- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-683-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04918-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje e2-10595-650/2019 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pagrįstumo.
Ieškovas K. K. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pareiškė ieškinį, kuriuo vienu iš reikalavimų prašo dviejų nepilnamečių vaikų: U. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove bei priteisti iš ieškovo K. K. išlaikymą vaikams, mokant po 230 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Atsakovė S. K. nesutikdama su ieškovo K. K. ieškiniu, 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo vienu iš reikalavimų prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove bei priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams, mokant po 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsakovė S. K. taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo K. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. K. ir K. K. periodinėmis išmokomis kiekvienam po 350 Eur per mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovės pajamos yra mažos, ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, ieškovas K. K. paliko šeimą ir išėjo pas kitą moterį, o savo nepilnamečių vaikų neišlaiko. Be to, iš esmės nepilnamečių vaikų priežiūra ir poreikiais rūpinasi atsakovė, o ieškovas niekad nerodė didelio noro dalyvauti nepilnamečių vaikų ugdyme. Siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius kiekvieną mėnesį yra reikalinga tam tikra pinigų suma, kuri yra skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui, o vienai atsakovei sudėtinga išlaikyti nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš dalies tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir K. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., iki sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatant atsakovės uzufrukto teisę į vaikų išlaikymo lėšų tvarkymą.
2. Teismas nurodė, kad kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos nepilnamečiam vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs jo poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo kiekvienam vaikui dydžio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo mėnesio pajamas šiuo metu sudaro 1300 Eur. Teismo nuomone, atsakovės prašoma laikino išlaikymo suma po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra palyginti didelė ir neatitinkanti skirtingo amžiaus vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimo. Nebaigus bylos nagrinėjimo iš esmės ir neįvertinus visų įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, ar ieškovas bus finansiškai pajėgus per mėnesį mokėti po 350,00 Eur kiekvienam vaikui ir ar tai atitinka realius abiejų vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, teismas sumažino atsakovės prašomo priteisti iš ieškovo laikinojo išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 300,00 Eur sumos vyresniam mokyklinio amžiaus vaikui U. K. ir iki 250,00 Eur sumos ikimokyklinio amžiaus vaikui K. K., iki bus išnagrinėta ši byla, nes teismo nuomone, ši suma yra protinga ir reikalinga būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas K. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti vaikams U. K. ir K. K. priteisto laikino išlaikymo dydį iki 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas nepasisakė dėl vaikų poreikių, vieninteliu laikino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikė tik vaikų amžių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o taip pat ir pateiktame procesiniame dokumente net neužsiminė apie vaikų poreikius. Ieškovo įsitikinimu, šalių nepilnamečiai vaikai neturi jokių specialių poreikių, todėl spręsti, kad jų išlaikymui yra reikalinga didesnė nei 430 Eur (1 MMA dydžio, įvertinus mokestinę pertvarką) suma per mėnesį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nevertino šalių turtinės padėties ir jiems tenkančių vaikų išlaikymo proporcijų, nurodydamas vien tik ieškovo gaunamas pajamas. Nutartyje neįvertinta tai, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė, ieškovas pats vienas vykdo šalių solidarią prievolę kreditoriui Swedbank AB, kas mėnesį mokėdamas skolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir turto draudimo įmokas, kurios yra apie 150 Eur per mėnesį. Be to, ieškovas teikia paramą šalių pilnametystės jau sulaukusiam sūnui B. K. 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas dėl netinkamo atsakovės elgesio buvo priverstas išsikelti iš šeimos namų, todėl patiria papildomas įsikūrimo išlaidas. Taip pat yra neįvertinta ir tai, kad atsakovei yra mokamos savivaldybės administracijos mokamos tikslinės išmokos vaikams po 50,16 Eur kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. K. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.3. Atsakovė nurodo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina (atsakove), todėl atsakovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Pabrėžtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Šalies argumentai
3.4. Ieškovo teiginiai, jog „pirmosios instancijos teismas skundžiama Nutartimi visiškai nevertino šalių turtinės padėties ir jiems tenkančių vaikų išlaikymo proporcijų“ yra visiškai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas gali tik preliminariai įvertinti šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų paramos būtinumą. Tiksli šalių turtinė padėtis ir nepilnamečių vaikų paramos būtinumas paaiškės tik kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji vaikų poreikiai (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-201-459/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-305-777/2018).
3.5. Pusę ieškovo mokamos bankui paskolos ji sugrąžina ieškovui, atsakovė dengia šalims jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo išlaikymo išlaidas. Ieškovas nepateikė įrodymų, neva, teikia paramą suaugusiam vaikui (CPK 178 straipsnis), be to, anksčiau jokios paramos neteikdavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), santuoka iki šiol nėra nutraukta. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: U. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10). Šalys taip pat turi ir pilnametį sūnų B. K.. Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su atsakove. Nagrinėjamu atveju ieškovas sutinka teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.
6. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vaikų poreikių, vieninteliu laikino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikė tik vaikų amžių. Ieškovas pažymi ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o taip pat ir pateiktame procesiniame dokumente net neužsiminė apie vaikų poreikius. Ieškovo įsitikinimu, šalių nepilnamečiai vaikai neturi jokių specialių poreikių, todėl spręsti, kad jų išlaikymui yra reikalinga didesnė nei 430 Eur (1 MMA dydžio, įvertinus mokestinę pertvarką) suma per mėnesį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo ir atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
7. Pažymėtina, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau -CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu turi pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Taigi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas (įskaitant ir laikino išlaikymo dydžio klausimą) teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus ( 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), kadangi visais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nevertino šalių turtinės padėties ir jiems tenkančių vaikų išlaikymo proporcijų, nurodydamas vien tik ieškovo gaunamas pajamas. Nutartyje neįvertinta tai, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė, ieškovas pats vienas vykdo šalių solidarią prievolę kreditoriui Swedbank AB, kas mėnesį mokėdamas skolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir turto draudimo įmokas, kurios yra apie 150 Eur per mėnesį. Be to, ieškovas teikia paramą šalių pilnametystės jau sulaukusiam sūnui B. K. 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas dėl netinkamo atsakovės elgesio buvo priverstas išsikelti iš šeimos namų, todėl patiria papildomas įsikūrimo išlaidas. Taip pat yra neįvertinta ir tai, kad atsakovei yra mokamos savivaldybės administracijos mokamos tikslinės išmokos vaikams po 50,16 Eur kiekvienam vaikui.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad teismas neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartyje sprendė, kad atsakovės prašoma laikino išlaikymo suma po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra palyginti didelė ir neatitinkanti skirtingo amžiaus vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimo. Be to pažymėjo, kad nebaigus bylos nagrinėjimo iš esmės ir neįvertinus visų įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, ar ieškovas bus finansiškai pajėgus per mėnesį mokėti po 350,00 Eur kiekvienam vaikui ir ar tai atitinka realius abiejų vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, teismas sumažino atsakovės prašomo priteisti iš ieškovo laikinojo išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 300,00 Eur sumos vyresniam mokyklinio amžiaus vaikui U. K. ir iki 250,00 Eur sumos ikimokyklinio amžiaus vaikui K. K., iki bus išnagrinėta ši byla, nes teismo nuomone, ši suma yra protinga ir reikalinga būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad teismas neatsižvelgė į tėvo galimybes teikti konkretaus dydžio laikiną išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo nurodyti argumentai apie turtinę padėtį bus išsamiai įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, ir priimant galutinį sprendimą. Šioje proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti byloje pateiktus įrodymus, t. y nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kurios reikšmingos šalių ginčo dėl išlaikymo priteisimo išsprendimui iš esmės. Teismas pažymi, kad remiantis sąžiningumo, protingumo principais, tuo atveju, jeigu iš ieškovo bus priteistas mažesnis išlaikymas, negu pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinas išlaikymas, ieškovo sumokėta permoka įskaitytina į ateityje mokėtinas sumas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui U. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir K. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., iki sprendimo šioje byloje priėmimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad priteisto laikino išlaikymo dydis akivaizdžiai pažeistų ieškovo teises ir interesus, būtų neproporcingas vaikų poreikiams ir ieškovo turtinei padėčiai. Daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga plačiau pasisakyti nes atskirojo skundo argumentai iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.