Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. (toliau - ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant - griežčiausia ketverių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir T. K. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį - 6 mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo dienos, atlyginti savo nusikalstamais veiksmais N. K. padarytą 2 000 Eur turtinę žalą ir G. T. padarytą 500 Eur turtinę žalą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 547,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. K. tenkintas.

T. K. taikoma kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nepakeista ir palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. P. ir R. B., šie nuteistieji apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime, esančiame Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., veikdamas organizuotoje grupėje - iš anksto susitaręs ir pasiskirstęs vaidmenimis kartu su asmeniu, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, siekdamas apgaule savo ir kito organizuotos grupės nario naudai įgyti svetimą turtą,

1.1. 2022 m. balandžio 21 d. apie 14.06 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino L. K. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), moterišku balsu melagingai prisistatė Rusijos Federacijos policijos pareigūne ir melagingai nurodė, kad L. K. dukra Maskvoje pateko į eismo įvykį, kurio metu dėl L. K. dukros kaltės buvo sutrikdyta kitos moters sveikata, dėl ko minėtos moters gydymui reikia 3 000 Eur, kuriuos paimti pas L. K. atvyks sužalotos moters sūnus. L. K. nurodžius savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, T. K. nurodė nuvykti pas L. K., prisistatyti sužalotos moters sūnumi ir paimti pinigus. Asmuo, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, vykdydamas T. K. nurodymus, tą pačią dieną apie 15.00 val. nuvyko pas L. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš jos paėmė 3 000 Eur. T. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 15.08 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino L. K. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), moterišku balsu melagingai prisistatė Rusijos Federacijos policijos pareigūne ir nurodęs, kad 3 000 Eur neužteks, pareikalavo dar 2 000 Eur. Tuo pačiu metu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, T. K. nurodė vėl nuvykti pas L. K. ir paimti pinigus. Asmuo, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, vykdydamas T. K. nurodymus, tą pačią dieną apie 15.30 val. nuvyko pas L. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš jos dar 2 000 Eur;

1.2. 2022 m. gegužės 5 d. apie 13.13 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino N. K. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė mediku iš Santariškių ligoninės ir melagingai nurodė, kad N. K. dukra eidama laiptais žemyn užkabino kitą moterį, kuri krito ant grindų ir susižalojo galvą, todėl siekiant išvengti nemalonumų iš teisėsaugos institucijų reikia 2 000 Eur, kuriuos paimti pas N. K. atvyks vyriškis. N. K. nurodžius savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, T. K. nurodė nuvykti pas N. K. ir paimti pinigus. Asmuo, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, vykdydamas T. K. nurodymus, tą pačią dieną apie 14.20 val. nuvyko pas N. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš jos 2 000 Eur;

1.3. 2022 m. gegužės 19 d. apie 17.21 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino G. T. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), moterišku balsu melagingai prisistatė jos drauge J. bei verkiančiu balsu melagingai pasakė, kad ji eidama laiptais griuvo ir kartu pargriovė dvi moteris, kurių viena yra nestipriai sužalota, o kita neatgauna sąmonės, po ko melagingai prisistatė gydytoju ir nurodė, kad sunkiai sužalotos moters artimieji sutinka nereikšti pretenzijų, jei bus apmokėtos gydymo išlaidos. G. T. pasakius, kad ji turi tik 500 Eur, T. K. nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos moters sūnus, kuris paims pinigus. G. T. nurodžius savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, T. K. nurodė nuvykti pas G. T., prisistatyti sužalotos moters sūnumi ir paimti pinigus. Asmuo, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, vykdydamas T. K. nurodymus, tą pačią dieną apie 18.17 val. nuvyko pas G. T. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš jos 500 Eur;

1.4. 2022 m. gegužės 26 d. apie 13.00 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino R. R. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), moterišku balsu melagingai prisistatė broliene R. bei verkiančiu balsu paprašė pagalbos, po ko melagingai prisistatė gydytoju ir melagingai nurodė, kad brolienė R. eidama laiptinėje griuvo ant kitos moters, kuri yra ligoninėje ir už kurios gydymą reikia sumokėti 3 500 Eur. R. R. pasakius, kad ji turi tik 200 Eur, T. K. nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos moters sūnus, kuris paims pinigus. R. R. nurodžius savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, T. K. nurodė nuvykti pas R. R., prisistatyti sužalotos moters sūnumi ir paimti pinigus. Asmuo, dėl kurio veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, tą pačią dieną apie 14.28 val. nuvyko pas R. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš jos 200 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2. Tokiais veiksmais T. K. savo ir kito organizuotos grupės nario naudai įgijo svetimą 7 500 Eur vertės turtą: L. K. priklausantį turtą - 5 000 Eur, N. K. priklausantį turtą - 2 000 Eur, G. T. priklausantį turtą - 500 Eur bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą R. R. priklausantį turtą - 200 Eur.

II. Apeliacinių skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

7. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi teisėjų kolegija nutarė baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

11. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistasis skundžiamuoju nuosprendžiu įpareigotas savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlyginti bausmės atidėjimo laikotarpiu, o bausmės vykdymas jam atidėtas 3 metams. Prokurorė teigia, kad T. K. net ir gaunant minimalų atlyginimą 3 metus, 2 500 Eur žalos atlyginimo suma nėra tokia didelė, jog būdamas jaunas ir darbingas jis turėtų būti atleistas nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sudarančių 547, 93 Eur, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, todėl teismas vertindamas byloje esančius duomenis, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kokią įtaką šiems ryšiams turės bausmės vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016). Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas laikomas išimtine bausmės įgyvendinimo forma, taigi net ir formaliai esant įstatymo numatytai sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

15. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

16. Skundžiamu nuosprendžiu, T. K. pripažintas kaltu, padaręs vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas, spręsdamas dėl tikslingumo atidėti T. K. bausmės vykdymą, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), įvertino tai, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. T. K., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, paleistas į laisvę, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, taip pat teisiamojo posėdžio metu T. K. nurodė, kad gydosi nuo priklausomybės ligų, ieško darbo, sutinka atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti bei civilinių ieškovų teisėti interesai bus užtikrinti T. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidedant ir vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi T. K. skyrė minimalią nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį - šešis mėnesius bei nustatė maksimalų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą – trejus metus. Kaip matyti iš 75 straipsnio 3 dalies dispozicijos, asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą, alternatyvų daliniui bausmės atidėjimui nėra numatyta. Taip pat be pirmosios instancijos aptartų teigiamai T. K. charakterizuojančių duomenų, vertintina ir tai, jog T. K. anksčiau yra teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, pripažintas recidyvistu, kas yra atsakomybė sunkinanti aplinkybė, baustas griežta terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, nusikalstamas veikas padarė būdamas įkalinimo įstaigoje. Taigi, kaip teisingai pažymėjo prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pritaikė pačias palankiausias įstatymo leidžiamas normas, tai yra, skyrė dalinį bausmės vykdymo atidėjimą su minimalia nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmė T. K. neabejotinai sukels neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau bausmė iš savo prigimties neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

18. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. K. paskirta bausmės įgyvendinimo forma yra tinkama, neprieštarauja teisingumo principui, todėl pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. pagal BK 75 straipsnio 3 dalį skirtas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir visiškai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindo.

19. Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog paskirtas įpareigojimas – neišėjimas iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, yra perteklinis, todėl prašo jį panaikinti.

20. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

21. Įpareigojimai skiriami pagal BK 75 straipsnio nuostatas, kai yra atidedamas bausmės vykdymas, sietini su probacijos tikslais – probuojamo asmens veiksmingos resocializacijos užtikrinimu ir jo nusikalstamų veikų recidyvo mažinimu. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas T. K. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kaip šis įpareigojimas realiai užtikrins jam paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis trejus metus taikytinas nustatytas įpareigojimas šiuo atveju nėra nei reikalingas, nei būtinas. Įvertinusi tai bei aplinkybę, kad nuteistajam T. K. dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo gali būti sunku integruotis į visuomenę, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pakeičia kitu – įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuomone, šis įpareigojimas leis koreguoti nuteistojo T. K. elgesį, gerins jo integracijos į visuomenę galimybes, ugdys atsakomybės jausmą bei skatins teigiamus pokyčius.

22. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimu nuteistajam T. K., pažymi, kad BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad T. K. turės atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis yra jaunas, darbingas, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių savo finansinėms prievolėms įvykdyti. Be to, 2 500 Eur žalos atlyginimo suma nėra tokia didelė, jog jis turėtų būti atleistas nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sudarančių 547,93 Eur, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendį.

T. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį paskirtą įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalimi pakeisti kitu - įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.