Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė D. V. ieškinyje prašė pripažinti, kad per įstatyme aiškiai nustatytą terminą neįregistruodama 1995 m. kovo 16 d. priėmimo–perdavimo aktu–važtaraščiu Lietuvos valstybės jai perduoto buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), Kauno miesto savivaldybė pažeidė įstatyme nustatytą šio sandorio sudarymo tvarką ir minėto Lietuvos valstybei priklausančio buto perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn sandoris negalioja; pripažinti, kad D. V. iki gyvos galvos turi uzufrukto teisę į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

2. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1978 m. gegužės 18 d. gyvena ginčo bute. Ir, nors buto nuosavybės teisės nuo 2000 m. kovo 27 d. registruotos Kauno miesto savivaldybės vardu, tačiau iki pat 2014 m., kai atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas ieškovei dėl nuompinigių, ieškovė bute gyveno tokiomis sąlygomis, kurios atitinka uzufrukto teisinį turinį: už šias patalpas nuompinigių nemokėjo ir jų niekas iš jos nereikalavo. Ieškovė prižiūrėjo turtą, juo rūpinosi, atliko remontą, jis yra tinkamai prižiūrėtas, taigi susiklostė faktiniai uzufrukto santykiai. Be to, ieškovės tvirtinimu, pagal sovietmečiu galiojusias teisės normas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Lietuvos Respublikos butų kodeksą) jai butas faktiškai suteiktas iki gyvos galvos. Juolab, kad atsakovė nuosavybės teisių į ginčo butą įregistravimą atliko praėjus daugiau nei 2 metams po to kai pasibaigė šiam veiksmui atlikti nustatytas terminas, pažeidė Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-714 Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo nustatytą buto teisinės registracijos galutinį (naikinamąjį) terminą (1998 m. sausio 1 d.) ir yra pagrindas apskritai sandorį (1995 m. kovo 16 d. priėmimo–perdavimo aktą–važtaraštį, kuriuo ginčo butas buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei) laikyti negaliojančiu bei panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą apie Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į butą.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas atstovas ir Kauno miesto mero pavaduotojas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199, 1995 m. kovo 16 d. sudarė kai kurių valstybės nekilnojamo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo aktą–važtaraštį, kuriuo butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Atsakovės įsitikinimu, 2000 m. kovo 27 d. Kauno miesto savivaldybės atlikta ginčo buto nuosavybės teisės registracija yra teisėta, o ieškovės nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovė pažeidė patalpų nuosavybės teisės įregistravimo terminą, yra nepagrįsti bei atmestini. Be to, atsakovės nuomone, nėra ir teisinio pagrindo nustatyti uzufruktą, kadangi ankstesniais teismų sprendimais yra konstatuota, jog ginčo butas nebuvo privatizuotas ir priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, o tarp šalių yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai.