Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-324-1184/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-19
Bylos Nr.: e2-324-1184/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04133-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Miniotienė
Ieškovas: A. G., I. G.
Atsakovas: V. I. G., A. G.
Advokatai: Dalius Vaičiulis, Ineta Agazzi

Kategorijos

2.1.2.4.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-324-1184/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04133-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.9.1.; 2.4.2.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Statkutei,

dalyvaujant ieškovams A. G. ir I. G., jų atstovei advokatei Inetai Agazzi, atsakovams V. I. G. ir A. G., jų atsakovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., I. G. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., V. I. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dalies žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo susijusių išlaidų atlyginimo, teisės pripažinimo atstatyti statinius be bendraturčio sutikimo, įpareigojimo atlaisvinti nuo kilnojamųjų daiktų žemės sklypo plotą, bei pagal atsakovų A. G., V. I. G. patikslintą priešieškinį ieškovams A. G., I. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai A. G., I. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams V. I. G. ir A. G., prašydami: 1. priteisti ieškovams A. G. ir I. G. solidariai iš atsakovų A. G. ir V. G. 742,00 Eur už matininko R. B. atliktus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovų sumokėtus pagal 2021 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Serija RB Nr. 21-096 ir 2021 m. gruodžio 15 d. matininko R. B., individualios veiklos pažyma Nr. 945916, kasos pajamų orderio kvitą Serija RB Nr. 21-079“; 2. nustatyti 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko R. B., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, 2023 m. rugsėjo mėn. parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane numatytą tokiu būdu: 2.1. ieškovams A. G. ir I. G. atskirai naudotis skiriama indeksu „B“ žalia spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (B-13, B-25, B-122), viso atskirai naudotis skiriama 160 m²; 2.2. atsakovams A. G. ir V. G. atskirai naudotis skiriama indeksu „A“ raudona spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (A-49, A-64, A-131), viso atskirai naudotis skiriama 244 m²; 2.3. ieškovams A. G. ir I. G. ir atsakovams A. G. ir V. G. bendrai naudotis skiriama 199 m², pažymėta pilka spalva: 81 m² po gyvenamu namu, iš kurių 40 m² ieškovams, 41 m² atsakovams; 118 m² kiemo ir įvažiavimo, iš kurių 59 m² ieškovams ir 59 m² atsakovams; 2.4. nustatyti, kad 118 m² bendrai naudotis skirtu kiemu ir įvažiavimu, pažymėtu pilka spalva, bendraturčiai naudojasi tik patekimui į atskirai naudojamus plotus (ieškovų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksu „B“ žalia spalva, atsakovų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksu „A“ raudona spalva) ir negali bendrai naudojamame kieme ir įvažiavime laikyti jokių kilnojamųjų daiktų; 3. pripažinti ieškovams I. G. ir A. G. teisę be bendraturčių atsakovų A. G. ir V. G. sutikimo savo lėšomis atstatyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus 3I1ž (toliau tekste – ir 3I1m) ir 4I1ž (toliau tekste – ir 4I1m) žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (matininkės A. P. 2023 m. rugsėjo 19 d. statinių išdėstymo plane pažymėti indeksais 3I1/ž ir 4I1/ž, 2023 m. rugsėjo 22 d. kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėti indeksais 3I1/ž ir 4I1/ž; MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1/ž ir 4I1/ž pastatų plane sudaryti statinių eskizai su duomenimis); 4. priteisti ieškovams A. G. ir I. G. iš atsakovų A. G. ir V. G. lygiomis dalimis visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas valstybei.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad tiek ieškovui A. G., tiek atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise viešajame registre yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai, kurie buvo registruoti nesuformuotame valstybinės žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Būtinumas suformuoti valstybinės žemės sklypą, kuriame pastatyti ieškovui ir atsakovui priklausantys statiniai, iškilo po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir sudarė situacijos schemą. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius surašė 2021 m. gruodžio 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1251- (1h.31.141.) ir, apibendrindamas patikrinimo rezultatus ir nustatytas faktines aplinkybes, pateikė situacijos vertinimą, kad statinių bendrasavininkai, atsižvelgdami į pasikeitusią situaciją, turi kreiptis į asmenį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka turintį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, t. y. į kvalifikuotą matininką, dėl statinių inventorizacijos duomenų atnaujinimo. Kadangi valstybinės žemės sklypas prie šalims priklausančių pastatų nebuvo suformuotas, o šalių nuosavybės teise valdomų statinių inventorizaciniai duomenys yra pasikeitę ir neatitinka viešajame registre įregistruoto Plano, šalys, kaip statinių savininkės tame žemės sklype, visų pirma turėjo savo lėšomis suformuoti sklypą prie esančių statinių ir įsigyti žemės sklypo nuosavybę, kad galėtų be valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo/nesutikimo disponuoti statiniais. R. B. parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir 2021 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 25 d. Nr. A- 1905 įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas. 2022 m. sausio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 31SK-41-(14.31.110E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimą nekilnojamojo turto registre“ suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko R. B. parengtą elektroninę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. G. matininko R. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui pateiktą 2021 m. gruodžio 16 d. prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pasirašė. Taip pat atsakovas A. G. suderino, tai yra 2021 m. gruodžio 15 d. pasirašė ir ant matininko R. B. sudaryto žemės sklypo plano. Taigi, atsakovai su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu sutiko ir juo pasinaudojo, kadangi matininko R. B. sudarytos ir viešajame registre įregistruotos 2021 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu 2022 m. balandžio 22 d. sudarė žemės sklypo 344/603 dalies pirkimo – pardavimo sandorį ir tapo žemės sklypo dalies savininkais. Ieškovai matininkui R. B. už atliktus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, adresu: (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 300 Eur pagal 2021 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Serija RB Nr. 21-096 ir kasos pajamų orderio kvitą Serija RB Nr. 21-079. Kadangi ieškovai sumokėjo matininkui 1 300 Eur, o atsakovų žemės sklypo dalis yra didesnė, nes atsakovui priklauso didesnė statinių dalis, ieškovai paprašė atsakovų atlyginti dalį žemės sklypo suformavimo išlaidų, proporcingą žemės sklypo nuosavybės daliai, tai yra 742 Eur, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos jų neatlygino.

3. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, jog atsakovai yra užsiėmę visą bendrą gyvenamojo namo kiemą ir nuolat laiko jame 2-3 automobilius, susikrovę malkų krūvą, įsirengę šuns voljerą, o per ieškovų atskirai naudojamą žolyną, betoninėmis trinkelėmis pasiklojo praėjimą, nors tokį trinkelėmis išklotą praėjimą turi pro jų atskirai naudojamus ūkinius pastatus. Matininko R. B. sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, teismų praktikoje suformuotus naudojimosi tvarkos kriterijus bei teisinį esamos situacijos reglamentavimą bei atitinka naudojimosi žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka maksimaliai, kiek tai yra įmanoma, užtikrina ir socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti, o iš esmės kitokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir negalima būtų nustatyti, nes ieškovų planas parengtas pagal viešajame registre įregistruotą statinių išdėstymo planą atitinkamai jų savininkams, nepažeidžiant idealiųjų nuosavybės dalių atitikimo realiosioms nuosavybės dalims principo. Šalims užtikrinamas apėjimas aplink bendrą statinį – gyvenamąjį namą (nors atsakovai ir yra prisistatę pavėsinę prie savo įėjimo į gyvenamąjį namą, tačiau pavėsinė be pamato laikytina laikinu statiniu), bendras patekimas ir vienas įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą, kuriame ieškovams skiriama atskirai naudotis 13 m² kiemo dalimi vienai transporto priemonei pastatyti ir laikyti, atsakovams skiriama atskirai naudotis kiemo dalimi prie jų ūkinio pastato, kur jie, kaip ir ieškovai, gali pasistatyti ir laikyti vieną automobilį. Ieškovai taip pat nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3915-1031/2023 teismas pasisakė, kad ieškovo vardu registruotas statinys yra nugriautas, tačiau teberegistruotas viešajame registre, kaip vienas iš ieškovo teisės gynimo būdų gali būti statinio (malkinės) atstatymas. Teismo vertinimu, statinio atstatymui nėra teisinių kliūčių. Ieškovai šiuo metu neturi nė vieno ūkinio pastato, nes vieną ūkinį 4I1m atsakovas A. G. nugriovė, o kito (3I1m) pusę nupjovė (el. medž., t. l, l. 1-8, 74-76, 97-110, 140-142 ).

Atsiliepimas

4. Atsakovai V. I. G. ir A. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį kuriame nurodė, jog prašo patikslintą ieškinį atmesti ir jiems iš ieškovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 742,00 Eur už matininko R. B. atliktus darbus, pažymėjo, civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Sutarties uždarumo principas lemia, kad sutartis saisto tik jos šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties uždarumo principas reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Todėl teisiniai santykiai tarp R. B. ir A. G. nelemia ieškovų piniginio reikalavimo atsiradimo į atsakovus. Ieškovų reikalavimai į atsakovus dėl 742,00 Eur priteisimo neatsirado ir tuo pagrindu (kuriuo remiasi ieškovai), kad atsakovai 2022 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2186/2022 pagrindu išsipirko 344/603 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai neįvardino jokios konkrečios teisės normos, kurios pagrindu būtų atsiradusi atsakovų solidari piniginė prievolė ieškovų naudai 742,00 Eur sumai, todėl ieškovų šis reikalavimas atsakovams atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovai nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovai siūlo savo žemės sklypo naudojimosi planą, kuris, jų nuomone, būtų optimalus šalių ginčo išsprendimas. Jeigu būtų pritarta šalių naudojimosi žemės sklypu pagal atsakovų siūlomą variantą, tada faktiškai nebetektų aktualumo ir ieškovų reikalavimas dėl jiems teisės pripažinimo atstatyti statinius, kuris nėra pagrįstas bei jo tenkinimas pažeistų atsakovų teises ir ieškovai neturi teisės statyti statinius ten, kur žemė nuosavybės teise priklauso ir atsakovams – nes ieškovams atlikus planuojamus statybos darbus bus faktiškai atimta iš atsakovų galimybė statyti, o teisė statyti konkrečiame žemės sklype statinius – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių jo ekonominę vertę. Atitinkamai galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti tokią teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, o žemės sklypo bendraturčio siekis šią jam priklausančią teisę išsaugoti pripažintinas teisėtu jo interesu. Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus ir interesus (el. medž. t., l, l.162-165, 173-179)

Šalies argumentai

5. Atsakovai V. I. G. ir A. G. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1. ieškovų patikslintą ieškinį atmesti; 2. nustatyti 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką UAB „Geodezijos linija“ matininko G. Š., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-2-2402, 2024 m. vasario 12 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane numatytą tokiu būdu: 2.1. atsakovams A. G. ir I. G. atskirai naudotis skiriama indeksu „2“ mėlyna spalva pažymėtos žemės sklypo dalys, viso atskirai naudotis skiriama 201 m²; 2.2. ieškovams A. G. ir V. G. atskirai naudotis skiriama indeksu „1“ raudona spalva pažymėtos žemės sklypo dalys, viso atskirai naudotis skiriama 285 m²; 2.3. atsakovams A. G. ir I. G. ir ieškovams A. G. ir V. G. bendrai naudotis skiriama: 117 m², 81 m² po gyvenamu namu, 36 m², kiemas ir įvažiavimai; 3. priteisti atsakovams iš ieškovų visas atsakovų patirtas proceso išlaidas.

6. Patikslintame priešieškinyje nurodė, jog atsakovai vertina, kad naudojimo tvarka turi būti tokia, jog maksimaliai atribotų ginčo šalis nuo tarpusavio sąlyčio ar bendro žemės naudojimo vietų, kad galėtų tikslingai ir savo nuožiūra naudoti, kiekvienam priskirtos nuosavybės dalį, neturint pareigos derinti veiksmų su kitais bendrasavininkais. Nurodė, jog matininko G. Š. 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas tenkina visus šiuos kriterijus. Tvarka maksimaliai racionali, orientuota į abiejų ginčo šalių privatumą ir pagarbą privačiam gyvenimui, todėl turi būti teismo prioriteto tvarka tenkinama būtent kaip siūloma atsakovų, o ne ieškovų (el. medž. t., 2, 172-175, 3 t., 107-110, 143-145 ).

Atsiliepimas

7. Ieškovai A. G., I. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovai nesutinka su atsakovų siūloma naudojimosi žemė sklypu tvarka, kadangi ji yra neracionali, neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros ir apskritai tokia tvarka negali būti nustatyta dėl toliau nurodomų jos trūkumų bei neatitikimo faktiškai ir pagal teisinę registraciją viešajame registre atskirai ir bendrai bendraturčių naudojamų statinių išdėstymo žemės sklype situacijos. Atsakovų plane yra nurodytas statinys – garažas (formuojamas) (8I1g), užstatytas plotas 17 kv. m. Atsakovai nepateikė teismui duomenų iš viešųjų registrų, iš kurių būtų matyti, jog statinys iš tiesų egzistuoja ir yra registruotas, kaip pastatas, kuris turi statusą kaip formuojamas statinys ir registruotas kaip statinys, kurio žymėjimas plane yra - 8I1g. Atsakovai siūlo ieškovams atskirai naudotis 201 kv. m. žemės sklypo plotu, pažymėtu mėlyna spalva, tačiau tame plote randasi viešajame registre įregistruotas atsakovui priklausantis statinys 6G1m – pastatas – garažas, užstatymo plotas 23 kv. m, kuriuo atsakovai faktiškai ir naudojasi keletą metų. Reikalaudami nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią statinys, atsakovų plane pažymėtas indeksu 6I1m, o viešajame registre įregistruotoje 1992 m. rugsėjo 23 d. Kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėtas indeksu 6G1m, atsidurtų ieškovų atskirai naudojamojoje žemės sklypo dalyje, atsakovai nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir nuosekliai formuojamos praktikos. Atsakovų planas ydingas ir dėl to, kad ieškovo nuosavybės teise viešajame registre įregistruotas statinys 3I1m (atsakovų plane pažymėtas indeksu 3I1ž) atsidurtų atsakovams atskirai naudotis skiriamame 285 kv. m. žemės sklypo plote, pažymėtame raudona spalva. Byloje yra pareikštas ieškovų reikalavimas savo lėšomis atstatyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus 3I1ž ir 4I1ž žemės sklype. Ginčo šiuo konkrečiu atveju negali būti dėl to, kad dalis žemės sklypo turi būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis skirta naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems nesudėtingiems statiniams. Viešajame registre įregistruoti kiti inžineriniai – kiemo statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (tvora: 17,8 m; 3 m; 23 m; 15 m, rūkykla, šulinys – 5 m, 2 dėžės šiukšlėms, kiemo aikštelė: 12,3 kv. m; 27 kv. m kanalizacijos šulinys). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 19/50 kiemo statinių, atsakovui – 31/50 kiemo statinių. Atsakovų planas ydingas ir dėl to, kad nustačius naudojimo tvarką pagal atsakovų siūlymą, ieškovas netektų patekimo ir tuo pačiu teisės naudotis jam dalinės nuosavybės teise priklausančiu šuliniu, kiemo aikštele: šulinys patenka į atsakovų atskirai naudojamą 285 kv. m žemės sklypo plotą, o visą kiemo aikštelę atsakovai prisiskyrė sau naudotis atskirai (el. medž. t., 3, 155-161).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. paaiškino, kad atsidalinus su atsakovais pastatus, po jais esamas žemės sklypas priklausė valstybei. Tikslas rašyti 2021 m. rugsėjo mėn. skundą NŽT, buvo dėl statinių išdėstymo. Po atlikto patikrinimo institucija nurodė susiformuoti žemės sklypą, todėl ir atliko žemės sklypo matavimus. Apie patikrinimo išvadas atsakovai buvo informuoti, nes NŽT patikrinimo metu visi – tiek ieškovai, tiek atsakovai dalyvavo. Gavus tokias išvadas atsakovai sutiko, jog reikia viską tvarkytis, tačiau atsakovai toliau nieko nebedarė. Tada jis pats norėjo nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl turėjo naujai susiformuoti žemės sklypą, todėl kvietėsi matininkus, kurie atliko matavimus. Apie šiuos savo ketinimus ir veiksmus informavo bendrasavininką. Buvo nuėjęs pas atsakovus, kurie iš pat pradžių žodžiu sutiko su tokiais jo planais, sutiko ir sakė: „kviesk matininką, formuojamės sklypą ir t.t.“. Neprisimena, ar atsakovą informavo apie žemės sklypo atliktinus matavimus. Atvažiavus matininkui R. B., kartu su juo išmatavo sklypą. Matuojant sklypą buvo išėjęs A. G., kuris pareiškė po sklypą nevaikščioti, nes tai jo sklypas. Po atliktų žemės sklypo matavimų (1 t., 33 b. l.) žemės sklypo ribų paženklinimo aktą pasirašė, kai jį atvežė matininkas pasirašyti. Pasirašant aktą, jau kitų asmenų parašai buvo, matininkas sakė, kad kaimynai sutiko su atliktais matavimais. Po šio akto pasirašymo su atsakovais kalbėjo, jog formuoja sklypą, kad reikia išlaidas pasidalinti, tačiau smulkesnių aplinkybių nepamena. Atsakovai dalintis išlaidų nesutiko, tačiau kokiais motyvais nesutiko, neprisimena. Kiek vėliau jis išsipirko savo dalį žemės sklypo (2,59 a.). Kai jis išsipirko savo žemės sklypo dalį, atsakovai savo dalies žemės sklypo nebuvo išsipirkę. Jis pats nuėjo ir atsakovams pasakė, jog yra išsipirkęs savo sklypo dalį. Atsakovai sakė, kaip tu galėjai išsipirkti savo dalį be jų sutikimo, o tada vėliau (praėjus kelioms savaitėms) išsipirko ir atsakovai savo žemės sklypo dalį. Kiek viso patyrė išlaidų, susijusių su formuojamu žemės sklypu, neprisimena, tačiau patvirtino, jog suma nurodyta ieškinyje yra teisinga. Reikalautiną sumą paskaičiavo proporcingai pagal turimą sklypo dalį. Šis reikalavimas reiškiamas tuo pagrindu, kadangi žemės sklypas buvo bendras. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pavaizduota taip, kaip dabar ir naudojasi šalys. Ieškovai naudojasi kiemeliu (žalia spalva pažymėta, B-22, B-122, B-25). B-25 plote atsakovai buvo pasistatę pastatą, kurį teismas buvo įpareigojęs nugriauti ir kuris šiai dienai yra nugriautas, tačiau toje vietoje atsakovai yra pasistatę sūkurinę vonią. Šiuo metu naudojasi plotu – N. Oranžinė spalva – N, yra metalinis garažas, kuris priklauso atsakomas. MN – atsakovų pristatytas garažas ir šalia numatytas plotas atsakovų vieta automobiliui. B-13 plotą siūlo, nes numatyta automobilio stovėjimo vieta, nes šiuo metu automobilis laikomas gatvėje. Pats savo automobiliu į savo kiemą nėra įvažiavęs. Teigė, jog taip statant automobilius, konfliktų neturėtų tarpusavyje kilti. Kvadratas su perbrauktu apskritimu – tai plane pavaizduotas vandens šulinys. Atsakovas žiedą yra nupjovęs ir ant viršaus uždėtas dangtis, kuris yra užrakintas atsakovų. Vandens šulinys yra registruotas VĮ Registrų centre. Kitas panašus žymėjimas plane yra miesto kanalizacijos šulinys, kuris yra bendras ir yra naudojamas. Įėjimas į namą paties yra plane prie nurodytų skaičių – 9.64. Prie kito namo įėjimo yra pažymėtas atsakovų pavėsinė. A-64 - naudojasi atsakovai. Teigė, jog plane siūlomas naudojamas žemės sklypo dalis yra šiai dienai pavaizduota daugiau, nei realiai jis turi galimybės naudotis žemės sklypo dalimi. Plane nėra pavaizduotos tvoros. Registruotų rūkyklų, dviejų dėžių šiukšlių – faktiškai nebėra. Kur registruotos tvoros (3 m, 23 m., 15 m.), sklype yra, nežino. A-131, N – geležinis atsakovų garažas, n - geležinis baltas kioskas taip pat yra atsakovų, jie neregistruoti Registrų centre. Teigia, jog į šiuos pastatus patekti galima iš gatvės pusės. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas priklauso ir juo naudojasi atsakovai. N pastate-garaže atsakovai prekiauja paminklais, į pastatą patekti galima per du įėjimus (per vieną įėjimą įeinama, per kitą išėjimą išeiną į vidinį kiemą) (1 t., 70 b. l.) metaline tvora – plane (28,81), metalinį segmentą atitvėrė atsakovai (13,34) – plane juoda vientisa linija. Pagal naudojimosi siūlomą tvarką – būtų mėlyna punktyrinė linija. Atsakovų siūlomas naudojimosi planas jam netinkamas, nes dabar žemės sklypo dalimis taip naudojasi kaip naudojasi, taip ir toliau nori naudotis. Teigė, jog atsakovų siūlomas įvažiavimas yra įvažiavimas į garažą, tačiau ne į kiemą. Iki garažo įvažiavimas yra toks, kad automobilį įvarius iki garažo, neužsidaro vartai. Iki metalinio garažo atsakovai gali patekti nuo (duomenys neskelbtini) per garažą, aplink garažą apeiti yra įmanoma, nes nuo kaimynų tvoros yra tam tikras tarpas ir iš kiemo pusės per AB199. Ketina atstatyti ūkinius pastatus, kadangi neturi jokių ūkinių pastatų, neturi kur pasidėti žoliapjovės ir kitų buityje reikalingų daiktų. Pastato A3 yra likusi tik dalis šio pastato. Vietoje pastato A4 buvo atsakovų pastatas A7, kuris šiuo metu nugriautas, o šiuo metu yra pastatytas atsakovų sūkurinė vonia. Atsakovai teigia, jog nieko neleist atstatyti, jog viskas priklauso jiems. 2021 m. kuomet dalinosi nuosavybės teise priklausančius pastatus, buvo susitarimas, jog atsidalina taikos sutartimi pastatus ir juos atsistato savo jėgomis. Tuo metu 4I1m pastato nebebuvo. Teigė, jog automobilius pastačius į tas vietas, kurios pavaizduotos naudojimosi žemės sklypo plane, įmanoma automobiliu į/iš važiuoti iš/į kiemą.

9. Teismo posėdžio metu ieškovė I. G. paaiškino, kad dalinantis namo dalį ir jo priklausinius, šalys sudarė taikos sutartį. Tuo metu Registrų centre registruoti pastatai ir realiai buvę/išlikę pastatai nesutapo, pasidalino juos pusiau nežinodami, tačiau buvo sutarę, jog pastatus galės atsistatyti. Kai atsidalino namą, paaiškėjo, kad matavimai nesutampa, todėl 2021 m. kvietėsi NŽT atstovus, kurie parašė, jog reikalingas matininkas, tikslu padaryti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo likęs vienintelis žemės sklypas, kuris buvo nesuformuotas. O nesant suformuoto žemės sklypo, nebuvo galimybės nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Apie šiuos neatitikimus atsakovai buvo informuoti, nes vyras ne kartą buvo su atsakovais bendravęs, sakė, kad sutiks, prisidės, o kai atvyko matininkas atsakovai jau teigė, jog nieko jiems nereikia, gyvens kaip gyvenę. Kai matininkas B. padarė sklypo projektą, jam sumokėjo. A. G. po žemės sklypo projektu savo parašą padėjo. Nors ir atsakovai nesutiko prisidėti prie žemės sklypo formavimo išlaidų, tačiau jie su vyru toliau atliko formavimo darbus, todėl, kad su atsakovais taip gyventi yra/buvo neįmanoma: jie stato ką nori, daro ką nori, viskas vyksta pagal atsakovus. Pažymėjo, jog prieš tai visus dokumentus dėl namo atsidalinimo tvarkė ir išlaidas turėjo ji su vyru, tuo tarpu patirtų išlaidų iš atsakovų neprašė, nes siekė visus dokumentus susitvarkyti tinkamai. Išlaidas apskaičiavo proporcingai pagal turimas žemės sklypo dalis. Atsakovai žinojo, kad žemės sklypas nėra suformuotas, taip pat suprato, jog sklypas yra formuojamas. Ant žemės klypo plano, sklypo ženklinimo ribų atsakovas pasirašė. Savo žemės dalies sklypo susiformuoti negalėjo, NŽT nurodė, jog turėjo būti formuojamas visas bendras žemės sklypas. Jeigu nebūtų atsakovas pasirašęs ant bendro žemės sklypo plano, jo įregistruoti nebūtų galėję ir būtų tekę kreiptis į teismą. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažymėjo, jog vietą automobiliui laikyti nusimatė, nes šiuo metu atsakovai neleidžia automobiliu įvažiuoti į kiemą. Prie nugriauto pastato yra trinkelės ir atsakovų sūkurinė vonia, šiuo žemės sklypu naudojasi atsakovai. Teigė, jog žemės sklype registruotų tvorų šiai dienai nebėra, jos nugriautos. Nuo gatvės pusės esanti tvora yra mūrinė, o nebe medinė. Šulinys priklauso abiem šalims, tačiau juo naudojasi atsakovai, o patys, jei turėtų galimybę, galimai naudotųsi. Segmentinė tvora yra juoda linija iki šios ribos dabar ir naudojasi, šiai dienai praėjimas ties pastatu yra, tačiau pagal planą nebebus praėjimo. Matininkas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovams trūksta dalies žemės sklypo, bei atsižvelgdamas į tai, jog segmentinė tvora yra kilnojamas daiktas, ribą šiek tiek praplėtė. Žemės sklypo dalimi, kur fotonuotraukose matyti esantys sustatyti paminklai, naudojasi atsakovai ir jie į šią dalį patenka per jų žemės sklypo dalį eidami išgrįstu takeliu, kurį atsakovai įsirengė prieš keletą metų. Įvažiavimu bendru nesinaudoja, tik prieina iki savo sandėliuko. Atsakovu plane pavaizduoti pastatai tik dalis yra registruoti VĮ Registrų centre, pastatas, plane pavaizduotas 6, atitinka duomenis, 2 pastatas registruotas, tačiau užstatymo plotas yra didesnis nei registruotas Registrų centre. 2/201 plote, esantis statinys priklauso atsakovams. Pastatas 6I priklausytų atsakovams, o atsakovams naudojimosi žemės sklypo dalyje esantis pastatas 3I, priklausytų A. G.. Pastatu (6I1p) patys niekuomet nėra naudojęsi, nes jame atsakovai vykdo komercinę veiklą. Atsakovų siūloma naudojimosi tvarka yra nelygiavertė, nes nėra įvažiavimo į kiemą, čia yra įvažiavimas į atsakovų garažą, o jiems priklausantys statiniai „atsidurtų“ atsakovų naudojamo žemės sklypo dalyje. Teigė, jog atsakovams priklausančiu garažu (6I1p) jie patys niekada nesinaudodavo. B-25 plote nieko nekeičia, tik nori atsistatyti ieškovų registruotus statinius. Dėl atsakovų dovanotinų pastatų, juos pačius toks pasiūlymas netenkina, nes turi teisę pasistatyti savo pastatus, tą ir ketina padaryti. Reikalavimas, kad bendrame naudojimosi žemės sklypo plote nebūtų laikomi daiktai, reiškiamas tuo tikslu, jog nebūtų užstatytas pravažiavimas ir galėtų automobilį laikyti bendrame kieme. Patikslino, jog bendrame kieme nebūtinai gali laikyti automobilį, numatyta vieta, kur galimai laikys ir kitus daiktus. Teigė, jog dabar stebint aikštelę, ieškovų akimis, pilnai pakanka vietos statyti du automobilius. Atsakovai nesutinka, jog ieškovai atsistatytų registruotus pastatus, nesutikimo tikslesnių motyvų nenurodo.

10. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Ineta Agazzi patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prašo patenkinti ieškovų patikslintą ieškinį, atmesti atsakovų patikslintą priešieškinį ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškovų teiktuose procesiniuose dokumentuose. Papildomai pažymėjo, kad architektui R. M., kuris projektavo ketinamus atstatyti statinius, buvo pateikta kadastro duomenų byla, kurioje yra statinių matavimai, taip pat projektuotojas taip pat rėmėsi žemės sklypo planu. Iš kadastrinės bylos duomenų (2 t., 8 l.) matyti pastatų parametrai – tūris ir užstatytas plotas, būtent šie parametrai ir apsprendžia pastatų kitus matmenis – aukštį, plotį ir t.t. Dėl trijų metrų išlaikymo pastebėjo, jog teismas jau yra pasisakęs dėl galimybės ir teisės ieškovams atstatyti jiems priklausančius pastatus.

11. Teismo posėdžio metu atsakovė V. I. G. paaiškino, kad žemės naudojimosi tvarką buvo žodžiu nusistatę dar prieš 30 metų ir kai gyveno visą laiką viskas tiko. Tik atėjusi I. pradėjo „perversmus“. Atsakovai viską patys darė, statė ir t.t., tačiau Registrų centre neregistravo. Teigė, jog nebuvo sudaryta taikos sutartis, kuomet neva pasidalino pastatus. Teigė, jog buvo mediatoriai, advokatai, jie viską sutvarkė ir taip nusprendė. Nori, kad visai viskas būtų atskirta ir neįsivaizduoja, kaip jų kieme galėtų stovėti abiejų šalių automobiliai, nes kiemas yra jų, nes su O. buvo taip sutarę. Toks statymas yra atsakovei nesuvokiamas, nes bus nuolat kviečiama policija. A. G. už tvoros iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės turi pasidaręs vietą (aikštelę) laikyti savo automobilį, stato ne tik automobilį, bet ir kitas transporto priemones. A. G. priklauso žemės sklypo dalis (plane pavaizduotas 2/201), nes taip buvo susitarę dar su O. G., o A. tuo metu buvo kokie 3 metai. Garažu 6I1m ir 4,43 žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovai. Už garažo, esančioje žemės sklypo dalyje yra sudėti paminklai. 3I1ž pastatas vos laikosi ir jis priklauso A. pagal testamentą. Šalia yra žemės sklypo dalis, kur stovėjo anksčiau pavėsinė, dabar yra suklotos trinkelės ir stovi sūkurinė vonia, kadangi žemė yra bendra, todėl vonios nėra kur patraukti. Teigė, jog atsakovai dovanoja (keičia) garažą (6I1m) ieškovui, o jie mainais pasiima A. G. sandėliuką, kuris yra griūvantis. Šiai dienai kitos šalies nėra sutikimo dėl tokios dovanos priėmimo. Teigė, jog dėl tokių dovanų dar tartųsi. (3I1ž) pastatą reikia griauti, tačiau pastatas priklauso A.. Kitas siūlomas variantas, jog ieškovams atidavus garažą, jie galėtų jį naudoti kaip garažą arba nusigriauti ir turėti atskirą įvažiavimą į kiemą, nes ieškovai teigia, jog jiems mažai vietos įvažiavimui į kiemą. Dėl ieškovams priklausančio sandėliuko (3I1ž), atsakovės pozicija būtų tokia, jog arba jie patys, jei nori, nusigriauna, arba nugriauti gali ir atsakovai. Nugriovus pastatą, tegul ieškovai išregistruoją šį pastatą, nes tai ieškovų nuosavybė. Kvadratu pavaizduotas (mėlynas – šulinys), kitas yra kanalizacija. Šulinyje vandens nėra 30 metų, todėl nuimtas rentinys, ir paprastai uždėtas dangtis. Kanalizacija negali būti registruoti nei ieškovui, nei atsakovui, nes ji yra bendra. Be to, nesupranta kaip jis gali būti registruotas, kai to šulinio nėra. Rūkykla jau senai nugriauta. Teigė, jog tvora buvo du kartus tverta, pertverta, kodėl registruotos tvoros ir faktiškai esančios tvoros ilgiai neatitinka, pasakyti negali. Kiemo aikštelė 12,3 m², kuri tai būtų, nežino, galimai ta aikštelė, kuri yra už pastato (6I1m). Bendras naudojimosi 18 m² plotas (kiemai ir įvažiavimai): yra po namu, aplink namą apėjimas (po metrą). Prie namo yra pavėsinė: keturi stulpai ir stogas, kuris priglaustas prie pastato. Teigė, jog pavėsinė praeinama ir ieškovas galės pro ją vaikščioti, nemato, jog dėl šios pavėsinės gali kilti konfliktai. Kas kvietė matininkus, nežino. Kai matininkas atvažiavo, jis sakė, kad reikia nustatyti sklypo ribas, iškvietė kaimynus ir vyrą, kurie nustatė sklypo ribas. Atsakovai leido nustatyti ribas, nes reikia sutvarkyti ribas, tikslas – dėl bendro išprūsimo. Pačiai nusistatyti sklypo ribų nebereikėjo, nes tiek metų pragyveno, tad ir toliau galėjo taip gyventi be šio sklypo ribų ir matavimų. Padarė sklypo ribas matininkas, A. ir A. ir viskas. Niekas nieko nesakė, neinformavo ir pan.: ar jus norit, ar reikia, ar nereikia. Teigė, jog B. padarė blogą žemės sklypo planą, nes padarė tik vieną įvažiavimą. Ieškovai išsipirko savo žemę, o po mėnesio iš valstybės išsipirko žemės dalį ir ji su vyru. Formuojant žemės sklypą, niekas neinformavo apie galimai patiriamas išlaidas, susijusias su žemės sklypo formavimu. Kodėl toliau iš valstybės nenuomojo, o išsipirko, teigė, jog turėjo pinigų ir išsipirko, o iki tol neturėjo pinigų. Jei nebūtų suformuotas žemės sklypas, tuomet nebūtų įsigiję savo žemės sklypo dalies. Su ieškovų siūlomu žemės naudojimosi planu nesutinka, nes žemė „išmėtyta gabaliukais“, o ne vientisa žemės sklypo dalis. Norint patekti į garažą 6Im., pati turėtų eiti gatve, o ne per savo kiemą, o tai yra negerai. Įvažiavimus į kiemą abu įsirengę atsakovai, jie šiai dienai abu ir priklauso jiems. Statyti automobilius bendrame kieme nėra galimybės, neatsidaro automobilių durys, nes automobilis būtų prie tvoros. Taip pat B13 plote (15-16 zonoje) dar auga kriaušė, todėl statyti automobilius yra negalima. Taip pat yra šulinys. Atsakovė nori, kad ieškovai „nesimaišytų po akimis“, teigia, jog bus policija, reikės patraukti automobilį, kitą patraukti ir t.t.. Dėl pastatų atstatymo, teigė, jog ieškovai negali pastatų atsistatyti, nes yra 8I1G pastatas metalinis nuo kurio krašto iki A. pastato turi būti 3 m., o tokių atstumų nebeliktų. Šiai dienai nuo pastato 3I1m nėra 3 metrų iki jos pastato 2I1p. Šiai dienai statant, griežtai reikalaus, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas. Taip pat teigė, jog reikalaus, jog būtų išlaikytas atstumas 3 m. iki kaimynų tvoros. Teigė, jog yra įstatymas, jog jei abiejose sklypo kampuose yra jų pastatai, ieškovai neturi teisės statytis savo statinius. Tarkim ieškovai pasistatys sandėliuką, tai vėl prasidės vaikščiojimas bendrai, bendra trintis ir t.t., o jie nori, kad viskas būtų atskirai. Tarybiniais laikais registruoti pastatai 2,3,4 buvo vienoje vietoje, 3 metrų atstumų tarp pastatų nebuvo. Teigė, jog sudaryta taikos sutartis, kur išsidalino pastatus, buvo fiktyvi. 2I1p pastatas yra įregistruotas, ir yra pagal matmenis, kurie įregistruoti Registrų centre. Kodėl registruotas pastato užstatymo plotas yra 26 m², o realiai užstatytas plotas yra 37 m², teigia, neatsimena, nežino. Dėl reikalavimo bendrame įvažiavime nelaikyti kilnojamųjų daiktų, nesutinka, nes nori laikyti savo gėles, vazas, kadangi nori gyventi gražiai, o ne šiukšlyne. Kieme 30 metų stovėjo gėlių vazonai ir dar 30 metų stovės gėlių vazonai.

12. Papildomai 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog praeitame teismo posėdyje teismui užduodant klausimą, ar ieškovai savo kiemelyje gali laikyti automobilį, atsakovai nurodė, jog negali laikyti automobilio, tačiau po teismo posėdžio patys padarė eksperimentą išsiaiškino, kad ieškovai savo kiemelyje iš bėdos automobilį laikyti gali (plane tarp 6 ir 7 taško – plotis 2,06 m.).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. paaiškino, kad žemės sklypą prieš 2 metus įsigijo iš valstybės, t. y. išsipirko. Nuosavybė geriau, todėl ir bendrai su A. G. sugalvojo įsigyti. Žemės sklypą su matininkais matavo keletą kartų. 2021 m. gruodžio 15 d. galėjo būti matuotas žemės sklypas. Ką užsakė A., jis nežino (1 t., 33 b. l.), akte yra jo parašas, teigė, jog už kažką pasirašė, nes čia A. viską sugalvojo. Apie žemės matavimą nieko pats nežinojo, tik sužinojo, kuomet matininkas vaikščiojo po kiemą. O pasirašė ant akto, nes matė žemės ženklinimus. Kuomet pasitaupė pinigų, tada išsipirko žemės sklypą, o iki tol taupė pinigus. Kategoriškai nesutinka sumokėti A. pinigų, nes pats daug kartų pats kvietė matininkus, atliko matavimus ir jiems mokėjo pinigus. Teigia, jog neprisimena, kiek parašų, ant kokių prašymų dėjo parašus. 2021 m. gruodžio 16 d. prašyme ar jo parašas, teigia, jog neprisimena. Teigė, jog važiavo į žemėtvarką, žemėtvarka išdavė dokumentus, sumokėjo pinigus ir išsipirko žemės sklypą, pas notarę pabaigė tvarkytis dokumentus. Kai jis pirko žemės sklypą, jau A. prieš mėnesį buvo išsipirkęs savo žemės sklypo dalį. Kad jis išsipirko žemės sklypą, žinojo iš nuogirdų, paskui pats A. sakė. Iki žemės išsipirkimo kalbino A., tačiau A. nekalbėjo. Žemės sklypo dalis išsipirko ne lygiomis dalimis. Teigia, jog prašo patvirtinti jų siūlomą žemės sklypo naudojimosi planą, bus atskiri įvažiavimai, atskiri žemės sklypai. Įvažiavimu ties pastatu 6I1m ir žemės sklypo dalimi iki sklypo galo šiuo metu naudojasi atsakovai. A. G. naudojasi žemės sklypo dalimi ties (2-201), šalia namo iš dešinės nuo gatvės pusės (10/21), plotu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki tvoros ir bendru kiemu (kur šulinys yra) – A. eina iki savo medinio sandėliuko (3I1ž). Iš pastatų ieškovui priklauso vienas pastatas - 3I1ž, o kitas nugriautas prieš 20 m., kur stovėjo pavėsinė, kur praeitas teismas įpareigojo pavėsinę nugriauti, nes buvo valstybinėje žemėje. Nėra susitarimo, jog 4I1ž pastatas priklauso A. G.. Nežino, kodėl teismas įpareigojo nugriauti pavėsinę, nes statybų inspekcija priekaištų jam neturėjo. Pačiam priklauso visi likusieji pastatai – 6I1m (šiuo metu jį atlaisvino, nes laukia teismo sprendimo), 8I1g pagal senus dokumentus medinis pastatas yra nugriautas, o dabar stovi laikinas geležinis pastatas, plane pavaizduotas neregistruotas pastatas, tai yra metalinis kioskelis, kuriuo naudojasi žmona. Ieškovų siūlomas planas yra blogas, o jų geras, nes viskas (nuosavybė) būtų atskirta. Bendrame kieme patys stato du automobilius. Dėl automobilių statymo bendrame kieme pažymėjo, kad būtų keblumų, nes kieme stovi kriaušė, kuri trukdo tinkamai statyti automobilius. Šiuo metu A. savo automobilį laiko prie tvoros iš gatvės pusės, valstybinėje žemėje, prie savo sklypo, savo namo dalies. Taip automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje laiko visi kaimynai. Dėl statinio 6I1m nurodė, jog jis jį perleidžia ir piniginės kompensacijos gal norėtų, bet geriau norėtų, kad viskas būtų atskirai. Teigė, jog pastatą ieškovui dovanotų. Nesutinka, jog ieškovai atsistatytų statinius, nes nori visiškai atsiskirti žemės sklypo dalis ir statinius, kad nebekiltų ateityje pykčiai. Jei ieškovai atsistatytų statinius, vėl juos sietų bendri praėjimai ir statiniai. Statinio natūroje, kurį nori atsistatyti ieškovai, nebėra daugiau nei 20 metų. Kodėl pastato 2I1p užstatytas plotas (nuo registruoto ploto 26 m², iki realiai dabar esamo ploto 37 m²) yra padidėjęs 11 m², negali pasakyti, nes viskas išmatuota prie 20 metų, ir viskas yra užregistruota, nes jis matuoja ir registruoja, teigė, jog reiktų teirautis VĮ Registrų centro. Teigė, jog pats sutinka su tais duomenis, kurie yra užregistruoti VĮ Registrų centre.

14. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Dalius Vaičiulis su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti pilna jo apimtimi bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos šalių procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Patikslintas priešieškinis atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 742,00 Eur ieškovų patirtų išlaidų dalį už atliktus žemės sklypo formavimo, projektavimo ir kt. darbus

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai A. G. ir I. G. bei atsakovai A. G. ir V. I. G. yra 0,0603 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), bendrasavininkai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 259/603 dalys, kurias įgijo 2022 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1107/2022 pagrindu, atsakovams nuosavybės teise priklauso – 344/603 dalys ginčo žemės sklypo, kurias įgijo 2022 m. balandžio 44 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2186/2022 pagrindu. Minėtas žemės sklypas (jo dalys) tiek ieškovų, tiek atsakovų buvo įsigytas iš valstybės. Pagal užsakovo A. G. užsakymą matininkas R. B. 2021 m. gruodžio 15 d. atliko žemės sklypo geodezinius matavimus (el. medž. 1 t., , l. 19, 20). 2021 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame pasirašė tiek ieškovas A. G., tiek atsakovas A. G. (el. medž. 1 t., l. 33-34). 2021 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui buvo pateiktas prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), kurį pasirašė tiek ieškovas A. G., tiek atsakovas A. G. (el. medž. 1 t., l. 36, 50). 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas prie esamų pastatų (el. medž. 1 t., , l. 37-39). 2022 m. sausio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31SK-41-(14.31.110E.) buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko R. B. parengtą elektroninę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 47-49). Pagal matininko R. B. 2021 m. gruodžio 15 d. pateiktą sąskaitą faktūrą už atliktus matininko darbus: topografiniai, projektavimo ir geodeziniai darbai, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas A. G. matininkui sumokėjo 1300 Eur (el. medž. 1 t., l. 52, 53).

16. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.G. ir kt.v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

17. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ir atsakovai nesusitaria dėl išlaidų, kurios atsirado atlikus jiems bendrai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformavus žemės sklypą. Už šių matavimų atlikimą apmokėjo ieškovas A. G.. Atsižvelgiant į tai, kad topografiniai, projektavimo ir geodeziniai darbai buvo atlikti jų bendro žemės sklypo, ieškovai reikalauja, jog dalį patirtų išlaidų atlygintų atsakovai. Tuo tarpu atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog sutartis su matininku R. B. buvo sudaryta ieškovo A. G., todėl sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus, o atsakovai nėra saistomi minėta sutartimi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, jog nebuvo būtinybės matuoti žemės sklypo ir jo formuoti, nes ir toliau būtų savo žemės sklypo dalies iš valstybės neišsipirkę ir toliau gyveną kaip gyvenę. Teigė, jog jei ieškovas A. G. norėjo formuoti žemės sklypą ir jį išsipirkti iš valstybės, jam ir turi kilti su tuo susijusios išlaidos, todėl atsakovai nesutinka atlyginti dalies išlaidų.

19. Kaip jau buvo nurodyta, bendraturčiai turtą privalo valdyti bendru sutarimu. Tuo tarpu atsakovai motyvuoja tuo, kad sutartis dėl kadastrinių matavimų ir kitų darbų nebuvo jų pasirašyta. Teismas sprendžia, jog tokia atsakovų pozicija yra neteisinga ir neatitinkanti teisingumo principo. Visų pirma pažymėtina, jog viso proceso metu tiek ieškovai, tiek atsakovai neneigė aplinkybių, jog jie tarpusavyje nesutaria, ši nagrinėtina byla teisme tarp tų pačių šalių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų daiktų yra trečioji.

20. Tiek ieškovas, tiek ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog apie ketinamus atlikti darbus informavo bendraturčius – atsakovus, kurie iš pradžių su atliktinais žemės sklypo matavimais sutiko, tačiau juos atliekant ir atlikus, persigalvojo. Atsakovė V. I. G. teismo posėdžio metu teigė, jog jie leido nustatyti ribas, nes reikia sutvarkyti ribas, tikslas - dėl bendro išprūsimo, tačiau pačiai nusistatyti sklypo ribų nebereikėjo, nes tiek metų pragyveno, tad ir toliau galėjo taip gyventi be šio sklypo ribų ir matavimų. Tačiau neneigė aplinkybių, jog sklypo ribas matavo visi: matininkas, A. G. ir A. G.. Apie aplinkybes, jog yra matuojamas žemės sklypas, formuojama kadastrinė žemės sklypo byla ir pan., atsakovas A. G. žinojo ir byloje nėra duomenų, jog su tokiais matininko atliktinais darbais būtų nesutikęs ir/ar jiems prieštaravęs. Be to, teismas laiko, jog tai, kad atsakovui A. G. buvo žinoma apie atliekamus matavimus, formuojamą žemės sklypą, patvirtina ir tos aplinkybės, jog tuoj po atlikto žemės sklypo ribų matavimo jis pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, o kiek vėliau, kartu su žemės sklypo bendraturčiu pasirašę, pateikė prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Byloje nėra jokių įrodymų, jog kokia nors forma atsakovai būtų išreiškę prieštaravimų dėl matininko atliekamų/atliktų darbų ir pasiektų rezultatų (CPK 185 straipsnis). Teismas įvertinęs aplinkybes, jog šalys tarpusavyje yra ypač konfliktiniuose santykiuose ir negali susitarti dėl bendro turto valdymo, kaip to reikalauja įstatymas, teismas sprendžia, jog pagal byloje esančius pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, jog formuojamas žemės sklypas, atlikti kadastriniai matavimai bei kiti reikalingi darbai formuojant žemės sklypą, buvo atlikti atsakovams žinant ir jiems sutinkant (CPK 178, 185 straipsniais).

21. CK 4.76 straipsnyje nurodoma, kad bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, tai yra kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Šias išlaidas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Taigi būtina nustatyti, ar išlaidos patirtos atlikus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, reikalingus formuojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo būtinos ir protingos. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo šalių nekilnojamasis turtas stovėjo, buvo pastatytas ant valstybinės žemės sklypo. Kadangi, atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, namų valdos plote buvo nustatyta, jog dalis statinių buvo nugriauta, perstatyta ar naujai pastatyta, todėl siekiant tinkamai, pagal teisės aktus susitvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus, šalims buvo tikslinga savo nuosavybėms įsigyti namų valdos sklypo dalis. Tačiau siekiant įsigyti žemės sklypo dalis, iškilo būtinybė susiformuoti žemės sklypą, atlikti kadastrinius matavimus ir atitinkamai turint minėtus dokumentus, šalims susidarė galimybė iš valstybės nusipirkti žemės sklypo dalis, ką šalys ir padarė. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius ir bendravimą, teismas laiko, jog toks/tokie ieškovų A. ir I. G. veiksmas(ai) buvo protingas(i) vien tik siekiant ateityje išvengti bereikalingų nesklandumų ir konfliktų. Be to, ieškovai būtinumą formuotis žemės sklypą grindė tuo, jog jie siekė nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, o be suformuoto žemės sklypo ir jų vardu registruotų žemės sklypo dalių, tai padaryti buvo neįmanoma. Teismo posėdžio metu atsakovai teigė, jog formuoti sklypo nebuvo būtina, nes jie žemės naudojimosi tvarką buvo žodžiu nusistatę dar prieš 30 metų (dar esant gyvai A. G. mamai O.) ir taip gyveno visą laiką ir viskas tiko, tik atėjusi I. G. pradėjo „perversmus“. Teismas laiko, jog tokie atsakovų argumentai yra nepagrįsti, nes iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog atsakovai šiuo namų valdos žemės sklypu naudojosi, kaip jiems patogu, nekreipiant dėmesio į ieškovų turimas žemės sklypo dalis ir jiems priklausančius pastatus. Vertinant šias teismo nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog formuoti žemės sklypą bei atlikti topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus buvo būtina, nes jų neatlikus, abi šalys nebūtų savo nuosavybėn įgijusios atitinkamų žemės sklypo dalių. Be to, neįgijus savo nuosavybėn žemės sklypo dalių, būtų apsunkintas nekilnojamųjų kitų statinių dokumentų tvarkymas (kadastrinių matavimų atlikimas, registravimas VĮ Registrų centre ir pan.) ir šalys nebūtų turėjusios galimybės bei teisės kartu būdami bendrasavininkais nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

22. Kitas kriterijus, kurį būtina nustatyti šioje byloje yra tai, ar patirtos išlaidos buvo protingos. Kaip jau buvo nurodyta, teismas sprendžia, jog atlikti darbai, kuriuos atlikus buvo suformuotas ir įregistruotas 0,0603 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre, šalims suteikė galimybę tiek savo nuosavybėn išsipirkti žemės sklypo dalis iš valstybės, tiek susidarė galimybė ir teisė šalims nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kas, atsižvelgiant į šalių tarpusavio konfliktinius santykius, yra protingas sprendimas, nes kiekviena iš šalių, nusistačius konkrečią naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarką, galės laisvai ir nepriklausomai nuo kitos šalies disponuoti, valdyti savo žemės sklypo dalį. Šioje byloje atsakovai nepateikė argumentų, jog patirta išlaidų suma būtų neprotingai didelė ar pan., atsakovai visiškai dėl išlaidų dydžio savo pozicijos nenurodė. Byloje nesant įrodymų, paneigiančių, jog ieškovo sumokėta kaina yra neprotingai didelė, teismas konstatuoja, jog patirtos išlaidos atitinka protingumo principo reikalavimus. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ir ta, jog atsakovai naudojasi atliktais žemės formavimo darbais, t. y. suformavus žemės sklypą, įregistravus suformuotą daiktą ir jo kadastrinius matavimus (įregistruotas VĮ Registrų centre 2022 m. sausio 13 d.), praėjus vos trims mėnesiams, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2186/2022 atsakovai iš valstybės išsipirko 244/603 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau kai prašoma atlyginti nuostolius, patirtus atliekant bendro turto formavimą atliekant matavimo ir kt. darbus, atsakovai nusišalina nuo šios pareigos, argumentuodami, jog su jais nebuvo susitarta bei nebuvo būtinybės tokiems veiksmams. Toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas ir akivaizdžiai pažeidžia ieškovų, kaip bendrasavininkų interesus.

23. Byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog ieškovai patyrė būtinas išlaidas šalių bendram turtui išlaikyti, atsižvelgiant į tai, kad neatlikus žemės sklypo formavimo darbų (topografiniai, projektavimo ir geodeziniai), nebūtų suformuotas žemės sklypas, nebūtų įregistruotas žemės sklypas VĮ Registrų centras, ir o nesant suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui, buvo apribotos šalių galimybės bei teisės nevaržomai disponuoti turtu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, yra pagrindas dalį ieškovo patirtų išlaidų priteisti iš atsakovų. Kadangi atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (tad ir prievolė atsakovams kyla solidari (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys)) priklauso turimo žemės sklypo didesnė dalis, tai išlaidos priteistinos proporcingai turimo žemės sklypo dydžiui. Pastebėtina, jog atsakovai tokio išlaidų paskirstymo ir skaičiavimo būdo neginčijo, todėl ieškovų prašomos 724 Eur dydžio išlaidos priteistinos ieškovams solidariai iš atsakovų V. I. G. ir A. G..

Dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką

24. Ginčo žemės sklype yra dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. VĮ Registrų centro išraše užfiksuota, jog ieškovo A. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, bei 14/50 ir 5/50 dalys kitų statinių (tvora, 2 dėžės šiukšlėms, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, rūkykla, šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. G. priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1p, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6G1m., bei 31/50 dalys kitų statinių (tvora, 2 dėžės šiukšlėms, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, rūkykla, šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra papildomos žemės sklypo dalys, skirtos kitoms reikmėms: sodas ir pan., kuriomis šalys šiuo metu naudojasi pagal faktinę naudojimosi tvarką.

25. Pagal ieškovų pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (toliau – ir ieškovų planas), parengtą 2023 m. rugsėjo mėnesį matininko R. B., ieškovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu B, kas sudaro 160/603 dalis viso žemės sklypo; atsakovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A, kas sudaro 244/603 dalis viso žemės sklypo. Bendram naudojimui naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A-B, kas sudaro 199/603 dalis viso žemės sklypo.

26. Pagal atsakovų pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (toliau – ir atsakovų planas), parengtą 2024 m. vasario 12 d. matininko G. Š., ieškovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kas sudaro 201/603 viso žemės sklypo, atsakovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 1, kas sudaro 285/603 viso žemės sklypo. Bendram bendraturčių naudojimui tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta žalia spalva, kas sudaro 117/603 viso žemės sklypo.

27. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis)

28. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Taip pat, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

29. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė itin konfliktiniai bendraturčių santykiai, dėl ko šalims ne tik nepavyksta susitarti dėl bendrai naudojamo žemės sklypo naudojimosi, priežiūros ir pan., taip pat yra rašomi skundai ir t.t. Būtent dėl to ieškovai siekia nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią iš esmės neliktų konfliktai dėl bendrai naudojamų ginčo sklypo dalių ir būtų užkirstas kelias konfliktams kilti ateityje.

30. Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl gyvenamajam dviejų butų namui skirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiams priklausančius ūkinius pastatus. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms priklausančių butų ir ūkinių pastatų naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi.

31. Pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką akivaizdu, jog praktiškai nebeliktų ieškovų ir atsakovų bendrai naudojamo kiemo ir kiekvienam bendraturčiui būtų priskirta atskira sklypo dalis, kas labiau atitiktų kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kur savo nutartyse teismas pasisakęs, kad jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Tačiau nagrinėtinu atveju, svarbu atkreipti dėmesį į kitas bylai itin svarbias aplinkybes, t. y. iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog ieškovui A. G. priklauso 14/50 ir 5/50 dalys kitų statinių (tvora, rūkykla, šulinys, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys), atsakovui A. G. taip pat priklauso minėtų kitų statinių 31/50 dalys, tad abiem turto savininkams turi būti priskirta žemės sklypo dalis, kuri būtų naudojama bendrai, taip užtikrinant abiejų bendraturčių nepertraukiamą naudojimąsi jiems priklausančių daiktų dalimis. Šioje apimtyje pastebėtina, jog abi ginčo šalys negalėjo net tikslai įvardinti, kur natūroje yra VĮ Registrų centras registruotos atitinkamo ilgio tvoros, kiemo aikštelės ir t.t., tuo tarpu abi šalys pripažino, jog rūkyklos, 2 dėžių šiukšlėms nebėra, ir yra išlikęs šulinys bei kanalizacijos šulinys. Iš abiejų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų matyti ir matininkai yra pavaizdavę tiek šulinį, tiek kanalizacijos šulinį, tačiau pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, iš ieškovų būtų atimta teisė naudotis šuliniu bei kanalizacijos šuliniu, nes minėti statiniai būtų atsakovų naudojimosi žemės sklypo dalyje. Kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka nėra galima ir yra įdinga. Be to, teismas pastebi, jog iš atsakovų plano matyti, kad kiekvienai ginčo pusei priskirtina po 18 m² kiemų ir įvažiavimų, tačiau atsakovai negalėjo paaiškinti, kur konkrečiau plane pavaizduotas bendras kiemas ir bendri įvažiavimai. Priešingai iš atsakovų plano matyti, jog bendram naudojimui priskirta žemės sklypo dalis esanti tik po gyvenamuoju namu ir žemės sklypo dalis, kuri pavaizduota aplink gyvenamąjį namą, tačiau nėra numatytos žemės sklypo dalies bendram kiemui, aikštelei, nors tam tikra dalis registruotos aikštelės priklauso ir ieškovui A. G. (CPK 178, 185 straipsniai).

32. Tuo tarpu pagal ieškovų siūlomą naudojimosi ginčo sklypu tvarką visas kiemas liktų bendram naudojimui, kuriame bendrai būtų užtikrinamas naudojimasis šuliniu, kanalizacijos šuliniu, priėjimai iki šalims priklausančių registruotų ir (ne)registruotų ūkinių pastatų ir kiekvienam bendraturčiui būtų priskirtos atskiros sklypo dalys, tiek po ieškovams ir atsakovams priklausančiais ūkiniais pastatai, tiek žemės sklypo dalys, skirtos kitoms reikmėms.

33. Esminis ginčas tarp šalių ir kilo būtent dėl to, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlymą, atsakovams kiltų daug nepatogumų pasiekti savo pastatą, registruotą 6G1m, daug atskirų žemės sklypo dalių, skirtų naudotis kiekvienai iš šalių atskirai, kiltų nuolatiniai ginčai dėl bendrame kieme pastatytų automobilių, nes dviem automobiliam stovėti bendrame kieme nėra vietos (neatsidarys automobilio durys, iš kitos pusės statyti automobilį trukdo kieme auganti kriaušė. Atsakovė I. V. G. teismo posėdžio metu išreiškė savo poziciją, jog ji nori, kad ieškovai „nesimaišytų po akimis“, teigia, jog bus policija, reikės patraukti automobilį, kitą patraukti ir t.t.). Be to, pasak atsakovų, visas kiemas yra įrengtas atsakovų lėšomis, o ieškovai nėra prie to prisidėję, o naudotis šiuo kiemu nori. Ieškovai, nesutikdami su atsakovų siūloma naudojimosi tvarka, savo nesutikimą grindė šiais argumentais: atsakovams atitektų visas įvažiavimas į kiemą bei visas kiemas, tuo tarpu ieškovai iš vis neturėtų įvažiavimo į sklypą ir neturėtų kiemo, nes atsakovų nurodomas įvažiavimas į kiemą, viso labo yra įvažiavimas į garažą (6G1m), kur įvarius automobilį iki garažo vartų, tvoros vartai negalėtų pilnai užsidaryti; atsakovų siūloma tvarka neatitinka šiuo metu faktiškai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Ir vienas svarbiausių argumentų, kurį nurodė ieškovai yra tai, jog nustačius atsakovų naudojimosi žemės sklypo tvarką, jų naudojimosi žemės sklypo dalyje liktų atsakovams priklausantis ir VĮ Registrų centras registruotas pastatas (6G1m), o jiems priklausantis pastatas (šiuo metu likusi jo dalis) (3I1m), liktų atsakovų naudojamojoje žemės sklypo dalyje ir taip jie nebetektų jokios teisė naudotis minėtu jiems priklausančiu pastatu (jo dalimi).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-536/2006). Taip pat pažymėjęs, jog jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

35. Remiantis sprendimo 34 punkte cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akivaizdu, jog atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka prieštarauja teismų formuojamai praktikai, nes ieškovams paskirtinoje naudotis sklypo dalyje liktų atsakovams priklausantis pastatas (6G1m), o atsakovams paskirtinoje naudotis sklypo dalyje liktų ieškovams priklausantis pastatas, jo dalis (3I1m). Atsakovai, įvertindami šias aplinkybes, teismo posėdžio metu teigė, jog jie sutinka jiems priklausantį pastatą (6G1m) ieškovams padovanoti arba gali jį nugriauti, dėl ieškovams priklausančio pastato, teigė, jog jis jiems nereikalingas, kadangi yra griūvantis ir jį tiesiog nugriautų, ir ieškovas A. G. galėtų savo nuosavybę išsiregistruoti. Ieškovai tuo tarpu teigė, jog jiems pastato (6G1m) nereikia ir priimti tokią dovaną neketina, o pastatas, jo dalis (3I1m) ieškovams yra reikalingas ir jie neketina jo niekam perleisti. Vertinant tai, jog nuosavybė yra neliečiama, savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis, CK 4.93 straipsnis), negalima riboti ieškovų teisės jiems priklausantį pastatą (jo dalį) prieš jų valią perduoti naudojimuisi atsakovams ir t.t., todėl ir dėl šios priežasties negalima atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka, nes ji pažeistų/pažeidžia šalių teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe (CPK 175, 185 straipsniai). Taip pat pagal atsakovų siūlomą tvarką, ne visi bendraturčiai turėtų priėjimą prie jiems priklausančių ūkinių statinių. Šios aplinkybės taip pat patvirtina žemės sklypu naudojimosi tvarkos ydingumą.

36. Iš byloje esančių įrodymų, fotonuotraukų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovams priklausantys ūkiniai pastatai (dalis jų nėra registruoti VĮ Registrų centre) yra išsidėstę trijuose sklypo kampuose, ieškovams priklausantys ūkiniai pastatai yra išnykę ir yra išlikusi tik vieno pastato dalis, tad ieškovai ketina jiems priklausančius pastatus atsistatyti, kurie yra (būtų) sklypo galinėje dalyje ir stovi (stovėtų) tarp dviejų atsakovams priklausančių ūkinių pastatų (garažų). Akivaizdu, jog toks ūkinių pastatų, garažų išsidėstymas savaime leidžia daryti išvadą, jog pastatų savininkams gali kilti nepatogų, siekiant tinkamai naudotis pastatais, tiek prieinant iki jų, kadangi minėtų pastatų lokacija yra išsidėsčiusi po visą žemės sklypą (CPK 185 straipsnis). Nepaisant šių aplinkybių, iš ieškovų plano matyti, jog jame pilnai užtikrinamas priėjimas prie kiekvienai šaliai priklausančių ūkinių pastatų, garažų tiek iš jų paskirtinų naudojimosi žemės sklypo dalių, tiek numatant bendro naudojimosi žemės sklypo dalis.

37. Byloje išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė nuomonę dėl įvažiavimų į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei informavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini)riba sutampa su (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės statinio ribomis, todėl įvertinus faktines aplinkybes, kad į sklypą jau yra įrengti du įvažiavimai, Žemės valdymo skyrius neprieštarauja, kad būtų naudojami du įvažiavimai (el. medž. 3 t., l. 80-81). Atskirai vertinant įvažiavimus į žemės sklypą, akivaizdu, jog šiuo metu ginčo sklype nors ir yra įrengti du įvažiavimai į žemės sklypą, tačiau įvažiavimai nėra lygiaverčiai: vienas – patenkant į žemės sklypo kiemą, antras įvažiavimas – į žemės sklypą, tačiau patenkant tik iki/į atsakovams priklausantį garažą. Be to, tiek ieškovai, tiek atsakovai patvirtino, jog faktiškai šiuo metu abiem įvažiavimais naudojasi tik atsakovai, tuo tarpu ieškovai į kiemą iš vis automobiliu neįvažiuoja ir nė vienu iš įvažiavimų nesinaudoja. Atsakovė I. V. G. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog įvažiavimus į kiemą abu įsirengę atsakovai, jie šiai dienai abu ir priklauso jiems. Akivaizdu, jog nustačius atsakovų prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką apribos ieškovų galimybes patekti į žemės sklypą. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, jog vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog tiek įvažiavimu į garažą, tiek ir pačiu garažu (6G1m), ir už minėto pastato esančia žemės sklypo dalimi išimtinai naudojosi ir tebesinaudoja atsakovai, kurie, pasak ieškovų šiame pastate ir esančioje teritorijoje vykdė ūkinę komercinę veiklą – prekiavo paminklais. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti kieme laikomi paminklai, ant tvoros pakabintas reklaminis užrašas, ant garažo buvo užrašas „PAMINKLAI“, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo panaikintas. Be to, šiame punkte nurodytos aplinkybės iš esmės pagrindžia aplinkybes, jog atsakovų siūloma naudojimosi tvarka iš esmės neatitinka faktiškai nusistovėjusios tvarkos (CPK 178, 185 straipsniai).

38. Kiti atsakovų argumentai, kuriais remdamiesi jie nesutiko su ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, susiję su atsakovams kilsiančiais nepatogumais, kiek tai susiję su bendrame kieme laikomais automobiliais, neatsidarys automobilio durelės, sunku bus į/išvažiuoti ir t.t..

39. Atsakovai į bylą yra pateikę filmuotą teritorijos vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti du automobiliai su ne pilnai atidarytomis durelėmis, ir atsakovė I. V. G., komentuodama filmuotą medžiagą, teigia, jog dviejų automobilių kieme laikyti neįmanoma. Šiuos atsakovės I. V. G. argumentus teismas laiko nepagrįstais, kadangi teisme apklaustas jos sutuoktinis A. G. pripažino aplinkybes, jog šiuo metu bendrame kieme patys stato du automobilius; papildomai dėl automobilių statymo bendrame kieme pažymėjo, kad būtų keblumų, nes kieme stovi kriaušė, kuri trukdo tinkamai statyti automobilius. Aplinkybes, jog bendrame kieme gali būti statomi ir stovėti du automobiliai patvirtina ir į bylą pateikta ieškovų fotonuotrauka, kurioje užfiksuota, jog kieme tvarkingai pastatytos dvi transporto priemonės (el. medž. 1 t., l. 69). Iš ieškovų pateikto plano matyti, kad numatytame bendros nuosavybės teise valdomame plote, atskirai numatytos: 5 m. * 2,50 m. ir 5,35 m. * 2,50 m. žemės sklypo dalys, atskirai priskirtos naudotis atitinkamai – atsakomas ir ieškovams. Teismo posėdžio metu ieškovai teigė, jog minėtos abi vietos yra numatytos kieme laikyti kiekvienai iš šalių po vieną automobilį, kiek vėliau bylos nagrinėjimo metu teigė, jog galimai dar nėra iki galo nusprendę, ką šiame žemės sklypo dalyje konkrečiai ieškovai laikytų. Abi šalys pripažino, jog šiuo metu ieškovai savo automobilio vidiniame namo kieme nelaiko, o automobilis yra laikomas prie tvoros iš gatvės pusės, valstybinėje žemėje. Atsakovas A. G. papildomai pažymėjo, jog taip automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje laiko visi kaimynai. Aplinkybės, jog šalių transporto priemonės laikomos valstybei priklausančiose žemės sklypo dalyse, negali būti toleruojamos ir laikoma, jog automobiliai yra statomi teisėtai (CPK 185 straipsnis). Vertinant tai, jog kaip nurodyta sprendimo 31 punkte, ieškovui A. G. priklauso 14/50 ir 5/50 dalys kitų statinių, tame tarpe ir kiemo aikštelė (kurių konkrečios dalys nėra nustatytos), akivaizdu, jog ieškovas turi teisę nevaržomai naudotis dalimi kiemo aikštelės ir joje laikyti transporto priemonę ar kitus kilnojamuosius daiktus, tačiau tokia teise šiuo metu ieškovai dėl atsakovų netinkamų veiksmų negali naudotis.

40. Vertinant žemės sklypo dalis, skirtas bendrame kieme šalims laikyti savo automobilius, svarbu atsižvelgti į teisės aktus reglamentuojančius automobilių statymui keliamus reikalavimus, t. y. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punkte nurodyta, jog lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Minėtos lentelės 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog automobiliai, kurie statomi statmenai, tokiai statymo vietai turi būti numatytas 2,5 m. plotis ir 4,35 m. ilgis bei ilginės kraštinės pusėje, pirmai ir paskutinei vietai numatyti minimalią 0,6 m. apsauginę zoną išlipimui. Iš ieškovų plano matyti, jog 2,5 m. plotis yra numatytas, kas liečia apsauginę zoną išlipimui matyti, jog tarp dviejų sklypo dalių yra numatytas žemės sklypo plotas, kuris numatytas bendram naudojimui ir tokiu būdu bus užtikrintas plotas, skirtas išlipimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog tokios numatytos žemės sklypo dalys, kurios numatytos šalims laikyti savo automobilius yra pakankamos, šiose žemės sklypo dalyse pilnai gali būti statomi ir stovėti automobiliai. Be to, pastebėtina, jog atsakovė I. V. G. teisme teigdama, jog bendrame kieme laikyti automobilius tokiu būdu, kaip pageidauja ieškovai, nėra galima, jog neatsidaro automobilio durelės ir t.t., kiek pati sau prieštarauja. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog 2,50 m. žemės sklypo plotas, pasak atsakovės nėra pakankamas tinkamai laikyti automobilį, o darydama, pasak atsakovės eksperimentą, išsiaiškino, kad ieškovai savo kiemelyje iš bėdos automobilį laikyti gali (žemės sklypo dalis - plane tarp 6 ir 7 taško, kur žemės sklypo plotis siekia vos 2,06 m (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovų siūloma sklypo dalių, skirtų automobilių statymui, naudojimo tvarka, nors šiek tiek ir keičia faktiškai nusistovėjusią tvarką, tačiau iš esmės nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų, o priešingai – sudaro galimybę atskirai naudotis konkrečiomis žemės sklypo ploto, skirto stovėti automobiliams (ar kitiems kilnojamiems daiktams), dalimis.

41. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus, palyginęs ir įvertinęs ieškovų ir atsakovų siūlomas nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, yra racionalesnė, patogesnė ir faktiškai naudingesnė, o svarbiausia užtikrins galimų ginčų bei konfliktų pašalinimą ateityje. Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra ydinga, apriboja atsakovų teises patekti į sklypą, jiems priklausančius ūkinius pastatus, yra neproporcinga ar kitaip pažeidžia bendraturčių teises. Priešingai, nustačius naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal atsakovų siūlymą, t. y. paliekant atsakovams naudoti visą kiemą, kuriame yra ir ieškovui dalis priklausančių kiemo statinių, bus pažeidžiamos ieškovų teisės ir atimta jų galimybė be apribojimų savo kieme statyti automobilį, taip pat atimta galimybė bendrai naudotis jiems priklausančiais kiemo statiniais. Ieškovai įvertindami itin konfliktiškus šalių santykius, prašydami teismo nustatyti konkrečią žemės sklypo naudojimosi tvarką, papildomai teismo prašo nustatyti, jog 118 m² bendrai naudotis skirtame kieme ir įvažiavime šalys negali laikyti jokių kilnojamųjų daiktų. Teismas įvertinęs tai, jog šalių santykiai itin konfliktiški, o bendrai skirtame šalims naudotis skirtame kieme ir įvažiavime, įvairūs kilnojamieji daiktai gali riboti, apsunkinti šalims nevaržomai naudotis minėtomis žemės sklypo dalimis, be papildomų kliūčių tinkamai statyti automobilius į tam skirtą žemės sklypo dalį, sprendžia, jog toks ieškovų reikalavimas yra pagrįstas.

42. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų A. G. ir I. G. patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovų V. I. G. ir A. G. patikslintas priešieškinis atmestinas ir nustatytina 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal matininko R. B., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, 2023 m. rugsėjo mėn. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą: 2.1. ieškovams A. G. ir I. G. atskirai naudotis skiriama indeksu „B“ žalia spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (B-13, B-25, B-122), viso atskirai naudotis skiriama 160 m²; 2.2. atsakovams A. G. ir V. I. G. atskirai naudotis skiriama indeksu „A“ raudona spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (A-49, A-64, A-131), viso atskirai naudotis skiriama 244 m²; 2.3. ieškovams A. G. ir I. G. ir atsakovams A. G. ir V. G. bendrai naudotis skiriama 199 m², pažymėta pilka spalva: 81 m² po gyvenamu namu, iš kurių 40 m² ieškovams, 41 m² atsakovams; 118 m² kiemo ir įvažiavimo, iš kurių 59 m² ieškovams ir 59 m² atsakovams; 2.4. nustatyti, kad 118 m² bendrai naudotis skirtu kiemu ir įvažiavimu, pažymėtu pilka spalva, bendraturčiai naudojasi tik patekimui į atskirai naudojamus plotus (ieškovų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksu „B“ žalia spalva, atsakovų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksu „A“ raudona spalva) ir negali bendrai naudojamame kieme ir įvažiavime laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.

Dėl reikalavimo pripažinti ieškovams teisę be bendraturčių atsakovų sutikimo savo lėšomis atstatyti ir įregistruoti ūkinį pastatą ir malkinę

43. Ieškovo A. G. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyta šalių sudaryta taikos sutartimi, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtinta, kuri yra galiojanti, pagrindu ir atitinkamai suteikiantis nuosavybės teisės turėtojui teises ir pareigas, kurias suteikia nuosavybės turėjimas (CK 4.37 straipsnis). Dėl to teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų, o materialiosios teisės normos reglamentuoja ne nuosavybės išnykimo pagrindą, bet tokio fakto registravimo poreikį (CK 4.254 straipsnio 9 punktas). Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo įgytas vienas iš pastatų yra sunykęs ((4I1m), tačiau likusio pastato dalis ((3I1m) yra išlikusi. Ieškovas A. G., kaip žemės sklypo bendraturčio valia, siekia minėtus statinius atstatyti. Ieškovai savo teisę atstatyti ieškovui A. G. priklausančius pastatus grindžia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo motyvais, kuris šioje nagrinėtinoje byloje turi res judicata reikšmę, jog ieškovas A. G. žemės sklype iš esmės neturi jokio ūkinio pastato, kuris gali būti reikalingas kasdienio gyvenimo ūkio poreikiams; teismo vertinimu, tokioje situacijoje, kai ieškovo vardu registruotas statinys yra nugriautas, tačiau teberegistruotas viešajame registre, kaip vienas iš ieškovo teisės gynimo būdų gali būti šio statinio – šiuo atveju Malkinės – atstatymas; teismo vertinimu, Malkinės atstatymui nėra teisinių kliūčių.

45. Vienas iš teisės laisvai naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Ieškovai, šioje byloje siekdami pasinaudoti savo teise ir atstatyti sau priklausančius ūkinius pastatus, teigia, kad yra reikalingas atsakovų sutikimas, tačiau atsakovai nepagrįstai sutikimo neduoda. Pažymėtina, jog ieškovai, siekdami atstatyti jiems priklausančius pastatus atsakovams, atkleidė ir žemės sklypo bendraturčiams pateikė visą informaciją apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus, t. y. ieškovai pateikė į bylą projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėnesio parengtą pagalbinių ūkio pastatų (3I1ž ir 4I1ž (RC – jie nurodyti 3I1m ir 4I1m) projektą (statinių eskizą), kuriame užfiksuoti pastato (pastatų) parametrai (aukštis, tūris ir t.t.), projektuojamojo pastato (ų) užstatytas plotas viso 20,20 kv. m., nurodyta statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys ir t.t. (el. medž. 1 t., l. 156), pateikti statinių kadastriniai duomenys (el. medž. 1 t., l. 114-117). Atsižvelgiant į tai, jog nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis), akivaizdu, jog ieškovų ketinami (at)statyti statiniai priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai.

46. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo bendraturčio teisės įgyvendinti statytojo (plačiąja prasme) teises būdo, kitam bendraturčiui atsisakant duoti sutikimą šiems veiksmams atlikti tuo pagrindu, jog bendraturčio veiksmai iš esmės pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus, t. y. tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo.

47. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Tam, kad galėtų įgyvendinti savo statytojo teisę, ieškovas turi gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; o tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012), visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-1265/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1064/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčiai gali ginčyti ne įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad numatomi statybos darbai pakeis buvusias iki tol esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-132/2009).

49. Teismas šioje byloje pažymi, jog statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas), todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą nėra įgaliotas spręsti dėl ieškovų projektuojamų ūkinių pastatų ir tuo pagrindu pateikiamų dokumentų atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia klausimą tiek, kiek ieškovų projektuojamų ūkinių pastatų statyba (jų atstatymas) galėtų pažeisti kitų bendraturčių interesus bei atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, nesutikimo duoti leidimą šiuos veiksmus atlikti pagrįstumo.

50. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovų nesutikimas duoti leidimą ieškovams statybos darbams atlikti bei juos įteisinti neturi teisėto pagrindo, todėl laikytinas nepagrįstu dėl žemiau nurodytų motyvų.

51. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

52. Kaip matyti iš pateiktų byloje įrodymų, atsakovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, nebendradarbiauja su ieškovais ir niekaip nemotyvuodami, nenurodydami pagrįstos priežasties neduoda sutikimo pagalbinių ūkinių pastatų statybai (atstatymui). Toks atsakovų atsisakymas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu bei pažeidžiančiu ieškovų teisę įgyvendinti statybą. Kaip nurodė ieškovai, jie bandė kalbėtis su atsakovais, tačiau šie ignoruoja bet kokį bendravimą ar bendradarbiavimą. Iš esmės nagrinėtinoje byloje atsakovai savo nesutikimą grindžia ir tuo, jog nebus išlaikytas trijų metrų atstumas tiek nuo kaimynų tvoros, tiek nuo jiems priklausančių pastatų. Pagrįsdami savo aplinkybes, atsakovai į bylą pateikė sklypo schemą, su jame pažymėta postūmio linija nuo sklypo ribos ir projektuojamų naudojimosi ribų, su užfiksuotu 3 metrų atstumu (el. medž. 3 t., l. 200).

53. Visų pirma pažymėtina, jog šiuo sprendimu yra nustatoma konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka, yra nustatomos aiškios kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalies ribos. Ieškovai siekia (at)statyti ūkinės paskirties pastatus, ant jiems paskirtos naudojimosi žemės sklypo dalies. Be to, remiantis žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planais ir VĮ Registrų centras išviešintais duomenimis, nustatyta, jog pastatas atsakovų plane nurodytas (8I1g) yra neregistruotas. Kadangi atsakovų laikinasis statinys nėra įregistruotas, darytina išvada, jog laikinasis statinys bet kada gali būti pašalintas, tokiu būdu iš vienos statomo pastato pusės net nebereiktų vertinti išlaikytinų atstumų tarp pastatų (CPK 185 straipsnis). Dėl paminėtų aplinkybių, teismas nevertina ir atsakovų pateiktos sklypo schemos su jame pažymėta postūmio linija, kadangi vienas atstumas, būtent ir nurodyta nuo laikinojo pastato, kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centras (CPK 185 straipsnis).

54. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog žemės sklypas nėra padalintas į atskirus sklypus, o žemės sklypas ir toliau yra bendras, tačiau šiuo sprendimu nustatytinos konkrečios sklypo naudojimosi dalys, todėl iš esmės nėra objektyviai galima nustatyti ribų iki kito savininko naudojamo sklypo ribos. Taip pat nagrinėtinoje byloje nėra pateikta duomenų apie gautus/negautus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, tad nėra galimybės įvertinti atstumų (nesi)laikymo teisėtumo. Taip pat pastebėtina, jog ketinami statyti (atstatyti) statiniai yra sunykę /iš dalies sunykę, tačiau yra įregistruoti VĮ Registrų centre, kurie prieš tai buvo pastatyti konkrečioje žemės sklypo dalyje, šalia konkrečiai ir šiuo metu stovinčių kito (atsakovams) priklausančio pastato, todėl ir dėl šios priežasties vertinti galimai (ne)išlaikytus teisės aktuose numatytus atstumus, nagrinėtinu atveju, nėra teisinio pagrindo. Bet kuriuo atveju, jau kaip buvo šiame sprendime minėta, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija, todėl teismas šiuo atveju sprendžia, kad atsakovai nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovų projektuojamo(ų) ūkinių pastatų statyba (pastatų atstatymas) iš esmės pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

55. Vertinant ieškovų ketinamų statyti/atstatyti ūkinių pastatų užstatymo plotą, matyti, jog VĮ Registrų centre užfiksuoti duomenys, jog pastato 3I1m – užstatymo plotas 15,00 kv. m., 4I1m – 5,00 kv. m., tuo tarpu ketinamo statyti pastatų užstatymo plotai siekia – 14,80 kv. m., 5,40 kv. m.. Akivaizdu, jog ketinamų (at)statyti statinių užstatymo plotas šiek tiek didesnis (0,20 kv. m.), nei šiuo metu yra registruotas VĮ Registrų centre (20,00 kv. m.). Teismas įvertinęs tai, jog šiuo metu ieškovai iš viso neturi jokio ūkinės paskirties ūkinio pastato, tuo tarpu atsakovui priklauso du ūkiniai pastatai, kurių bendras registruotas užstatymo plotas sudaro – 49 kv. m., realiai sudaro 60 kv. m. (2I1p registruotas užstatymo plotas yra – 26 kv. m. (nors faktiškai šiai dienai užstatytas plotas siekia – 37 kv. m.), bei 6G1m., kur registruotas užstatymo plotas yra – 23 kv. m.), taip pat žemės sklype yra pastatyti atsakovų dar du neregistruoti pastatai, remiantis protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog ketinamų statyti statinių šiek tiek didesnis užstatymo plotas, nei jis registruotinas šiuo metu VĮ Registrų centras, niekaip nepažeis žemės sklypo bendraturčių interesų ir nebus žemės sklypo parametrai naudojami šių bendraturčių žemės sklypų dalių sąskaita (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina ir tai, jog nagrinėtinoje byloje atsakovai dėl šių duomenų galimo pasikeitimo prieštaravimų ir nereiškė.

56. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teigė, jog iš pateikto projekto (eskizo) lieka neaišku, ar ieškovai ketina atsistatyti analogiškus pastatus, buvusiems seniesiems pastatams, šioje byloje nėra objektyvių įrodymų, jog atstatomų pastatų parametrai pilnai atitinka prieš tai stovėjusiems pastatams ir t.t., tačiau teismas šiuos atstovo pasisakymus vertina kaip deklaratyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti tinkamais duomenimis ir/ar įrodymais. Be to, pastabėtina, jog tokius argumentus ir tik žodžiu atsakovų atstovas nurodė teisme, tačiau tokių klausimų, pastebėjimų anksčiau atsakovai nekėlė, atsiliepime ar patikslintame priešieškinyje raštu irgi nenurodė. Priešingai vertinant ieškovų į bylą pateiktos skaitmenizuotos (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis matyti, jog pastatų išdėstymo plane matyti, jog pastato 3I1m. ilgis sudaro 470, analogiškas ilgis numatytas ir pateiktame pastato projekte, abiejų pastatų (3I1m ir 4I1m), plotis sudaro 315, analogiškas parametras numatytas ir ketinamiems statyti statiniams (el. medž. 1 t., l. 156, 2 t., l. 4), vertinant statinių tūrį, taip pat matyti, jog jie atitinka tiek namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuotiems duomenims, tiek ir duomenims, kurie yra išviešinti VĮ Registrų centras - 3I1m – 38 kub. m., ir 4I1m – 9 kub. m..

57. Bendrai įvertinus atsakovų argumentus dėl atsisakymo duoti sutikimą ieškovams atstatyti statinius, kurie vis dar yra registruoti VĮ Registrų centre ieškovo A. G. nuosavybe, darytina išvada, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl atsakovai atsisako duoti sutikimą, kaip ir kurioje dalyje ieškovų parengtas projektas (eskizas) pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus, atsakovai nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).

58. Pažymėtina, kad nagrinėjamo pobūdžio bylose nėra akcentuojamas pats statinių eskizo teisėtumas ir jo atitikimas įstatymų reikalavimams, akcentuojama tai, ar bendraturtis pagrįstai atsisako duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas)/ žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą, kai įstatymas numato tokių sutikimų privalomą rašytinių sutikimų pateikimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai šios bylos kontekste pateikė projektinį pasiūlymą, tačiau jei tolimesniame statybų etape atitinkamai kompetentingų institucijų būtų nustatyti imperatyvūs neatitikimai įstatymų reikalavimams (reglamentuojantys statybą, baigto statinio registravimą ir pan.), juos ieškovai atsižvelgiant į atitinkamų institucijų nustatytus (neatitikimus, trūkumus ar pan.), galėtų pašalinti.

59. Įvertinęs šalių pateiktus argumentus, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, kur teismas yra pasisakęs, jog pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-680/2013), sprendžia, jog atsakovai nepateikė priežasčių, patvirtinančių, kad dėl planuojamų statybos darbų padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės, kad ieškovų ketinami (at)statyti statiniai kaip nors pažeidžia trukdo atsakovams naudotis savo nuosavybe, o ieškovai priešingai, įgyvendindami statytojo teises, įrodė, kad atsakovų teisių, vykdydami statybas pagal statinių eskizus, nepažeis, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 259/603 dalyje sprendimu patvirtintame ieškovų plane pažymėtoje „B-25“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1/ž ir 4I1/ž pastatų sudarytus statinių eskizus ir įteisinti šiuos statinius yra nepagrįstas.

60. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog ieškovų pateiktas patikslintas ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 3 320,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 240 Eur žyminis mokestis (el. medž. 1 t., l. 11, 79, 111), 180,00 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą, 2900,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. medž. 3 t., l. 172-185). Ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1 660,00 Eur.

63. Atsakovai A. G. ir V. I. G. taip pat pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 2 109,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 109,00 Eur žyminis mokestis (el. medž. 3 t., l. 75), 2 000 Eur (el. medž. 2 t., l. 167-170, 3 t., 189-190, 4 t. l. 11) išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų A. G. ir V. I. G. patikslintas priešieškinis atmestinas, atsakovų A. G. ir V. I. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

64. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 742,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) išlaidas, patirtas už matininko R. B. atliktus topografinius, projektavimo ir geodezinius darbus, adresu: (duomenys neskelbtini) mieste.

Nustatyti naudojimosi 0,0603 ha žemės sklypu, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko R. B., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, 2023 m. rugsėjo mėn. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

- ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudotis skiriama indeksu „B“ žalia spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (B-13, B-25, B-122), viso atskirai naudotis skiriama 160 m²;

- atsakovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudotis skiriama indeksu „A“ raudona spalva pažymėtos žemės sklypo dalys (A-49, A-64, A-131), viso atskirai naudotis skiriama 244 m²;

- ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudotis skiriama 199 m², pažymėta pilka spalva (A-B-199): 81 m² po gyvenamu namu, iš kurių 40 m² ieškovams, 41 m² atsakovams; 118 m² kiemo ir įvažiavimo, iš kurių 59 m² ieškovams ir 59 m² atsakovams;

- nustatyti, kad 118 m² bendrai naudotis skirtu kiemu ir įvažiavimu, pažymėtu pilka spalva (A-B-199), bendraturčiai naudojasi tik patekimui į atskirai naudojamus plotus ir negali bendrai naudojamame kieme ir įvažiavime laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.

Pripažinti ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčių atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo savo lėšomis (at)statyti ir įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka ieškovų nuosavybės teisėmis pagalbinio ūkio ūkinius pastatus (3I1ž ir 4I1ž), žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (matininkės A. P. 2023 m. rugsėjo 22 d. kadastro duomenų nustatymo byloje pažymėti indeksais 3I1ž ir 4I1ž (VĮ Registrų centre pastatai registruoti (3I1m ir 4I1m)) pagal MB „Dimetrija“ projektuotojo R. M. 2023 m. spalio mėn. 3I1ž ir 4I1ž pastatų sudarytus statinių eskizus.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 660,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 660,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė