- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-196-817/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13801-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kategorijos
- 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurores Miglės Lukševičienės (toliau ir – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Č. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo Č. S. gynėjas prašė arba grąžinti bylą prokurorei ikiteisminių tyrimų sujungimui ir vieno kaltinamojo akto surašymui, arba atidėti bylos nagrinėjimą iki kol bus baigtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame nukentėjusioji šioje byloje yra pripažinta įtariamąja, arba bus priimtas kažkoks procesinis sprendimas, nurodant, jog toks prašymas, yra grindžiamas suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, Nr. 2K-222-697/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-708-300/2014). Kaltinamasis šį prašymą palaikė, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė kaltinamojo gynėjo prašymo netenkinti.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. skundžiama nutartimi kaltinamojo Č. S. gynėjo prašymas tenkintas ir baudžiamoji byla Nr. 1-1519-1201/2024 perduota prokurorei, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
4. Nutartis motyvuojama tuo, jog dėl to paties įvykio (t. y. dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. tarp A. J. ir Č. S. kilusio konflikto) atliekamas priešpriešinis ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pradėtas pagal Č. S. pareiškimą dėl A. J. veiksmų. Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, išliekant tokiai pačiai kaltinamojo pozicijai, teismas iš esmės turėtų spręsti ir klausimą, ar A. J. padarė kokią nors pavojingą, realią ir akivaizdžią veiką, nuo kurios Č. S. buvo pagrindas gintis, ar tokios veikos nepadarė. Kitaip tariant, turėtų nagrinėti aplinkybes, kurios yra kito (dar vykstančio) ikiteisminio tyrimo dalykas. Toks bylos nagrinėjimas ne tik pažeistų kaltinamojo (ir įtariamosios kitame ikiteisminiame tyrime) teisę į gynybą, tačiau neužtikrintų ir kitų proceso dalyvių teisių bei formuotų ydingą, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkančią praktiką, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Vadovaujantis suformuota teismų praktika analogiškose baudžiamosiose bylose, šie įvykiai turi būti nagrinėjami vienoje byloje (tiriami viename ikiteisminiame tyrime), priešingu atveju, šioje byloje nebus įmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių – ar buvo nukentėjusiosios kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą, jei buvo, ar jis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, t. y. ar Č. S. jam inkriminuotus veiksmus atliko, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, ar ne, ir visa tai trukdo objektyviai išnagrinėti bylą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, gali susidaryti situacija, kai įrodymų vertinimas dėl atskirų bylos aplinkybių dviejuose procesuose, kurie organizuoti dėl to paties įvykio, gali skirtis, o tokiu atveju iškyla rizika rastis prieštaringiems procesiniams sprendimams. Taigi šiuo atveju surašytas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų ir toks kaltinamojo akto prieštaringumas yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimas, todėl byla perduotina prokurorei.
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-1519-1201/2024 perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.
6. Skunde teigiama, jog teismas neturėjo pagrindo kaltinamąjį aktą pripažinti neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai minėto straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šią trūkumą negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-1S3- 693/2016, 2K-297-222/2016. 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Šioje byloje 2024 kovo 12 d. surašytame kaltinamajame akte Č. S. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta išsamiai ir aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, aprašant veikos padarymo laiką, vietą, būdą, konkrečius kaltinamojo veiksmus bei kilusius padarinius, taip pat kitas nusikalstamos veikos aplinkybės bei jas atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, teismas perduodamas bylą prokurorei vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, nenurodė kokių būtent BPK 219 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas.
7. Skunde prokurorė pažymi, jog tai, kad dėl to paties įvykio atliekamame priešpriešiniame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji A. J. yra įtariama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat nėra pagrindas kaltinamąjį aktą pripažinti neatitinkančiu BK 219 straipsnio reikalavimą. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad nesujungus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pradėto pagal Č. S. pareiškimą dėl A. J. veiksmų, su nagrinėjama byla, nebus įmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių. Teismas šią išvadą motyvavo formuojama teismų praktika, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-708-300/2014 ir šioje byloje išnagrinėjus prokuroro kasacinį skundą priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-222-697/2015, nebuvo nurodyta sujungti ikiteisminius tyrimus - buvo konstatuoti BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktu pažeidimai ir byla perduota prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą esant pagrindo manyti, kad, sujungus abiejų įvykiu aplinkybes į vieną kaltinamąjį aktą, bus tiksliau jame atskleisti nurodytoje byloje įtariamajam V. L., kitoje - kaltinamajam V. B. inkriminuojamų nusikaltimų požymiai ir patikslintos su konfliktu susijusios aplinkybės, o nusikalstamos veikos aprašymas atitiks BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015 nurodė, kad vieno ir to paties įvykio tyrimas skirtinguose procesuose paprastai tampa sudėtingas, tačiau ta aplinkybė, kad buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, skirtingu metu atiduoti teismui ir išnagrinėtos dvi bylos, nėra laikoma esminiu BPK pažeidimu. Šioje byloje teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tada, kai surinkti pagrindiniai bylos įrodymai, paneigia galimą būtinosios ginties situaciją, bei patvirtina aplinkybes, kad būtent abi pusės vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, panaudotu įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką, baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimas gali būti atskirtas į du atskirus tyrimus.
Šalies argumentai
8. Skunde akcentuojama, jog teismas, nutartyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigtas, nėra aiški jo trukmė bei perspektyva, todėl nėra pagrindo atidėti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą neribotam laikui, tai yra iki kol ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bus priimtas bet kokio pobūdžio baigiamasis procesinis sprendimas. Tačiau, teismas nei savo iniciatyva, nei pavedant prokurorui nesiėmė priemonių išsiaiškinti dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigos, bei planuojamo priimti sprendimo. Priešpriešinis ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo baigtas 2024 m. gegužės 17 d., atlikti BPK 218 straipsnyje numatyti veiksmai ir byla perduota prokurorui, todėl abiejų ikiteisminių tyrimų atnaujinimas, bei pakartotinis perdavimas teismui juos sujungus, nepagrįstai užtęstų procesą, tuo pažeidžiant asmenų teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokurorės Miglės Lukševičienės skundo argumentais ir skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-1519-1201/2024 medžiaga, įvertinęs prokurorės skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą šioje proceso stadijoje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, aukštesnysis teismas esminių jo trūkumų, vertinant BPK 219 straipsnio nuostatas, nenustatė.
13. BK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023, 2K-45-628/2024). Pabrėžtina, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui – teismų praktikoje, toks pagrindas atsiranda tik tokiose situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016).
14. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte yra nurodytos visos svarbios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas ir padariniai, aiškiai nurodytas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei duomenys, kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog dėl to paties įvykio yra atliekamas priešpriešinis ikiteisminis tyrimas, todėl šie įvykiai, siekiant objektyviai nustatyti tikrąsias jų aplinkybes, turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje, tiriami viename ikiteisminiame tyrime nereiškia, jog kaltinamasis aktas neatitinka BK 219 straipsnyje nustatytų turinio reikalavimų. Be to, svarbu ir tai, kad kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija, o BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos įtvirtina išimtinę prokuroro teisę priimti sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo ir atskyrimo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų elgesio, aplinkybes pradedant nustatinėti skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas, todėl tokiu atveju ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje. Tačiau tai, jog buvo pradėti du atskiri tyrimai, teismuose išnagrinėtos dvi bylos, nebuvo pripažinta esminiu BPK pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kitose baudžiamosiose bylose yra pažymėjęs, jog dėl to paties įvykio yra tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą vienoje byloje, tačiau vien tai, kad buvo atliekami atskiri tyrimai dėl to paties įvykio skirtingų asmenų atžvilgiu, savaime nereiškia, kad buvo suvaržytos įtariamojo (kaltinamojo) teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3-648/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-142-303/2021). Tuo tarpu teismų praktikoje yra daug pavyzdžių, kai to paties įvykio dalyvių veiksmai yra išnagrinėti skirtingose bylose.
16. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekviena byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis), o teismo nuosprendis grindžiamas tiesiogiai ištirtais įrodymais, t. y. įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Dėl to tais atvejais, kai skirtingose bylose nagrinėjamos aplinkybės dėl to paties įvykio yra susijusios, išvados dėl asmens kaltumo gali (ir turi) būti grindžiamos būtent konkrečioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtais ir teismo įvertintais įrodymais. Be to, skunde prokurorė nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra baigtas, 2024 m. gegužės 20 d. bylos medžiaga perduota prokurorui kaltinamajam aktui surašyti, todėl kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga perdavus teismui, teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galės spręsti baudžiamųjų bylų sujungimo tikslingumo klausimą.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas yra konkretus, kaltinamajam Č. S. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta išsamiai ir aiškiai, esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitikimų, kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės skundą tenkinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-1519-1201/2024 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.