Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21.

2024 m. spalio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Donatos Kravčenkienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) A. G. ir V. I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir I. G. patikslintą ieškinį atsakovams A. G. ir V. I. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dalies žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo susijusių išlaidų atlyginimo, teisės pripažinimo atstatyti statinius be bendraturčio sutikimo, įpareigojimo atlaisvinti nuo kilnojamųjų daiktų žemės sklypo plotą, bei pagal atsakovų A. G., V. I. G. patikslintą priešieškinį ieškovams A. G., I. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. G. ir I. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams V. I. G. ir A. G., prašydami:

1.1. Priteisti iš atsakovų 742,00 Eur už matininko R. B. atliktus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, adresu: (duomenys neskelbtini).

1.2. Nustatyti 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko R. B., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo mėn. parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane numatytą tokiu būdu:

1.2.1. ieškovams atskirai naudotis skiriama indeksu „B“ žalia spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (B-13, B-25, B-122), viso atskirai naudotis skiriama 160 m²;

1.2.2. atsakovams atskirai naudotis skiriama indeksu „A“ raudona spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (A-49, A-64, A-131), viso atskirai naudotis skiriama 244 m²;

1.2.3. ieškovams ir atsakovams bendrai naudotis skiriama 199 m², pažymėta pilka spalva: 81 m² po gyvenamu namu, iš kurių 40 m² ieškovams, 41 m² atsakovams; 118 m² kiemo ir įvažiavimo, iš kurių 59 m² ieškovams ir 59 m² atsakovams;

1.2.4. nustatyti, kad 118 m² bendrai naudotis skirtu kiemu ir įvažiavimu, pažymėtu pilka spalva, bendraturčiai naudojasi tik patekimui į atskirai naudojamus plotus (ieškovų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksu „B“ žalia spalva, atsakovų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksu „A“ raudona spalva) ir negali bendrai naudojamame kieme ir įvažiavime laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.

1.3. Pripažinti ieškovams teisę be bendraturčių atsakovų A. G. ir V. G. sutikimo savo lėšomis atstatyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus 3I1ž ir 4I1ž žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (matininkės A. P. 2023 m. rugsėjo 19 d. statinių išdėstymo plane pažymėti indeksais 3I1/ž ir 4I1/ž, 2023 m. rugsėjo 22 d. kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėti indeksais 3I1/ž ir 4I1/ž; MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1/ž ir 4I1/ž pastatų plane sudaryti statinių eskizai su duomenimis).

1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad ieškovai ir atsakovai nekilnojamojo turto (pastatų ir kitų statinių), esančio nesuformuotame valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkai. Būtinumas suformuoti valstybinės Žemės sklypą, kuriame pastatyti ieškovui ir atsakovui priklausantys statiniai, iškilo po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2021 m. gruodžio 3 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriuo nurodyta, kad statinių bendrasavininkai turi kreiptis į kvalifikuotą matininką dėl statinių inventorizacijos duomenų atnaujinimo. Kadangi valstybinės Žemės sklypas prie šalims priklausančių pastatų nebuvo suformuotas, o šalių nuosavybės teise valdomų statinių inventorizaciniai duomenys yra pasikeitę ir neatitinka viešajame registre įregistruoto plano, šalys, kaip statinių savininkai tame žemės sklype, visų pirma, turėjo savo lėšomis suformuoti sklypą prie esančių statinių ir įsigyti Žemės sklypo nuosavybę, kad galėtų be valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo / nesutikimo disponuoti statiniais. Žemės sklypas buvo suformuotas tik 2021 metais ieškovų lėšomis samdyto matininko R. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Matininkas parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir 2021 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Ieškovai matininkui R. B. už atliktus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 300 Eur. Atsakovai su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu sutiko ir juo pasinaudojo, kadangi matininko R. B. sudarytos ir viešajame registre įregistruotos 2021 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu 2022 m. balandžio 22 d. sudarė žemės sklypo 344/603 dalies pirkimo – pardavimo sandorį ir tapo žemės sklypo dalies savininkais. Kadangi ieškovai sumokėjo matininkui 1 300 Eur, o atsakovų žemės sklypo dalis yra didesnė, nes atsakovui priklauso didesnė statinių dalis, ieškovai paprašė atsakovų atlyginti dalį žemės sklypo suformavimo išlaidų, proporcingą žemės sklypo nuosavybės daliai, tai yra 742 Eur, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovai jų neatlygino.

2.1. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, jog atsakovai yra užsiėmę visą bendrą gyvenamojo namo kiemą ir nuolat laiko jame 2-3 automobilius, susikrovę malkų krūvą, įsirengę šuns voljerą, o per ieškovų atskirai naudojamą žolyną betoninėmis trinkelėmis pasiklojo praėjimą, nors tokį trinkelėmis išklotą praėjimą turi pro jų atskirai naudojamus ūkinius pastatus. Matininko R. B. sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, teismų praktikoje suformuotus naudojimosi tvarkos kriterijus bei teisinį esamos situacijos reglamentavimą bei atitinka naudojimosi žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka maksimaliai, kiek tai yra įmanoma, užtikrina ir socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti, o iš esmės kitokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir negalima būtų nustatyti, nes ieškovų planas parengtas pagal viešajame registre įregistruotą statinių išdėstymo planą atitinkamai jų savininkams, nepažeidžiant idealiųjų nuosavybės dalių atitikimo realiosioms nuosavybės dalims principo. Šalims užtikrinamas apėjimas aplink bendrą statinį – gyvenamąjį namą (nors atsakovai ir yra prisistatę pavėsinę prie savo įėjimo į gyvenamąjį namą, tačiau pavėsinė be pamato laikytina laikinu statiniu), bendras patekimas ir vienas įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą, kuriame ieškovams skiriama atskirai naudotis 13 m² kiemo dalimi vienai transporto priemonei pastatyti ir laikyti, atsakovams skiriama atskirai naudotis kiemo dalimi prie jų ūkinio pastato, kur jie, kaip ir ieškovai, gali pasistatyti ir laikyti vieną automobilį.

2.2. Ieškovai taip pat nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3915-1031/2023 teismas pasisakė, kad ieškovo vardu registruotas statinys yra nugriautas, tačiau teberegistruotas viešajame registre, kaip vienas iš ieškovo teisės gynimo būdų gali būti statinio (malkinės) atstatymas. Teismo vertinimu, statinio atstatymui nėra teisinių kliūčių. Ieškovai šiuo metu neturi nė vieno ūkinio pastato, nes vieną ūkinį 4I1m atsakovas A. G. nugriovė, o kito (3I1m) pusę nupjovė. Ieškovai kreipėsi ir į architektą – projektuotoją R. M., kuris parengė 2023.10 Pagalbinių ūkio pastatų 3I1/ž ir 4I1/ž (duomenys neskelbtini) eskizus. Eskizai taip pat persiųsti atsakovui elektroniniu paštu. Į paklausimus atsakovas neatsakė, todėl darytina išvada, kad sutikimo nedavė.

3. Atsakovai V. I. G. ir A. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį kuriame nurodė, jog prašo patikslintą ieškinį atmesti ir jiems iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties uždarumo principas reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Todėl teisiniai santykiai tarp R. B. ir A. G. nelemia ieškovų piniginio reikalavimo atsiradimo į atsakovus. Ieškovų reikalavimai į atsakovus dėl 742,00 Eur priteisimo neatsirado ir tuo pagrindu (kuriuo remiasi ieškovai), kad atsakovai 2022 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2186/2022 pagrindu išsipirko 344/603 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai neįvardino jokios konkrečios teisės normos, kurios pagrindu būtų atsiradusi atsakovų solidari piniginė prievolė ieškovų naudai 742,00 Eur sumai, todėl ieškovų šis reikalavimas atsakovams atmestinas kaip nepagrįstas.

3.2. Atsakovai nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovai siūlo savo žemės sklypo naudojimosi planą, kuris, jų nuomone, būtų optimalus šalių ginčo išsprendimas. Jeigu būtų pritarta šalių naudojimosi žemės sklypu pagal atsakovų siūlomą variantą, tada faktiškai nebetektų aktualumo ir ieškovų reikalavimas dėl jiems teisės pripažinimo atstatyti statinius, kuris nėra pagrįstas bei jo tenkinimas pažeistų atsakovų teises ir ieškovai neturi teisės statyti statinius ten, kur žemė nuosavybės teise priklauso ir atsakovams – nes ieškovams atlikus planuojamus statybos darbus bus faktiškai atimta iš atsakovų galimybė statyti, o teisė statyti konkrečiame žemės sklype statinius – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių jo ekonominę vertę. Atitinkamai galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti tokią teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, o žemės sklypo bendraturčio siekis šią jam priklausančią teisę išsaugoti pripažintinas teisėtu jo interesu. Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus ir interesus.

4. Atsakovai V. I. G. ir A. G. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:

4.1. Ieškovų patikslintą ieškinį atmesti.

4.2. Nustatyti 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką UAB „Geodezijos linija“ matininko G. Š., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 12 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane numatytą tokiu būdu:

4.2.1. atsakovams atskirai naudotis skiriama indeksu „2“ mėlyna spalva pažymėtos žemės sklypo dalys, viso atskirai naudotis skiriama 201 m²;

4.2.2. ieškovams atskirai naudotis skiriama indeksu „1“ raudona spalva pažymėtos žemės sklypo dalys, viso atskirai naudotis skiriama 285 m²;

4.2.3. atsakovams ir ieškovams bendrai naudotis skiriama: 117 m², 81 m² po gyvenamu namu, 36 m², kiemas ir įvažiavimai.

4.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje nurodė, jog atsakovai vertina, kad naudojimo tvarka turi būti tokia, jog maksimaliai atribotų ginčo šalis nuo tarpusavio sąlyčio ar bendro žemės naudojimo vietų, kad galėtų tikslingai ir savo nuožiūra naudoti, kiekvienam priskirtos nuosavybės dalį, neturint pareigos derinti veiksmų su kitais bendrasavininkais. Nurodė, jog matininko G. Š. 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas tenkina visus šiuos kriterijus. Tvarka maksimaliai racionali, orientuota į abiejų ginčo šalių privatumą ir pagarbą privačiam gyvenimui, todėl turi būti teismo prioriteto tvarka tenkinama būtent kaip siūloma atsakovų, o ne ieškovų.

6. Ieškovai A. G., I. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovų siūloma naudojimosi žemė sklypu tvarka yra neracionali, neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros ir apskritai tokia tvarka negali būti nustatyta dėl toliau nurodomų jos trūkumų bei neatitikimo faktiškai ir pagal teisinę registraciją viešajame registre atskirai ir bendrai bendraturčių naudojamų statinių išdėstymo žemės sklype situacijos. Atsakovų plane yra nurodytas statinys – garažas (formuojamas) (8I1g), užstatytas plotas 17 m². Atsakovai nepateikė teismui duomenų iš viešųjų registrų, iš kurių būtų matyti, jog statinys iš tiesų egzistuoja ir yra registruotas, kaip pastatas, kuris turi statusą kaip formuojamas statinys ir registruotas kaip statinys, kurio žymėjimas plane yra - 8I1g.

6.2. Atsakovai siūlo ieškovams atskirai naudotis 201 m² žemės sklypo plotu, pažymėtu mėlyna spalva, tačiau tame plote randasi viešajame registre įregistruotas atsakovui priklausantis statinys 6G1m – pastatas – garažas, užstatymo plotas 23 m², kuriuo atsakovai faktiškai ir naudojasi keletą metų. Reikalaudami nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią statinys, atsakovų plane pažymėtas indeksu 6I1m, o viešajame registre įregistruotoje 1992 m. rugsėjo 23 d. Kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėtas indeksu 6G1m, atsidurtų ieškovų atskirai naudojamojoje žemės sklypo dalyje, atsakovai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir nuosekliai formuojamos praktikos.

6.3. Atsakovų planas ydingas ir dėl to, kad ieškovo nuosavybės teise viešajame registre įregistruotas statinys 3I1m (atsakovų plane pažymėtas indeksu 3I1ž) atsidurtų atsakovams atskirai naudotis skiriamame 285 m² žemės sklypo plote, pažymėtame raudona spalva. Byloje yra pareikštas ieškovų reikalavimas savo lėšomis atstatyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus 3I1ž ir 4I1ž žemės sklype. Ginčo šiuo konkrečiu atveju negali būti dėl to, kad dalis žemės sklypo turi būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis skirta naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems nesudėtingiems statiniams. Viešajame registre įregistruoti kiti inžineriniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora: 17,8 m; 3 m; 23 m; 15 m, rūkykla, šulinys – 5 m, 2 dėžės šiukšlėms, kiemo aikštelė: 12,3 m²; 27 m² kanalizacijos šulinys). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 19/50 kiemo statinių, atsakovui – 31/50 kiemo statinių.

6.4. Atsakovų planas ydingas ir dėl to, kad nustačius atsakovų siūlymą naudojimo tvarką, ieškovas netektų patekimo ir tuo pačiu teisės naudotis jam dalinės nuosavybės teise priklausančiu šuliniu, kiemo aikštele: šulinys patenka į atsakovų atskirai naudojamą 285 m² žemės sklypo plotą, o visą kiemo aikštelę atsakovai prisiskyrė sau naudotis atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atsakovų A. G. ir V. I. G. patikslintą priešieškinį atmetė, ieškovų A. G. ir I. G. patikslintą ieškinį tenkino visiškai:

7.1. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 742,00 Eur išlaidas, patirtas už matininko R. B. atliktus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, adresu: (duomenys neskelbtini).

7.2. Nustatė naudojimosi 0,0603 ha žemės sklypu, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko R. B., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo mėn. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

7.2.1. ieškovams atskirai naudotis skiriama indeksu „B“ žalia spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (B-13, B-25, B-122), viso atskirai naudotis skiriama 160 m²;

7.2.2. atsakovams atskirai naudotis skiriama indeksu „A“ raudona spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (A-49, A-64, A-131), viso atskirai naudotis skiriama 244 m²;

7.2.3. ieškovams ir atsakovams bendrai naudotis skiriama 199 m², pažymėta pilka spalva (A-B-199): 81 m² po gyvenamu namu, iš kurių 40 m² ieškovams, 41 m² atsakovams; 118 m² kiemo ir įvažiavimo, iš kurių 59 m² ieškovams ir 59 m² atsakovams;

7.2.4. nustatė, kad 118 m² bendrai naudotis skirtu kiemu ir įvažiavimu, pažymėtu pilka spalva (A-B-199), bendraturčiai naudojasi tik patekimui į atskirai naudojamus plotus ir negali bendrai naudojamame kieme ir įvažiavime laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.

7.3. Pripažino ieškovams teisę be bendraturčių atsakovų sutikimo savo lėšomis (at)statyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus (3I1ž ir 4I1ž), žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (matininkės A. P. 2023 m. rugsėjo 22 d. kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėti indeksais 3I1ž ir 4I1ž (VĮ Registrų centre pastatai registruoti (3I1m ir 4I1m)) pagal MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1ž ir 4I1ž pastatų sudarytus statinių eskizus.

7.4. Priteisė iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

8. Pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad bendraturčiai turtą privalo valdyti bendru sutarimu. Apie aplinkybes, jog yra matuojamas žemės sklypas, formuojama kadastrinė žemės sklypo byla ir pan., atsakovas A. G. žinojo ir byloje nėra duomenų, jog su tokiais matininko atliktinais darbais būtų nesutikęs ir/ar jiems prieštaravęs. Be to, teismas laikė, jog tai, kad atsakovui A. G. buvo žinoma apie atliekamus matavimus, formuojamą žemės sklypą, patvirtina ir tos aplinkybės, jog tuoj po atlikto žemės sklypo ribų matavimo jis pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, o kiek vėliau, kartu su žemės sklypo bendraturčiu pasirašę, pateikė prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Byloje nėra jokių įrodymų, jog kokia nors forma atsakovai būtų išreiškę prieštaravimų dėl matininko atliekamų/atliktų darbų ir pasiektų rezultatų. Teismas įvertinęs aplinkybes, jog šalys tarpusavyje yra ypač konfliktiniuose santykiuose ir negali susitarti dėl bendro turto valdymo, kaip to reikalauja įstatymas, sprendė, jog pagal byloje esančius pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, jog formuojamas žemės sklypas, atlikti kadastriniai matavimai bei kiti reikalingi darbai formuojant žemės sklypą, buvo atlikti atsakovams žinant ir jiems sutinkant (CPK 178, 185 straipsniais).

8.1. CK 4.76 straipsnyje nurodoma, kad bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, tai yra kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Šias išlaidas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Teismas nustatė, kad siekiant įsigyti žemės sklypo dalis, iškilo būtinybė susiformuoti žemės sklypą, atlikti kadastrinius matavimus ir atitinkamai turint minėtus dokumentus, šalims susidarė galimybė iš valstybės nusipirkti žemės sklypo dalis, ką šalys ir padarė. Teismas laikė, jog toks/tokie ieškovų A. ir I. G. veiksmas(ai) buvo protingas(i) vien tik siekiant ateityje išvengti bereikalingų nesklandumų ir konfliktų. Be to, ieškovai būtinumą formuotis žemės sklypą grindė tuo, jog jie siekė nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, o be suformuoto žemės sklypo ir jų vardu registruotų žemės sklypo dalių, tai padaryti buvo neįmanoma. Formuoti žemės sklypą bei atlikti topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus buvo būtina, nes jų neatlikus, abi šalys nebūtų savo nuosavybėn įgijusios atitinkamų žemės sklypo dalių. Be to, neįgijus savo nuosavybėn žemės sklypo dalių, būtų apsunkintas nekilnojamųjų kitų statinių dokumentų tvarkymas (kadastrinių matavimų atlikimas, registravimas VĮ Registrų centre ir pan.) ir šalys nebūtų turėjusios galimybės bei teisės kartu būdami bendrasavininkais nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

8.2. Kitas kriterijus, kurį būtina nustatyti šioje byloje yra tai, ar patirtos išlaidos buvo protingos. Atsakovai nepateikė argumentų, jog patirta išlaidų suma būtų neprotingai didelė ar pan., atsakovai visiškai dėl išlaidų dydžio savo pozicijos nenurodė. Byloje nesant įrodymų, paneigiančių, jog ieškovo sumokėta kaina yra neprotingai didelė, teismas konstatavo, jog patirtos išlaidos atitinka protingumo principo reikalavimus.

8.3. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ir ta, jog atsakovai naudojasi atliktais žemės formavimo darbais, t. y. suformavus žemės sklypą, įregistravus suformuotą daiktą ir jo kadastrinius matavimus (įregistruotas VĮ Registrų centre 2022 m. sausio 13 d.), praėjus vos trims mėnesiams, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2186/2022 atsakovai iš valstybės išsipirko 244/603 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau kai prašoma atlyginti nuostolius, patirtus atliekant bendro turto formavimą atliekant matavimo ir kt. darbus, atsakovai nusišalina nuo šios pareigos, argumentuodami, jog su jais nebuvo susitarta bei nebuvo būtinybės tokiems veiksmams. Toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas ir akivaizdžiai pažeidžia ieškovų, kaip bendrasavininkų interesus.

8.4. Kadangi atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (tad ir prievolė atsakovams kyla solidari (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys)) priklauso turimo žemės sklypo didesnė dalis, tai išlaidos priteistinos proporcingai turimo žemės sklypo dydžiui, todėl ieškovų reikalavimas tenkintas.

8.5. Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl gyvenamajam dviejų butų namui skirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiams priklausančius ūkinius pastatus. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms priklausančių butų ir ūkinių pastatų naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi.

8.6. Pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką akivaizdu, jog praktiškai nebeliktų ieškovų ir atsakovų bendrai naudojamo kiemo ir kiekvienam bendraturčiui būtų priskirta atskira sklypo dalis, kas labiau atitiktų kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kur savo nutartyse teismas pasisakęs, kad jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Tačiau nagrinėtinu atveju, atkreiptas dėmesys į kitas bylai itin svarbias aplinkybes, t. y. iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog ieškovui A. G. priklauso 14/50 ir 5/50 dalys kitų statinių (tvora, rūkykla, šulinys, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys), atsakovui A. G. taip pat priklauso minėtų kitų statinių 31/50 dalys, tad abiem turto savininkams turi būti priskirta žemės sklypo dalis, kuri būtų naudojama bendrai, taip užtikrinant abiejų bendraturčių nepertraukiamą naudojimąsi jiems priklausančių daiktų dalimis. Šioje apimtyje pastebėtina, jog abi ginčo šalys negalėjo net tikslai įvardinti, kur natūroje yra VĮ Registrų centras registruotos atitinkamo ilgio tvoros, kiemo aikštelės ir t.t., tuo tarpu abi šalys pripažino, jog rūkyklos, 2 dėžių šiukšlėms nebėra, ir yra išlikęs šulinys bei kanalizacijos šulinys. Iš abiejų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų matyti ir matininkai yra pavaizdavę tiek šulinį, tiek kanalizacijos šulinį, tačiau pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, iš ieškovų būtų atimta teisė naudotis šuliniu bei kanalizacijos šuliniu, nes minėti statiniai būtų atsakovų naudojimosi žemės sklypo dalyje. Kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka nėra galima ir yra ydinga. Be to, teismas pastebėjo, jog iš atsakovų plano matyti, kad kiekvienai ginčo pusei priskirtina po 18 m² kiemų ir įvažiavimų, tačiau atsakovai negalėjo paaiškinti, kur konkrečiau plane pavaizduotas bendras kiemas ir bendri įvažiavimai. Priešingai iš atsakovų plano matyti, jog bendram naudojimui priskirta žemės sklypo dalis esanti tik po gyvenamuoju namu ir žemės sklypo dalis, kuri pavaizduota aplink gyvenamąjį namą, tačiau nėra numatytos žemės sklypo dalies bendram kiemui, aikštelei, nors tam tikra dalis registruotos aikštelės priklauso ir ieškovui A. G..

8.7. Ieškovų siūlomą naudojimosi ginčo sklypu tvarką visas kiemas liktų bendram naudojimui, kuriame bendrai būtų užtikrinamas naudojimasis šuliniu, kanalizacijos šuliniu, priėjimai iki šalims priklausančių registruotų ir (ne)registruotų ūkinių pastatų ir kiekvienam bendraturčiui būtų priskirtos atskiros sklypo dalys, tiek po ieškovams ir atsakovams priklausančiais ūkiniais pastatai, tiek žemės sklypo dalys, skirtos kitoms reikmėms.

8.8. Atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka prieštarauja teismų formuojamai praktikai, nes ieškovams paskirtinoje naudotis sklypo dalyje liktų atsakovams priklausantis pastatas (6G1m), o atsakovams paskirtinoje naudotis sklypo dalyje liktų ieškovams priklausantis pastatas, jo dalis (3I1m). Atsakovai, įvertindami šias aplinkybes, teismo posėdžio metu teigė, jog jie sutinka jiems priklausantį pastatą (6G1m) ieškovams padovanoti arba gali jį nugriauti, dėl ieškovams priklausančio pastato, teigė, jog jis jiems nereikalingas, kadangi yra griūvantis ir jį tiesiog nugriautų, ir ieškovas A. G. galėtų savo nuosavybę išsiregistruoti. Ieškovai tuo tarpu teigė, jog jiems pastato (6G1m) nereikia ir priimti tokią dovaną neketina, o pastatas, jo dalis (3I1m) ieškovams yra reikalingas ir jie neketina jo niekam perleisti. Vertinant tai, jog nuosavybė yra neliečiama, savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, negalima riboti ieškovų teisės jiems priklausantį pastatą (jo dalį) prieš jų valią perduoti naudojimuisi atsakovams ir t.t., todėl ir dėl šios priežasties negalima atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka, nes ji pažeistų/pažeidžia šalių teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe (CPK 175, 185 straipsniai). Taip pat pagal atsakovų siūlomą tvarką, ne visi bendraturčiai turėtų priėjimą prie jiems priklausančių ūkinių statinių. Šios aplinkybės taip pat patvirtina žemės sklypu naudojimosi tvarkos ydingumą.

8.9. Atsakovui priklausančių ūkinių pastatų, garažų išsidėstymas savaime leidžia daryti išvadą, jog pastatų savininkams gali kilti nepatogų, siekiant tinkamai naudotis pastatais, tiek prieinant iki jų, kadangi minėtų pastatų lokacija yra išsidėsčiusi po visą žemės sklypą (CPK 185 straipsnis). Nepaisant šių aplinkybių, iš ieškovų plano matyti, jog jame pilnai užtikrinamas priėjimas prie kiekvienai šaliai priklausančių ūkinių pastatų, garažų tiek iš jų paskirtinų naudojimosi žemės sklypo dalių, tiek numatant bendro naudojimosi žemės sklypo dalis.

8.10. Atskirai vertinant įvažiavimus į žemės sklypą, akivaizdu, jog šiuo metu ginčo sklype nors ir yra įrengti du įvažiavimai į žemės sklypą, tačiau įvažiavimai nėra lygiaverčiai: vienas – patenkant į žemės sklypo kiemą, antras įvažiavimas – į žemės sklypą, tačiau patenkant tik iki/į atsakovams priklausantį garažą. Be to, tiek ieškovai, tiek atsakovai patvirtino, jog faktiškai šiuo metu abiem įvažiavimais naudojasi tik atsakovai, tuo tarpu ieškovai į kiemą iš vis automobiliu neįvažiuoja ir nė vienu iš įvažiavimų nesinaudoja. Atsakovė I. V. G. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog įvažiavimus į kiemą abu įsirengę atsakovai, jie šiai dienai abu ir priklauso jiems. Akivaizdu, jog nustačius atsakovų prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką apribos ieškovų galimybes patekti į žemės sklypą.

8.11. Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog tiek įvažiavimu į garažą, tiek ir pačiu garažu (6G1m), ir už minėto pastato esančia žemės sklypo dalimi išimtinai naudojosi ir tebesinaudoja atsakovai, kurie, pasak ieškovų šiame pastate ir esančioje teritorijoje vykdė ūkinę komercinę veiklą – prekiavo paminklais. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti kieme laikomi paminklai, ant tvoros pakabintas reklaminis užrašas, ant garažo buvo užrašas „PAMINKLAI“, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo panaikintas. Be to, šiame punkte nurodytos aplinkybės iš esmės pagrindžia aplinkybes, jog atsakovų siūloma naudojimosi tvarka iš esmės neatitinka faktiškai nusistovėjusios tvarkos.

8.12. Aplinkybes, jog bendrame kieme gali būti statomi ir stovėti du automobiliai patvirtina ir į bylą pateikta ieškovų fotonuotrauka, kurioje užfiksuota, jog kieme tvarkingai pastatytos dvi transporto priemonės. Abi šalys pripažino, jog šiuo metu ieškovai savo automobilio vidiniame namo kieme nelaiko, o automobilis yra laikomas prie tvoros iš gatvės pusės, valstybinėje žemėje. Abi šalys pripažino, jog šiuo metu ieškovai savo automobilio vidiniame namo kieme nelaiko, o automobilis yra laikomas prie tvoros iš gatvės pusės, valstybinėje žemėje.

8.13. Vertinant žemės sklypo dalis, skirtas bendrame kieme šalims laikyti savo automobilius, atsižvelgta į teisės aktus reglamentuojančius automobilių statymui keliamus reikalavimus, t. y. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punkte nurodyta, jog lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Minėtos lentelės 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog automobiliai, kurie statomi statmenai, tokiai statymo vietai turi būti numatytas 2,5 m. plotis ir 4,35 m. ilgis bei ilginės kraštinės pusėje, pirmai ir paskutinei vietai numatyti minimalią 0,6 m. apsauginę zoną išlipimui. Iš ieškovų plano matyti, jog 2,5 m. plotis yra numatytas, kas liečia apsauginę zoną išlipimui matyti, jog tarp dviejų sklypo dalių yra numatytas žemės sklypo plotas, kuris numatytas bendram naudojimui ir tokiu būdu bus užtikrintas plotas, skirtas išlipimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog tokios numatytos žemės sklypo dalys, kurios numatytos šalims laikyti savo automobilius yra pakankamos, šiose žemės sklypo dalyse pilnai gali būti statomi ir stovėti automobiliai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų siūloma sklypo dalių, skirtų automobilių statymui, naudojimo tvarka, nors šiek tiek ir keičia faktiškai nusistovėjusią tvarką, tačiau iš esmės nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų, o priešingai – sudaro galimybę atskirai naudotis konkrečiomis žemės sklypo ploto, skirto stovėti automobiliams (ar kitiems kilnojamiems daiktams), dalimis.

8.14. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus, palyginęs ir įvertinęs ieškovų ir atsakovų siūlomas nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, yra racionalesnė, patogesnė ir faktiškai naudingesnė, o svarbiausia užtikrins galimų ginčų bei konfliktų pašalinimą ateityje. Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra ydinga, apriboja atsakovų teises patekti į sklypą, jiems priklausančius ūkinius pastatus, yra neproporcinga ar kitaip pažeidžia bendraturčių teises. Priešingai, nustačius naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal atsakovų siūlymą, t. y. paliekant atsakovams naudoti visą kiemą, kuriame yra ir ieškovui dalis priklausančių kiemo statinių, bus pažeidžiamos ieškovų teisės ir atimta jų galimybė be apribojimų savo kieme statyti automobilį, taip pat atimta galimybė bendrai naudotis jiems priklausančiais kiemo statiniais. Ieškovai įvertindami itin konfliktiškus šalių santykius, prašydami teismo nustatyti konkrečią žemės sklypo naudojimosi tvarką, papildomai teismo prašo nustatyti, jog 118 m² bendrai naudotis skirtame kieme ir įvažiavime šalys negali laikyti jokių kilnojamųjų daiktų. Teismas įvertinęs tai, jog šalių santykiai itin konfliktiški, o bendrai skirtame šalims naudotis skirtame kieme ir įvažiavime, įvairūs kilnojamieji daiktai gali riboti, apsunkinti šalims nevaržomai naudotis minėtomis žemės sklypo dalimis, be papildomų kliūčių tinkamai statyti automobilius į tam skirtą žemės sklypo dalį, sprendžia, jog toks ieškovų reikalavimas yra pagrįstas.

8.15. Ieškovo A. G. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyta šalių sudaryta taikos sutartimi, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtinta, kuri yra galiojanti, pagrindu ir atitinkamai suteikiantis nuosavybės teisės turėtojui teises ir pareigas, kurias suteikia nuosavybės turėjimas (CK 4.37 straipsnis). Dėl to teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų, o materialiosios teisės normos reglamentuoja ne nuosavybės išnykimo pagrindą, bet tokio fakto registravimo poreikį (CK 4.254 straipsnio 9 punktas). Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka.

8.16. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo įgytas vienas iš pastatų yra sunykęs ((4I1m), tačiau likusio pastato dalis ((3I1m) yra išlikusi. Ieškovas A. G., kaip žemės sklypo bendraturčio valia, siekia minėtus statinius atstatyti. Ieškovai savo teisę atstatyti ieškovui A. G. priklausančius pastatus grindžia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo motyvais, kuris šioje nagrinėtinoje byloje turi res judicata reikšmę, jog ieškovas A. G. žemės sklype iš esmės neturi jokio ūkinio pastato, kuris gali būti reikalingas kasdienio gyvenimo ūkio poreikiams; teismo vertinimu, tokioje situacijoje, kai ieškovo vardu registruotas statinys yra nugriautas, tačiau teberegistruotas viešajame registre, kaip vienas iš ieškovo teisės gynimo būdų gali būti šio statinio – šiuo atveju Malkinės – atstatymas; teismo vertinimu, Malkinės atstatymui nėra teisinių kliūčių.

8.17. Ieškovai, šioje byloje siekdami pasinaudoti savo teise ir atstatyti sau priklausančius ūkinius pastatus, teigia, kad yra reikalingas atsakovų sutikimas, tačiau atsakovai nepagrįstai sutikimo neduoda. Pažymėtina, jog ieškovai, siekdami atstatyti jiems priklausančius pastatus atsakovams, atskleidė ir žemės sklypo bendraturčiams pateikė visą informaciją apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus.

8.18. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo bendraturčio teisės įgyvendinti statytojo (plačiąja prasme) teises būdo, kitam bendraturčiui atsisakant duoti sutikimą šiems veiksmams atlikti tuo pagrindu, jog bendraturčio veiksmai iš esmės pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus, t. y. tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, jog atsakovų nesutikimas duoti leidimą ieškovams statybos darbams atlikti bei juos įteisinti neturi teisėto pagrindo, todėl laikytinas nepagrįstu dėl žemiau nurodytų motyvų.

8.19. Ieškovai bandė kalbėtis su atsakovais, tačiau šie ignoruoja bet kokį bendravimą ar bendradarbiavimą. Iš esmės nagrinėtinoje byloje atsakovai savo nesutikimą grindžia ir tuo, jog nebus išlaikytas trijų metrų atstumas tiek nuo kaimynų tvoros, tiek nuo jiems priklausančių pastatų. Teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu yra nustatoma konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka, yra nustatomos aiškios kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalies ribos. Ieškovai siekia (at)statyti ūkinės paskirties pastatus, ant jiems paskirtos naudojimosi žemės sklypo dalies. Be to, remiantis žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planais ir VĮ Registrų centras išviešintais duomenimis, nustatyta, jog pastatas atsakovų plane nurodytas (8I1g) yra neregistruotas. Kadangi atsakovų laikinasis statinys nėra įregistruotas, daryta išvada, jog laikinasis statinys bet kada gali būti pašalintas, tokiu būdu iš vienos statomo pastato pusės net nebereiktų vertinti išlaikytinų atstumų tarp pastatų. Dėl paminėtų aplinkybių, teismas nevertino ir atsakovų pateiktos sklypo schemos su jame pažymėta postūmio linija, kadangi vienas atstumas, būtent ir nurodyta nuo laikinojo pastato, kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centras.

8.20. Žemės sklypas nėra padalintas į atskirus sklypus, o žemės sklypas ir toliau yra bendras, tačiau šiuo sprendimu nustatytinos konkrečios sklypo naudojimosi dalys, todėl iš esmės nėra objektyviai galima nustatyti ribų iki kito savininko naudojamo sklypo ribos. Taip pat nagrinėtinoje byloje nėra pateikta duomenų apie gautus/negautus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, tad nėra galimybės įvertinti atstumų (nesi)laikymo teisėtumo. Taip pat pastebėta, jog ketinami statyti (atstatyti) statiniai yra sunykę /iš dalies sunykę, tačiau yra įregistruoti VĮ Registrų centre, kurie prieš tai buvo pastatyti konkrečioje žemės sklypo dalyje, šalia konkrečiai ir šiuo metu stovinčių kito (atsakovams) priklausančio pastato, todėl ir dėl šios priežasties vertinti galimai (ne)išlaikytus teisės aktuose numatytus atstumus, nagrinėtinu atveju, nėra teisinio pagrindo.

8.21. Akivaizdu, jog ketinamų (at)statyti statinių užstatymo plotas šiek tiek didesnis (0,20 m²), nei šiuo metu yra registruotas VĮ Registrų centre (20,00 m²). Teismas įvertinęs tai, jog šiuo metu ieškovai iš viso neturi jokio ūkinės paskirties ūkinio pastato, tuo tarpu atsakovui priklauso du ūkiniai pastatai, kurių bendras registruotas užstatymo plotas sudaro – 49 m², realiai sudaro 60 m² (2I1p registruotas užstatymo plotas yra – 26 m² (nors faktiškai šiai dienai užstatytas plotas siekia – 37 m²), bei 6G1m., kur registruotas užstatymo plotas yra – 23 m²), taip pat žemės sklype yra pastatyti atsakovų dar du neregistruoti pastatai, remiantis protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog ketinamų statyti statinių šiek tiek didesnis užstatymo plotas, nei jis registruotinas šiuo metu VĮ Registrų centras, niekaip nepažeis žemės sklypo bendraturčių interesų ir nebus žemės sklypo parametrai naudojami šių bendraturčių žemės sklypų dalių sąskaita (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina ir tai, jog nagrinėtinoje byloje atsakovai dėl šių duomenų galimo pasikeitimo prieštaravimų ir nereiškė.

8.22. Bendrai įvertinus atsakovų argumentus dėl atsisakymo duoti sutikimą ieškovams atstatyti statinius, kurie vis dar yra registruoti VĮ Registrų centre ieškovo A. G. nuosavybe, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl atsakovai atsisako duoti sutikimą, kaip ir kurioje dalyje ieškovų parengtas projektas (eskizas) pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus, atsakovai nepateikė.

8.23. Įvertinęs šalių pateiktus argumentus, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, kur teismas yra pasisakęs, jog pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, sprendė, jog atsakovai nepateikė priežasčių, patvirtinančių, kad dėl planuojamų statybos darbų padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės, kad ieškovų ketinami (at)statyti statiniai kaip nors pažeidžia trukdo atsakovams naudotis savo nuosavybe, o ieškovai priešingai, įgyvendindami statytojo teises, įrodė, kad atsakovų teisių, vykdydami statybas pagal statinių eskizus, nepažeis, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 259/603 dalyje sprendimu patvirtintame ieškovų plane pažymėtoje „B-25“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1/ž ir 4I1/ž pastatų sudarytus statinių eskizus ir įteisinti šiuos statinius yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovai V. I. G. ir A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovų patikslintą priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovas savo iniciatyva atliko valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformavus žemės sklypą, už tai savo pasirinktam matininkui atliko mokėjimus. Nors ieškovas teigė, kad topografiniai, projektavimo ir geodeziniai darbai buvo atlikti ant bendro žemės sklypo, tačiau kaip minėta jo nesuformavus jis buvo valstybinis, todėl negalėjo būti vertinamas kaip šalių. Be to susitarimas su matininku R. B. buvo sudarytas ieškovo A. G., jos jokia forma nederinus ir neskatinus prie jos prisidėti apeliantų. Apeliantų poreikis tik buvo procese, vykdant žemės sklypo formavimo ir įteisinimo procedūras, pačiam ieškovui siekti jam aktualaus rezultato – suformuotą valstybinės žemės sklypą išpirkti iš valstybės. Todėl visos procedūros buvo vykdomos, ieškovui siekiant asmeninių tikslu, o ne vardan apeliantų. Ieškovas nepagrindė, jog būtų iki matavimo procedūrų atlikimo jas siekęs derinti su apeliantais, būtų prašęs prisidėti finansiškai ar kita kokia forma. Pagal bylos duomenis ieškovas asmeniškai sudarė sutartį su matininku, formavo ne visą žemės sklypą, kurį pirko iš valstybės, o dalį, kuri jam buvo aktuali, todėl ir šiuo aspektu, teismas neturėjo pagrindo priteisti išlaidų iš apeliantų.

9.2. Apeliantai nurodo, kad tam tikrų galimų procedūrų, kurias vykdė ieškovas, žinojimas nepagrindžia fakto, kad tarp šalių buvo sutarimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo, žemės sklypo formavimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris liudytų, jog ieškovai derino su apeliantais matininko kandidatūrą, sutarties nuostatas, išlaidas ir būtų sutarę jas dalintis.

9.3. Teismas nepagrįstai pastarajam santykiui taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas, kurios apibrėžia, kad bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, tai yra kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Apeliantai vertina, kad išlaidos patirtos atlikus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, reikalingus formuojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo būtinos ar protingos. Be to, teismas pažeidžia rungimosi principą, kuomet grindžiant išlaidų būtinumą, kaip argumentą nurodo faktą, kad ginčo šalių nekilnojamasis turtas stovėjo, buvo pastatytas ant valstybinės žemės sklypo. Kadangi, atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, namų valdos plote buvo nustatyta, jog dalis statinių buvo nugriauta, perstatyta ar naujai pastatyta, todėl siekiant tinkamai, pagal teisės aktus susitvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus, šalims buvo tikslinga savo nuosavybėms įsigyti namų valdos sklypo dalis. Tačiau šia aplinkybe ieškovai patys nesivadovavo. Teismas nevertino, kad žemės išpirkimą ginčo šalys atliko skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis aplinkybėmis.

9.4. Pažymėta, kad matininkui patirtų išlaidų atlyginimo klausimas iškeltas tik ieškovams pradėjus ginčą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, iš esmės sulaukus stadijos, kada apeliantai iš valstybės įsigijo asmeninei nuosavybei žemės sklypo dalį ir praėjus nemažam laikotarpiui, kuomet buvo patirtos išlaidos. Ieškovai neteikė ikiteismine tvarka siūlymų atsakovams nustatyti naudojimo tvarkos, nėra duomenų, kad būtų skatinę atsakovus nustatyti žemės ribas ar išsipirkti žemę iš valstybės. Teismas nepagrįstai taikė būtinumo ir išlaidų protingumo kriterijus, nes kaip minėta žemės sklypas buvo valstybinis, o ne bendrasavininkių, todėl nuostatos taikomos bendrasavininkiams ir negalėjo būti taikomos konkrečiu atveju. Ieškovų elgesys turėjo būti pripažintas pažeidžiančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir šioje dalyje ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti, kadangi ieškovai jokia forma nesiūlė dalyvauti sprendžiant dėl tokių veiksmų, išlaidų nederino. Ieškovai neįvardino jokios konkrečios teisės normos, kurios pagrindu būtų atsiradusi atsakovų solidari piniginė prievolė ieškovų naudai, šių aplinkybių nepagrindė ir teismas ginčo sprendimu. Taip pat apeliantai kvestionuoja pačio plano tikslumą.

9.5. Pagal apeliantų siūlytą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką akivaizdu, jog praktiškai nebeliktų ieškovų ir atsakovų bendrai naudojamo kiemo ir kiekvienam bendraturčiui būtų priskirta atskira sklypo dalis, kas labiau atitiktų kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kur savo nutartyse teismas pasisakęs, kad jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Akivaizdu, kad vien šis aspektas lėmė, jog prioritetas turėjo būti teikiamas ne ieškovų, bet apeliantų prašomai nustatyti tvarkai. Teismas nevertino šalių paaiškinimų, faktiškai šulinio ir kanalizacijos šulinio nėra, jų fiziškai ieškovai niekados nenaudojo ir šuliniai savo funkcinės paskirties neatlieka.

9.6. Apeliantai teigia, kad negali būti vertinami neregistruoti statiniai, kaip pats teismas nurodė, atsižvelgiant į jų laikinumo kriterijų. Taip pat turi būti išlaikoma sąlyga, kad tarp šalių nelieka ginčo dėl naudojimosi tvarkos ateityje. Tuo tarpu teismui patvirtinus ieškovų tvarką, tokia sąlyga nėra išpildoma. Teismas nevertino, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlymą, tai apsunkina apeliantų patekimą į pastatą - registruotą 6G1m, programuojamas ginčas dėl kieme pastatytų automobilių, nes pagal ieškovams nustatytas ribas, jiems patiems išvykti su automobiliu neliečiant apeliantų ribų faktiškai yra neįmanoma. Teismas vertino, kad pagal apeliantų siūlomą planą ieškovams paskirtinoje naudotis sklypo dalyje liktų atsakovams priklausantis pastatas (6G1m), o atsakovams paskirtinoje naudotis sklypo dalyje liktų ieškovams priklausantis pastatas, jo dalis (3I1m). Apeliantai akcentavo, kad jie sutinka jiems priklausantį pastatą (6G1m) ieškovams padovanoti arba nugriauti, o ieškovų pastatas griūvantis ir gavus apeliantų turtą jis būtų daug vertingesnis. Be to, esant būtinumui toliau naudotis pastatu galima nustatyti servitutą. Formalus statinio žymėjimas plane, kuris faktiškai neatlieka savo funkcijų, taip pat negali būti laikomas kriterijumi, varžančiu galimybę tvirtinti apeliantų siūlomą tvarką.

9.7. Teismas nevertino, kad pagal apeliantų siūlytą nustatyti tvarką, šalys turėtų savarankiškus patekimus į kiemą, nemaišant viena kitai, tuo tarpu pagal ieškovų tvarką, naudojant vieną įvažiavimą, esant atskirai išmėtytoms naudojamo žemės sklypo dalims, tokio nuoseklumo nėra, šalys toliau turės susidurti viena su kita ir negalės efektyviai naudotis žemės sklypu.

9.8. Apeliantai pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, ieškovai iš esmės iniciavo naujo statinio statybą, kurios tikslas atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal ieškovų pasirinktą būdą buvo privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Teismui davus leidimą atstatyti statinį ieškovams be apeliantų sutikimo, nebuvo pasisakyta dėl besiribojančio žemės sklypo savininko interesų – jo sutikimo nebuvimo, tokiu būdu sprendimas priimtas iš esmės pasisakius dėl bylos šalimi neįtraukto ir nedalyvavusio subjekto interesų (besiribojančio žemės sklypo savininko teisių ir interesų), kas iš esmės lemia teismo sprendimo neteisėtumą.

9.9. Ieškovai ne tik nepateikė projekto ir įrodymų, kad siekiama atstatyti buvusį statinį, o ne sukurti visiškai naują, tačiau ir pateiktas pastatų planų projektas neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, nėra išlaikomas trijų metrų atstumas tiek nuo kaimynų tvoros, tiek nuo apeliantams priklausančių pastatų. Tokiu būdu ieškovas siekia statyti naujus statinius, o ne atstatyti buvusį statinį/ius, kas neatitinka statinio atstatymo reikalavimų, pagal galiojančius teisės aktus, dėl ko teismas ir šiuo aspektu negalėjo tenkinti ieškovų reikalavimo.

9.10. Kadangi byloje nepateikta duomenų, kokie buvo ankstesni statiniai, koks buvo jų statybos būdas, naudotos medžiagos ir pan. vien ieškovų pateiktas projektas, kuriuo numatyta, kad bus naudojami pamatai – gelžbetonis – juostiniai arba gręžtiniai poliniai su rostverku, liudija apie numatomą visiškai savarankišką naujo statinio statybą, o ne buvusio statinio atstatymą, kas buvo deklaruojama teisme. Atsakovų žiniomis, buvę statiniai pamatų neturėjo ir buvo statyti iš medžiagų, skirtingų nei numatoma teismui pateiktu projektu. Nevertinta, kad likusio pastato dalis (3I1m) yra išlikusi ir neturi jokio pamato, kas įrodo, kad ankstesni neišlikę statiniai langų ir jokio pamato neturėjo.

9.11. Neatskleidus besiribojančio žemės sklypo savininko interesų ir pozicijos, nenustačius, kokiu pagrindu tariamai atstatant statinį teismas leidžia sukurti iš esmės naują, kartu tuo pagrindu nustatant žemės naudojimo ribas, tai laikytina esminiu apeliantų teisių pažeidimu.

10. Ieškovai A. G. ir I. G. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantai, pasinaudodami žemės sklypo projekto sprendiniais, kadangi buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas ir įregistruotas viešajame registre nekilnojamasis daiktas, 2022 m. balandžio 22 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2186/2022 pagrindu nuosavybės teise įsigijo 344/603 dalis žemės sklypo, tai yra 3,44 arus bendro su ieškovais 6,03 arų žemės sklypo. Ieškovai 259/603 dalis 0,0603 ha žemės sklypo, tai yra 2,59 arus, išsipirko 2022 m. kovo 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1107/2022 pagrindu. Taigi, ta aplinkybė kad ieškovai dalį bendro žemės sklypo nuosavybės teise įsigijo mėnesiu anksčiau, nesudaro pagrindo laikyti pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad apeliantai žemės sklypo dalį nusipirko „skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis aplinkybėmis“ ir dėl to nepasinaudojo žemės sklypo projekto sprendiniais, kuriuos buvo suderinę parašais ant dokumentų.

10.2. Apeliantai neginčija tų faktinių aplinkybių, kad kartu su ieškovais ir besiribojančių žemės sklypų savininkais suderino ir fiziniu parašu pasirašė 2021 m. gruodžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. RBIV-120, Matininko R. B. sudarytą ir pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui 2021 m. gruodžio 16 d. Prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), bei 2021 m. gruodžio 15 d. pasirašė ant matininko R. B. sudaryto žemės sklypo plano.

10.3. Žemės sklypo projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3D-452/D1/513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto taisyklių 2.4. punktą esamiems šalių statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Projekto rengimo iniciatoriai yra statinių, prie kurių formuojamas valstybinės žemės sklypas, savininkai (Taisyklių 13.2. punktas), projektas finansuojamas tų asmenų lėšomis (Taisyklių 14.2. punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas).

10.4. Teismas, ištyręs rašytinius bylos įrodymus, šalių paaiškinimus, išsamiai sprendime aprašęs ir įvertinęs apeliantų pozicijos prieštaravimus ir elementarios loginės sekos jų parodymuose nesusidėliojimą bei remdamasis teisiniu situacijos reglamentavimu, priėmė visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti ieškovams iš apeliantų dalį, proporcingą apeliantų išsipirktai 344/603 žemės sklypo daliai – 742,00 Eur (1300x344/603), žemės sklypo projektų išlaidų.

10.5. Apeliantai nepaaiškino, kaip teisėtai galima nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, šiuo atveju žemės sklypu, jeigu toks daiktas nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas viešajame registre. Ginčo šalys - ieškovai su apeliantais - žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 259/603 žemės sklypo, apeliantams – 344/603 žemės sklypo, todėl teismas pagrįstai motyvavo apeliantų pareigą atlyginti dalį žemės sklypo projektavimo išlaidų, vadovaudamasis bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

10.6. Apeliantai skundu prašo jų priešieškinį tenkinti visa apimtimi, tai yra inter alia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal paskutinio patikslinto priešieškinio reikalavimus, taigi remiasi ieškovų lėšomis suformuoto žemės sklypo planu. Todėl vengimas atlyginti ieškovams bendro daikto – žemės sklypo – suformavimo išlaidas, proporcingas išsipirktos bendro žemės sklypo nuosavybės daliai, yra nesąžiningas apeliantų elgesys ir jokiais teisiniais argumentais nepagrįsti išvedžiojimai.

10.7. Žemės sklypo dalis, kurioje pastatytas garažas, negali būti skirta ieškovams naudotis atskirai. Ta aplinkybė, kad apeliantai savavališkai užsiėmė visą bendrą kiemą, susikrauna ir laiko malkų krūvą, pastato kieme du-tris automobilius, nepaneigia bendraturčių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo reikalavimo ir ieškovų teisės naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį. Negalima tokia naudojimosi tvarka, pagal kurią vieno bendraturčio statinys yra kito bendraturčio žemėje. Apeliantai naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano pagal teismo nutartyje nurodytus trūkumus netikslino, tokiais pat nepatikslintais argumentais grindžia savo poziciją ir apeliaciniame skunde, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantai neginčija, kad garažas yra apelianto nuosavybė, bet žemės sklypo dalimi po garažu siūlo ieškovams naudotis atskirai, nenumatydami patekimo į savo priklausinį (garažą). Jau vien dėl tos priežasties apeliantų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ydinga.

10.8. Kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (tvora, rūkykla, šulinys, dėžė šiukšlėms, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys), kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ginčo šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl tuo atveju, jei statiniai tikrai yra žuvę (sunykę) ir nėra poreikio jais naudotis, reikalingas sutikimas visų savininkų pakeisti kadastro duomenis. Apeliantai nesiėmė veiksmų ir nereiškė reikalavimų dėl bendrų inžinerinių statinių išregistravimo iš viešojo registro ir/ar jų kadastro duomenų pakeitimo.

10.9. Nesuprantamas apeliantų argumentas dėl savarankiškų patekimų į kiemą pagal apeliantų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir su tuo susijusi sprendimo kritika, kadangi 6,03 arų namų valdos žemės sklypo kiemas yra vienas ir patekimas į kiemą yra vienas ir jis yra bendras, o įvažiavimas (patekimas) į garažą yra atskirai naudojamas apeliantų, nes garažas yra apelianto nuosavybė, ir ginčo dėl to nėra.

10.10. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3915-1031/2023, kurioje 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliantas statiniu 7I1/ž buvo savavališkai užstatęs ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių 3I1m ir 4I1m vietą žemės sklype ir laikė tokius savo veiksmu teisėtais. Teismas pripažino statinį savavališka statyba ir įpareigojo apeliantą jį nugriauti. Apeliantas sprendimo neskundė ir savavališkai ieškovo statinio vietoje pastatytą statinį 7I1/ž nugriovė. Teismo minimoje byloje paminėjo, kad jo vertinimu Malkinės atstatymui nėra teisinių kliūčių, tačiau yra tik fizinė kliūtis - atsakovo pastatytas pastatas.

10.11. Nagrinėjamoje byloje jokie besiribojančių sklypų savininkai suinteresuotumo kadastro duomenų pakeitimu žemės sklype neturi ir negali turėti jau vien todėl, kad šiuo metu viešajame registre įregistruota kadastro duomenų nustatymo data 1992 m. rugsėjo 23 d. ir susijęs statinių išdėstymo planas. Teismas išanalizavo ir teisingai nustatė, kad projektuotojo R. M. parengtame 2023.10 Pagalbinių ūkio pastatų 3I1/ž ir 4I1/ž (duomenys neskelbtini) eskizų plane ir matininkės A. P. 2023-09-19 statinių išdėstymo plane, kuriame statiniai pažymėti indeksais 3I1/ž ir 4I1/ž nurodyti priklausinių parametrai atitinka viešajame registre įregistruotos kadastrinės bylos duomenis (pagalbinio ūkio, I grupės nesudėtingi ūkiniai statiniai, nurodytas aukštis, užstatymo plotas ir kt.), ir tų dokumentų pagrindu tenkino ieškovų reikalavimą. Pažymėjo, kad teismas pripažino ieškovams teisę atstatyti tokių pat parametrų statinius pagal viešajame registre įregistruotus kadastro duomenis (užstatymo plotas, aukštis ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

14. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 20 d. gauti apeliantų A. G. ir V. I. G. rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai – 2024 m. vasario 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir aplinkos skyriaus raštas, bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas parengtas 2023 m. rugsėjo 29 d. Šiais rašytiniais paaiškinimais ir pridėtais įrodymais apeliantai iš esmės siekia papildyti apeliacinio skundo argumentus.

15. Pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas papildomi rašytiniai paaiškinimai, kaip ir apeliantų 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymas, pagal savo turinį yra apeliacinio skundo papildymas, o terminas, per kurį galima keisti (pildyti) apeliacinį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentaciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti prie bylos medžiagos ir juos vertinti.

17. Pasisakant dėl naujų įrodymų priėmimo, pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

19. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. vasario 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir aplinkos skyriaus raštas ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, parengtas 2023 m. rugsėjo 29 d., byloje jau yra pateikti, todėl juos atsisakytina priimti kaip perteklinius. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis dokumentas priimtinas.

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1m, ūkinis pastatas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, 19/50 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 31/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1m, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6G1m, esantys (duomenys neskelbtini).

22. 2021 m. birželio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisakė derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą, kadangi vienam namų valdos žemės sklypui turi būti numatytas vienas, o ne du įvažiavimai. Šiaulių miesto savivaldybės administracija tą patį pakartojo ir 2021 m. liepos 8 d. rašte.

23. 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suformuojamas naujas valstybinės žemės sklypas prie esamų pastatų.

24. Matininkas R. B., ieškovo A. G. užsakymu, atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, paženklino sklypo ribas, 2021 m. gruodžio 15 d. dalyvaujant ir atsakovui A. G., parengė kadastro duomenų bylą. A. G. už suteiktas matininko R. B. paslaugas 2021 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 1300 Eur. 2021 m. gruodžio 16 d. A. G. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, kad būtų patvirtinta R. B. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurį pasirašė tiek ieškovas A. G., tiek atsakovas A. G..

25. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gruodžio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatė, kad dalis statinių namų valdoje yra nugriauta, perstatyta ir naujai pastatyta. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. rašte A. G. nurodė, kad statinių bendrasavininkai, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, turi kreiptis kvalifikuotą matininką dėl statinių inventorizacijos duomenų atnaujinimo.

26. 2022 m. sausio 7 d. Nacionalinė žemės tarnyba suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko R. B. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, savininkas yra Lietuvos Respublika.

27. Ieškovams A. G. ir I. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 259/603 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgytos pagal 2022 m. kovo 3 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1107/2022. Atsakovams V. I. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 344/603 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgytos pagal 2022 m. balandžio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2186/2022.

28. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3915-1031/2023 tenkino ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl statinio pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo jį nugriauti, t. y. A. G. pastatytą statinį (L. M. Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje ir matininkės A. P. statinių išdėstymo plane pažymėtą 7I1/ž) pripažino neteisėtu ir įpareigojo atsakovą A. G. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį statinį nugriauti, o atsakovui A. G. neįvykdžius šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą - pripažino ieškovui A. G. teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam, išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovo A. G.. Sprendimas įsiteisėjęs. Teismas taip pat sprendė, kad, tokioje situacijoje, kai ieškovo vardu registruotas statinys yra nugriautas, tačiau teberegistruotas viešajame registre, kaip vienas iš ieškovo teisės gynimo būdų gali būti šio statinio – šiuo atveju Malkinės - atstatymas. Teismas vertino, kad malkinės atstatymui nėra teisinių kliūčių, tačiau yra tik fizinė kliūtis - atsakovo pastatytas pastatas.

29. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir aplinkos skyrius 2024 m. vasario 6 d. rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinėje byloje registruoti du įvažiavimai į minėtą sklypą, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius neprieštarauja naudotis šiais įvažiavimais. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos žemės valdymo skyrius 2024 m. vasario 8 d. raštu informavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba sutampa su (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gatvės statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Įvertinus faktines aplinkybes, kad į sklypą jau yra įrengti du įvažiavimai, Žemės valdymo skyrius neprieštarauja, kad būtų naudojami abu įvažiavimai.

30. Ieškovai byloje pateikė matininko R. B. 2023 m. rugsėjo mėn. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (failas 2, 180 psl.). Atsakovai pateikė UAB „Geodezijos linija“ matininko G. Š. 2024 m. vasario 12 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (failas 3, 171-172 psl.).

31. Byloje pateikti MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. parengti statinių eskizai pastatų 3I1/Ž ir 4I1/Ž (failas 1, 150 psl.), kuriuos ieškovai prašo leisti statyti be atsakovų sutikimo.

Dėl 742,00 Eur ieškovų patirtų išlaidų dalies už atliktus žemės sklypo formavimo, projektavimo ir kt. darbus priteisimo

32. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

33. Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis). Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatančiame CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atlikti kadastriniai matavimai bei kiti reikalingi darbai formuojant žemės sklypą buvo atlikti atsakovams žinant ir jiems sutinkant, o ieškovų išlaidos, kurių dalis priteista iš atsakovų, buvo būtinos ir protingos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais ir detaliau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

36. Pirmiausia paminėtina, kad ieškovui A. G. ir apeliantui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butai, esantys gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatai ir kiti statiniai (žiūrėti nutarties 20-21 punktus), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Šie pastatai, priklausantys bylos šalims, tuo metu kai matininko R. B. buvo atliekamai topografiniai, projektavimo ir geodeziniai darbai, buvo valstybei priklausančiame žemės sklype, ir tik po R. B. atliktų kadastrinių matavimų ieškovai įgijo 259/603 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovai 2022 m. balandžio 22 d. 344/603 dalis Žemės sklypo.

37. Apeliantai teigia, kad žinojimas apie atliekamus žemės sklypo matavimo darbus nereiškia susitarimo dėl tokių kadastrinių matavimų atlikimo, žemės sklypo formavimo. Byloje rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad ieškovai siūlė apeliantams kartu atlikti kadastrinius matavimus ir pasidalinti patirtas išlaidas, nėra, tačiau byloje ieškovai teigė, kad informavo atsakovus apie ketinamus atlikti darbus ir jie iš pradžių sutiko, kad tokie matavimai būtų atlikti, tačiau juos atliekant ir atlikus, persigalvojo. V. I. G. teismo posėdyje nurodė, kad leido nustatyti ribas, nes reikia sutvarkyti ribas, tikslas – dėl bendro išprusimo, bet taip pat paminėjo, kad su jais nebuvo derinta. A. G. teismo posėdyje nurodė, kad apie tokius darbus sužinojo tik atliekant matavimus, taip pat teigė, kad sugalvojo bendrai su A. G. išsipirkti Žemės sklypą. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 15 d. atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimo darbus, A. G. sutiko su ribų paženklinimu, aktą pasirašė, taip pat bendrai 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, kad būtų patvirtinta R. B. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, kas patvirtina, kad matininko atlikti darbai, jų rezultatas, kuriuo vėliau atsakovai ir pasinaudojo išpirkdami dalį Žemės sklypo iš valstybės, atsakovą tenkino. Paminėtina, kad byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių konfliktinius santykius, t. y. nesutarimus dėl žemės sklypo naudojimosi. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad apeliantai žinojo ir sutiko, kad būtų atlikti Žemės sklypo formavimo veiksmai, o apeliantų neigimas, vertintinas tik kaip siekis išvengti tokių ieškovų išlaidų apmokėjimo.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovų veiksmai inicijuojant žemės sklypo suformavimo veiksmus, atliekant kadastrinius matavimus, buvo būtini, kad šalys galėtų įgyvendinti teisę išsipirkti valstybinę žemę, kurioje yra šalims priklausantys pastatai ir kiti statiniai.

39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi rėmėsi aplinkybe, kuria ieškovai nesivadovavo, t. y. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, namų valdos plote buvo nustatyta, jog dalis statinių buvo nugriauta, per­statyta ar naujai pastatyta, todėl siekiant tinkamai, pagal teisės aktus susitvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus, šalims buvo tikslinga savo nuosavybėms įsigyti namų valdos sklypo dalis. Tačiau su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi patikslinto ieškinio 17 punkto turinys būtent ir atspindi šią teismo nurodytą aplinkybę, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi principą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gruodžio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir 2021 m. gruodžio 27 d. raštas, patvirtina, kad dalis statinių buvo nugriauta, per­statyta ar naujai pastatyta, dėl ko reikėjo atnaujinti statinių inventorizacijos duomenis, o atlikus tokius veiksmus, atsirado galimybė nupirkti iš valstybės Žemės sklypą, kad šalys galėtų laisvai disponuoti jiems priklausančiais statiniais be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Paminėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad sugalvojo bendrai su A. G. išsipirkti Žemės sklypą.

40. Pažymėtina, kad Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimu Nr. 260 (aktuali ginčui redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 7 d.) 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis (Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.5 punktas). Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus turi pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.4 punktas). Šių taisyklių 13 punkte taip pat nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti valstybinės žemės sklypą, lėšomis. Jeigu kartu su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, prašymas parduoti žemės sklypą ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami (Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 14 punktas). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3D-452/D1/513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Projektų rengimo inicijavimo teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (Taisyklių 13.2 punktas). Projekto rengimas finansuojamas inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14.2 punktas).

41. Atsižvelgiant į 40 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neatlikus ieškovo užsakytų darbų abi šalys nebūtų savo nuosavybėn įgijusios atitinkamų žemės sklypo dalių. Tokie veiksmai buvo būtini įgyvendinti šalių (ieškovo ir atsakovo) bendrą susitarimą išsipirkti Žemės sklypą.

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.76 straipsnį, kadangi šioje byloje nustatyta, kad Žemės sklype, kurį įgijo šalys, buvo jiems nuosavybės teise priklausantis turtas, dėl ko, šalys be aukciono galėjo įgyti valstybinę žemę, parengę Žemės sklypo planą. Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte nustatyta, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

43. Apeliantai nurodo, kad Žemės sklypo dalis šalys išpirko skirtingu laikotarpiu, o to pirmosios instancijos teismas neįvertino, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, kadangi tokią galimybę įsigyti žemės sklypo dalis, tiek ieškovai, tiek apeliantai įgijo tik po ieškovo užsakymu matininko R. B. atliktų kadastrinių matavimų, nesant atliktų kadastrinių matavimų, parengto žemės sklypo plano, šalys nebūtų turėję galimybės išpirkti Žemės sklypą. Taip pat paminėtina, kad apeliantų nurodyta kasacinio teismo praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 ir 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, netaikytina nagrinėjamoje byloje, kadangi jose nebuvo sprendžiami klausimai dėl išlaidų už atliktus žemės sklypo formavimo, projektavimo ir kt. darbus priteisimo. Apeliantų argumentai, susiję su matininko R. B. parengto plano netikslumais, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovas kartu su ieškovu pateikė prašymą tokį planą tvirtinti 2021 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, tokių priekaištų, parengus Žemės sklypo planą, kadastrinius duomenis ir kt., atsakovai nereiškė, bet priešingai, pasinaudojo atliktais darbais įsigyjant dalį Žemės sklypo. Atmestini apeliantų argumentai, kad ieškovas asmeniškai sudarė sutartį su matininku, formavo ne visą žemės sklypą, kurį pirko iš valstybės, o dalį, kuri jam buvo aktuali, kadangi iš pateikto matininko R. B. parengto Žemės sklypo plano, matyti, kad jis yra viso žemės sklypo, o ne tik kažkokios dalies, taip pat buvo atnaujinti kadastriniai duomenys, pagal faktiškai buvusią situaciją.

44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad išlaidos buvo protingos. Atsakovai neginčijo ir neįrodinėjo, kad išlaidos už atliktus matininko darbus buvo neprotingai didelės (CPK 178 straipsnis). Pritartina, kad atlikti darbai, kuriuos atlikus buvo suformuotas ir įregistruotas Žemės sklypas, šalims suteikė galimybę tiek savo nuosavybėn išsipirkti žemės sklypo dalis iš valstybės, tiek susidarė galimybė ir teisė šalims nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip išvengiant tarpusavio konfliktų.

45. Apeliantai teigia, kad ieškovai neįvardino jokios konkrečios teisės normos, kurios pagrindu būtų atsiradusi atsakovų solidari piniginė prievolė ieškovų naudai, šių aplinkybių nepagrindė ir teismas sprendimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad solidari apeliantų atsakomybė kyla, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1-3 dalimis ir 4.76 straipsnio, pagrindais, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.5 punkte nustatyta, jog žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti, lėšomis, todėl apeliantai pasinaudodami nauda gauta atlikus kadastrinius matavimus, parengus žemės sklypo planą ir šiuos duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto registre, t. y. pasinaudodami teise nupirkti Žemės sklypo dalį, ir vengdami atlyginti ieškovams dalį patirtų išlaidų už minėtus darbus, kurie buvo neišvengiami, elgiasi nesąžiningai, toks elgesys neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

46. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 26 punktas)

47. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

48. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

49. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).

51. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

52. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).

53. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

54. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

55. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, yra racionalesnė, patogesnė ir faktiškai naudingesnė, o svarbiausia užtikrins galimų ginčų bei konfliktų pašalinimą ateityje. Apeliantai nesutikdami su tokia teismo išvada, teigia, kad: 1) pagal jų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarką neliktų bendrai naudojamo kiemo ir kiekvienam bendraturčiui liktų naudotis atskira sklypo dalis; 2) teismas neįvertino, kad nėra fiziškai išlikęs šulinys ir kanalizacijos šulinys; 3) negali būti vertinami neregistruoti statiniai; 4) patvirtinus ieškovų Žemės sklypo naudojimosi tvarka išlieka ginčų kilimo rizika; 5) būtų apsunkinamas apeliantų pateikimas į pastatą 6G1m; 6) pagal apeliantų siūlomą tvarką ieškovams atitektų pastatas 6G1m, o atsakovams paskirtinoje naudotis sklypo dalyje liktų ieškovams priklausantis pastatas, jo dalis (3I1m), apeliantai jiems priklausantį pastatą sutinka padovanoti ieškovams; 7) teismas nevertino, kad pagal apeliantų siūlytą nustatyti tvarką, šalys turėtų savarankiškus patekimus į kiemą, nemaišant viena kitai, tuo tarpu pagal ieškovų tvarką, naudojant vieną įvažiavimą, esant atskirai išmėtytoms naudojamo žemės sklypo dalims, tokio nuoseklumo nėra, šalys toliau turės susidurti viena su kita ir negalės efektyviai naudotis žemės sklypu.

57. Byloje ieškovai pateikė ir siūlomą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą, parengtą 2023 m. rugsėjo mėnesį matininko R. B., pagal kurį ieškovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu B (plane pažymėta žalia spalva), kas sudaro 160/603 dalis viso žemės sklypo; atsakovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A (plane pažymėta rusva spalva), kas sudaro 244/603 dalis viso žemės sklypo. Bendram naudojimui naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A-B (plane pažymėta pilka spalva), kas sudaro 199/603 dalis viso žemės sklypo.

58. Pagal atsakovų pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą, parengtą 2024 m. vasario 12 d. matininko G. Š., ieškovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2 (plane pažymėta mėlyna spalva), kas sudaro 201/603 viso žemės sklypo, atsakovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 1 (plane pažymėta raudona spalva), kas sudaro 285/603 viso žemės sklypo. Bendram bendraturčių naudojimui tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta žalia spalva, kas sudaro 117/603 viso žemės sklypo.

59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus Žemės sklypo naudojimosi planus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka tinkamesnė ir racionalesnė, užtikrina šalių patekimą prie jiems priklausančių pastatų ir kitų statinių ar pageidaujamų atstatyti pastatų (CPK 185 straipsnis).

60. Apeliantai teigia, kad prioritetas turi būti teikiamas jų siūlomam Žemės sklypo naudojimosi planui, kadangi bendrai naudojamo sklypo dalis yra mažesnė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovams būtų atimta galimybė naudotis Nekilnojamojo turto registre nurodytais šuliniu ir kanalizacijos šuliniu, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui, bei kurie pažymėti abiejų šalių pateiktuose planuose, kadangi šie statiniai būtų atsakovų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Šalys pripažino, kad šie statiniai yra išlikę. Nors apeliantai teigia, kad šie statiniai funkcinės paskirties neatlieka, tačiau jiems esant registruotiems Nekilnojamojo turto registre, ir ieškovui turint nuosavybės teisę į juos, jis privalo turėti galimybę prie tokių statinių prieiti. Taip pat atsakovų siūlomame plane nėra aišku, kurioje vietoje atvaizduojama bendrai naudojama 18 m² kiemo ir įvažiavimo dalis, tenkanti ieškovams, kadangi pavaizduota bendrai naudojama dalis tik po gyvenamuoju namu ir šiek tiek aplink namą. Bendrai naudojamas įvažiavimas nėra pavaizduotas, nors dalis kiemo aikštelės priklauso ir ieškovui A. G.. Priešingai nei atsakovų plane, ieškovų plane nustatytas abiejų šalių patekimas prie minėtų objektų taip pat ir kitų šalims priklausančių pastatų, kiekvienam bendraturčiui būtų priskirtos atskiros sklypo dalys, tiek po ieškovams ir atsakovams priklausančiais ūkiniais pastatai, tiek žemės sklypo dalys, skirtos kitoms reikmėms.

61. Nagrinėjamu atveju apeliantų siūloma Žemės sklypo naudojosi tvarka neatitiktų esminės kasacinio teismo praktikos, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Pagal apeliantų siūlomą tvarką, ieškovų naudojamoje dalyje liktų atsakovui priklausantis pastatas – garažas, pažymėtas indeksu 6G1m, o atsakovams priskirtinoje naudotis dalyje liktų ieškovui priklausantis pastatas – malkinė, pažymėtas indeksu 3I1m, pateikimas prie pastatų savininkams nenumatytas. Atsakovų plane nurodyta, kad A. G. išperka pastatą 3I1m iš A. G., o A. G. – pastatą 6G1m iš A. G.. Teismo posėdžio metu atsakovai teigė galintys padovanoti pastatą, pažymėtą indeksu 6G1m, ar nugriauti, tačiau ieškovai su tokiu siūlymu kategoriškai nesutiko. CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teisės saugomos įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Daikto savininkas savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdo, naudoja ir juo disponuoja (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, negali būti nustatyta tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuria prieš ieškovų valią pastatas perduodamas naudotis atsakovams, taip apribojant ieškovo nuosavybės teisę.

62. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad garažu, pažymėtu indeksu 6G1m, išimtinai naudojosi ir naudojasi tik apeliantai, dėl ko siūloma apeliantų tvarka neatitinka faktiškai nusistovėjusios pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog į Žemės sklypą yra du įvažiavimai, tačiau pagrįstai sprendė, kad jie nėra lygiaverčiai, kadangi per vieną iš jų yra patenkama tik į atsakovui priklausantį garažą. Kaip minėta, šiuo garažu naudojasi tik apeliantai.

63. Apeliantai nurodo, kad pagal pirmosios instancijos nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką jiems yra apsunkintas patekimas prie pastato, pažymėto indeksu 6G1m, tačiau jokių argumentų, kaip yra apsunkintas patekimas nepateikta. Pagal ieškovų pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą apeliantai turi galimybę patekti prie apeliantui priklausančio pastato, pažymėto indeksu 6G1m, todėl deklaratyvūs teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino galimus kilti nepatogumus dėl apeliantui priklausančių pastatų išsidėstymo žemės sklype ir patekimo į juos, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir detaliau dėl šių argumentų nepasisako, kadangi apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodoma, kaip apsunkinamas patekimas prie minėto pastato.

64. Apeliantai teigia, kad ieškovams priklausantys ūkiniai pastatai yra išnykę ir yra išlikusi tik vieno pastato dalis, todėl formalus statinio žymėjimas plane, kuris faktiškai neatlieka savo funkcijų, taip pat negali būti laikomas kriterijumi, varžančiu galimybes tvirtinti apeliantų siūlomą tvarką. Tačiau byloje nustatyta, kad pastatas – malkinė, pažymėta indeksu 3I1m, yra iš dalies išlikęs, todėl ieškovų patekimas prie šio pastato privalo būti numatytas, kas nėra padaryta pagal apeliantų siūlomą Žemės sklypo naudojimosi tvarką.

65. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakovų argumentus dėl automobilių statymo kieme, kad ieškovui priklauso 14/50 ir 5/50 dalys kitų statinių, tame tarpe ir kiemo aikštelė (kurių konkrečios dalys nėra nustatytos), dėl ieškovų teisės statyti automobilį bendroje kiemo aikštelėje, dėl nusistovėjusios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, šios išvados apeliantų nėra kvestionuojamos, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir detaliau jų nekartoja. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus.

Dėl reikalavimo pripažinti ieškovams teisę be bendraturčių atsakovų sutikimo savo lėšomis atstatyti ir įregistruoti ūkinį pastatą ir malkinę

67. Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl atsakovai atsisako duoti sutikimą, kaip ir kurioje dalyje ieškovų parengtas projektas (eskizas) pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus, atsakovai nepateikė, todėl pripažino ieškovams teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis (at)statyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus (3I1ž ir 4I1ž). Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo motyvais nurodo, kad davus leidimą atstatyti statinį ieškovams be apeliantų sutikimo, nebuvo pasisakyta dėl besiribojančio žemės sklypo savininko interesų – jo sutikimo nebuvimo, taip buvo pasisakyta dėl byloje neįtraukto asmens teisių, neišlaikomas atstumas nuo apeliantams priklausančių pastatų, ieškovai siekia pastatyti naujus statinius, o ne juos atstatyti.

68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018, 16 punktas).

69. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, įtvirtintą Statybos įstatymo 3 straipsnyje, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

70. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022).

71. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas ir tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pavyzdžiui, blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pavyzdžiui, higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pavyzdžiui, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 33 punktas).

72. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo bendraturčio atsisakymas duoti kitam bendraturčiui sutikimą daikto rekonstrukcijai ar kitokiam daikto arba jo vertės padidinimui pripažintas nepagrįstu, prilyginamas tokiam sutikimui ir suteikia bendraturčiui gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be kito bendraturčio sutikimo, tačiau toks teismo sprendimas neatstoja statybos leidimo ar projektinių statybos dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

73. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3915-1031/2023 tenkino ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl statinio pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo jį nugriauti, t. y. A. G. pastatytą statinį (L. M. Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje ir matininkės A. P. statinių išdėstymo plane pažymėtą 7I1/ž) pripažino neteisėtu ir įpareigojo atsakovą A. G. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį statinį nugriauti. Be kita ko, teismas taip pat sprendė, kad, tokioje situacijoje, kai ieškovo vardu registruotas statinys yra nugriautas, tačiau teberegistruotas viešajame registre, kaip vienas iš ieškovo teisės gynimo būdų gali būti šio statinio – šiuo atveju Malkinės - atstatymas. Teismas vertinimo, kad malkinės atstatymui nėra teisinių kliūčių, tačiau yra tik fizinė kliūtis - atsakovo pastatytas pastatas.

74. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai, siekdami atstatyti jiems priklausančius pastatus, atsakovams atskleidė ir žemės sklypo bendraturčiams pateikė visą informaciją apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus, t. y. ieškovai pateikė į bylą projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėnesio parengtą pagalbinių ūkio pastatų (3I1ž ir 4I1ž (Nekilnojamojo turto registre – jie nurodyti 3I1m ir 4I1m) projektą (statinių eskizą), kuriame užfiksuoti pastato (pastatų) parametrai (aukštis, tūris ir t.t.), projektuojamojo pastato (ų) užstatytas plotas viso 20,20 m², nurodyta statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys ir t.t., pateikti statinių kadastriniai duomenys.

75. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nustatyta, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Iš pateiktų eskizų matyti, kad numatytas statyti pastato aukštis 4,3 metro, plotas 20,20 m², vieno aukšto, taigi, pagal pateiktą eskizą, ieškovų pageidaujamas statyti pastatas priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai.

76. Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statytojas (užsakovas) privalo kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 14 straipsnio 13 punktas), kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti (Statybos įstatymo 14 straipsnio 15 punktas).

77. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu duodamas leidimą ieškovams be apeliantų sutikimo statyti pastatą, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, t. y. besiribojančio žemės sklypo savininko teisių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais, kadangi nagrinėjamu atveju buvo būtent sprendžiama, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovams statyti nesudėtingąjį pastatą toje vietoje, kur buvo šiuo metu išnykęs ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 4I1m, ir tebėra iš dalies išlikęs kitas pastatas – malkinė, pažymėtas indeksu 3I1m, kurie yra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas leido statyti statinį tik be apeliantų sutikimo, nepasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų apie gautus/negautus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, tad nėra galimybės įvertinti atstumų (nesi)laikymo teisėtumo. Pažymėtina, kad sprendimu nėra paneigiama ieškovų pareiga gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą statyti (atstatyti) minėtus statinius įstatymų nustatytais atvejais. Šią aplinkybę akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime.

78. Apeliantai taip pat teigia, kad nėra išlaikomas trijų metrų atstumas nuo jiems priklausančių pastatų, šiam faktui pagrįsti apeliantai byloje teikė UAB „Geodezijos Linija“ 2024 m. gegužės 3 d. parengtą schemą. Iš pateiktų planų matyti, kad ieškovai ketina statyti ūkio paskirties pastatus jiems priskirtos naudotis žemės sklypo dalyje, toje dalyje kur šie, Nekilnojamojo turto registre registruoti, pastatai ir faktiškai buvo. Pastatų egzistavimą nurodytoje vietoje patvirtina ir namų valdos techninės apskaitos byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pastatas atsakovų plane nurodytas (8I1g) yra neregistruotas, todėl laikinasis statinys bet kada gali būti pašalintas, tokiu būdu iš vienos statomo pastato pusės net nebereiktų vertinti išlaikytinų atstumų tarp pastatų. Kadangi Nekilnojamojo turto registre ieškovui priklausantys pastatai 4I1m ir 3I1m yra įregistruoti, o ieškovai šiuos pastatus siekia atstatyti (pastatyti), ir jie egzistavo šalia kito atsakovui priklausančio pastato, pažymėto plane 2I1p, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino išlaikomų atstumų tarp Žemės sklype esančių šalims priklausančių pastatų. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovų suprojektuotų pastatų statyba pažeistų apeliantų teises ir interesus (CPK 178 straipsnis).

79. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ketinamų statyti statinių šiek tiek didesnis užstatymo plotas, nei jis registruotinas šiuo metu VĮ „Registrų centras“, tačiau atsakovai pirmosios instancijos teisme dėl šių duomenų galimo pasikeitimo prieštaravimų ir nereiškė, taip pat tokie argumentai nereiškiami ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai ginčijama iš kokios medžiagos bus statomi pastatai, kokie pamatai, kad tokių pastatų pamatų, kurie yra suplanuoti, nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nepateikė jokių argumentų, kad medžiagų kažkoks neatitikimas su buvusiais pastatais, ar planuojamų pamatų kitoks įrengimas, kaip nors pažeistų apeliantų teises, nepateiktas joks konkretus argumentas, kuris draustų atsakovams statyti pastatus pagal jų pateiktą eskizą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovų ketinami statyti statiniai bus statomi jiems priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, statiniai nebus statomi bendraturčių žemės sklypų dalių sąskaita, todėl argumentai dėl pamatų ir statybinių medžiagų panaudojimo, atmestini kaip nepagrįsti.

80. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodyta nutarties 69-72 punktuose, darytina išvada, kad apeliantai neįrodė, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, byloje nepateikta jokių duomenų, kad planuojami statyti statiniai apeliantams trukdytų naudotis jų nuosavybe, nenurodyta, koks neigiamas poveikis atsiranda dėl ieškovų planuojamų statyti statinių. Taigi apeliantai neįvykdė pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė leisti ieškovams be atsakovų sutikimo savo lėšomis (at)statyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus (3I1ž ir 4I1ž), žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (matininkės A. P. 2023 m. rugsėjo 22 d. kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėti indeksais 3I1ž ir 4I1ž (VĮ Registrų centre pastatai registruoti (3I1m ir 4I1m)) pagal MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1ž ir 4I1ž pastatų sudarytus statinių eskizus.

Dėl bylos baigties

81. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovų patikslintą ieškinį ir atmesdamas atsakovų patikslintą priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

84. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, iš jų lygiomis dalimis priteistinas ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1000,00 Eur, t. y. iš kiekvieno po 500 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno apelianto po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct).