Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2017 m. gegužės 26 d. Raseinių teismo rūmų pagal LR BK 286 straipsnį 14 MGL (527 Eur) pinigine bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. kaltinamas tuo, kad žinodamas apie 2023 m. kovo 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4521-476/2023, kuria iš jo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur nuo 2023 m. kovo 7 d. iki bylos nagrinėjimo teisme, apie 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-284-856/2023, kuria išlaikymo dydis pakeistas į 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apie 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4521-476/2023, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai E. K. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350 Eur nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, tai yra, 2035 m. lapkričio 20 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikotarpiais nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. sąmoningai nemokėjo išlaikymo, neteikė kitos būtinos materialinės paramos, nesiregistravo užimtumo tarnyboje, nedirbo arba dirbo ir nemokėjo išlaikymo, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė 2 800 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamasis P. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad pagal banko išrašus jam viskas aišku. Nurodė, kad apie tai, jog iš jo priteistas išlaikymas žinojo, bet jo nemokėjo gal daugiau ne dėl prastos materialinės situacijos, o daugiau dėl tarpusavio nesutarimų su G., tai yra vaiko mama. Šiuo metu situacija pasikeitusi ir vaikui pinigus sumoka. Savo elgesį vertina kaip kvailą elgesį ir žada ateityje vaikui išlaikymą mokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis turi dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), išsiskyręs su jos motina G. išlaikymo dukrai nemokėjo, kadangi jis dukros nematė, bandė domėtis, kaip jai sekasi, kaip ji gyvena ir buvo užblokuotas, dėl to pinigų jis ir nemokėjo, čia nėra, kad jis vengtų. Šiuo metu pas jį yra tokia situacija, kad jis neturi pinigų ir nemoka, gaus algą ir mokės nuo kito mėnesio. Jis sutinka su nurodytais laikotarpiais įtarime, kad nuo 2023 m, kovo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., išskyrus 2023 m. rugsėjo mėnesį, jis išlaikymo dukrai nemokėjo. Priežastys nemokėjimo tokios, kad nematė savo vaiko, negalėjo su juo bendrauti, nežinojo kaip ji laikosi, jis neturėjo kaip kontaktuoti, o kadangi neturėjo kaip kontaktuoti, tai nieko ir nemokėjo. Teismo nutartis jis dėl alimentų gavo, bet jam ant teismo buvo nusispjaut. Jis nemokės pinigų tiesiog dėl to, kad kažkas kažką priteisė, nes jis net nesugebėjo sudalyvaut, pateikt savo pusės. Šaukimus ir pranešimus apie teismą jis gavo, kažkurį vieną šaukimą jis atsiėmė tik tuomet, kai teismas jau buvo įvykęs, tokių visokių niuansų buvo. Jis dukters mamos banko sąskaitą visą laiką turėjo, žinojo kur reikalinga vesti išlaikymą. Tačiau visų pirma reikia atsidaryti jo banko sąskaitą ir pasižiūrėti, kad jis neturi iš kur vesti pinigų. Dabar jis dirba, stengiasi kažką. Nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m, lapkričio 30 d. jis nedirbo. Jis darbo biržoje nesiregistravo tuo laikotarpiu, kadangi tai jam buvo labai sunkus laikas, nei jis apie tai pagalvojo, kad reikia registruotis, nei jis yra darbo biržoje registravęsis. Jis buvo išvykęs į užsienį, ieškojo darbo, bet sunkiai sekėsi, taip ir gavosi. Jis kai galėjo, kai jį atblokavo, kai jis gavo pinigų, jis iš karto sumokėjo. Dabar jie su G. yra susitarę, kad jis nuo kito mėnesio pinigus mokės. Nuo gruodžio mėnesio, kadangi jis dirba pagal individualią veiklą dabar, tiesiog ne kiekvieną dieną jam duoda darbo, kol kas kyla problemų, nes neturi banko sąskaitos, bando ją atsidaryti, po truputį viską susitvarkyti. Dėl įsiskolinimo kalbėjo su G., bet kaip ir nieko konkrečiai nesutarė, jis jaučia, kad jį bando apgauti, tai nesileis būti apgautas, jis kreipsis taip pat į teismą, kai turės tokią galimybę. Bet jei G. pateiks jam viską ko prašo, jam viskas bus labai aišku ir jis į teismą nesikreips, tada sutiks su viskuo. Dėl 2800 eurų tarėsi su G., tačiau pirmiausia susitarė, kad jis mokės alimentus, o kalba kol kas neina apie skolas, nes jis skolų turi tokį didelį kalną, kad net sunku įsivaizduoti. Ši byla pasibaigs kaip teismas nuspręs, jis neturi ką pasiūlyti. Pirmiausia reikia pakalbėti su G., nes jie kaip ir yra su ja susitarę dėl įsiskolinimo apmokėjimo dalimis. Šis jų susitarimas yra žodinis. Savo kaltę jis pripažįsta, tiesiog jo gyvenime buvo toks tarpas, kad jis neturėjo darbo, G. jam neleido bendrauti su dukra, tad pinigų nemokėjo, bet nuo 2023 m. gruodžio mėnesio pinigus pradės mokėti. Jis neturi galimybių paprašyti tėvų ar giminaičių, kad jam padėtų sumokėti pinigus G.. Artimiausiu laiku į Lietuvą grįžti neplanuoja, kai užsidirbs pinigų ir grįš, didžiosioms metų šventėms grįžti į Lietuvą neplanuoja (b. l. 104-106).

Nukentėjusioji G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad šiai dienai situacija pasikeitusi. Nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki pat šios dienos alimaentai sumokėti. Skola taip pat sumažėjusi perveda po 50 eurų. Išvadas padaręs, savo elgesį pakeitęs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Č. (K.) parodė, kad su P. K. yra buvę sugyventiniai, gyveno kartu apytiksliai tris ar keturis metus, o kartu negyvena nuo 2019 metų balandžio mėnesio. Su P. K. turi bendrą dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su ja Jungtinėje Karalystėje. Jų su P. skyrybos įvyko dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo gavusi teismo nutartį Jungtinėje Karalystėje, kad jis negali artintis nei prie jos, nei prie dukros. Šiuo metu ji jau yra sukūrusi kitą šeimą, yra ištekėjusi beveik trys metai. Su P. K. nepalaiko jokių santykių, išimtinais atvejais bendrauja dėl dukters. Iki 2023 m. sausio 1 d. P. iš dalies teikdavo išlaikymą dukrai, tačiau tai nebuvo atliekama periodiškai kiekvieną mėnesį, bei tai nebūdavo konkreti ir jų iš anksto sutarta suma. Jie buvo aptarę dukros išlaikymą, tai turėjo būti apie 300 svarų į mėnesį, apytiksliai 340 eurų, tačiau susitarimas nebuvo vykdomas. P. apibūdintų kaip neadekvatų žmogų, jo piniginiai pervedimai priklausydavo nuo jo nuotaikos, kuomet norėdavo dukrai pinigų pervesdavo, o kuomet nenorėdavo pinigų nebūdavo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. tarp jų su P. įvyko pokalbis, kurio metu jis jai nurodė sąlygas su kuriomis jai sutikus, jis dukrai teiks išlaikymą, sąlygos buvo jai nepriimtinos, turėtų būti parvežta dukra jam į Lietuvą, kuomet jis nori, neatsižvelgiant į jos planus. Ji su P. sąlygomis nesutiko ir P. jai pasakė, kad dukrai išlaikymo nebeteiks, jo ir nebeteikė, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą. Suprato, kad jis piktybiškai nebeveda pinigų, nes jai buvo žinoma, kad pajamas ir darbą jis turi, jis neieškojo abiem pusėm tinkamo susitarimo. 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu priteista iš P. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 eurų nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja buvo paskirta ji. Taip pat iš P. priteistas išlaikymo įsiskolinimas 6 089,03 eurų už tris metus atgal nuo jos kreipimosi į teismą, teismui ji pateikė visus įrodymus, banko sąskaitų išrašus, kuriuose matėsi iš P. gauti mokėjimai. Taip pat jam buvo priteistos jos advokatės išlaidos 1 846,46 eurų. Iš visos jai priteistos sumos P. pervedė ne pilną sumą už 2023 metų rugsėjo mėnesį, t.y. 300 eurų. Tai padarė tik sužinojęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl alimentų nemokėjimo. P. jos paprašė atsiimti pareiškimą policijoje, tuomet jis jai sakė, kad padengs įsiskolinimą, bet ji su jo sąlygomis nesutiko, kadangi juo visiškai netiki. P. niekuomet nedraudė bendrauti su dukra iki to laiko, kol jis pamatė, kad jis su ja bendrauja būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir kalba 5 metų vaikui nesuvokiamus dalykus, pokalbio metu nesugebėdavo išlaikyti pokalbio temos, E. ką nors pradėjus pasakoti, jis ją nutraukdavo, prašydavo parodyti daiktus, kuriuos ji nupirko, negražiai ją apkalbėdavo ir panašiai, tuomet tą bendravimą tarp P. ir dukters ji pati pradėjo kontroliuoti, nenorėjo, kad jis E. liūdintų savo kalbomis. P. žino kur jos su dukra gyvena, ji adreso nepakeitė nuo jų išsiskyrimo, tačiau jis pats jokių pastangų dėl vaiko lankymo nededa. Kiekvienais metais bent vienam kartui jos su dukra grįžta į Lietuvą ir ji visuomet apie tai praneša P., tačiau P. net Lietuvoje nerodo pastangų susitikti su dukra. Paskutinį kartą P. gyvai su dukra buvo susitikęs 2019 metų birželio mėnesį kuomet E. buvo 1,5 metų. Tad natūralu, kad E. ir P. ryšys atšalo, ji pati nebenori su juo bendrauti, P. telefonu jai žada dalykus, kurių neištęsi ir dukra liūdėdavo ir jai guosdavosi, kad P. nuolat meluoja. Jos dabartinis vyras E. priėmė kaip savo dukrą, jų ryšys labai stiprus, jis ja rūpinasi ir natūraliai tarp E. ir jos vyro atsirado tėvo ir dukters santykiai, tad P. negali ant jos dėl to pykti, ko pats nepadarė, artimo ryšio su dukra nepalaikė. Jai yra žinoma, kad P. dirba Norvegijoje, kad turi nuolatinį darbą ir gauna pajamas, todėl supranta, kad piktybiškai nemoka savo dukrai išlaikymo taip gal kažkiek norėdamas jai pakenkti. Ji supranta, kad P. visais būdais stengsis išvengti bylos ir apklausos, slapstysis nuo policijos pareigūnų. Negali ir atsakyti su kuo iš artimųjų jis palaiko ryšius, gal su mama, nes iš užsienio visuomet grįžta į jos namus, jų bendrų draugų ratas su juo nebebendrauja (b. l. 36-38).

Pareiškėjos G. Č. (K.) 2023 m. liepos 14 d. pareiškime nurodyta, kad jai, G. Č. ir P. K., gyvenant kartu kaip sugyventiniams ir vedant bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K.. Nors gimus dukrai jie su P. K. dar kurį laiką gyveno kartu, tačiau nuo 2019 m. balandžio mėnesio jų santykiai galutinai nutrūko, o vėliau P. K. išsikraustė gyventi į Lietuvą. Iki 2023 m. sausio. 1 d. P. K. tik iš dalies teikdavo išlaikymą jų dukrai, tačiau išlaikymas nebūdavo teikiamas periodiškai ir priklausydavo išskirtinai nuo P. K. noro arba nenoro jį teikti. Galiausiai P. K. jai pranešė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. dukrai piniginio išlaikymo nebeteiks apskritai ir to nedaro piktybiškai. Kadangi P. K. realizavo savo pažadus ir dukters išlaikymui nepervedė visiškai jokių piniginių lėšų nuo to laiko, buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. 2023 m. kovo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-2921-478/2023 priteisė laikiną išlaikymą iš P. K. nepilnametei jų dukrai E. K. po 200,00 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 7 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme. 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-284-856/2023 laikino išlaikymo dydį pakeitė iš 200 Eur į 274 Eur. Nors P. K. apie priimtus sprendimus dėl laikinojo išlaikymo prileisimo buvo žinoma, tačiau jis piktybiškai laikinojo išlaikymo dukrai neteikė ir jokių, net minimalių, lėšų dukrai nepervedė ir iki šiol jo neteikia, nors žino tokią savo pareigą. To pasekoje kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tačiau jis ir toliau nemoka, Lietuvoje niekur nedirba, jo turimas turtas areštuotas, todėl laikinas išlaikymas iš jo nebuvo išieškomas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad P. K. skraido uždarbiauti į Norvegiją (tokia informacija būtų matoma iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos išreikalavus duomenis apie jo vykimo ir grįžimo kryptis kertant Lietuvos sienas), tačiau šių jo pajamų Lietuvoje nesimato, todėl negali būti nukreiptas išieškojimas į jas. 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4521-476/2023 iš dalies patenkino jos ieškinį ir nusprendė priteisti iš P. K. išlaikymą jų nepilnametei dukrai E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2035 m. lapkričio 20 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4521-476/2023 įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d. Nors P. K. buvo žinoma tiek apie vykusį procesą (priteistą laikiną išlaikymą), tiek ir yra puikiai žinoma apie teismo sprendimą mokėti lėšas dukrai išlaikyti, tačiau P. K. ir toliau sistemingai, piktybiškai, nevykdo savo kaip tėvo pareigos, nededa jokių pastangų išlaikyti dukrą, nors tikrai suvokia, jog iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės. Jos žiniomis P. K. yra dirbantis, jis periodiškai skraido į Norvegiją uždarbiauti, kas reiškia, jog jis turi piniginių lėšų ir gali teikti teismo priteistą išlaikymą dukrai, tačiau be objektyvių priežasčių tą vengia atlikti, negana to, kad jis nuo Lietuvos antstolių slepia savo gaunamas Norvegijoje pajamas. Todėl toks P. K. elgesys, kuomet sveikas, darbingo amžiaus asmuo nemoka savo nepilnamečiui vaikui išlaikymo (jokios lėšos, net minimalios, vaikui nėra pervedamos jau daugiau nei 7 mėnesius), nebuvo jų sistemingo mokėjimo ir iki tol, taip pažeisdamas vaiko teisę į sveiką vystymąsi, būtinų poreikių patenkinimą, rodo jo sąmoningą vengimą vykdyti savo pareigą išlaikyti dukrą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą P. K. atžvilgiu, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (b. l. 10-16).

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartyje nurodyta, kad prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti laikiną išlaikymą iš P. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. K., po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 7 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme. Laikiną išlaikymą paskirti uzufrukto teise valdyti nepilnamečio motinai G. Č.. Teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdyti skubiai (b. l. 22-23).

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyta, kad pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį. Padidinti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K., nuo 200 Eur iki 274 Eur. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (b. l. 24-28).

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendime nurodyta, kad ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo P. K., išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės (2035 m. lapkričio 20 d.). Išlaikymo sumą - indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės E. K., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. Č.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi, iš dalies pakeista Šiaulių apygardos teismo, 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos. Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi (iš dalies pakeista Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi) taikytas laikinąsias apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo. Priteisti iš atsakovo P. K., 6 089,03 Eur (šešis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus ir 3 ct) išlaikymo įskolinimą E. K.. Priteisti iš atsakovo P. K. G. Č., 1 846,46 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo P. K., valstybei 225,73 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (b. l. 29-32).

Antstolio Tomo Ubarto rašte "Dėl informacijos pateikimo" nurodyta, kad antstolio T. Ubarto kontoroje nuo 2023 m. kovo 13 d. vykdoma vykdomoji byla pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4521-476/2023 dėl išlaikymo išieškojimo iš P. K.. Pažymima, kad nuo vykdomosios bylos vykdymo pradžios iš skolininko išieškota lėšų nebuvo. Antstolio kontora taip pat neturi duomenų apie tai, kad P. K. po 2023 m. kovo 13 d. būtų mokėjęs išlaikymą išieškotojai (b. l. 46).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte "Dėl informacijos pateikimo" nurodyta, kad 2024 m. sausio 2 dienos duomenimis G. Č. dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo ir mokėjimo už E. K. į Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyrių nesikreipė (b. l. 78-79).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 164 straipsnį kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016, 2K-164-699/2017, 2K-281-489/2020).

Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Nagrinėjamu pagrindu asmenį pripažįstant kaltu būtina nustatyti, kad asmuo žinojo turintis pareigą mokėti nustatyto dydžio materialinį išlaikymą savo vaikui, jis turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau sąmoningai to nedarė. Nemokėjimo motyvai veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Vaikų interesai yra prioritetiniai, o tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra neišvengiama. Tuo tarpu vengiant išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) kyla grėsmė normaliam ir visaverčiam vaiko aprūpinimui, nes pats savimi pasirūpinti nepilnametis neturi objektyvių galimybių. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia atsakomybė – baudžiamoji atsakomybė.

P. K. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusiosios duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga:

P. K. savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad žinojo apie materialinio išlaikymo priteisimą iš jo nepilnametės dukros E. K. naudai, lėšas pervedant į G. Č., kaip nepilnametės E. K. mamos, banko sąskaitą. Nurodė, kad išlaikymo nemokėjo, nes nesutarė su dukros mama, nežinojo kaip gyvena dukra, su ja negalėjo matytis ir bendrauti, negalėjo kontaktuoti. Taip pat nurodė, kad jis neturėjo lėšų iš ko mokėti, nes nedirbo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu G. Č. nurodžiusi, kad jos žiniomis P. K. uždarbiauja Norvegijoje ir lėšų turintis. P. K. kaltinamąjį aktą buvo gavęs, tačiau teisiamojo posėdžio metu G. Č. išsakytiems argumentams neprieštaravo tik tikslinosi pagal banko išrašus dėl išlaikymo pervedimų. Be to viso proceso metu neneigė, kad turėjo nuo pat pradžių G. Č. banko sąskaitą ir žinojo kur turi būti pervedami pinigai. P. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į Užimtumo tarnybą nesiregistravo ir net neplanavo registruotis. Pažymėtina ir tai, kad P. K. vardu registruotos keturios transporto priemonės, turi nekilnojamojo turto (b. l. 122-123, 126-137). P. K. paaiškino, kad kalbėjosi su E. K. mama G. Č., susitarė, ir mokės išlaikymą. Teismo posėdžio metu G. Č. nurodė, kad išlaikymas mokamas, įsiskolinimas dengiamas. Iš aptarto akivaizdu, kad P. K. vengė mokėti 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimis priteistą laikiną materialinį išlaikymą dukrai ir po to 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu priteistą materialinį išlaikymą ne dėl savo prastos finansinės padėties, o dėl tarpusavio nesutarimų su dukros motina, nors apie pareigą mokėti buvo pilnai informuotas ir jo neveikimas buvo sąmoningai apsispręstas. Byloje nėra duomenų, kad P. K. būtų turėjęs ar turi kokių nors sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių kurioms esant P. K. būtų negalėjęs mokėti išlaikymo savo nepilnametei dukrai.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo P. K. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, nukentėjusiosios G. Č. parodymais, jos pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu, kuriuo iš P. K. priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 eurų nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės (2035 m. lapkričio 20 d.), taip pat antstolio T. Ubarto raštu, kuriame nurodyta, kad iš P. K. nuo 2023 m. kovo 13 d. pradėjus vykdomąją bylą nebuvo išieškota jokių lėšų, taip pat nėra duomenų, kad asmuo pats būtų mokėjęs išlaikymą, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis P. K. žinodamas apie 2023 m. kovo 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį, kuria iš jo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai E. K. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur nuo 2023 m. kovo 7 d. iki bylos nagrinėjimo teisme, apie 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria išlaikymo dydis pakeistas į 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apie 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai E. K. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350 Eur nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, tai yra iki 2035 m. lapkričio 20 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikotarpiais nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. sąmoningai nemokėjo išlaikymo, neteikė kitos būtinos materialinės paramos, nesiregistravo užimtumo tarnyboje, nedirbo arba dirbo ir nemokėjo išlaikymo, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė 2 800 Eur įsiskolinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo P. K. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas išlaikymo savo nepilnametei dukrai nevykdymo pasekmes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo P. K. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 37-44), baustas administracine tvarka (b. l. 47-52), dirbantis pagal verslo liudijimą. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, P. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad už pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką vengimą teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam P. K. paskiriant areštą, bausmės vykdymą atidedant.

Atsižvelgiant į tai, kad P. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistumas išnykęs, vykdo individualią veiklą, turi išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Be to nukentėjusioji G. Č. nurodė, kad kaltinamojo elgesys pasikeitęs, jis nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. teikia dukrai išlaikymą, po truputi mokėdamas mažina įsiskolinimą. Pažymėtina, kad kaltinamajam skyrus areštą, bus apribotos jo darbinės galimybės, o tai apsunkins ir galimybę vykdyti teismo skirtiną įpareigojimą – teikti nepilnametei dukrai išlaikymą priteistą 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybėms, kaltinamojo asmenybę, jo darbinius įsipareigojimus, siekį, kad P. K. prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir mokėtų dukrai išlaikymą, bei per kuo trumpesnį laiką panaikintų išlaikymo įsiskolinimą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant P. K. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo dirbantis, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, taikant arešto bausmės atidėjimą, netaikoma intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Paskiriant bausmės vykdymo atidėjimą, P. K. skiriami įpareigojimai tęsti darbą ir mokėti išlaikymą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalies 5 punktas, 6 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. K. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. K. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, gynėjo išlaidos sudarė 200,00 Eur (b. l. 178). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš P. K. valstybės naudai priteisiama 200,00 Eur patirtų išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, P. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą ir teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Priteisti iš P. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 centų). Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.