Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. Š. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010-04-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d. pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su 2010-03-15 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams. Bausmės pradžia – 2009-03-18, bausmės pabaiga – 2016-03-16, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-06-09).

Nuteistasis J. Š. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015-06-09 priimtu nutarimu Nr. 902 nutarė taikyti nuteistajam J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, siūlyti nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad nuteistasis J. Š. anksčiau teistas 17 (septyniolika) kartų. Bausmės atlikimo metu J. Š. drausmine tvarka baustas 1 (vieną) kartą (nuobauda negalioja), skatintas 5 ( penkis) kartus. Turi vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio specialybę. Darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose dirbo VĮ prie Marijampolės pataisos namų, šiuo metu nedirba dėl darbo vietų stygiaus. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Yra gautas patvirtinimas, jog lygtinio paleidimo atveju, laisvėje nuteistasis galės apsigyventi Klaipėdos nakvynės namuose. Nepalaiko socialinių ryšių su artimaisiais. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė, t. y. 72 balai. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes Komisija sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-06-30 nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015-06-09 nutarimą taikyti nuteistajam J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nuteistasis anksčiau teistas 17 (septyniolika) kartų, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Paskutiniai nusikaltimai, už kuriuos J. Š. atlieka bausmę, yra sunkesni nei ankstesni. Anksčiau nuteistasis nebuvo paleistas lygtinai, tačiau 3 (tris) kartus buvo taikyta amnestija. Nuteistasis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, išėjęs į laisvę gyventų nakvynės namuose. Socialiniai ryšiai nutrūkę, su broliu nebendrauja. Turėjo sugyventinę, kuri jau yra mirusi. Pažymėjo ir nuteistojo darbinės patirties stoka, priklausomybių problemos, neigiama pasirenkamų draugų įtaka. Didelis nusikaltimų skaičius rodo, jog nuteistasis nėra linkęs daryti išvadų iš ankstesnių teistumų ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, juolab kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, t. y. 72 balai. Taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Š. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, numatytą LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, t. y. tai, kad anksčiau jis teistas net septyniolika kartų, šiuo metu bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą. Taip pat jis buvo skatintas penkis kartus, tačiau tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra nuteistojo pareiga, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (72 balai pagal OASys) yra vidutinė ir nėra artima žemai. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo J. Š. skunde nurodomos aplinkybės (pasižadėjimas, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, kadangi jis turėjo galimybę ne kartą įrodyti, jog padarė teigiamas išvadas, tačiau kiekvieną kartą nusikalsdavo ir vėl. Nuteistasis savo elgesiu neįrodė, kad yra linkęs taisytis, gerbti visuotinai pripažintas bendro gyvenimo taisykles ir įstatymus. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta daug kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, ryšiai su blogą įtaką darančiais asmenimis, gyvenimo sąlygos, nedidelė galimybė įsidarbinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo J. Š. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo J. Š. skundą, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.