- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-284-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00383-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- G. Č.
- Atsakovas
- P. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4521-476/2023 pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui P. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose priimtas ieškovės G. Č. ieškinys atsakovui P. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo P. K. nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti laikiną išlaikymą, mokamą vaikui po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės G. Č. banko sąskaitą, paskiriant ją šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: priteisė laikiną išlaikymą iš P. K. nepilnametei dukrai E. K. po 200 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 7 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme, laikiną išlaikymą paskyrė uzufrukto teise valdyti nepilnamečio vaiko motinai G. Č..
3. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog nežinomi tikslūs nepilnamečio vaiko poreikiai ir atsakovo gaunamos pajamos, bylos nagrinėjimo metu nustatė išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokomomis piniginėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė G. Č. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti pilna apimtimi - nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo P. K. nepilnametei dukrai E. K. priteisti laikiną išlaikymą, mokamą vaikui po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas įstatymo nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės G. Č. banko sąskaitą bei paskiriant ją šių lėšų valdytoja uzufrukto teise. Atskirajame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:
4.1. Teismas nutartyje nenurodė absoliučiai nei vieno argumento, kodėl jo manymu vaikui užtektina būtent 200 Eur suma.
4.2. Teismų praktikoje nurodyta, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai). Tai reiškia, jog teismų praktika yra įtvirtinusi teisės taikymo taisyklę, jog apskritai netgi nėra ieškovui pareigos įrodinėti, kad pusės minimalios mėnesinės algos išlaikymas vaikui yra iš tiesų reikalingas.
4.3. Nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga „į rankas“ yra 633 Eur. Taigi, pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti bent minimaliai po 316,50 Eur savo vaiko išlaikymui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi priteisė išlaikymą ženkliai mažesnį nei pusė MMA, kuri įprastai priteisiama iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) nesant tam jokių aiškių argumentų.
4.4. Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė paskaičiavimus, patvirtinančius prašomos priteisti išlaikymo sumos realumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Akivaizdu, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikui, net ir mažamečiui, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan. Be to, teismas visiškai neįvertino ir to, jog apeliantė šiuo atveju prašo netgi mažesnio išlaikymo, nei reikalinga realiems vaiko poreikiams patenkinti, ko pasėkoje jai tenka ženkliai didesnė išlaikymo dalis, taip pat didesnė auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta.
4.5. Teismas, spręsdamas vaiko laikino išlaikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių ir t. t. Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šios savo pareigos nevykdė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, todėl akivaizdu, jog atsakovas tikrai gauna didesnes nei minimalias pajamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios trukdytų jam gauti pajamas, ar kitų išlaikytinių, be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog šalys gražiuoju buvo susitarusios dėl 300 Eur sumos, pats atsakovas žinutėmis siūlo vaikui siųsti daiktų už 300 Eur/mėn., kas tik preliminariai patvirtina, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie išlaikymo vaikui tikrai ne 200 Eur suma.
4.6. Pagal naujausią teismų praktiką, vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas siekia apie 300 Eur - 375 Eur (2023 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismas civ. b. Nr. e2S-628-866/2023 priteisė 375 Eur; 2023 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismas civ. b. Nr. e2S-202-896/2023 priteisė 350 Eur; 2023 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos teismas civ. b. Nr. e2S-72-357/2023 priteisė 300 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas civ. b. Nr. e2S-852-460/2022 priteisė 300 Eur). Taip pat teismas ne atsietai turi spręsti laikino išlaikymo klausimą, bet turi įvertinti ir šalies ekonominius rodiklius, kurie tiesiogiai lemia ir išlaikymo dydžio klausimus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
9. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
11. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nepagrįstas.
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
13. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
14. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 633 Eur, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios atsakovo turtinės padėties (nesant duomenų apie jo turimą turtą, pinigines lėšas, darbo užmokestį) neįmanoma nustatyti, bei į tai, kad ieškovė turi teisę gauti 85,75 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus) (633-85,75=547,25/2=274), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 274 Eur dydžio laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimas iki bus priimtas sprendimas byloje. Kartu pažymėtina, kad 274 Eur dydžio laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.
15. Atskirajame skunde apeliantės nurodyta teismų praktika dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, priešingai nei teigia apeliantė, šios bylos atveju nėra aktuali, nes esmingai skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Be to, pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, formuoja kasacinis teismas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nukrypus nuo aukščiau minėtos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį, padidinant priteistą laikino išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 274 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį.
Padidinti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 200 Eur iki 274 Eur.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.