- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1596-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00353-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė GF bankas, „AS Inbank filialas“, Plungės kredito unija, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama:
1.1. panaikinti 2017 m. birželio 26 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje fiksuotą santuokos įrašą Nr. 100, kuriuo į apskaitą įtraukta 2017 m. birželio 24 d. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje sudaryta santuoka tarp A. D. ir J. D.;
1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – D., atsakovui – D..
1.3. padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovės asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- 0,2108 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, garažą, inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), vertė 100 000 Eur;
- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Eur;
1.4. padalinti santuokoje įgyta turtą ir atsakovo asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 16 000 Eur;
1.5. priteisti atsakovui iš ieškovės 28 910,61 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį nekilnojamąjį turtą ir 1 000 Eur kompensaciją už atitenkantį automobilį „Audi A6“. Kompensacija sumokama per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
1.6. priteisti ieškovei iš atsakovo 2 048,76 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį automobilį „Audi Q5“;
1.7. kreditorinis įsipareigojimas Plungės kredito unijai pagal 2020 m. balandžio 25 d. kredito sutartį lieka solidaria skola, kredito įmokas įsipareigoja mokėti ieškovė;
1.8. kreditorinis įsipareigojimas „AS I. F.“ pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. vartojimo kredito sutartį lieka solidaria skola, įmokas bankui įpareigojamas mokėti atsakovas;
1.9. kreditorinis įsipareigojimas UAB GF bankui pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. vartojimo kredito sutartį lieka solidaria skola, įmokas bankui įpareigojamas mokėti atsakovas;
1.10. kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. vartojimo kredito sutartį lieka solidaria skola, įmokas bankui įpareigojamas mokėti atsakovas;
1.11. jei atsakovas nemoka kreditorinių įsipareigojimų „AS I. F.“, UAB GF bankui ar UAB „SB lizingas“ ir šios įmokos yra sumokamos ar išieškomos iš ieškovės, atsakovas grąžina ieškovei jos sumokėtas įmokas ir papildomai sumoka 5 proc. metines palūkanas;
1.12. nustatyti nepilnametės dukros F. D. gyvenamąją vietą su ieškove;
1.13. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 320 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę;
1.14. priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 1 638,24 Eur, skaičiuojant po 320 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos;
1.15. nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja ieškovės nurodyta ieškinyje bendravimo tvarka;
1.16. įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
1.17. priteisti ieškovei iš atsakovo ½ už turto vertinimą sumokėtų pinigų – 175 Eur;
1.18. priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 24 d. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo sudaryta šalių santuoka. Santuoka 2017 m. birželio 26 d. įtraukta į apskaitą Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr.100). Santuokos metu ieškovei ir atsakovui gimė dukra F. D.. Iškovė iš pirmosios santuokos augina sūnų, kuris šiuo metu yra nepilnametis. Santuokos pradžioje sutuoktiniai gyveno kartu, kūrė ateities planus, padėjo vienas kitam buityje, vaiko priežiūroje. Prieš 2 metus šeimoje prasidėjo nesutarimai, barniai, tapo neįmanoma susikalbėti, rasti kompromisų, pasidalinti dukros auginimu ir auklėjimu. Atsakovo santykis su dukra nėra artimas ir šiltas, jis su dukra bendrauja labai ribotai. Todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš tėvo priteisiant išlaikymą vaikui po 320 Eur kas mėnesį bei 1 638,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismui nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina ieškinyje nurodyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Nutraukiant santuoką, turtas dalintinas atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra ir taip pat su ja gyvena kitas nepilnametis vaikas. Taip pat į tai, kad nekilnojamasis turtas yra tokio išplanavimo, kad juo neįmanoma naudotis dviem šeimoms. Ieškovė mano, kad optimaliausias turto padalijimo būdas būtų jį priteisti ieškovei, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją. Ieškovė sutiko išmokėti 28 910,61 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už nekilnojamąjį turtą ir toliau pati mokėti įmokas bankui pagal kredito sutartį. Nurodė, kad ieškovė kompensaciją išmokėtų per 3 metus. Automobiliai dalintini atsižvelgiant į jų faktinį naudojimą. Ieškovei turi būti išmokėta 2 048,76 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitenkantį automobilį, atsižvelgiant į likusią neišmokėtą kredito dalį. Atsakovui atitenka pareiga grąžinti kreditą pagal tas kredito sutartis, kurių kreditai panaudoti perkant automobilį. Ieškovė išmoka atsakovui 1 000 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį automobilį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė buvo jam neištikima ir paliko šeimą. Prašė palikti jai pavardę „Č.“. Atsakovas sutiko, kad gyvenamasis namas su priklausiniais atitektų ieškovei, jeigu ji sumokėtų 35 000 Eur kompensaciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovei nesutinkant kompensaciją sumokėti per vieną mėnesį, prašė padalinti turtą natūrą kiekvienam priteisiant po ½ turto. Sutiko su ieškovės nurodyta tvarka dėl automobilių padalijimo, tačiau be jokių kompensacijų mokėjimo. Neprieštaravo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau nesutiko jos išlaikymui kas mėnesį mokėti po 320 Eur. Prašė priteisti iš jo dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Taip pat prašė atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, kad šeima gyveno kartu ir jis tuo metu dukrą išlaikė. Sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka.
4. Trečiasis asmuo kreditorė UAB GF bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį sutiko, kad prievolė liktų solidaria.
5. Trečiasis asmuo kreditorius „AS Inbank filialas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir J. D. 2022 m. rugpjūčio 17 d. (Sutartis 1) ir 2022 m. gruodžio 3 d. (Sutartis 2) buvo sudarytos paskolos sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis 2 nėra nurodyta ieškinyje, trečiasis asmuo reikalavo ją įtraukti, nurodant, kaip įsipareigojimai pagal Sutartį 2 bus vykdomi po santuokos nutraukimo.
6. Trečiasis asmuo kreditorė Plungės kredito unija nurodė, kad neprieštarauja, jog šalys nutrauktų santuoką paliekant galioti tas pačias kreditavimo sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino 2017 m. birželio 26 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos įrašą Nr. 100, kuriuo į apskaitą įtraukta 2017 m. birželio 24 d. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje sudaryta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – D., atsakovui paliko pavardę – D.; nustatė nepilnametės F. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 280 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 9 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 970 Eur išlaikymo įsiskolinimo; nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra; padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei asmeninėn nuosavybėn: 0,2108 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, garažą, inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalino santuokoje įgyta turtą ir atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisė automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui iš ieškovės 27 861,85 Eur piniginę kompensaciją, jos sumokėjimą atidedant 1 metų 6 mėnesių terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigojo atsakovą išsikraustyti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažino, kad kreditorinis įsipareigojimas Plungės kredito unijai pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartį Nr. KNT202008-000019, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovei; pripažino, kad kreditorinis įsipareigojimas „AS I. F.“ pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. LKN20817UNP, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui; pripažino, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB GF bankui pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 811 060999-28, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui; pripažino, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C208564298, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui; priteisė ieškovei iš atsakovo 175 Eur už atliktą turto vertinimą; priteisė valstybei iš atsakovo 97,42 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas vertino, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, prasidėję konfliktai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti vieno ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovės neištikimybės. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Nors atsakovas prašė ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę, konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę, juolab, kad šalys turi bendrų vaikų. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – D., atsakovui – D..
10. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos. Teismas sprendė, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama atitiks geriausius nepilnametės interesus.
11. Teismas konstatavo, kad nepilnametės dukros poreikius užtikrina 560 Eur suma per mėnesį. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių privalomai turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas valstybės teikiamų išmokų suma.
12. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė nuo 2024 m. vasario 6 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamas sudaro 560 Eur bedarbio pašalpa, 190 Eur vaiko pinigai bei gaunamas 200 Eur išlaikymas sūnui iš pirmosios santuokos. Atsakovas dirbo UAB „Plungės paštas“, 2023 metais kas mėnesį jo darbo užmokestis siekė apie 1 400 Eur. Šiuo metu atsakovas dirba ŽŪKB „Pieno gėlė“, 2024 m. vasario ir kovo mėn. jam išmokėtas 1 974,78 Eur darbo užmokestis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris yra dalijamas šioje byloje nutraukiant santuoką. Taip pat, santuokos metu buvo įgytos dvi transporto priemonės, kurios po santuokos nutraukimo padalinamos šalims.
13. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, sprendė, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl iš atsakovo priteisė po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
14. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatė, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Iš šalių paaiškinimų bei ieškovės ir atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad finansus šalys tvarkė atskirai nuo to momento kai nevedė bendro ūkio. Teismas padarė išvadą, kad šalims gyvenant kartu, bet nevedant bendro ūkio, atsakovas tik iš dalies prisidėjo prie dukros išlaikymo mokant komunalinius mokesčius bei už darželį, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris skaičiuojamas dukros išlaikymo poreikių lentelėje mažinant komunalinių mokesčių bei darželio mokesčio suma (560 Eur – 120 Eur – 60 Eur = 380 Eur). Pusę tenkančios išlaikymo sumos atsakovui sudaro 190 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo teismas priteisė 970 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki kreipimosi į teismą dienos – 2024 m. vasario 9 d. (190 Eur x 5 mėn. = 950 Eur; 190 Eur : 29 d. x 9 d. = 59 Eur; 950 Eur + 59 Eur – 39 Eur (kuriuos atsakovas skyrė vaiko išlaikymui) = 970 Eur).
15. Teismas, nustatęs, kad atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka, šią ieškinio dalį tenkino ir bendravimo tvarką nustatė pagal ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką.
16. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, garažą, inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės į bylą pateikto UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto ataskaitos teismas nustatė, kad šeimos vertinamo turto rinkos vertė yra 100 000 Eur. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų dėl kitokios ginčo turto vertės.
17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kad name nėra atskirų įėjimų, atskirų bendrojo pobūdžio erdvių, atskirų virtuvių ir sanitarinių mazgų, vertino, kad nagrinėjamu atveju susiklostė aplinkybės, sudarančios pagrindą turtą tarp šalių padalyti ne natūra per pusę, o nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, atitinkamai atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį. Nors ieškovė šiuo metu nurodė, kad niekur nedirba, jos pajamas sudaro jai mokama nedarbo draudimo išmoka, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai padės tėvai, kurie turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė bus pajėgi sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 100 000 Eur. Šalys neginčija, kad skolos likutis Plungės kredito unijai už būstą yra 42 178,77 Eur. Todėl likusi suma yra 57 821,23 Eur. Šiuo atveju ½ dalį nekilnojamojo turto teismas priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė 28 910,61 Eur kompensaciją. Teismas įpareigojo atsakovą išsikraustyti iš namų per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
18. Teismas ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisė automobilį „Audi A6“, išmokant atsakovui 1 000 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisė automobilį „Audi Q5“, kurio vertė 16 000 Eur (kreditų likutis kredito įstaigoms 11 902,47 Eur), įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 2 048,76 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas automobilių verčių neginčijo, taip pat, neginčijo ir ieškovės nurodytos likusios išmokėti kredito dalies už automobilį „Audi Q5“.
19. Teismas, spręsdamas dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, nustatė, kad šalys turi kreditorius: Plungės kredito uniją, UAB „SB lizingas“, UAB GF bankas, AS Inbank filialas. Ginčo dėl prievolių pobūdžio tarp šalių nėra, kreditoriai prieštaravimų taip pat nepareiškė, prievolės pobūdis visiems kreditoriams lieka solidarus. Teismas nustatė, kad tarp šalių prievolė atsiskaityti pagal įsipareigojimus Plungės kredito unijai tenka ieškovei; pagal „AS I. F.“ – atsakovui; UAB GF bankui – atsakovui; UAB „SB lizingas“ – atsakovui. Nors kreditorius „AS Inbank filialas“ atsiliepime nurodė, kad šalys neįtraukė antrosios kredito sutarties, tačiau šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad antrasis kreditas yra sumokėtas bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
20. Ieškovė prašė nustatyti, kad jei atsakovas nemoka kreditorinių įsipareigojimų „AS I. F.“, UAB GF bankui ar UAB „SB lizingas“ ir šios įmokos yra sumokamos ar išieškomos ir ieškovės, atsakovas grąžina ieškovei jos sumokėtas įmokas ir papildomai sumoka 5 proc. metinių palūkanų. Teismas, nustatęs, kad situacija, jog atsakovas nesumokėjo įmokų kreditoriams dar neįvyko, šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas, atlikęs šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 27 861,85 Eur kompensaciją už atitenkančią didesnę turto dalį.
22. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, t. y. atsakovui priteistos kompensacijos mokėjimo atidėjimo 3 metams, nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos mėnesio pajamas sudaro 560 Eur bedarbio pašalpa, 190 Eur vaiko pinigai bei gaunamas 200 Eur išlaikymas sūnui iš pirmosios santuokos. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kompensaciją jai padėtų išmokėti tėvai, nes tėtis dirba užsienyje, be to, tėvai turi žemės sklypą, kurį ketina parduoti ir padėti dukrai. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra pajėgi iš karto sumokėti priteistą kompensaciją, tačiau yra pagrindas jos mokėjimą atidėti. Teismas sutiko su atsakovo atstovo nurodytais argumentais, kad prašomas nustatyti kompensacijos mokėjimo terminas yra labai ilgas, pažeidžiantis atsakovo lūkesčius, todėl teismas šį terminą sumažino per pusę, suteikiant ieškovei vienerių su puse terminą kompensacijos sumokėjimui.
23. Teismas laikė, kad abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, abi šalys siekė nutraukti santuoką, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra vienodos. Be to, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl šalių išlaidų neskirstė ir kiekvieną šalį paliko prie savo išlaidų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį už turto vertinimą sumokėtų pinigų, t. y. 175 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka padengti ir ieškovei sumokėti pusę turto vertinimo išlaidų, tačiau šių išlaidų nesumokėjo. Todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 175 Eur už atliktą turto vertinimą. Bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), nuo kurių ieškovė yra atleista, teismas sprendė išieškoti į valstybės biudžetą iš atsakovo. Nurodė, kad žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 75,60 Eur, o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 21,82 Eur, kurį priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Plungės aplinkos teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą: panaikinus 2017 m. birželio 26 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje fiksuotą santuokos įrašą Nr. 100, kuriuo į apskaitą įtraukta 2017 m. birželio 24 d. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje sudaryta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo, pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – Č., atsakovui – D.; išlaikymą dukrai priteisti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti; sprendinio dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pakeisti ir nustatyti, kad ieškovė 27 861,85 Eur kompensaciją atsakovui sumoka per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad atsakovas iš namų esančių (duomenys neskelbtini), privalo išsikraustyti per vieną mėnesį nuo piniginės kompensacijos gavimo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur atstovavimo išlaidos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
24.1. Nepagrįstai teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ši sprendimo dalis turi būti pakeista – ieškovė turi būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, nes buvo nelojali atsakovui ir neištikima. Tuo pagrindu ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė – Č.
24.2. Teismo išvada, kad 3 metų dukros išlaikymui reikalinga 560 Eur kas mėnesį neatitinka tikrovės, o atskiri išlaikymo išlaidų punktai yra išgalvoti. Sprendime nurodoma, kad nereikia įrodinėti, kad vaikui reikalingas pilnavertis maitinimas, apranga, avalynė, higienos priemonės, tačiau teismas nepasisakė dėl šių išlaidų dydžio, kuris aktualus. Atsakovo nuomone, maksimali suma vaiko maistui namuose galėtų sudaryti 100 Eur. Atsakovas pažymi, kad jis pirkdavo produktus, gamino maistą, todėl šios išlaidos jam gerai žinomos. Be to, vaikas darželyje yra maitinamas 3 kartus per dieną. Atsakovui nežinoma kokie komunaliniai mokesčiai sudaro 150 Eur dukters dalį. Atsakovui žinoma, kad žiemos metu komunalinių išlaidų dalis dukrai sudarytų apie 60 Eur. Taip pat nepagrįsta 100 Eur suma mėnesiui dukros avalynei ir rūbams, kas sudarytų 1 200 Eur per metus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad odontologams išlaidžia po 20 Eur kas mėnesį. Be to, neaišku kokios išlaidos sudaro po 10 Eur per mėnesį už dukros paruošimą darželiui. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas nevertino, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką dukra su atsakovu bus nuo 4 iki 6 dienų per mėnesį. Tuomet atsakovas turės pilnai ją išlaikyti, įskaitant maitinimą, taip pat ir atostogų metu. Atsakovo nuomone, dukrai turi būti priteistina 200 Eur išlaikymo suma kas mėnesį.
24.3. Nepagrįsta teismo išvada dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovo teigimu, jis įsiskolinimo neturi. Pažymi, kad atsakovas kartu su ieškove ir dukra gyveno iki 2024 m. vasario 23 d. Tuo metu kartu mokėjo mokesčius, mitino dukrą, pirko reikalingus daiktus. Jeigu ieškovė jos nurodomu laikotarpiu turėjo kažkokių papildomų išlaidų, ji turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Išėjusi gyventi atskirai, ieškovė atsisakė mokėti už elektrą, vandenį, šilumą, internetą, telefono paslaugas. Todėl 970 Eur sumos, kaip išlaikymo įsiskolinimo, priteisimas yra nepagrįstas ir šis reikalavimas turi būti atmestas.
24.4. Teismas nepagrįstai neatidalino turto natūra, o priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją, palikdamas nekilnojamąjį turtą ieškovei bei atidėjo kompensacijos mokėjimą 1,5 metams laiko. Teismas neįvertino, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, taip pat lėšų jo įsigijimui. Teismas, nustatęs, kad ieškovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro bedarbio pašalpa ir vaikų išlaikymui skirti pinigai, remdamasis ieškovės teiginiais be jokių įrodymų padarė išvadą, kad ieškovei padės jos tėvai, nes ieškovės tėvas dirba užsienyje, turi žemės sklypą, kurį ketina parduoti ir padėti dukrai. Apie tėvų turimą nuosavybę teismui nepateikti jokie nuosavybės dokumentai. Ieškovė tėvai neapklausti liudytojais šioje byloje. Jų realūs ketinimai yra neaiškūs. Be to, jie turi ir kitų vaikų. Viso proceso metu jie galėjo siūlyti atsakovui žemės sklypą ar jo dalį perduoti už kompensaciją, kurią turi išmokėti ieškovė. Tačiau tokių pasiūlymų atsakovas nesulaukė.
24.5. Teismas niekaip neužtikrino atsakovo interesų apsaugos, kad ieškovė neparduotų žemės sklypo ir pastatų, kol neatsiskaitys su atsakovu ar kitokio pobūdžio draudimų, kurie užtikrintų atsakovo interesus. Praėjus sprendimo vykdymo terminui, gali paaiškėti, kad ieškovė žemės sklypą ir pastatus pardavė, o sumokėti kompensaciją atsakovui pinigų neturi. Todėl kompensacija turėtų būti išmokėta per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „AS Inbank filialas“ nurodo, kad prieštaravimų dėl apeliacinio skundo neturi, kadangi apeliaciniu skundu neskundžiama sprendimo dalis, susijusi su kredito sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, atsakomybės klausimu.
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
26.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos, pradėjo bendrauti su kitu vyru, todėl pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. Pažymi, kad atsakovas nebuvo pateikęs priešieškinio, kuriuo būtų prašęs nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nepateikė į bylą jokių įrodymų apie ieškovės neištikimybės faktą, o savo teiginius apeliaciniame skunde grindžia tik prielaidomis. Nuo 2023 metų rugsėjo mėn. šalys pradėjo atskirą gyvenimą – neplanavo bendros ateities, buities, kiekvienas atskirai gaminosi valgyti, mokesčius mokėjo per pusę. Nutrūkus šeimyniniam gyvenimui, atsakovui neturėjo rūpėti kaip gyvena ieškovė, todėl jis negali teigti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
26.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo. Teismo priteista 280 Eur išlaikymo kas mėnesį suma net nesiekia ½ minimalios algos, todėl ieškovė neprivalėjo teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimali mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovas, įrodinėjantis mažesnių išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, privalėjo juos pagrįsti, tačiau to nepadarė.
26.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie vaiko maitinimui per mėnesį pakankamą 100 Eur sumą, nes vaikas ne kasdien lanko darželį. Būna, kad vaikas serga po savaitę ar kelias, todėl neįmanoma vaiko pamaitinti už 3 Eur per dieną. Be to, po darželio vaikas taip pat valgo namuose. Nepagrįstai atsakovas ginčija vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad komunaliniai mokesčiai namui kas mėnesį kainuoja iki 600 Eur. Todėl vaikui tenkanti komunalinio mokesčio suma yra didelė. Atsakovas nepagrįstai ginčija išlaidas vaiko paruošimui darželiui, kurias sudaro išlaidos prieš naujus mokslo metus, kai reikia supirkti rūbus, avalynę, priemones, kad vaiko interesai darželiui būtų užtikrinti.
26.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nors atsakovas nurodė, kad kartu su dukra gyveno iki 2024 m. vasario 23 d. ir kartu ją išlaikė, tačiau šalys bendro gyvenimo neveda nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas nuo to laiko nieko dukrai nebuvo nupirkęs – ne tik maisto, bet ir higienos priemonių, rūbų, avalynės, nedavė pinigų kasdieniams dukros nuvežimams į darželį. Sutuoktiniai per pusę dalindavosi komunalinių mokesčių ir paskolos mokėjimo įmokas – ieškovė kas mėnesį atsakovui pervesdavo jo nurodomas pinigų sumas, tačiau jokio atsakomojo ryšio dėl dukros išlaikymo nebuvo, nes atsakovas atsisakydavo išlaikymui pinigus skirti. 2024 metų sausio mėn. ieškovei prašant duoti nors kažkiek pinigų vaiko išlaikymui, atsakovas buvo kategoriškas ir jokių pinigų nedavė.
26.5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo atidėti pakeisti ir nustatyti, kad ieškovė 27 861,85 Eur kompensaciją išmokėtų per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad atsakovas iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), privalo išsikraustyti per vieną mėnesį nuo piniginės kompensacijos gavimo. Tačiau ne atsakovas, o ieškovė su dviem vaikais buvo priversta išsikraustyti ir ieškoti kitos gyvenamosios vietos. Tiek naujos gyvenamosios vietos paieška, tiek darbo netekimas, apsunkino ieškovės finansinę padėtį. Ieškovė nori grįžti gyventi su vaikais į savo namus, tačiau to negali padaryti dėl to, kad juose gyvena atsakovas, kuris elgiasi konfliktiškai ir kelia nerimą vaikams. Be to, gyvenamasis namas yra priteistas ieškovei, atsakovas šios sprendimo dalies neginčijo. Todėl ieškovė turi pagrįstus lūkesčius kuo greičiau grįžti į savo namus. Ieškovė su dviem vaikais sugebėjo rasti kur gyventi kol vyksta teismų procesai, todėl ir atsakovas, būdamas vienas, gali rasti sau naują gyvenamąją vietą. Ieškovei teismo priteistos kompensacijos sumos surinkimas gali užtrukti, nes kol kas ji pati tokių pinigų neturi, juos turės tik tada, kai jos tėvai parduos turimą nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas pagrįstai atidėjo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti santuokos įrašą, kuriuo į apskaitą įtraukta Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje sudaryta santuoka, palikti ieškovei santuokinę pavardę, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.
29. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.
30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę, sumažinti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymo dydį nuo 280 Eur sumos iki 200 Eur sumos per mėnesį, atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, pakeisti sprendimo dalį dėl vykdymo atidėjimo ir nustatyti, kad ieškovė priteistą kompensaciją sumoka atsakovui per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad atsakovas iš namų privalo išsikraustyti per vieną mėnesį nuo piniginės kompensacijos gavimo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo sąlygų, ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir įsiskolinimo priteisimo, sprendimo vykdymo termino atidėjimo, atsakovo įpareigojimo išsikelti iš namų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo sąlygų
32. Pirmosios instancijos teismas nusprendė šalių santuokos įrašą, kuriuo į apskaitą įtraukta bažnyčioje sudaryta santuoka, panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad ieškovė buvo neištikima ir nelojali jam, kaip sutuoktiniui.
33. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra suformuota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
34. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovė buvo neištikima (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kad tik ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės.
36. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuokos iširimą galėjo lemti abiejų sutuoktinių pareigų nevykdymas (neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas ir kt.), dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo
37. Ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei turi būti palikta ikisantuokinė pavardė – Č..
38. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
39. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Be to, šalys turi bendrą nepilnametį vaiką. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavimo, kad pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą ir ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę nėra.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo
40. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad šalių nepilnametei dukrai, kuri yra 3 metų amžiaus, reikalingas 560 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį. Nurodo, kad niekada nebuvo taip, kad dukros maitinimui išleistų po 150 Eur kas mėnesį, maksimali suma galėtų būti 100 Eur. Atsakovo nuomone, taip pat yra nurodytos per didelės išlaidos už komunalines paslaugas. Šių išlaidų dalis galėtų sudaryti 60 Eur. Atsakovo teigia, kad jam nėra žinoma, kokius rūbus ir avalynę ieškovę perka dukrai už 100 Eur per mėnesį, taip pat nėra žinoma, kad ieškovė išleistų dukrai 20 Eur per mėnesį odontologo paslaugoms. Nesupranta, kas sudaro 10 Eur už pasiruošimą darželiui. Atsakovas sutinka mokėti dukros išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį.
41. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
42. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
43. Teisėjų kolegija iš atsakovo nurodytų argumentų sprendžia, kad, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo po 280 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, netinkamai įvertino vaiko poreikių dydį.
44. Kaip minėta anksčiau, CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo priteisimo, be kita ko, turi įvertinti ir tai, koks išlaikymo dydis yra reikalingas vaiko poreikiams patenkinti.
45. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 650 Eur suma, kurią sudaro: 150 Eur komunaliniai mokesčiai, 60 Eur mokestis už darželį, 200 Eur maistas namuose, 100 Eur rūbai ir avalynė, 15 Eur higienos priemonės ir skalbimo priemonės, 20 Eur sveikata ir odontologo paslaugos, 10 Eur pasiruošimas darželiui, 10 Eur laisvalaikis, ekskursijos, 20 Eur išlaidos daiktams, kurių reikia ne kasdien, bet jiems reikia taupyti (dviratis, automobilio kėdutė, patalynė ir kt.), 30 Eur kuro išlaidos, 20 Eur nenumatytos išlaidos.
47. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas, sumažino ieškovės nurodytą išlaidų dydį maitinimui nuo 200 Eur iki 150 Eur sumos, įvertindamas tai, kad vaikas lanko darželį. Taip pat sumažino išlaidas komunaliniams mokesčiams nuo 150 Eur sumos iki 120 Eur sumos. Kitas ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepilnametės dukros poreikius patenkinanti suma yra 560 Eur.
48. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pažymint tai, kad šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
49. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo ir šiuo metu yra 708,40 Eur (atskaičius mokesčius) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Todėl vaiko išlaikymui skirtina 708 Eur suma 2024 m. buvo ir šiuo metu yra neįrodinėtina. Kaip minėta anksčiau, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 320 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinanti suma yra 650 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti suma yra 560 Eur, kurią turi mokėti lygiomis dalimis abu tėvai. Taigi, teik ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma (320 Eur kas mėnesį), tiek pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo išlaikymo suma (280 Eur kas mėnesį), nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu tokio amžiaus nepilnamečiam vaikui išlaikyti.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, būtent atsakovas, teigdamas, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakanka dar mažesnės nei pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos, kuri ir taip yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos, privalėjo (privalo) pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
51. Šiuo atveju atsakovas, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl vaiko poreikių dydžio nustatymo, tačiau jokių įrodymų nepateikė, apeliaciniame skunde apsiribojo ieškovės nurodytų išlaidų skaičiuotės ir pirmosios instancijos teismo įvertintų vaiko poreikių dydžio kritika. Pavyzdžiui, atsakovas nurodo, kad šalių nepilnametės dukros komunalinių išlaidų dydžio suma galėtų būti tik 60 Eur. Tačiau visiškai nenurodė, kuo vadovaujantis grindžia tokio dydžio išlaidų už komunalinius mokesčius paskaičiavimą. Be to, ieškovas nurodo, kad jam nežinoma, jog ieškovė išleidžia odontologams kas mėnesį po 20 Eur. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš pateiktos ieškovės vaiko poreikių skaičiuotės matyti, kad ieškovė į minėtą sumą įtraukia ne tik išlaidas odontologui, bet ir išlaidas kitoms sveikatos paslaugoms ir kt.
52. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams patenkinti užtenka mažesnės, nei pirmosios instancijos teismo nustatytos ir iš atsakovo priteistos, sumos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
53. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis gyveno kartu su ieškove ir jų dukra iki 2024 m. vasario 23 d., kartu išlaikė dukrą, mokėjo mokesčius, ją maitino, pirko reikalingus daiktus. Mano, kad 970 Eur sumos kaip išlaikymo įsiskolinimo priteisimas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
54. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
55. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas jis vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nevedė nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su ieškove ir dukra gyveno iki 2024 m. vasario mėn. ir iki to momento jis kartu su ieškove išlaikė durą, mokėjo mokesčius, ją maitino, pirko reikalingus daiktus.
57. Pažymėtina, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik interesu turėti tinkamą gyvenamąją patalpą, dėl ko abu tėvai (o ne tik tas iš tėvų, su kuriuo kartu gyvena nepilnamečiai vaikai) privalo užtikrinti ir visus kitus jų būtinuosius poreikius (maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai, ugdymui, laisvalaikiui ir t.t.).
58. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo perkant jai maistą, rūbus, tenkinant kitus poreikius. Byloje yra tik įrodymai, patvirtinantys, kad šalys kartu mokėjo komunalinius mokesčius, mokesčius už vaiko darželį. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymo prievolę, laikotarpiu už kurį ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, vykdė tik dalinai – apmokėdamas komunalinius mokesčius ir mokesčius už darželį. Akivaizdu, kad toks dalinis atsakovo prisidėjimas prie nepilnametės dukros išlaikymo nebuvo pakankamas ir didžiausia būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo našta teko išimtinai ieškovei. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 970 Eur išlaikymo įsiskolinimą, sumažindamas ieškovės prašomą įsiskolinimo sumą atsakovo sumokėtų komunalinių mokesčių ir mokesčio už darželį suma.
Dėl termino išsikelti iš namų
59. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad jis iš namų privalo išsikraustyti per vieną mėnesį nuo piniginės kompensacijos gavimo.
60. Pirmosios instancijos teismas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei, o atsakovą įpareigojo išsikraustyti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
61. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą, neginčijo. Taip pat neginčijo priteistos kompensacijos dydžio. Atsakovas nesutiko tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atidėtas ieškovei jam piniginės kompensacijos išmokėjimas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nekilnojamasis turtas sprendimu priteistas ieškovei, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovą įpareigojo išsikelti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjo dienos, išsikėlimo momento nesusiejant su piniginės kompensacijos išmokėjimo terminu.
Dėl sprendimo įvykdymo termino atidėjimo
63. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidėjo ieškovei jam mokėtiną kompensaciją 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad ieškovės galimybės įvykdyti tokį sprendimą yra abejotinos, sprendimo įvykdymo atidėjimas ieškovės materialinės padėties nepagerins, o, esant pagalbai iš šalies, kurią ieškovė tariamai turi, kompensacija turi būti išmokėta per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
64. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad didesnę turto dalį gavęs sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Taip, priteisiant iš vieno sutuoktinio kompensaciją už jam tekusią didesnę bendro turto dalį, užtikrinama, kad abiem sutuoktiniams tekusių bendro turto dalių vertės būtų lygios ir nė vieno iš jų interesai nebūtų pažeisti.
65. Pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, tačiau nustatyta ir galimybė atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą – aptariamoje normoje nurodyta, kad, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Ši norma – tai specialioji norma, taikoma būtent tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis priteisti iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių, kadangi, pirma, galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, antra, įstatyme yra nustatytas maksimalus 2 metų terminas, kurio teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, negali viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).
66. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje kyla poreikis išspręsti klausimą dėl kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tekusią didesnę turto dalį sumokėjimo termino atidėjimo, turi būti taikoma ne bendroji CPK 284 straipsnyje išdėstyta nuostata, o būtent specialioji CK 3.117 straipsnio 3 dalies norma. Atitinkamai tai reiškia, kad tokioje situacijoje sprendžiant dėl galimybės atidėti terminą kompensacijai sumokėti turi būti paisoma šioje normoje nurodytų sąlygų dėl termino atidėjimo trukmės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).
67. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atidėti terminą kompensacijai už sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį sumokėti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra siejama su reikalavimu pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas, gavęs šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą, turi įvertinti, ar tokį prašymą pareiškusi šalis įvykdė minėtą reikalavimą ir pateikė prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos išmokėjimo termino atidėjimo prašančiai šaliai nepateikus adekvataus prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimo, teismas turėtų išaiškinti jai pareigą jį pateikti ir šios pareigos neįvykdymo teisines pasekmes, taip pat suteikti šaliai galimybę per protingą terminą įvykdyti šį reikalavimą. Tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą įvykdo įstatyme nustatytą reikalavimą ir pateikia adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas turėtų toliau spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą ir kokiam terminui, neviršijančiam 2 metų, jis gali būti atidėtas. Savo ruožtu aplinkybė, kad šalis atsisako pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą ar per teismo nustatytą terminą jo nepateikia, sudaro teismui pagrindą atmesti šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą.
68. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padalijęs ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių turtą, nustatė, kad ieškovei faktiškai teko didesnė bendro turto dalis, todėl priteisė atsakovui iš ieškovės 27 861,85 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos sumokėjimo terminą 1 metams 6 mėnesiams, tačiau pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš ieškovės pateikti šios prievolės įvykdymo užtikrinimo, neišaiškino ieškovei šios pareigos neįvykdymo teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis atidėjo ieškovei kompensacijos sumokėjo terminą 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šalių santuokos nutraukimo byloje dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, vadovavosi ne specialia šiuos teisinius santykius reglamentuojančia nuostata, bet taikė bendrą CPK 284 straipsnio 1 dalies normą, reglamentuojančią sprendimo vykdymo atidėjimą. Taigi, spręsdamas klausimą dėl priteistos kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalį ir CPK 284 straipsnio 1 dalį ir pažeidė CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutuoktinių teisių ir pareigų pusiausvyrą – atidėjęs ieškovės prievolės atsakovui įvykdymą sudarė ieškovei sąlygas išvengti pareigos pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą ir kartu apsunkino atsakovo, kaip ieškovės kreditoriaus, teisinę padėtį.
Dėl kitų argumentų
69. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
70. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl santuokos nutraukimo sąlygų, ieškovės pavardės po santuokos palikimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo išsikėlimo iš patalpų termino nustatymo, tinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tekusią didesnę turto dalį sumokėjimo termino atidėjimą, ir nepagrįstai atidėjo ieškovei terminą sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją 1 metų 6 mėnesių terminui ieškovei nepateikus jokios adekvačios šios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės.
71. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išspręsti klausimą pagal byloje pateiktus įrodymus neturi galimybės. Šiuo atveju, siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, yra būtina atlikti šios nutarties 67 punkte aptartus veiksmus, susijusius su prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės pateikimu, ir iš naujo įvertinti, ar yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą, taip pat nustatyti protingą, CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį atidėjimo terminą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama, o klausimas dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
72. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga kiekvieną šalį palikti prie savų išlaidų. Teisėjų kolegija išaiškina, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas atidėti piniginės kompensacijos išmokėjimo terminą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas turės būti išspręstas iš naujo, atsižvelgiant į tai, kaip bus patenkinti ieškovės reikalavimai visa apimtimi.
73. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ½ dalį, t. y. 175 Eur, išlaidas už atliktą turto vertinimą. Be to, valstybei iš atsakovo priteisė 97,42 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas palikti sprendimo dalį dėl 175 Eur išlaidų už atliktą turto vertinimą priteisimo, kadangi atsakovas apeliaciniame skunde neginčijo aplinkybės dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas palikti sprendimo dalį dėl valstybei iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio, kadangi žyminis mokestis buvo priteistas už ieškovės pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisimo. Ši sprendimo dalis, kaip minėta anksčiau, buvo palikta nepakeista.
74. Apeliantas prašo priteisti jos turėtas apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidas. Kadangi dalis bylos perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas 1 metų ir 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokėti atsakovui 27 861,85 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitinkančią didesnę bendro turto dalį, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui.
Kitą Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.