Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Atsakovas D. Š. teismui pateikė prieštaravimus (30–34 b. l.) dėl 2014-03-13 preliminaraus sprendimo, prašydama jį pakeisti ir išdėstyti taip:

priteisti iš atsakovės D. Š. ieškovui V. G. 300 000 Lt paskolą, 59 220,60 Lt palūkanų iki ieškinio pateikimo teisme dienos, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą 359 220,60 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-02-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3302,47 Lt žyminio mokesčio. Kitą Šiaulių apygardos teismo Preliminaraus sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Be to, teismas „aklai“ tenkindamas ieškovo ieškinį, tas pačias palūkanas priteisė du kartus: 15 % metines palūkanas nuo 300 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-02-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 % dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (476 866,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos teismo 2014-03-13 preliminaraus sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai priteista 15 % metinių palūkanų nuo 300 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-02-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra visiškai nepagrįsta.

Ieškovui priteista 5 % metinių palūkanų už visą priteistą suma (476 866,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turi būti skaičiuojama ne nuo nurodytos sumos, o nuo 359 220,60 Lt sumos.

Keičiant Preliminarų teismo sprendimą, atitinkamai turi būti perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, o priteistas 4384 Lt žyminis mokestis sumažintas iki 3302,47 Lt.

Ieškovo įsitikinimu, paskolos sutarties 3 p. nuostata reiškia, kad 15% palūkanos bus mokamos nuo pasiskolintos sumos dydžio iki paskolos santykiai tęsis, t. y. iki bus grąžinta paskolos suma. Šalių susitarimas dėl netesybų yra alternatyvus kreditoriaus reikalavimas, kuriuo jis gali ir nesinaudoti.

Kadangi ginčo dėl 300 000 Lt dydžio paskolos tarp šalių nėra, atsakovė šios sprendimo dalies neginčija, su priteistos skolos dydžiu sutinka, todėl teismas dėl šios Preliminaraus sprendimo dalies nepasisako.

Iš 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutarties matyti, kad ieškovas V. G. ir atsakovė D. Š. susitarė, kad 300 000 Lt dydžio paskola suteikiama 3 metų laikotarpiui ir turi būti grąžinta iki 2013 m. kovo mėnesio 15 d. (sutarties 2 punktas). Paskolos gavėjas, D. Š., įsipareigojo mokėti 15 procentų metinių palūkanų nuo pasiskolintos sumos dydžio, paskolos sutartį pasirašė, todėl darytina išvada, kad su paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis ji sutiko (7 b. l.). Pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad ji nebesutinkanti mokėti tokio dydžio palūkanas, nes turi būti mokamos 5 % dydžio palūkanos, numatytos LR CK 6.210 straipsnyje.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita, t. y. šalys gali sudaryti tiek atlygintinę (už pelno palūkanas), tiek neatlygintinę paskolos sutartį; CK 6. 872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. LR CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip.

Iš šalių paskolos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 15 % dydžio palūkanų nuo pasiskolintos sumos mokėjimo (3 p.). Atsakovė D. Š. neginčija sutarties sąlygos dėl palūkanų, tačiau nesutinka su 15 % palūkanų dydžiu.Taigi šalys , sudarydamos sutartį, sutarė dėl atitinkamo dydžio pelno palūkanų, kurios mokamos už naudojimąsi pinigais(CK 6.872 str.1d.). Pelno palūkanų dydžiai Lietuvos civilinėje teisėje neįtvirtinti, jas nustato pačios šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Sutartyje turi būti individualizuotas konkretus prievolinis santykis. Atsakovė remiasi komercinių bankų palūkanomis, LAT yra nurodęs, kad komercinių bankų palūkanų norma galima vadovautis kaip vienu iš kriterijumi. Kasacinis pasisako, kad neleidžiama piktnaudžiauti teise, nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovė nurodo, kad teismas turėtų šiuo atveju mažinti šalių nustatytą palūkanų dydį, nes jis prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams. Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas turi užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys derėjosi dėl didesnių palūkanų, t.y. jis siekė gauti 20% dydžio palūkanas, tačiau sutarė dėl mažesnių palūkanų, kam neprieštaravo ir atsakovė, taip pat neprieštarauja ir šiuo metu, ką išreiškė privačiuose susitikimuose. Nors atsakovė remiasi to paties teismo nutartimi kitoje byloje, tačiau šių bylų aplinkybės nėra analogiškos. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė, iš ieškovo paaiškinimų teisme matyti, kad paskolą siekė gauti verslo planų įgyvendinimui, atsižvelgtina į sutarties sudarymo riziką. Sudarant sutartį, ieškovas prisiėmė didelę riziką, nes paskolos sutarties suma yra didžiulė, ilgalaikė, jos įvykdymas nebuvo užtikrintas nei įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu. Ieškovas teisme nurodė, kad jo apsisprendimą sudaryti sutartį lėmė tikėjimas gauti nemažas palūkanas, dėl ko sudarė sutartį, atsakovei neturint įkeičiamo objekto. Atsakovė nėra grąžinusi nei dalies paskolos sumos, nėra mokėjusi ir palūkanų. Susitarimas adekvatus faktinei situacijai, atitiko šalių valią. Ši sutarties sąlyga buvo esminė, dėl ko ieškovas sutiko sudaryti sandorį nurodytomis sąlygomis. Be to atsižvelgtina į tai, kad tam jis panaudojo ir iš sesers skolintas lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes , teismas nemažina šalių nustatytų palūkanų dydžio.

Reikšdamas ieškinį, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.872 str. prašė šias pelno palūkanas priteisti už konkretų terminą, t.y. iki sutarties termino, skaičiuojant šias palūkanas už tris metus, todėl jos paliktinos nepakeistos-135 000 Lt. Be to ir esant prašymui toliau jas priteisti, tai peraugtų į lupikavimą.

Atsakovė prieštaravimuose tai pat nurodė, kad 2010-03-15 paskolos sutartyje nebuvo numatyta, jog paskolos negrąžinus laiku, ieškovui toliau mokama ta pati 15 % metinių palūkanų norma. 2010-03-15 paskolos sutarties 5 p. buvo numatyta, kad tokiu atveju ieškovui mokami 0,05 % delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau delspinigių ieškovas ieškiniu neprašė priteisti, todėl, vadovaujantis LR CK 6.874 str. 1 d., ieškovui gali būti priteistos tik LR CK 6.210 str. 1 d. numatytos 5 % metinės palūkanos. Reikšdamas reikalavimus, ieškovas neprašė priteisti netesybų už sutarties pažeidimą, t.y. 5 sutarties punkte numatytus 0,05 %delspinigius(CK6.71str.).Iš pareikšto reikalavimo, jo teisinio pagrindimo matosi, kad toliau ieškovas siekė gauti kompensuojamas palūkanas, numatytas CK 6.874 str.1 dalyje, kuri numato, kad jei paskolos davėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jei sutartis nenustato ko kito. Taigi šios nuostatos reiškia, kad pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o pelno palūkanų gali prašyti vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pelno palūkanų ieškovas toliau priteisti nebeprašė. Šiuo atveju ieškovas pasirinko kompensuojamas palūkanas, kurias prašė priteisti nuo 2013-03-16 iki 2014-02-25 d. iki ieškinio pareiškimo, tęsiant iki sutarties įvykdymo. Sutiktina su atsakovės argumentacija, kad šiuo atveju šalys nenumatė šių palūkanų dydžio, nes sutartyje aptarė tik pelno palūkanų dydį, o ne kompensuojamų palūkanų dydį, todėl šiuo atveju gali būti taikomos tik įstatyminio dydžio CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 % dydžio palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinama iki jos grąžinimo dienos(CK 6.874 str.1 d., 6.210 str.1 d.).Šių palūkanų dydis sudaro 14 220,60 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 kovo 16d. iki 2014 m. vasario 25d.300 000 Lt paskolą atsakovė nėra grąžinusi, todėl už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovės priteistina konkreti kompensacinių palūkanų suma, t. y. 14 220,60 Lt (5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 300 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2013 kovo 16 iki 2014 vasario25, t. y. už 346 dienas). O nuo 2013 m. vasario 26 d. iki visiško 300 000 Lt paskolos sumokėjimo iš atsakovės priteistina ieškovui 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos (CK 6.874 str. 1 d.).Šioje dalyje keistinas preliminarus teismo sprendimas.