atsakovės sklypo vertę ieškinio pateikimo dienai ar atsakovės duomenų teismui pateikimo dienai, nepaneigia teismo diskrecijos teisės vadovautis viešųjų registrų skelbiamais duomenimis sprendimo priėmimo dienai. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovės naudai optimalią, objektyviais duomenimis pagrįstą vienkartinę kompensaciją, todėl keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

65. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme

66. Apibendrindama aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Kolegijos vertinimu, apelianto skundo motyvų pagrindu keistina sprendimo dalis dėl servituto turinio nustatymo, tenkinat ieškovo ieškinį šioje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliacinį skundą tenkinus dalyje dėl servituto turinio nustatymo, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

68. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas už ieškinį mokėjo 75,00 Eur, už apeliacinį skundą dėl 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-591-723/2021 - 75,00 Eur ir už apeliacinį skundą dėl 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-223- 494/2022 – 88,00 Eur, iš viso - 238 Eur žyminio mokesčio. Bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje pirmą kartą ieškovas patyrė 1 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; antrą kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje ieškovas patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; antra kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; trečią kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje ieškovas patyrė 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš viso pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovas patyrė 5 500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Be to, antrą kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje (civilinė byla Nr.e2-223- 494/2022) ieškovas patyrė 400 Eur išlaidų kelio įrengimo sąmatų parengimui, kurios vadovaujantis CPK 88 straipsniu pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis. Taigi pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovas viso patyrė iš viso 6 138 Eur.

69. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos.

70. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, jog kompensacijos dydžio nustatymas yra teismo diskrecijoje, todėl priteistos kompensacijos dydis negali įtakoti patenkintų reikalavimų proporcingumo, todėl laikantis pozicijos, kad buvo patenkinti abu ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai, prieina išvadą, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 6 138 Eur.

71. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą bei tenkinus ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl servituto turinio nustatymo, ieškovui įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Ieškovas apeliacinius skundu pirmosios instancijos sprendimą iš esmės ginčijo dviem pagrindais, t. y. ginčijo nustatyto servituto turinį bei priteistos kompensacijos dydį. Laikantis tos pačios pozicijos, kad priteistos kompensacijos dydis negali įtakoti patenkintų reikalavimų proporcingumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl ieškovas įgijo teisę į pusė jo apeliacinėje instancijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl 1 755 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatyto schemoje 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtoje UAB „Krianta“ pažymėtu indeksu S (šią schemą laikyti sudėtine sprendimo dalimi), suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku ir privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas).

Priteisti atsakovei M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6 138 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 77,46 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).“

Iš atsakovės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 755 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos .

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius