Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P. (nuotoliniu būdu), atsakovei D. V., jos atstovei advokatei G. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo, faktinių nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 174 Eur skolą, 104,36 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) nutraukti faktinius nuomos santykius tarp ieškovės ir atsakovės dėl buto adresu (duomenys neskelbtini);

3) iškeldinti atsakovę iš buto adresu (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

II. Atsakovės pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11). Ieškovei 1995 m. kovo 16 d. kai kurių valstybės nekilnojamo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo akto–važtaraščio pagrindu buvo perduotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158–160). Šiuo adresu atsakovė nuo 1978 m. gegužės 18 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 12). Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį atsakovei (1 t., b. l. 13). Savivaldybės būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) aktu atsakovei buvo nustatytas 43,19 Eur būsto nuomos mokestis (1 t., b. l. 24). Atsakovė 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo informuota apie patalpų adresu (duomenys neskelbtini) atlaisvinimą (2 t., b. l. 34).

8. Atsakovė išsituokusi, turi pilnametę dukrą (1 t., b. l. 42; 2 t., b. l. 31). Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovė gauna senatvės pensiją (1 t., b. l. 40, 92–93; 2 t., b. l. 78–79). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis atsakovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 95).

9. Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“ sudarė nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, pagal kurią atsakovės skola už buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio sudaro 2 851,16 Eur (1 t., b. l. 20–23). Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“ sudarė nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, pagal kurią atsakovės skola už buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio sudaro 4 830,95 Eur (2 t., b. l. 26–29). Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno miesto paslaugų centras“ sudarė nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, pagal kurią atsakovės skola už buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio sudaro 5 841,59 Eur (2 t., b. l. 52–53, 67–68). Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno miesto paslaugų centras“ sudarė skolos pažymą, pagal kurią atsakovės skola už buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 6 278,36 Eur (6 174 Eur skola ir 104,36 Eur delspinigiai) (2 t., b. l. 69).

10. Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“ 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu įspėjo atsakovę dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo (1 t., b. l. 14). Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“ 2016 m. rugsėjo 7 d. priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę dėl įsiskolinimo už buto nuomą (1 t., b. l. 15). Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“ 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. kovo 29 d. surašė gyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros aktus (1 t., b. l. 16–19).

11. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16387-773/2014 ieškovei iš atsakovės priteista 1 801,68 Lt (521,80 Eur) skola už būsto nuomą (1 t., b. l. 29–32). Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-650-436/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 33–38). Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-949-475/2016 ieškovei iš atsakovės priteista 739,19 Eur skola už būsto nuomą (1 t., b. l. 25–28).

12. Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus gyvenamųjų patalpų patikrinimo 2022 m. spalio 28 d. akte nurodyta, kad 2022 m. spalio 21 d. ir 2022 m. spalio 24 d. nuvykus apžiūrėti buto niekas durų neatidarė, buvo palikti pranešimai, tačiau atsakovė su planinę buto apžiūrą vykdančiais specialistais nesusiekė (2 t., b. l. 25).

Dėl skolos priteisimo

13. Byloje kilo ginčas dėl skolos už buto nuomą priteisimo.

14. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 174 Eur nesumokėtą buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad atsakovė nuo tada, kai buvo pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis nė karto nėra jo mokėjusi. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ji nėra sudariusi nuomos sutarties su ieškove, todėl nuomos mokestis jai skaičiuojamas nepagrįstai ir jo nemoka. Be to, atsakovės pajamos yra per mažos mokėti ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį.

15. Byloje ieškovė reikalavimą priteisti skolą kildina iš faktiškai susiklosčiusių nuomos teisinių santykių. Ieškovės teigimu, Kauno miesto valdybos 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės vardu buvo nuspręsta pakeisti nuomos sutartį, ji ginčo bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą bei joje gyvena, todėl laikoma buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomininke ir privalo mokėti nuomos mokestį. Atsakovė faktiškai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius neigia. Atsakovės įsitikinimu, ginčo butas priklauso jai.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-943/2023).

18. Teismas pažymi, kad sprendžiant skolos priteisimo ieškovei iš atsakovės klausimą bei atsakovei teigiant, jog ginčo butas priklauso jai ir nuomos mokestis atsakovei skaičiuojamas neteisėtai, prejudicinę reikšmę turi civilinėse bylose Nr. e2-11835-1160/2022, Nr. e2A-573-601/2023, Nr. 2-16387-773/2014 ir Nr. 2A-650-436/2015 nustatytos aplinkybės:

18.1. Ginčas civilinėje byloje Nr. e2-11835-1160/2022 kilo dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) registravimo veiksmų tariamai per vėlai atlikus turto teisinę registraciją, D. V. siekė, jog jai būtų nustatyta uzufrukto teisė į minėtą butą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11835-1160/2022 konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės 2000 m. kovo 27 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), kuris 1995 m. kovo 16 d. priėmimo–perdavimo aktu–važtaraščiu perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, nuosavybės teisės registracija yra teisėta, argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė pažeidė patalpų nuosavybės teisės įregistravimo terminą nepagrįsti. Teismas, pasisakydamas dėl uzufrukto nustatymo, padarė išvadą, kad įstatymas nenumato teisinės galimybės nustatyti uzufruktą D. V. nurodytomis sąlygomis, aplinkybėmis ir ieškinį atmetė.

18.2. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-573-601/2023 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11835-1160/2022 paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad buto adresu (duomenys neskelbtini) neįregistravimas iki 1998 m. sausio 1 d., nėra pagrindas buto perdavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes nuosavybės teisė atsiradimo pagrindas neišnyksta, tai yra 1995 m. kovo 16 d. priėmimo–perdavimo aktas–važtaraštis netampa negaliojančiu. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog D. V. iki 1984 ir po 1984 metų buvo buto nuomininkė, šio buto nuomos santykiai nebuvo nutraukti, o tai, kad ilgą laiką nebuvo reikalaujama iš jos nuomos mokesčio, nesudaro pagrindo egzistavusius nuomos santykius pripažinti nutrūkusiais ir atsiradus susitarimui tarp šalių dėl uzufrukto nustatymo D. V. naudai.

18.3. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16387-773/2014, kurioje buvo sprendžiamas nuomos mokesčio skolos iš atsakovės D. V. priteisimo ieškovės Kauno miesto savivaldybės naudai klausimas, konstatavo, kad ta aplinkybė, jog butas adresu (duomenys neskelbtini) privatizuotas nebuvo ir nuo 2000 m. kovo 27 d. nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, atsakovė D. V. bute gyvena, jame yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, tačiau atsisako sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, kurių pagrindu atsakovė naudojasi ieškovei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis.

18.4. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-650-436/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16387-773/2014 paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė ginčo gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, pagrįsti žodine sutartimi.

19. Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatavus, jog Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduoto buto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės registracija yra teisėta, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti atsakovei nuomos mokestį už butą adresu (duomenys neskelbtini).

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius) (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

22. Nustatyta, kad atsakovė bute adresu (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1978 m. gegužės 18 d. ir gyvena jame iki šiol. Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį atsakovės vardu. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nuo tada, kai atsakovei pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis, ji piktybiškai jo nemoka. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė skolos nepripažino, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nuomos mokestis jai skaičiuojamas neteisėtai, skola nepagrįsta, tačiau nustačius, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, kurių pagrindu atsakovė naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, atsakovei tenka pareiga mokėti nuomos mokestį.

23. Nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 redakcija). Iš pateiktų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno miesto paslaugų centras“ nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinių, skolos pažymos (1 t., b. l. 20–23; 2 t., b. l. 26–29, 52–53, 67–69) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. skola už buto nuomą sudaro 6 174 Eur. Pažymima, kad apie įsiskolinimą už buto nuomą atsakovė buvo informuota 2016 m. rugsėjo 6 d. priminimu dėl įsiskolinimo už butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė jį pasirašyti (1 t., b. l. 15). Taigi atsakovė apie skolą už buto nuomą žinojo jau nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio, tačiau daugiau kaip septynis metus skolos nedengė ir einamojo mokesčio nemokėjo.

24. Įvertinus tai, kad atsakovė gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute faktinių nuomos santykių pagrindu, atsakovė laiku ir tinkamai nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, konstatuojama, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 6 174 Eur skola už buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomą per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Dėl delspinigių priteisimo

25. Ieškovė už laiku nesumokėtą skolą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. paskaičiavo 104,36 Eur delspinigius. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su delspinigių priteisimu ir prašo taikyti ieškinio senatį, priteisti delspinigius ne daugiau kaip už šešis mėnesiu (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 26 min. 15 sek. – 01 val. 26 min. 23 sek.). Nurodė, kad ieškovė delspinigius paskaičiavo beveik už trejus metus, nors delspinigių priteisimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

26. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Remiantis Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu, gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną).

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.

28. Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

29. Iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinių, skolos pažymos matyti, jog atsakovei praleidus terminą sumokėti nuomos mokestį, ieškovė, taikydama 0,02 procentų normą, už kiekvieną mėnesį nuo nesumokėto nuomos mokesčio apskaičiavo delspinigius, tai yra 104,36 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė delspinigius paskaičiavo beveik už trejus metus, todėl esant nustatytam sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui ieškiniams dėl netesybų, daroma išvada, kad ieškovė reikalavimas dėl 104,36 Eur delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstas.

30. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovė 2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu senaties termino taikymui dėl delspinigių priteisimo neprieštaravo ir paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. delspinigiai sudarytų 33,10 Eur. Remiantis nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinėmis, skolos pažyma, nustatyta, kad ieškovė už 2023 m. kovo mėnesį nesumokėtą nuomos mokestį paskaičiavo 3,63 Eur delspinigių, už 2023 m. balandžio mėnesį –3,68 Eur, už 2023 m. gegužės mėnesį – 4,01 Eur, už 2023 m. birželio mėnesį – 11,52 Eur, už 2023 m. liepos mėnesį – 5,26 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 5 Eur. Iš viso 33,10 Eur delspinigiai.

31. Įvertinus tai, kad ieškovės atstovė delspinigių priteisimui už šešis mėnesius iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 25 d.) neprieštaravo ir pati apskaičiavo delspinigių sumą, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra patenkintas, delspinigiai paskaičiuoti tinkamai ir tai, jog atsakovė laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, prieštaravimų dėl delspinigių sumos bei jų apskaičiavimo už šešis mėnesius taip pat nepareiškė, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama 33,10 Eur delspinigių suma, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Dėl palūkanų priteisimo

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė laiku ir tinkamai su ieškove neatsiskaitė, praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas ir tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl faktinių nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

33. Ieškovė už nuomos mokesčio nemokėjimą prašo nutraukti faktinius nuomos santykius ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė piktybiškai nemoka nuomos mokesčio, nebendradarbiauja su ieškove, neigia įsiskolinimą, todėl tai yra reikšmingi pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti faktinius nuomos santykius ir iškeldinti atsakovę iš būsto. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad iškeldinimas iš buto yra kraštutinė priemonė, atsakovė bute gyvena 46 metus, ji yra pensinio amžiaus, todėl ieškovės nurodyti argumentai nėra pakankama priežastis iškeldinti atsakovę iš ginčo buto.

34. Asmens teisė į būsto neliečiamumą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą, lemiamą įtaką Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).

35. Bylos šalys pripažįsta ir ginčo nėra, jog atsakovė bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1978 m. gegužės 18 d. ir gyvena jame iki šiol. Nuo 1998 metų buto nuomos sutartis buvo pakeistas atsakovės vardu. Atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi. Nagrinėjamu atveju atsakovės gyvenimo trukmė ginčo patalpose sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovę su ginčo patalpomis sieja ne tik faktinis, bet ir per visus metus susiformavęs emocinis ryšys. Šiuo atveju ginčo patalpos laikomos jos būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, todėl ji turi teisę reikalauti, kad būtų ginama jos teisė į ginčo patalpų neliečiamybę.

36. Nors nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos laikomos atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų yra laikomas atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jeigu:

36.1. Toks ribojimas turi teisinį pagrindą.

36.2. Juo siekiama teisėtų interesų apsaugos (siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus) (Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06).

36.3. Ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, tai yra taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimas byloje S. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02, 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09, 2014 m. liepos 10 d. sprendimas byloje L. ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10).

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnis numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

38. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

39. Sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012, 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

40. Situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkas ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės prievolių nevykdymas ir atsakomybė nustatyta įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo sprendimais. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16387-773/2014 ieškovei iš atsakovės priteista 1 801,68 Lt (521,80 Eur) skola už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio (1 t., b. l. 29–32). Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-650-436/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-949-475/2016 ieškovei iš atsakovės priteista 739,19 Eur skola už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 25–28). Taigi ieškovė ne pirmą kartą kreipiasi į teismą prašydama priteisti susidariusią skolą už buto nuomą. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė gera valia niekada nemokėjo ir iki šiol nemoka nuomos mokesčio, taip pat nėra sumokėjusi priteistų skolų, jos iš atsakovės buvo išieškomos priverstine tvarka. Atsakovė, jos atstovė šios aplinkybės nepaneigė. Priešingai, atsakovė viso proceso metu nuosekliai neigė pareigą mokėti nuomos mokestį ieškovei.

42. Atsakovė paaiškino, kad nuomos mokesčio nemoka, nes nėra sudarytos nuomos sutarties su ieškove, be to, atsakovė gauna mažas pajamas. Nustatyta, kad atsakovei 75 metai, ji gauna 514,37 Eur sumą, kurią sudaro senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka. Kitų pajamų atsakovė turi. Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Atsakovė nurodė, kad dėl kraujospūdžio, sąnarių problemų jos sveikata patenkinama, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų sveikatos problemas, kokias išlaidas dėl to patiria. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės pajamos nėra didelės, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad prievolės nevykdymą lėmė ne tik atsakovės finansinė padėtis, bet ir pačios atsakovės požiūris į prievolę mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju vien finansinės priežastys negali pateisinti atsakovės sąmoningo pasirinkimo nemokėti nuomos dėl savo įsitikinimų. Svarbu pažymėti, kad atsakovė viso proceso metu nerodė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė siekia ir yra pasiryžusi dėti pastangas išsaugoti gyvenamąjį būstą. Priešingai, atsakovė nepripažino ankstesniais sprendimais konstatuoto fakto, kad ją ir ieškovę sieja faktiniai nuomos santykiai, kad ieškovė yra teisėta buto savininkė ir turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės mokėti nuomos mokestį. Pažymima, kad ši byla buvo sustabdyta iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. Nr. e2-11835-1160/2022, tačiau net ir įsiteisėjusiu sprendimu nustačius, jog ieškovės nuosavybės teisės registracija yra teisėta, atsakovė toliau neigė ieškovės nuosavybės teisę, pabrėžtinai laikėsi pozicijos, kad butas jos. Be to, atsakovė nedėjo pastangų susidariusioms skoloms padengti bei nesiėmė jokių veiksmų, kad sumokėtų nuomos mokestį. Tai reiškia, kad atsakovė, ignoruodama įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, veikė akivaizdžiai netinkamai ir neturėjo pagrindo atsisakyti mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, jog ieškovė dėl atsakovės vengimo mokėti nuomos mokestį yra priversta nuolatos kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo už nuomą priteisimo, o atsakovės piniginės prievolės ieškovei yra vykdomos priverstine tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovę tenkina tai, kad ieškovė yra priversta nuomos mokestį išsiieškoti iš atsakovės priverstine tvarka, todėl atsakovės neveikimas, tai yra ilgą laiką nemokamas nuomos mokestis laikomas kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi.

43. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovei butas išnuomotas kaip savivaldybės, o ne kaip socialinis būstas. Taip pat paaiškino, kad atsakovei pageidaujant, pateikus prašymą savivaldybės būstas gali būti pakeistas į socialinį būstą, už kurį būtų skaičiuojama mažesnė nuoma. Apie tokią galimybę ieškovės atstovė nurodė ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovė su pasiūlymu kreiptis dėl buto statuso pakeitimo nesutiko. Ieškovės atstovė pažymėjo ir tai, kad atsakovė, norėdama išsipirkti butą, turi parašyti prašymą, tačiau iki šiol toks prašymas iš atsakovės negautas. Nors atsakovė nurodė, kad yra ne kartą kreipusi dėl buto išsipirkimo, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymima, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu atsakovė buvo paprašyta atlaisvinti savavališkai užimtas gyvenamąsias patalpas, 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. raštais atsakovė informuota, kad už nuomos sutarties sąlygų nevykdymą ieškovė turi teisę nutraukti sutartį ir kreiptis dėl atsakovės iškeldinimo teismine tvarka (1 t., b. l. 14–15; 2 t., b. l. 34). Taigi atsakovei jau nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio buvo žinoma, kad už sutartinio įsipareigojimo mokėti nuomą nevykdymą atsakovė gali būti iškeldinta, tačiau tai ignoravo ir toliau sąmoningai nevykdė pareigos mokėti nuomą. Šiuo atveju ieškovė elgėsi rūpestingai, bendradarbiavo su atsakove, pateikė siūlymus dėl kreipimosi pakeisti būsto statusą ar jį išsipirkti, nurodė dėl kompensacijos taikymo nuomos mokesčiui, apie tai papildomai informavo ir bylos nagrinėjimo metu (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 10 sek. – 39 min. 25 sek.; 27 min. 12 sek. – 28 min. 21 sek.; 32 min. 55 sek. – 33 min. 20 sek.; 01 val. 13 min. 00 sek. – 01 val. 13 min. 13 sek.). Tuo metu atsakovė elgėsi pasyviai, žinodama apie jai skaičiuojamą nuomos mokestį, jau priteistas skolos sumas, galimas pasekmes nemokant nuomos mokesčio (iškeldinimas) nesiėmė veiksmų problemai spręsti, ieškovės pasiūlymų nesvarstė ir su jais nesutiko.

44. Teismas pripažįsta, kad kito gyvenamojo būsto neturinčiai atsakovei nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš buto sukeltų dideles neigiamas pasekmes, tačiau jos sąmoningas bei sistemingas nuomos mokesčio nemokėjimas pažeidžia ieškovės kaip turto savininkės interesus bei teisėtą sutartinį lūkestį gauti mokestį už nuomojamas patalpas. Nors atsakovė ginčo bute gyvena nuo 1978 metų, ji yra garbaus amžiaus, tačiau viso proceso metu kategoriškai neigė pareigą mokėti nuomos mokestį, iš atsakovės pasisakymų bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad ji tikslingai nemoka ir neketina mokėti nuomos mokesčio ateityje. Pažymima, kad ieškovė netoleravo atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, reguliariai kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo, informavo atsakovę raštais apie skolos apmokėjimą, iškeldinimą nemokant nuomos mokesčio. Taigi ieškovė nesudarė jokių prielaidų atsakovei manyti, kad ji neturi pareigos laiku mokėti mokesčio, ir kad šios pareigos pažeidimas nesukels atsakovei neigiamų padarinių. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ginčo buto efektyvus panaudojamas. Nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus atsakovę iš ginčo buto, jis toliau būtų naudojamas nuomai, būtų užtikrintas ieškovė teisėtas lūkestis gauti iš būsto nuomos mokestį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovė 2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pagal poreikį Kauno miesto savivaldybė gali ginčo buto statusą pakeisti socialinį būstą, todėl butas galėtų būti panaudotas užtikrinti asmenų, kuriems yra būtina tokia parama interesus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad gyvenimo trukmė ginčo bute, atsakovės amžius, jos turtinė padėtis savaime nepateisina atsakovės sąmoningo pasyvumo dėl prievolės mokėti nuomos mokestį. Atsakovė, žinodama apie susidariusią ir vis didėjančią skolą, nesvarstė galimybės keltis į kitas patalpas, nesikreipė dėl būsto statuso pakeitimo į socialinį būstą, nors ieškovė informavo apie situacijos sprendimo būdus, galimybę mokėti mažesnį nuomos mokestį. Taigi atsakovė nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti ir piktnaudžiavo susidariusia padėtimi. Šios aplinkybės lemia tai, kad ieškovės teisėtų interesų užtikrinimas ir apsauga nusveria neigiamus padarinius, galinčius kilti iškeldinus atsakovę iš būsto. Atsižvelgiant į ta, laikoma, kad faktinių nuomos teisinių santykių nutraukimas bei atsakovės iškeldinimas šiuo konkrečiu atveju būtų proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų būtų nustatyta tinkama pusiausvyra.

45. Įvertinus tai, kad atsakovė nuo tada, kai buvo pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis, sistemingai nevykdo pareigos jo mokėti bei neketina mokėti ateityje, kategoriškai neigia prievolę mokėti nuomą, ieškovė dėl to priversta nuolatos kreiptis į teismą dėl skolos už nuomą priteisimo, konstatuojama, jog atsakovė piktnaudžiauja savo padėtimi ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės kaip turto savininkės teisėtus interesus, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, nutraukiami faktiniai nuomos teisiniai santykiai ir atsakovė iškeldinama iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

46. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Įvertinus atsakovės amžių, turtinę padėtį bei ilgalaikį ryšį su ginčo būstu, siekiant užtikrinti, jog atsakovė turėtų pakankamai laiko apsirūpinti kitu būstu ir teismo sprendimo vykdymas įprasta tvarka nesukeltų neproporcingai didelių neigiamų padarinių atsakovės padėčiai, teismo sprendimo dalies dėl atsakovės iškeldinimo vykdymas atidedamas šešiems.

Dėl skolos išdėstymo

47. Atsakovė, jos atstovė prašė skolos priteisimo atveju ją išdėstyti atsižvelgiant į turtinę padėtį (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 27 sek. – 42 min. 14 sek.). Nurodė, kad atsakovės pajamos mažos ir ji neturi galimybės sumokėti tokios sumos. Paaiškino, kad per mėnesį galėtų su skola bei einamuoju mokesčiu mokėti ne daugiau 100 Eur (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 06 min. 59 sek. – 01 val. 07 min. 05 sek.). Ieškovės atstovė iš esmės tokiam prašymui neprieštaravo, tačiau nurodė, kad skola galėtų būti išdėstyta pusei metų (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 20 sek. – 42 min. 35 sek.).

48. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas teismo sprendimą išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-381/2015, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

49. Teismas pažymi, kad turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias atsakovės turtinę padėtį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, valstybės įmonės ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos, duomenys, jog asmuo yra registruotas darbo biržoje ir pan.

50. Atsakovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovės pajamas per mėnesį sudaro 479,48 Eur senatvės pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka, iš viso 514,37 Eur (2 t., b. l. 78–79). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 95). Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu suteikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia gera, jog ji galėtų sumokėti visą skolos sumą iš karto. Atsakovė, prašydama išdėstyti skolos sumą, laikotarpio per kurį ji galėtų būti išdėstyta nenurodė, prašė atsižvelgti į pajamas. Ieškovės atstovė sutiko su skolos išdėstymu ne ilgesniam nei šešių mėnesių terminui.

51. Teismas, įvertinęs skolos dydį (6 174 Eur skola + 33,10 Eur delspinigiai) tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus (75 metai), savo vardu registruoto turto neturi, jos pajamas per mėnesį sudaro 514,37 Eur, sprendžia, kad protingas terminas, per kurį skola gali būti išdėstyta yra 36 mėnesiai. Nors išdėstymo terminas yra gerokai ilgesnis nei sutiko ieškovės atstovė, tačiau pažymima, kad atsakovės pajamos yra tik jos pensija, dėl savo amžiaus atsakovė neturi galimybių jų padidinti, be to, skolos suma didelė, todėl jos išdėstymas trumpesniam terminui tikėtina nebus realiai įgyvendinamas, kadangi atsakovė neturės finansinių galimybių dengti skolą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir išdėsčius skolos sumą trijų metų laikotarpiu atsakovė turės per mėnesį mokėti po 173 Eur, o tai vos 514,37 Eur per mėnesį gaunančiam 75 metų amžiaus asmeniui yra itin reikšminga suma. Teismas pažymi, kad atsakovė tvarkingai moka komunalinius mokesčius ir neturi įsiskolinimų. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pati ieškovės atstovė. Be to, dėl turimos skolos už buto nuomą atsakovė negauta kompensacijų mokesčiams. Šiuo atveju skolos išdėstymas 36 mėnesių terminui nepažeis ieškovės interesų, kadangi teismui nusprendus atsakovę iškeldinti iš gyvenamojo būsto ieškovė nebepatirs nuostolių dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, nebesikaups skolos. Teismas pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti einamuosius mokesčius, todėl išdėstoma tik priteista skolos suma.

52. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuojama, jog skolos išdėstymas 36 mėnesių laikotarpiui šiuo konkrečiu atveju nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, todėl siekiant atsakovei sudaryti galimybę realiai įvykdyti savo prievolę ieškovei ir užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, atsakovės prašymas tenkinamas, ieškovei priteistos 6 207,10 Eur sumos bei 5 procentų metinių palūkanų mokėjimas išdėstomas 36 mėnesių terminui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys yra patenkintas iš dalies. Ieškovės reikalavimai priteisti skolą bei iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo būsto patenkinti pilnai, tai yra po 100 proc., o reikalavimas priteisti delspinigius patenkintas 32 proc. (33,10 Eur x 100 proc. / 104,36 Eur = 32 proc.). Taigi iš viso ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas 77 procentais (100 proc. + 100 proc. + 32 proc. = 232 proc.; 232 proc. / 3 reikalavimai = 77 proc.).

55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-08941 atsakovei suteiktas 50 procentų antrinė teisinė pagalba (2 t., b. l. 76–77).

56. Civilinėje byloje Nr. e2-6465-1026/2021 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė duomenis, kad iš atsakovės yra išieškota 139 Eur žyminio mokesčio suma, priteista 2021 m. birželio 2 d. sprendimu už akių (1 t., b. l. 60). Nors atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo patenkintas ir 2021 m. birželio 2 d. sprendimas už akių panaikintas bei atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, priteistas žyminis mokestis jau buvo išieškotas.

57. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies (77 proc.) ir įvertus tai, kad atsakovei buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama pagalba, 2021 m. birželio 2 d. sprendimu už akių priteistas žyminis mokestis išieškotas valstybės naudai iki sprendimo už akių panaikinimo, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 27 Eur (249 Eur žyminis mokestis (140 Eur už reikalavimą priteisti skolą ir delspinigius + 109 Eur už reikalavimą nutraukti faktinius nuomos santykius ir iškeldinti) x 77 proc. / 100 proc. = 192 Eur; 192 Eur – 139 Eur (išieškota suma) = 53 Eur; 53 Eur / 50 proc. (valstybės garantuojama pagalba) = 26,50 Eur ⁓ 27 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 10 punktu, žyminis mokestis apvalinamas).

58. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo teikiama mokama advokato pagalba. Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 1 769,40 Eur už teisines paslaugas. Atsakovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 11–17).

59. Įvertinus tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 406,97 Eur išlaidos už teisines paslaugas (1 769,40 Eur x 23 proc. / 100 proc.), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

60. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. sausio 23 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00819, iš kurios matyti, jog valstybė už paslaugas atsakovei patyrė 265 Eur (2 t., b. l. 95). Patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl valstybei iš ieškovės priteisiamos 60,95 Eur antrinės pagalbos išlaidos (265 Eur x 23 proc. / 100 proc.).

61. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeista 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319, iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 174 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų) skolą, 33,10 Eur (trisdešimt trijų eurų 10 centų) delspinigius, sumokant šias sumas į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 207,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti faktinius nuomos santykius tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ir atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovę D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atidėti teismo sprendimo dalies dėl atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškeldinimo vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kita patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-87-1026/2024 išdėstyti 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319, pirmus 35 (trisdešimt penkis) mėnesius mokėti po 173 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus), 36 (trisdešimt šeštąjį) mėnesį – 152,10 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 10 centų) bei mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 406,97 Eur (keturių šimtų šešių eurų 97 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 60,95 Eur (šešiasdešimties eurų 95 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodą (5630).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.