Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. M. ieškiniu prašė nustatyti atsakovės M. S. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatytos schemoje 2020 m. rugsėjo 14 d. parengtoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krianta“ pažymėtu indeksu S, suteikiantį teisę įrengti kelią, naudotis pėsčiųjų taku ir dviem kryptimis įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ir išvažiuoti iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), priteisiant iš ieškovo A. M. atsakovės M. S. naudai 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje iš esmės nurodė, kad:

1.1. Ieškovui kartu su sutuoktine bendros jungtinės nuosavybės teise pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 2,1681 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo žemės sklypo plano duomenis privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo buvo numatytas 19 m pločio keliu. Plane taip pat matyti, kad tarp kelio ir ieškovo žemės sklypo yra griovys, kuris susidarė dėl kelio statybos darbų įrengiant kelio sankasą, o įvažiuoti į žemės sklypą galima tik įrengus nuovažą nuo kelio.

1.2. Ieškovo žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sporto inovacija“ priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su keliu. Iš šio žemės sklypo plano duomenų matyti, kad tarp sklypo ir kelio yra griovys, į šį žemės sklypą įvažiuoti galima taip pat tik įrengus nuovažą nuo kelio. UAB „Sporto inovacija“ kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą įrengti kelio nuovažą tikslu įvažiuoti į žemės sklypą, tačiau 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.6)2-694 buvo atsisakyta išduoti leidimą įrengti nuovažą, nurodant, kad prašoma įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Taip pat buvo nurodyta, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3, reikalavimus, pagal kurio 165 punkto reikalavimus, krašto keliuose naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Kadangi artimiausia nuovaža Vievio kryptimi nuo žemės sklypo ribos yra 173 m, Nemenčinės kryptimi nuo žemės sklypo ribos – už 272 m., nėra juridinių galimybių leisti įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą. Kelių direkcijos teigimu, privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaiminiuose sklypuose (t. y. naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant). Ieškovas, atsižvelgdamas į analogišką faktinę situaciją, papildomai į Kelių direkciją dėl leidimo įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės Krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo papildomai nesikreipė, bandydamas spręsti privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo klausimą nuo esamos nuovažos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kelio servitutą.

1.3. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu 14,1811 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslu išspręsti privažiavimo klausimą ieškovas kreipėsi į UAB „Krianta“, kuri 2020 m. rugsėjo 14 d. parengė kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype schemą. Pagal Servituto schemą nuo esamos nuovažos per atsakovės žemės sklype esamą kelią numatomas servitutas privažiuoti prie ieškovo žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu tarp taškų 11–13, servituto plotas 1039 kv. m.

1.4. Ieškovas per savo atstovę 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu nustatyti kelio servitutą notarine sutartimi, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, kad kelio servitutas suvaržytų jos, kaip savininkės teises nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu; sumažės sklypo vertė; dėl triukšmo pablogėtų gyvenimo kokybė; sklype yra nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – (duomenys neskelbtini) su plokščiadugniu dubeniu ir servitutinis kelias greta nurodyto akmens turės neigiamą poveikį kultūros vertybei. Atsakovė pasiūlė servitutą nustatyti nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) esančios sekančios nuovažos per žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

1.5. Atsakovei priklausančiame žemės sklype nuo kelio krašto įrengta nuovaža, o nuo ieškovo žemės sklypo iki atsakovės nuovažos yra apie 289 m. Patekimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra labiau pateisinamas atsakovei priklausančiame žemės sklype esančiu keliu. Kadangi ieškovo prašomoje servituto nustatymo vietoje atsakovė naudojasi faktiniu keliu iki pat gyvenamojo namo, paneigia atsakovės argumentą, jog servitutinio kelio įrengimas turės neigiamą poveikį greta esančiai kultūros vertybei, juolab, kad dar arčiau šios vertybės yra valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris per visą egzistavimo laiką jokios žalos akmeniui nepadarė.

1.6. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas nepablogins atsakovės žemės sklypo. Servitutas suprojektuotas atsakovės žemės sklype esančio faktinio kelio vietoje, yra 6 m pločio, 1039 kv. m ploto (lyginant su visu žemės sklypo plotu, sudaro tik 0,73 proc. sklypo ploto), t. y. racionaliai naudojant žemę, tai yra tinkamas būdas išspręsti ieškovo patekimą į jam priklausantį žemės sklypą ir tik tiek, kiek reikia transporto priemonėms įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo. Apie 1/2 servituto ploto jau yra atsakovės naudojama važiavimui, todėl atsakovės nuosavybės teisės bus papildomai suvaržytos servituto nustatymu tik dėl ½ ploto, t. y. dėl 519 kv. m. Kadangi atsakovė ateityje planuoja savo žemės sklypą dalinti į mažesnius žemės sklypus, turės suplanuoti vidaus kelių tinklą, o dalyje žemės sklypo jau būtų įrengtas kelias. Be to, atsakovės žemės sklypas yra didžiausias iš šalia ieškovo esančių žemės sklypų, jie yra tris kartus mažesni nei ieškovo žemės sklypas, todėl papildomo kelio servituto nustatymas kituose žemės sklypuose neproporcingai suvaržytų savininkų teises, o pastarieji taip pat sutikimo nedavė.

1.7. Ieškovo siūlomas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklype yra logiškas, vienintelis ekonomiškas ir įmanomas būdas patekti į ieškovo žemės sklypą. Kelio servituto nustatymas atsakovės siūlomoje vietoje yra sudėtingesnis. Iš nuovažos nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas patekimas į vietinės reikšmės kelią, atsakovės siūlomoje servitutų nustatymo vietoje įvažiavimui su posūkiu į kairę pusę nėra tinkamo posūkio spindulio, jis yra per arti kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Norint patekti prie siūlomo įvažiavimo važiuojant Vievio kryptimi reikėtų, pasukus į dešinę, staigiai sukti į kairę, nes siūloma vieta yra beveik pačioje sankryžoje, todėl norint įrengti įvažiavimą atsakovės siūlomoje vietoje saugaus eismo organizavimui reikėtų įrengti žiedą arba įvažiavimą projektuoti toliau nuo sankryžos su kelių Nr. (duomenys neskelbtini). Abiem atvejais tai pareikalautų papildomų servitutų ir neproporcingų ieškovo išlaidų.

1.8. Ieškovas negali patekti kitokiu būdu į savo žemės sklypą jokiomis transporto priemonėmis neįrengus nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio krašto, o naujų nuovažų įrengimas nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galimas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus, nes ieškovo žemės sklypas išsidėsto tarp esamų nuovažų, esančių 500 metrų atstumu viena nuo kitos. Neturint galimybės patekti į žemės sklypą su bet kokia technika ar transportu, ieškovas negali naudoti savo nuosavybės pagal paskirtį.

1.9. Prašomas nustatyti kelio servitutas iš esmės atima atsakovės teisę žemės ūkio veiklai naudoti apie 519 kv. m ploto arba tik 0,37 % jai nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, o kita ½ servituto dalimi atsakovė ir toliau naudosis važiavimui. Atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 40 900 Eur, todėl prašomo nustatyti servituto ploto (0,73 %) vidutinė rinkos vertė sudaro 298,57 Eur. Ieškovas siūlo atsakovei 1 039 Eur vienkartinę kompensaciją, kuri yra tris kartus didesnė už vidutinę servituto ploto kainą.