- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2-54-381/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00101-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. G. ir atsakovės D. Š. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria išdėstytas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo ir 2014 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-802-124/2014 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, vykdymas.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu priteisė ieškovui V. G. iš atsakovės D. Š. 449 220,60 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 2 597,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2014 m. liepos 11 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės taip pat priteisė 4 246 Lt žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama atidėti nurodytų sprendimų vykdymą iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir išdėstyti jų vykdymą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.: 2015 m. sausio 1 d. sumokant 215 000 Lt, po to kas mėnesį iki 2016 m. balandžio 1 d. mokant po 15 000 Lt, o 2016 m. gegužės 1 d. sumokant skolos likutį. Atsakovė paaiškino, kad jos turtinė padėtis yra bloga, ji neturi nekilnojamojo turto. Dalį teismo priteistos skolos atsakovė ketina sumokėti iš jos anytai ir seseriai priklausančio buto pardavimo gautų lėšų. Vis dėlto buto pardavimas užtruks, todėl sprendimų vykdymą būtina atidėti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso 78 700 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lietavira“ akcijų, tačiau skolos išieškojimas iš jų sutrikdytų įmonės veiklą, kas lemtų ir akcijų teikiamos finansinės naudos sumažėjimą. Išdėsčius teismo sprendimų vykdymą, ieškovo interesai ir teisės nebus pažeisti, nes bus skaičiuojamos teismo priteistos procesinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies: išdėstė Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo ir 2014 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. ieškovui priteistą sumą atsakovei mokant lygiomis dalimis (44 344,05 Lt) kas mėnesį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovui 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovė 2014 m. rugpjūčio 13 d. iš jos anytai priklausančio buto pardavimo gautomis lėšomis ieškovui sumokėjo 190 000 Lt, nurodė, jog atsakovė imasi priemonių vykdyti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra fizinis asmuo, todėl atsiradusi skola liečia jos šeimą ir pastarosios interesus. Vis dėlto byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės išimtinai sunkią turtinę padėtį, kuri būtų susiklosčiusi dėl objektyvių priežasčių, nėra jokių įrodymų apie jos turimą nekilnojamą turtą, santaupas. Teismo vertinimu, atsakovė šių duomenų neteikė sąmoningai siekdama skolos mokėjimo išdėstymo ilgam laikotarpiui. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso didelės vertės (1 222 900 Lt) UAB „Lietavira“ akcijos, o įmonė eilę metų dirba pelningai – atsakovei pastoviai išmokami dividendai (pvz., 2013 m. ji gavo 180 000 Lt dividendų), tačiau atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, be kita ko, yra areštuota 130 000 Lt jai turėtų išmokėti dividendų suma – taip užtikrintas UAB „Lietavira“ pareikštas reikalavimas dėl 805 340,04 Lt paskolos priteisimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovė realiai nėra pajėgi iškart sumokėti ieškovui priteistą sumą. Įvertinęs tai, kad atsakovei priklausančių akcijų pardavimas užtruktų, atsakovė geranoriškai pradėjo vykdyti sprendimą, teismas konstatavo esant pagrindą iš dalies tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Dėl šios aplinkybės teismas nurodė, kad ieškovas neteikė įrodymų apie tai, kokias neigiamas pasekmes jam sukeltų teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam laikui. Siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumą, išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nutarė sprendimų vykdymą išdėstyti 6 mėnesiams. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, ji nepateikė įrodymų, jog, siekdama atsiskaityti su ieškovu, ji negalėtų gauti kredito banko įstaigoje ir taip išsaugoti turimas akcijas.
Spręsdamas ieškovo patirtų 1 200 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pabrėžė, kad ieškovą atstovaujantis advokatas bylos nagrinėjime dalyvauja nuo pradžių, atsiliepimo surašymas nereikalavo didelių darbo laiko sąnaudų. Remdamasis tuo teismas pagrįstomis pripažino ne visas, bet 800 Lt dydžio išlaidas. Nurodęs, kad atsakovės prašymas patenkintas iš dalies, teismas iš jos ieškovui priteisė pusę pastarojo turėtų atstovavimo išlaidų.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Ieškovas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovės prašymo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigiama, kad atsakovė pripažįsta, jog jos turimos UAB „Lietavira“ akcijos yra vertos 1 223 000 Lt. Be to, atsakovė turi 130 000 Lt dividendų, paskaičiuotų už 2013 m., kurie yra areštuoti anstolio. Todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad atsakovė ir jos šeima nukentėtų, jeigu teismo sprendimas būtų vykdomas. Susiedamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminą pradžią su nutarties įsiteisėjimu, teismas pažeidė CPK 7, 18 ir CK 1.2, 1.5 straipsnių nuostatas. Teismas taip pat nepagrįstai sumažino iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį: neįvertinta, kad patenkinta tik 1/3 dalis prašymo.
Atsakovė D. Š. atskirajame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti visiškai. Skunde teigiama, kad pagal teismo nustatytą teismo sprendimo vykdymo tvarką atsakovė turės per trumpą laiką ieškovui sumokėti didelę sumą. Per 6 mėnesius atsakovė galimai nespės gauti dividendų iš UAB „Lietavira“, kas lems teismo sprendimo neįvykdymą ir priverstinį akcijų pardavimą. Šis neužtikrins ieškovo interesų labiau, nei sprendimų vykdymo išdėstymas pagal atsakovės prašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirųjų skundų teisinį ir faktinį pagrindus apeliacine tvarka tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės ir / ar fakto klaidų, taikydamas sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo institutą (CPK 284 straipsnio 1 dalis) bei spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo
CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodytą kitą kasacinio teismo praktiką).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ir 2014 m. liepos 11 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovui priteisė bendrą 456 064,30 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 449 220,60 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiaulių apygardos teismo sprendimus atsakovė yra pradėjusi vykdyti ir iki šios dienos pagal pateiktus įrodymus ieškovui yra sumokėjusi 190 000 Lt (b. l. 115). Taigi neįvykdyta sprendimų dalis yra 266 064,30 Lt, į šią sumą neįskaitant iki šios dienos apskaičiuotų procesinių palūkanų. Bylos svarstymui pateiktais įrodymais vienintelis atsakovės turimas turtas – tai UAB „Lietavira“ 78 700 akcijos, kurių buhalterinė vertė yra 1 222 900 Lt (b. l. 95, 100). UAB „Lietavira“ eilę metų veikia pelningai, įmonės akcininkams išmokami dividendai (pavyzdžiui, 2013 m. atsakovei išmokėta 180 000 Lt dividendų) (b. l. 96–99). Dėl to reikia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės turtinė padėtis nėra bloga. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ir papildomai išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstumą pranašumą prieš ieškovą: teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas faktiškai dviem metams, skaičiuojant nuo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo iki atsakovės parengto mokėjimų grafiko pabaigos. Vien tik atsakovės noras išvengti bet kokių jai neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo turtinį interesą. Elgdamasi sąžiningai bei siekdama tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, atsakovė pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškovu, jas skolindamasi ir kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais.
Vis dėlto nustatytos aplinkybės, kad atsakovei UAB „Lietavira“ teismine tvarka yra pareiškusi 805 340,04 Lt turtinį reikalavimą, atsakovė deda pastangas grąžinti ieškovui skolą ir sumokėti palūkanas, priteistas šioje byloje, implikuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė esant pagrindui teismo sprendimo vykdymo išdėstymui, t. y. suteikti atsakovei lengvatinį sprendimo įvykdymo terminą. Įvertinus tai, kad atsakovė turi finansinį turtą - UAB „Lietavira“ akcijas, kurios duoda pajamų – dividendų, akivaizdu, jog priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukeltų jai neigiamų turtinio pobūdžio padarinių. Jiems išvengti, t. y. kad nebūtų nedelsiant vykdomas priverstinis turto (UAB „Lietavira“ akcijų) pardavimas, būtinas papildomas laikas atsakovės turto restruktūrizavimui, piniginių lėšų gavimui. Tam pasiekti pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsakovei suteikti pusės metų terminą.
Tačiau pirmosios instancijos teismas šešių mėnesių termino skaičiavimo pradžią be pagrindo susiejo su apskųstos teismo nutarties įsiteisėjimu. Ieškovas pagrįstai argumentuoja, kad toks termino pradžios momento nustatymas neatitinka proceso koncentruotumo, teismo sprendimo privalomumo principų, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo reikalavimų bei ieškovo teisėtų lūkesčių. Įsiteisėjusio ir privalomą galią turinčio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas betarpiškai įsiterpia į teismo sprendimu patvirtintos ieškovo teisės įgyvendinimą, t. y. jo nevaržomą teisę naudotis priteistu turtu. Taigi pagal jam suteiktus įgaliojimus, spręsdamas atsakovo prievolės įvykdymo išdėstymo ir / ar vykdymo atidėjimo klausimą, teismas negali nustatyti tokio sprendimo vykdymo atidėjimo termino ir / ar išdėstymo tvarkos, kurie ne tik paneigtų ieškovo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, bet ir jo teisėtą lūkestį į operatyvų teisėtumo atkūrimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teismų Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje išskiriama, kad delsimas nepagrįstai ilgai vykdyti privalomą sprendimą gali reikšti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą. Vis dėlto EŽTT pripažįsta, kad delsimas vykdyti sprendimą tam tikrais atvejais gali būti pateisinamas, bet jis neturi būti toks, kad paneigtų pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ginamos teisės į teisminę gynybą esmę (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimą byloje Burdov v. Rusija, pareiškimo Nr. 59498/00; 2005 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Gizzatova v. Rusija, pareiškimo Nr. 5124/03). Pirmosios instancijos teismas, ne tik išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą, bet kartu ir atidėdamas jo vykdymą iš esmės neapibrėžtam terminui, pažeidė nurodytus imperatyvus, o taip pat ir ieškovo teisėtus lūkesčius. Teismo pasirinktas teismo sprendimo vykdymo pradžios momento nustatymo modelis ydingas tuo, kad jis neapibrėžtas ir taikant jį de facto sukuriama situacija, kai dėl nuo šalių nepriklausančių priežasčių (pvz., dėl apeliacinio proceso trukmės) teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas ilgesniam terminui, nei prašė atsakovė. Toks teismo pasirinkimas, pritariant ieškovo išsakomiems argumentams dėl jo teisėtumo, yra netoleruotinas bei keistinas. Pagal bylos aplinkybes, atsakovei derinant savo ir ieškovo interesus, elgiantis sąžiningai bei atsakingai, pasirengti teismo sprendimo įvykdymui turėjo pakakti pusės metų, skaičiuotinų nuo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytą netinkamą proceso teisės normų taikymo faktą (CPK 284 straipsnis), šalių skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis keičiama, nustatant naują 2014 m. birželio 20 d. sprendimo ir 2014 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo vykdymo pagal teismo apibrėžtą tvarką pradžios momentą, t. y. 2014 m. birželio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną. Nors papildomas sprendimas įsiteisėjo vėliau nei galutinis sprendimas, tačiau jame buvo išspręsti klausimai, kurie turėjo būti išnagrinėti priimant sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to ši aplinkybė teisinės reikšmės parenkant sprendimų vykdymo išdėstymo pradžios momentą nėra reikšminga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jam iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nustatyta, kad nagrinėjant atsakovės prašymą dėl ginčo sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo ieškovas turėjo 1 200 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba parengiant atsiliepimą į atsakovės prašymą ir atstovaujant ieškovo interesus teismo posėdyje 1 val. (b. l. 125–130).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.15 ir 8.18 punktus, už ieškovui advokato suteiktas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis būtų 650 Lt (1 000 Lt × 0,5 + 1 000 Lt × 0,15). Kadangi atsakovės pareikštų prašymų nagrinėjimas nebuvo susijęs su sudėtingų teisės ar fakto klausimų nagrinėjimu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovui kompensuotinų atstovavimo išlaidų dydis atitinka tiek CPK, tiek Rekomendacijų reikalavimus. Remiantis tuo ši ieškovo atskirojo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo ir 2014 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo vykdymas išdėstytas 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, ir nustatyti, kad šių teismo sprendimų vykdymo išdėstymo 6 (šešiems) mėnesiams terminas skaičiuojamas nuo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.