- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-70-593/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01193-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens –R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties R. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu R. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 75 eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 8 d. 15.31 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos nutarimą R. V. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nubaustasis tikino, kad mobiliojo ryšio telefonu jis nesinaudojo, nors jį laikė rankoje, tačiau tik dėl to, kad mobiliojo ryšio telefonas jam važiuojant iškrito iš kišenės ir jis norėjo jį padėti ant automobilio priekinės panelės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartimi R. V. skundas atmestas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Motyvuodamas tokį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, reiškia, jog yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje. Todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes R. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai. Taip pat apylinkės teismas nurodė, jog jo neįtikina nubaustojo paaiškinimai, kad telefoną rankoje jis laikė tik dėl to, kad jis iškrito iš kišenės, dėl ko šis jį paėmė ir padėjo ant transporto priemonės panelės, kadangi tokie argumentai skiriasi nuo argumentų, pateiktų administracinio nusižengimo bylos žodinio nagrinėjimo metu, kuomet jis nurodė, kad iškritusį telefoną pakėlė ir nusprendė pasinaudoti navigacija, be to, tokią jo versiją paneigia policijos pareigūnų parodymai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį ir tai lėmė administracinio nusižengimo neištyrimas institucijoje bei visų reikšmingų bylos aplinkybių neįvertinimas. Šiuo atveju buvo tik formaliai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, priimti formalūs sprendimai, nesiekiant nustatyti atliktų veiksmų priežasčių. R. V. įsitikinimu, jo veiksmuose nėra objektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pusės. Teismas nepagrįstai atmetė jo paaiškinimus. Šie paaiškinimai yra nuoseklūs ir papildantys. Bylos nagrinėjimo metu institucijoje jis nurodė, kad, krentant telefonui iš kišenės, jį ištraukė ir pagalvojo, kad reiktų įsijungti navigaciją. Tačiau teismas pakeitė šiuos parodymus ir nurodė, kad jis neva nusprendė pasinaudoti navigacija. Anot nubaustojo, kadangi telefone navigacija nebuvo įjungta, akivaizdu, kad jis buvo tik pagalvojęs apie navigacijos įjungimą, o ne nusprendęs ją įjungti. Toliau skunde apeliantas tikina, kad jis nuo pat pradžių nesutiko su administraciniu nusižengimu, policijos pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą bandė aiškintis su pareigūnu, tačiau jis (pareigūnas) elgėsi labai nemandagiai, kalbėjo pakeltu tonu ir bauginančiai bendravo, dėl ko jis pasirašė protokolą. Bylą nagrinėjančiam pareigūnui pateikė savo telefono pokalbių ir telefono naudojimo išklotinę, kas įrodo, kad tuo metu telefonu nesinaudojo. Taip pat paaiškino, kad visuomet naudoja laisvų rankų įrangą ir tai matė protokolą surašęs policijos pareigūnas. Neturėjo jokio tikslo neteisėtai naudotis telefonu, tiesiog gavosi gyvenimiška situacija, kai paėmė iš kišenės iškritusį telefoną ir tik laikant rankoje policijos pareigūnai ėmė stabdyti. R. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis neturi galiojančių nuobaudų jau daug metų, nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles.
3.2. Skunde taip pat teigiama, jog telefono laikymas rankoje, jį pakeliant, ir naudojimasis juo nėra tapatūs dalykai. Situacija, kuomet telefonas pakeliamas padėti, neturėtų būti vertinimas kaip pažeidimas, kuris plačiąją prasme susijęs ne su vairavimu. Transporto priemonėje yra begalės įvairių funkcijų, kurios nesusijusios su vairavimu, pavyzdžiui, radijo valdymas vairuojant, ir kt., tačiau tai nelaikoma pažeidimu. Analizuojant Kelių eismo taisyklių nuostatą dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimo leistinu būdu (mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje), akivaizdu, kad ji prieštarauja įtvirtintai kitai nuostatai tame pačiame Kelių eismo taisyklių punkte, o būtent, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Šiuo atveju mobilaus ryšio priemonės naudojimas jai esant pritvirtintai specialiame laikiklyje nėra veiksmas, susijęs su vairavimu. Surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuota būtent naudojimosi mobilaus ryšio priemone be laisvų rankų įrangos aplinkybė, tačiau nedetalizuojant kuo pasireiškė naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis, tik nurodant, kad be laisvų rankų įrangos.
Atsiliepimas
3.3. Be to, teismas neištyrė ir nepatikrino įrodymų, o būtent policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, apklausiant pareigūnus teismo posėdžio metu. Šių parodymų nepatikrino visų byloje esančių duomenų kontekste. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad byloje esantis vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio patvirtina, kad pareigūnai buvo tokioje padėtyje, kurioje puikiai matė visas aplinkybes ir kad vairuodamas automobilį jis (R. V.) rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną. Tačiau, susipažinus su nurodomu vaizdo įrašu, akivaizdu, kad tokios išvados padarytos nepagrįstai. Neįtikėtinai atrodo, kad iš buvusio atstumo policijos pareigūnai galėjo matyti ką konkrečiai jis laikė rankoje. Šios aplinkybės teisme nepatikrintos ir neištirtos. Anot nubaustojo, pareigūnai negalėjo objektyviai matyti tariamo pažeidimo ir dėl to, kad jo vairuoto automobilio langai atspindi šviesą ir galėjo iškraipyti vaizdą.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, laikinai atliekantis viršininko funkcijas, prašo R. V. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kamerų įrašai pilnai atitinka policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei paties R. V. pateiktą poziciją. Dar atsiliepime pažymima, jog užfiksuotas vaizdo įrašas bylos kontekste užima svarbią, bet ne pagrindinę poziciją. Vaizdo įrašas sudaro galimybę pamatyti realią situaciją konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, t. y. iš vaizdo įrašo galima matyti kokios buvo oro sąlygos, apšvietimas, eismo intensyvumas, atstumas ir panašiai, tačiau nebūtinai vaizdo įraše bus užfiksuotas konkretus asmens veiksmas. Šiuo atveju pažeidimą pamatė ir užfiksavo pareigūnai, stebėdami eismą „plika akimi“, o ne vaizdo kamera. Todėl vaizdo įrašas tik suteikia papildomos informacijos, vertinant, ar pareigūnai galėjo pamatyti nusižengimą. Kaip matyti vaizdo įraše, įvykio metu buvo šviesus paros metas, kritulių nebuvo, kelio danga sausa, matomumas buvo geras, atstumas tarp policijos pareigūnų ir apelianto buvo nedidelis, todėl pareigūnai turėjo realią galimybę matyti jo rankoje laikomą mobilųjį telefoną. Pareigūnai buvo tokioje padėtyje, kurioje puikiai matė visas aplinkybes. Netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Jie įvykio aplinkybes užfiksavo ne tik administracinio nusižengimo protokole, tačiau jas išsamiai išdėstė ir tarnybiniame pranešime. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad pažeidėjui inkriminuotas pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog institucijoje administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad R. V. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, be kita ko, numatančią atsakomybę už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
7. Administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, išdėstant padaryto pažeidimo esmę, nurodoma, jog R. V. 2023 m. lapkričio 8 d. 15.31 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio priemone, be laisvųjų rankų įrangos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą.
8. Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantas neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę. Tačiau R. V. mano, kad jo veiksmai neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių, kadangi jis mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo pagal įprastas jo funkcijas, o tik, krentant mobiliojo ryšio telefonui iš kišenės, itin trumpą laiko tarpą laikė jį rankoje, po ko iš karto buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Išanalizavęs ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei Kelių eismo taisyklių 20 punkte įtvirtintą reglamentavimą, o kartu ir analogiškose administracinio nusižengimo bylose formuojamą teismų praktiką, aukštesnysis teismas su tokiu apeliaciniame skunde pateiktu R. V. veiksmų vertinimu nesutinka.
9. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...> draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
10. Kelių eismo taisyklių 20 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
11. Teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, Nr. AN2-274-873/2023, Nr. AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-229-485/2023; Nr. AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-155-361/2023, Nr. AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.) yra išaiškinta, kad įstatymo leidėjui Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis reiškia, jog yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, nes bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
12. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimą, pakanka nustatyti, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, laikė mobiliojo ryšio telefoną rankoje, o ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra įrodyta ne tik paties apelianto parodymais, bet ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo E. Č. tarnybiniu pranešimu dėl užfiksuoto pažeidimo bei vaizdo ir garso įrašu, kuris padarytas R. V. vairuotą automobilį sustabdžiusio policijos pareigūno ant kūno dėvima kamera (Bodycam). Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pažeidėjo veiksmai visiškai atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Dėl to tenkinti jo skundą ir administracinio nusižengimo sudėtį nutraukti vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nors pažeidėjas nesutinka su 11 šios nutarties punkte aptartu išaiškinimu ir jo pritaikymu nagrinėjamai situacijai, tačiau toks nesutikimas grindžiamas ne konkrečiomis teisės normomis ar teismų praktika, kur būtų išaiškinta priešingai, o tik paties jo subjektyviu samprotavimu. Sutiktina, jog transporto priemonėje yra įvairių įrenginių, kurių funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su vairavimu, ir už naudojimąsi jais nėra baudžiama administracine tvarka, kaip ir nėra baudžiama už mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, ar kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, tačiau įstatymo leidėjo pozicija nebausti vairuotojų už šiuos veiksmus, nesudaro pagrindo nesilaikyti Kelių eismo taisyklių nuostatų, draudžiančių atlikti kitus veiksmus.
13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 417 straipsnio 3 dalies ir Kelių eismo taisyklių 20 punkto nuostatomis bei nurodyta aukštesnės instancijos teismų vieningai formuojama praktika, taip pat pripažino, kad vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog R. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas pagrįstai. Tačiau tuo pačiu pirmosios instancijos teismas kaip gynybinę laikė bei atmetė ir R. V. versiją, kad jis mobiliojo ryšio telefonu aktyviai nesinaudojo, tik trumpai laikė jį rankoje ir tik dėl to, kad krentant mobiliojo ryšio telefonui iš kišenės norėjo jį padėti į kitą vietą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria ir šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.
14. Aukštesnės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, tokius R. V. paaiškinimus vertina kaip pažeidėjo pasirinktą gynybos būdą, kadangi tokie jo paaiškinimai atsirado ne iš karto po to, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, be to, juos paneigia jau minėti rašytiniai bylos duomenys – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo E. Č. tarnybinis pranešimas bei pareigūno ant kūno dėvima kamera padarytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotos aplinkybės. Nors apeliantas tikina, kad jis nesutiko su jam inkriminuotu nusižengimu nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios, tačiau administracinio nusižengimo protokole, kuris buvo surašytas R. V. praėjus 5 minutėms nuo jo sustabdymo, apeliantas grafoje „asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodė sutinkantis su išdėstyta nusižengimo esme ir nustatytomis aplinkybėmis, tai patvirtino savo parašu, jokių papildomų detalių (pavyzdžiui to, kad tik laikė telefoną rankoje, tačiau juo nekalbėjo, žinučių nerašė, neatliko ir kitų veiksmų juo) nepažymėjo. Apygardos teismo įsitikinimu, nėra pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad protokolą R. V. pasirašė tik dėl to, kad policijos pareigūnas su juo bendravo nemandagiai bei pakeltu tonu. Susipažinęs su minėtu vaizdo ir garso įrašu, teismas nenustatė, kad pareigūno bendravimas su pažeidėju peržengė įprasto dalykiško bendravimo tarp pareigūno ir pažeidėjo ribas bei galėjo įbauginti suaugusį vyrą taip, kad šis pasirašė sutinkantis su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu tik dėl daromo psichologinio spaudimo. Iš minėto vaizdo ir garso įrašo, kuriame užfiksuotas R. V. ir jį sustabdžiusio pareigūno pokalbis, taip pat galima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė rankomis naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu, kadangi žiūrėjo į navigaciją. Minėtame tarnybiniame pranešime vėl gi nenurodoma, kad R. V. kategoriškai nesutiko kokiu nors būdu naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu – tarnybiniame pranešime tik pažymėta, kad pažeidėjas tvirtino, jog juo nekalbėjo, po ko jam buvo išaiškinta, jog jeigu asmuo, vairuodamas transporto priemonę, nori naudotis mobiliajame telefone esančia navigacija, mobilusis telefonas turi būti įstatytas į tam skirtą automobilinį dėklą/laikiklį. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuris nėra įpareigotas byloje sakyti tiesą, versija apie tariamą mobiliojo ryšio telefono laikymą rankoje tik tikslu jį padėti į kitą vietą atsirado ir buvo pateikta jau tik bylos žodinio nagrinėjimo administracinio nusižengimo tyrimą atlikusioje institucijoje metu, turint laiko ne tik pačiam apgalvoti galimas gynybines strategijas, bet ir dėl to pasikonsultuoti su kvalifikuotais teisininkais.
15. Apygardos teismo vertinimu, R. V. pateikiamos versijos šiuo atveju nepatvirtina nei pateiktos telefono pokalbių ir telefono naudojimo išklotinės, nei tas faktas, kad apelianto vairuojamoje transporto priemonėje yra įrengta laisvų rankų įranga, kadangi aktyvus naudojimasis mobiliojo ryšio priemone apima telefono naudojimą bet kokiu tikslu – skambinimą, trumpųjų žinučių rašymą, nuotraukų peržiūrą ir t. t., tuo tarpu laisvų rankų įranga skirta tik telefoniniams pokalbiams, o mobiliojo ryšio duomenys reikalingi naudojantis ne visomis telefono funkcijomis. Juo labiau pateikta apelianto versija pagrindo vadovautis nesudaro tas faktas, kad apeliantas neturi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju galėjo ir gali būti reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl pažeidėjui skirtinos nuobaudos, kurios rūšis ir dydis apeliaciniu skundu nėra ginčijami, tačiau ji niekaip nepaneigia konkretaus pažeidimo padarymo fakto.
16. Pažeidėjo pateiktame skunde taip pat pažymima, jog policijos pareigūnai nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu, anot R. V., nebuvo ištirti ir patikrinti įrodymai, o būtent policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, be to, pareigūnų parodymai nevertinti visų byloje esančių duomenų kontekste. Dėl šios priežasties taip pat nebuvo pašalintos abejonės dėl to, ar policijos pareigūnai galėjo matyti ką apskritai savo rankose laiko R. V., kadangi jie nusižengimą užfiksavo per atstumą, be to, jo vairuoto automobilio langai atspindi šviesą ir galėjo iškraipyti vaizdą. Vertindamas šį skundo argumentą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, kone kas dieną susiduria su analogiškais inkriminuotam R. V. pažeidimais. Nei apelianto padarytas pažeidimas, nei kokios kitos su juo susijusios aplinkybės šiuo atveju nebuvo kažkuo išskirtinės. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, jog nagrinėjant apelianto skundą pirmosios instancijos teisme (nuo pažeidimo iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme praėjo beveik 3 mėnesiai), pareigūnai būtų galėję ar, juo labiau, šiuo metu galėtų prisiminti ir nuosekliai papasakoti aplinkybes, susijusias būtent su šioje byloje nagrinėjamu administraciniu nusižengimu. Apygardos teismo įsitikinimu, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes patvirtina vaizdo ir garso įrašas, esantis byloje. Be to, kaip jau minėta, ir pats pažeidėjas neneigia laikęs telefoną savo rankoje, ko pakanka konstatuoti padarius jį ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Todėl nebuvo ir nėra tikslinga pareigūnus apklausti dar ir teismo posėdyje. Pastebėtina ir tai, nei apeliantas, nei jo įgaliotoji atstovė (advokatė) pirmosios instancijos teisme neprašė apklausti policijos pareigūnų, ko gero ir patys suvokdami, jog pareigūnų parodymai, duoti po ilgo laiko tarpo, nebus informatyvūs. Tuo tarpu apelianto abejonės dėl pareigūnų galimybės apskritai įmatyti ką jis laikė savo rankoje atmetamos, nes jos grindžiamos tik paties apelianto spėliojimais, o ne kokiomis nors konkrečiomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai, būdami gerai neįsitikinę tuo, jog pažeidėjas, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliuoju telefonu, vis tiek sustabdė jo vairuojamą transporto priemonę ir nepagrįstai surašė R. V. administracinio nusižengimo protokolą už Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimą. Pažeidėjas nenurodė, jog asmeniškai pažinotų kurį nors iš policijos pareigūnų, kad bent vienas iš jų turėtų bent menkiausią motyvą jam tokiu būdu pakenkti.
17. Remiantis išdėstytu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodytumas aukštesniajam teismui abejonių nekelia. Nuobauda apeliantui paskirta įvertinus visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, todėl laikytina proporcinga, ji nėra aiškiai per griežta ar ribojanti pažeidėjo teises labiau nei to reikia nuobaudos tikslams pasiekti.
18. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai R. V. veiksmuose konstatavo esant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
19. Todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.