- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-852-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- R. C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. D. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. patikslintą ieškinį atsakovei R. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. birželio 27 d. gautas ieškovo G. D. patikslintas ieškinys atsakovei R. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Šiuo ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai nustatyti vaiko gyvenamą vietą su tėvu ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, - R. C. bendrauja su dukra D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai po 7 dienas, rotacijos būdu kas 7 dienos keičiantis su vaiko tėvu vaiko priežiūra ir auginimu; kiekvienos savaitės penktadienį 17 val. vaiko tėvui savo lėšomis užtikrinant dukters D. perdavimą asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu; po 7 dienų, penktadienį 17 val. jos gyvenamojoje vietoje pasiimant dukrą tėvui G. D. Ieškovas pažymi, kad jis nori vaiko priežiūrą dalintis su vaiko mama lygiomis dalimis. Ieškovo atstovė teigia, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai vaiko tėvai lygiomis dalimis dalinasi vaiko priežiūra po savaitę ir ši praktika pasiteisina. Atkreipiamas dėmesys, kad vaiko motina vaiko krūtimi nemaitina nuo 1,5 mėn., ieškovas galėtų pasirūpinti tiek vaiko maitinimu, tiek miegu, tiek sauskelnių keitimu, tiek vaiko sveikata. Ieškovas pažymi, kad vaiko motina su mažamečiu vaiku, niekam apie tai nepranešusi iki 2022 m. balandžio 12 d. 16.35 min, sekančią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 13 d., išsikraustė gyventi iš Vilniaus į kitą miestą - Klaipėdą, taip sukeldama siurprizinę situaciją, lėmusią papildomas kliūtis dėl atstumo ir finansų vaiko tėvui matytis su dukra, ją auginti ir prižiūrėti. Ieškovo atstovė pažymi, kad toks atsakovės elgesys rodo, kad situacija dėl atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimo be ieškovo žinios gali pasikartoti, atsakovė gali net į užsienį su vaiku išvykti. Teigiama, kad atsakovė iš pradžių Klaipėdoje leido matytis ieškovui su dukra stebint socialinei darbuotojai, vėliau pradėjo nepageidauti socialinės darbuotojos Klaipėdoje atsakovės nuomojame bute, be to pradėjo nebeleisti ieškovui sutartu laiku susitikti su dukra dėl atsakovės išvykimo pas savo tėvus ar dėl įvairiausių kitų priežasčių. Šiuo metu ieškovas vaiko nebematė apie mėnesį, todėl būtina, kad būtų nustatyta laikina bendravimo tvarka. Ieškovas pažymi, jog kadangi atsakovė grįžo į darbą, jis nuo 2022 m. gegužės 17 d. išėjo vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis dveji metai, todėl turi pakankamai laiko vaiko priežiūrai.
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. liepos 5 d. gautas atsakovės priešieškinis ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Priešieškiniu atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nepilnametės D. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. C. ir nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su dukra tvarką: ieškovas bendrauja su dukra du kartus per mėnesį - antrą ir ketvirtą šeštadienį / sekmadienį, - kiekvieną dieną 4 valandas, apie tai šalims susitariant prieš to savaitgalio ketvirtadienį. Ieškovas bendraus su dukra antrą ir ketvirtą šeštadienį / sekmadienį nuo 11:00 iki 13:00 ir / arba nuo 15:00 iki 17:00 valandomis. Ieškovas, bendraudamas su dukra, yra įpareigojamas užtikrinti vaiko dienos ir poilsio režimą, taip pat užtikrinti vaiko dienos pietų miegui laiką. Dukrai sulaukus penkerių metų amžiaus bet kuri šalis, esant būtinybei, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, jei šalys nesusitars tarpusavyje kitaip. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo laikinąjį išlaikymą dukrai D. D. po 300,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, piniginių lėšų uzufruktoriumi paskiriant vaiko motiną R. C., nustatant, kad išlaikymo dydis kasmet indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė ir jos atstovė pažymėjo, kad 7 mėn. vaikas negali būti nuolat ir dažnai vežiojamas didelį atstumą, taip pat tokio amžiaus vaikas negali nakvoti be motinos, nes tai gali sukelti vaikui, kuris ir taip turi sveikatos problemų (dėl sėdėjimo, dėl pilvo dieglių) itin neigiamas pasekmes. Atsakovė teigia, kad jos sprendimas išvažiuoti į Klaipėdą buvo priimtas atsižvelgiant į ieškovo nuolatinę nepagarbą ir psichologinį smurtą nuo 2021 m. rugsėjo mėn. dar atsakovei būnant nėščiai, į ieškovo nuolatinį jos varymą iš namų ir reikalavimą pinigų už nuomotą butą ar atlaisvinti butą kai atvyksta jo tėvai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdoje gyvena atsakovės sesuo, o Klaipėdos rajone gyvena atsakovės tėvai, kurie remia atsakovę materialiai, ją palaiko ir kurie padeda jai žiūrėti vaiką. Santykiai tarp šalių vis prastėjo, nes ieškovas nesirinko nei žodžių atsakovės atžvilgiu, nei ruošėsi su atsakove derinti bendravimo su vaiku klausimų. Pažymima, kad dėl pastovios įtampos dėl ieškovo elgesio atsakovei grėsė persileidimas, ji gulėjo ligoninėje. Ir vaikus gimus ieškovo nepagarbus bendravimas ir nesiskaitymas su atsakove nesiliovė, tą patvirtina pateiktas šalių susirašinėjimas, kuriame atsakovė vadinama įvariausiais ją įžeidžiančiais keiksmažodžiais. Ieškovo konfliktiškumą rodo ir jo skundai dėl mediatorės, kuri kaip nešališkas asmuo siekė padėti vaiko tėvams surasti abiem priimtiną bendravimo su vaiku tvarką.
3. Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė atsakovės atstovės prašymą nustatyti vaiko gyvenamą vietą su motina ir nustatyti atsakovės prašomą laikiną bendravimo tvarką savaitgaliais, tik numatant ilgesnes ieškovo bendravimo su vaiku valandas. Atstovė nesutinka, kad ieškovui vaikas turėtų būti paliktas per naktį dėl labai mažo vaiko amžiaus (7 mėn.), kai mergaitės buvimas, nakvojimas su vaiko motina yra itin svarbus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė atsakovės prašomam vaiko laikino išlaikymo dydžiui, kuris atitinka teisminę praktiką ir kuris atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas nėra per didelis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė nepilnametės D. D. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. C. Teismas nustatė laikinąją ieškovo bendravimo su dukra tvarką: ieškovas G. D. bendrauja su dukra D. D. du kartus per mėnesį - antrą ir ketvirtą šeštadienį / sekmadienį, vaiką paimdamas to šeštadienio 11.00 val. ir grąžindamas (perduodamas) vaiko motinai R. C. to sekmadienio 11.00 val. Apie ketinimą tą savaitę imti vaiką ir ar ketina bendrauti visą numatytą laiką ieškovas turi įspėti atsakovę apie tai to savaitgalio penktadienį ne vėliau kaip iki 11.00 val. Ieškovas įpareigojamas savo lėšomis užtikrinti dukters D. D. paėmimą iš atsakovės gyvenamosios vietos ir vaiko perdavimą (grąžinimą) asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas, bendraudamas su dukra, yra įpareigojamas užtikrinti vaiko dienos ir poilsio režimą, vaiko miegą laiką dienos metu (apie pietus) ir nakties metu, pasirūpinti vaiko maistu ir gėrimais, taip pat jo sveikata. Teismas priteisė iš ieškovo G. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui dukrai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo atsakovės kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos (2022 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, piniginių lėšų uzufruktoriumi paskiriant vaiko motiną R. C., nustatant, kad išlaikymo dydis kasmet indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą dalį atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad nutarties dalis dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Įvertinęs šalių pateiktus dokumentus teismas nenustatė, kad šiuo atveju būtų būtinybė keisti faktinę vaiko gyvenamą vietą ir ją nustatyti su ieškovu (CPK 185 straipsnis). Atsakovės persikėlimas gyventi į kitą būstą yra logiškas ir pateisinamas ir nebuvo „siurprizinis“ įvertinus ieškovo nepagarbų elgesį atsakovės atžvilgiu ir ieškovui nesudarant galimybių vaiko motinai su vaiku gyventi nei ieškovui priklausančiame bute, nei realiai ir nuomojame bute Vilniuje, reikalaujant atsakovei mokėti nuomą, kai ši faktiškai tuo metu neturėjo jokių pajamų (negaunamos vaiko priežiūros atostogų išmokos dėl nepakankamo stažo). Teismas nenustatė, kad vaiko motina iš esmės kenktų ginčo šalių dukrai, ja nesirūpintų, nesirūpintų vaiko gydymu ir ugdymu. Įvertinęs nurodytą, atsižvelgiant į geriausius mažo vaiko (kūdikio) interesus, kadangi tokiam vaikui svarbus stabilumas, dienos režimas, ryšys su mama, teismas nutarė nustatyti ginčo šalių nepilnametės dukros laikiną gyvenamą vietą kartu su motina.
4.2. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių (7 mėn.), į jo sveikatos problemas (dėl sėdėjimo) ir į atstumą tarp vaiko tėvų gyvenamosios vietos (virš 300 km), taip pat įvertinęs kelionės kaštus ir kelionėje sugaištamą laiką nusprendė, kad mažo vaiko (šiuo atveju kūdikio) vežiojimas tokį atstumą kas savaitę, ar tuo labiau intensyvesniu dažnumu yra kenksmingas vaiko sveikatai, savijautai ir raidai, be to net ir ieškovui sutinkant tą daryti savo lėšomis tokios kelionės būtų susijusios su neprotingai ir neproporcingai didelėmis išlaidomis. Teismas sprendė, kad ieškovas galėtų bent kas antrą savaitę savaitgaliais būti su vaiku su viena nakvyne. Dvi ir daugiau nakvynių su vaiko tėvu tokio amžiaus vaikui teismo nuomone nėra rekomenduotinos. Be to reikia atsižvelgti į tai, kad mergaitė yra maža ir dar turi savo režimą, į kurį turi atsižvelgti abu tėvai. 7 mėnesių vaikas paprastai ilgą laiką neišbūna budrus, tam tikru metu yra migdomas, atsibudus – maitinamas, todėl teismo vertinimu nustatant bendravimo tvarką tai dienai nereikia daryti tam tikrų pertraukų kaip siūlo atsakovė, o tiesiog reikia nustatyti ilgesnes bendravimo valandas, kadangi tiek migdyti, tiek maitinti vaiką, tiek jį išvesti į lauką geba abu tėvai. Teismo vertinimu labiausiai vaiko ir abiejų vaiko tėvų interesus ir vaiko režimą atitiktų vaiko paėmimas (perdavimas) du kartus per mėnesį - antrą ir ketvirtą šeštadienį / sekmadienį to šeštadienio 11.00 val. ir grąžinimas (perdavimas) to sekmadienio 11.00 val., įvertinant kelionės atstumus ir tai, kad paprastai apie pietus vaikas turėtų būti migdomas.
4.3. Teismo nurodoma, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į atsakovės prašomo priteisti laikino išlaikymo sumą, motyvus, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas (įvertinant vaiko amžių, būtinuosius ir specialiuosius poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, kadangi bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, pripažintina, kad būtina šioje bylos nagrinėjimo stadijoje priteisti laikiną materialinį išlaikymą iš ieškovo ginčo šalių nepilnametei dukrai, priteisiant jai 300 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą atmesti, ieškovo pateiktą prašymą tenkinti: nustatyti nepilnametės dukters D. D. laikiną gyvenamąją vietą su vaiko tėvu Ieškovu G. D.; nustatyti nepilnametės dukters D. D. laikiną bendravimo su motina R. C. tvarką, pagal kurią R. C. bendrauja su dukra nepertraukiamai po 7 dienas, rotacijos būdu kas 7 dienos keičiantis su vaiko tėvu vaiko priežiūra ir auginimu; kiekvienos savaitės penktadienį 17 val. vaiko tėvui savo lėšomis užtikrinant dukters D. perdavimą asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu; po 7 dienų, penktadienį 17 val. jos gyvenamojoje vietoje pasiimant dukrą tėvui G. D.. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pažymėjo, jog pati atsakovė vaiko gyvenamąją vietą deklaravo ieškovo nuosavybės teise priklausančiame bute, Vilniuje, pati bendru sutarimu užrašė į eilę lankyti Vilniuje ikimokyklinio ugdymo įstaigą, pati kreipėsi į VTAS ir derino bendravimo tvarką. Todėl iš visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų vertintina, kad nėra normalu, kad abu vaiką auginantys tėvai, turintys bendrai priimti sprendimus, tiesiogiai liečiančius ir įtakojančius vaiko interesus ir teises, vienašališkai nusprendžia dėl esminių pokyčių keltis gyventi į kitą gyvenamąją vietą.
5.2. Dėl bendravimo tvarkos nurodo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su vaiku ar žalingos įtakos jam darymą, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog vaiko emocinis ryšys yra stiprus ir glaudus su abiem tėvais, abu tėvai geba, turi reikiamus įgūdžius pasirūpinti vaiku, abu tėvai turi savo gyvenamosiose vietose sukūrę vaikui tinkamą erdvę, vaikas nėra maitinamas krūtimi, motina dirba ir darbo metu yra priversta prašyti artimųjų pagalbos, kad pabūtų su vaikų, tėvui yra šiuo metu suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl visa laiką gali skirti vaiko auginimui ir priežiūrai.
5.3. Apelianto nuomone, teismas priima nutartį, kuria ne tik visiškai apriboja iki 2 parų per mėnesį vaiko bendravimą su tėvu, turinčiu vaiko priežiūros atostogas ir galinčiu vaiku pasirūpinti (priešingai nei dirbanti mama, kuriai darbo dienomis yra reikalinga artimųjų pagalba), iš esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojo tėvo valdžią (CK 3.180 str.) be jokios objektyvios priežasties, t. y. nubaudė ieškovą pačia griežčiausia bausme ne mažiau kaip 2 metų perspektyvoje.
5.4. Apeliantas sutinka, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą, tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
5.5. Apeliantas dėl nustatytos bendravimo tvarkos ekonomine prasme pažymi, kad ieškovas, pasiimdamas vaiką parai ir grąžindamas jį kitą parą atsakovei – per du kartus, suvažinėdamas Vilnius-Klaipėda-Vilnius-Klaipėda, patirtų analogiškai visiškai tas pačias išlaidas kurui, t. y. išlaidos nepadidėtų, jei vaikas būtų atvežamas po 5-7 parų. Jei ieškovas išsinuomotų būstą Klaipėdoje, tai, kaip ir nurodė nagrinėjant bylą žodžiu, Klaipėdoje savaitgaliais apartamentų ir viešbučių kainos yra ženkliai didesnės dėl poilsio prie jūros paklausos. Taigi, ekonomine prasme teismas kaštų ne tik, kad nesumažino, juos padidino.
5.6. Tam, kad vaiką atvežti iš Vilniaus į Klaipėdą 11 val., su vaiku reikėtų jau išvykti iš Vilniaus apie 8 val. (kelyje vertintina, kad reikia padaryti bent vieną pertrauką), kad išvykti 8 val., vaiką tektų žadinti ne vėliau kaip 7 val. ryto, neleidžiant jam išsimiegoti.
5.7. Byloje nors buvo nutylėta, tačiau ginčo negali būti, kad ieškovas geranoriškai savo vaiko išlaikymui kas mėnesį perveda po 200 Eur, todėl objektyviai pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones teismui nebuvo / nėra. Teismas suklydo teigdamas, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis net nesiekia rekomenduotino priteisti išlaikymo dydžio.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Vertinant tiek atskirajame skunde išdėstytus argumentus, tiek faktinius ieškovo veiksmus akivaizdu, kad jis elgiasi manipuliatyviai, ignoruodamas realias aplinkybes, nes ,,negirdi,, , kad atsakovė, informavusi jį, persikėlė gyventi į Klaipėdą, kur gyvena jos tėvai, sesuo iš kurių ji gauna emocinę ir finansinę pagalbą. Teiginiai ir atskirajame skunde, kad atsakovė slepia savo sprendimus,, , ,,motinos planai bei priimami sprendimai vaiko atžvilgiu yra nežinomi ir sunkiai suprantami,, yra niekuo nepagrįsti.
6.2. Net ir skųsdamas 2022 m. liepos 11 d. nutartį ieškovas turėjo suprasti, kad jai esant neįsiteisėjusiai, galimybių bendrauti su dukra klausimai lieka neišspręsti ir šalims ,,tariantis,, ieškovo iniciatyva teisminiu keliu, ieškovas turėjo atsižvelgti ir į teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdymo aspektus. Gal teisiškai apie tai neinformuotas ieškovas kelia klausimą, kad jis negali matytis su dukra ilgus mėnesius, lyg ne pats būtų pasirinkęs teisminį ginčo nagrinėjimo kelią, taip pat ir skųsdamas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį.
6.3. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, be kita ko, ir įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005) bei, kad ieškovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos šiuo metu yra akivaizdžiai didesnės nei atsakovės, todėl jis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantas teismo prašo priimti su atskiruoju skundu ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus – įrodymus dėl apelianto pajamų, įsipareigojimų, šalių susirašinėjimą, kt.
11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
12. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktais įrodymais siekiama papildomai įvertinti pareiškėjo turtinę padėtį, šalių pozicijas dėl bendravimo su vaiku, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, į tai, jog susirašinėjimai vyko bylą pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėjus, todėl galimybės informaciją apie juos pateikti anksčiau, nebuvo bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina kartu su atskiruoju skundu papildomai pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą dėl naujų įrodymų iš esmės pasisakyta, pateikti argumentai, su 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktais argumentais atsakovė turėjo galimybę susipažinti (išsiųstas teismo pranešimas).
Nustatytos faktinės aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės nepilnametis vaikas. Vaiko tėvai santuokos nėra sudarę. Ieškovas gyvena Vilniuje, atsakovė su vaiku Klaipėdoje.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Atskirajame skunde nurodoma. kad pirmosios instancijos teismas nėra normalu, kad abu vaiką auginantys tėvai, turintys bendrai priimti sprendimus, tiesiogiai liečiančius ir įtakojančius vaiko interesus ir teises, vienašališkai nusprendžia dėl esminių pokyčių keltis gyventi į kitą gyvenamąją vietą. Apeliantas tikina, kad vaiko emocinis ryšys yra stiprus ir glaudus su abiem tėvais, abu tėvai geba, turi reikiamus įgūdžius pasirūpinti vaiku, abu tėvai turi savo gyvenamosiose vietose sukūrę vaikui tinkamą erdvę, todėl turi būti nustatyta vienodos trukmės bendravimo su vaiku tvarka. Apelianto teigimu, teismas priėmė nutartį, kuria ne tik visiškai apriboja iki 2 parų per mėnesį vaiko bendravimą su tėvu, turinčiu vaiko priežiūros atostogas ir galinčiu vaiku pasirūpinti, bet ir nubaudė ieškovą pačia griežčiausia bausme ne mažiau kaip 2 metų perspektyvoje. Jo teigimu, ieškovas, pasiimdamas vaiką parai ir grąžindamas jį kitą parą atsakovei – per du kartus, suvažinėdamas Vilnius-Klaipėda-Vilnius-Klaipėda, patirtų analogiškai visiškai tas pačias išlaidas kurui, kaip ir bendraudamas po 7 dienas. Nurodo, jog tam, kad vaiką atvežti iš Vilniaus į Klaipėdą 11 val., su vaiku reikėtų jau išvykti iš Vilniaus apie 8 val. Apelianto nuomone, ieškovas geranoriškai savo vaiko išlaikymui kas mėnesį perveda po 200 Eur, todėl objektyviai pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones teismui nebuvo / nėra.
15. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
Dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
17. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta (dabar faktiškai esanti) nepilnamečio vaiko (kūdikio) laikina gyvenamoji vieta su mama.
18. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
20. Pirmiausia, nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis tik ieškovės nuomone, tačiau šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo paskyrė du teismo posėdžius žodinio proceso tvarka, taigi sudarė galimybę tiek apeliantui, tiek atsakovei, tiek Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriui pateikti argumentus dėl šalių prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Kaip matyti nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas įvertino byloje pateiktus duomenis, veikė aktyviai, nustatė, jog faktinė vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas prideda, kad šalių santykiai yra konfliktiški, to neslepia ir apeliantas. Dera pažymėti ir tai, kad apeliantas ieškovei, vaikui gyvenant su ja, pretenzijų dėl netinkamo elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu nėra pateikęs, išvadą teikianti institucija duomenų, kad ieškovė veiktų priešingai vaiko interesams, neturi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo vertino atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, į jo amžių, emocinį ryšį su mama.
22. Priešingai, negu teigia apeliantas, vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas atsakovei su vaiku išvykstant gyventi į Klaipėdą, kur jai užtikrinama emocinė (Klaipėdoje gyvena jos sesuo sesuo), iš dalies materialinė (Klaipėdos rajone gyvena atsakovės tėvai) pagalba yra iš dalies užtikrinantis nepilnamečio vaiko poreikius, nes, kaip minėta, tarp šalių yra įtempti santykiai, šalys neranda kompromisų.
23. Apibendrinant spręstina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mama rūpinasi dukra, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi ir vystytis, į tą pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta šiuo metu turi būti nustatyta su motina siekiant užtikrinti vaiko interesus ir situacijos stabilumą, siekiant jog būtų užtikrinta nusistovėjusi tam tikra dienotvarkė, įprastinė aplinka.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku
25. Nors CK 3.65 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
26. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą pažymi tai, kad apelianto siūlomas laikinas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo modelis iš esmės yra galimas. Kasacinio teismo išaiškinta jog kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
27. Aktualu ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, nagrinėdamas bendravimo tvarkos modelį, kai vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, išaiškino, kad toks tokia tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, tačiau pažymėjo, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
28. Akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, svarstydamas bendravimo tvarkos modelį, kai vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio (šiuo atveju nuo penktadienio iki penktadienio), išaiškino, jog lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, bendravimo kas savaitę forma yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos - tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 58 punktas).
29. Iš kasacinio teismo praktikos akivaizdu, jog patvirtinant tokį modelį, kurio prašo apeliantas, t. y. kai vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo penktadienio iki penktadienio, būtinos šios dvi sąlygos, pirma, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, antra, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu apelianto siūlomas laikinas bendravimo tvarkos modelis neatitiks vaiko / kūdikio interesų. Šiuo metu kūdikiui itin reikalingas mamos ir vaiko buvimas kartu. Ryšys tarp vaiko ir motinos – vienas stipriausių gamtoje egzistuojančių ryšių. Įrodymais paremta, kad kūdikiai pažįsta savo mamą iš balso, širdies plakimo, jos kvapo. Taigi, nėra nustatyta pirmoji būtina sąlyga apelianto siūlomam modeliui. Antroji sąlyga vėlgi negali egzistuoti, nes vaikas dar negali išreikšti pozicijos šiuo klausimu.
31. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką sutinka, kad faktinė situacija, kad tėvas gyvena Vilniuje, o vaikas su mama Klaipėdoje, susijusi su tam tikrais sunkumais, nepatogumais. Tačiau jie yra neišvengiami, susiję su kelionėmis ir / arba būsto nuoma Klaipėdoje, siekiant apeliantui bendrauti su vaiku. Dera pažymėti, kad šalys privalo ieškoti kompromisų, rasti išeitis iš susidariusios situacijos, kad pirmiausia užtikrinti vaiko interesus.
32. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, o intensyvesnis bendravimas ilgą laiką su tėvu, nors ir ne kassavaitinis, šiuo metu (ateityje situacija gali ir pasikeisti) neužtikrintų vaiko interesų.
33. Pažymėtina, skundžiama nutartimi ginčo situacija sureguliuojama tik laikinai. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas nustatys labiausiai vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su nustatytos bendravimo tvarkos trūkumais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nustatyta bendravimo tvarka užkerta kelią apeliantui bendrauti ir matytis su vaiku, taip pažeidžiant vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Pažymėtina ir tai, jog šalių, šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, siekti abipusio susitarimo. Be to, šalys gali tarpusavyje nusistatyti ir kitokią bendravimo tvarką, nei nustatyta, svarbu, kad ji atitiktų vaiko interesus, ir dėl sąlygų sutarta su vaiko mama.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokią laikiną apelianto bendravimo su vaiku tvarką, nepažeidė nepilnamečio vaiko interesų, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl šiuo metu bendravimo tvarkos keisti taip, kaip pageidauja atsakovas, nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai nuosekliai išanalizavo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, susijusius su nepilnamečio vaiko bendravimo su juo tvarkos nustatymu, įvertindamas tai, ar tarkos pakeitimas neprieštarauja jo interesams. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino vaiko ir jam artimų asmenų ryšių stabilumą, susiformavusią gyvenimo aplinką.
Dėl laikinojo išlaikymo priteisimo
35. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.
36. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika– yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
37. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto – UAB „Pamatukai“ direktoriaus atskirojo skundo argumentų dėl jo turtinės padėties, įsipareigojimų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas, kaip jis nurodo, teikia po 200 Eur išlaikymą vaikui, tačiau jis nėra pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kadangi laikinojo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, didelę dalį piniginių lėšų teks skirti ne tik vaiko higienos priemonėms, maistui, o komunaliniams mokesčiams, nuomos mokesčiui. Spręstina, kad priteistas 300 Eur laikino išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams bei jo gyvenimo sąlygoms užtikrinti.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.