Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. Š. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010-04-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su 2010-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-03-18, bausmės pabaiga – 2016-03-16.

Komisijos 2015-01-06 nutarimu Nr. 21 nutarta nuteistajam J. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. nuteistajam neatlikus 1 metų 2 mėnesių 10 dienų (Nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-01-06) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-02-10 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis J. Š. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo amžiaus (65 metai), to, kad Komisijai buvo pristatytas 5 kartus ir visais atvejais buvo įvykdęs Komisijos reikalavimus, rėžimo sąlygų nepažeidė, buvo 4 kartus paskatintas. Mano, jog nepagrįstai vertinami ankstesni jo teistumai, kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jau yra atliktos. Be to, fiziškai negali palaikyti ryšių su artimaisiais, kadangi jie yra mirę. Nakvynės namuose ketina apsistoti tik laikinai, pabrėžė, kad kontrolė ten taip pat yra sustiprinta, viskas fiksuojama žurnale. Atkreipė dėmesį, kad turės minimalų pragyvenimo šaltinį – pensiją. Mano, jog aplinkybės dėl tris kartus taikytos amnestijos negali būti lemiamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Nuteistojo J. Š. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. Š. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, jo charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam J. Š. lygtinis paleidimas netaikytinas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu taip pat nepritaria Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad J. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Anksčiau teistas 17 kartų, šis teistumas – 18, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Šiuo metu atlieka bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra nepagrįstas, priešingai, šias aplinkybes būtina įvertinti sprendžiant klausimą dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sklandžios nuteistojo probacijos. Be to, J. Š. su teisėsaugos institucijomis susidūrė dar nesulaukęs pilnametystės (17 m.), tačiau savo nusikalstamo mąstymo ir veikimo kryptingumo nesugebėjo pakeisti net ir sulaukęs solidaus amžiaus. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog amnestijos įstatymo taikymas nuteistojo atžvilgiu nebuvo efektyvus, jis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nepaklūsti įstatymo nustatytiems reikalavimams, o jo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisė, tėra deklaratyvus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų elgesio taisyklių – 1 kartą buvo baustas drausmine tvarka už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Nors nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tačiau šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo pavojingumą, jo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Toks elgesys negali būti vertintinas pozityviai. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (72 balai pagal „OASys“ metodiką) rodo didesnį J. Š. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, Psichologinės tarnybos išvada patvirtina, jog tikimybė, kad nuteistasis gebės integruotis į visuomenę – abejotina. Jis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nelinkęs mokytis iš savo klaidų, daryti išvadų. Savo problemų, kurios turėtų įtakos jo nusikalstamam elgesiui neidentifikuoja, teigia, kad jo nusikalstamą elgesį lemia „karma“. Rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai sietina su vyraujančiomis nusikalstamo elgesio nuostatomis, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimu, darbinės patirties stoka, nutrūkusiais socialiniais ryšiais, silpnais problemų sprendimo įgūdžiais, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, bei įsigalėjusiais nusikalstamo elgesio modeliais. Socialinio tyrimo išvadoje atsispindi ir kitos nuteistojo mąstymo problemos – jis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, atskirti tų sričių, kurios yra probleminės, apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į J. Š. asmenybę, padarytų nusikaltimų kiekį ir pobūdį, į tai, kad jis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas padarytų veikų pavojingumui, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad J. Š. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Nei nuteistojo amžius, nei lygtinio paleidimo klausimo pakartotinis svarstymas, nei nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.