Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-432-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-2546-946/2018Nutartis · 2018-12-10Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-17Kauno apygardos teismas
  4. T-168-1082/2019Nutartis · 2019-02-19Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-923-946/2019Nutartis · 2019-05-22Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-20Kauno apygardos teismas
  7. T-1991-548/2019Nutartis · 2019-10-24Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-21Kauno apygardos teismas
  9. T-485-753/2020Nutartis · 2020-03-18Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-20Kauno apygardos teismas
  11. TS-98-946/2020Nutartis · 2020-09-09Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-13Kauno apygardos teismas
  13. T-592-675/2020Nutartis · 2020-12-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  14. TS-32-548/2021Nutartis · 2021-02-05Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-09Kauno apygardos teismas
  16. T-420-627/2021Nutartis · 2021-06-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  17. TS-193-548/2021Nutartis · 2021-08-12Kauno apylinkės teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-09Kauno apygardos teismas
  19. TS-40-1082/2022Nutartis · 2022-11-25Panevėžio apylinkės teismas
  20. TS-4-1059/2023Nutartis · 2023-05-26Panevėžio apylinkės teismas
  21. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-23Panevėžio apygardos teismas
  22. TS-14-830/2024Nutartis · 2024-05-24Panevėžio apylinkės teismas
  23. T-39-1001/2025Nutartis · 2025-01-20Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
1S-432-493/2019
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00054-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-432-493/2019;Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00054-2012-2;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį dešimties metų trukmės laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis dirba, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą, kuriuo A. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas konstatavo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis A. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą.

4.1. Nuteistojo skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 360 straipsnio 2 dalį, ignoravo BVK 157 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą ir 164 straipsnio 2 dalį, bei tik formaliai apžvelgė Komisijos nutarime pateiktą medžiagą, ypatingą dėmesį skirdamas aplinkybėms, jo manymu neturinčioms įtakos teisingam lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui. Be to, A. S. pažymi, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės neturi įtakos jo resocializacijai, bei teigiamo elgesio nuostatoms formuotis, nes jis kaip žmogus visą gyvenimą klydo ir mokėsi iš savo klaidų ir stengėsi suprasti jų pasekmes. Nurodo, jog jo elgesys šiuo metu yra nepriekaištingas, o tolesnis bausmės atlikimas jį žlugdo ir traumuoja, bei atima viltį, jog teisinė sistema gali būti ne tik teisinga, bet ir gailestinga.

Šalies argumentai

4.2. Be to, A. S. apygardos teismui pateiktame skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai analizavo perteklinius reikalavimus, keliamus nuteistiesiems, siekiantiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie jo manymu nesudarė pagrįsto pagrindo Komisijos nutarimo netenkinimui. Taip pat teigia, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai analizavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ rezultatą sudarančių svertinių ir dinaminių balų skaičių, kadangi toks balų skirstymas nėra minimas nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Komisijos nutarime. Pažymi, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino ir nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi ši aplinkybė niekaip nėra susijusi nei su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nei su aptariamo Komisijos nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

4.3. Taipogi, nuteistojo manymu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai atsižvelgė ir į jam skirtas drausmines nuobaudas, kadangi jos šiuo metu nebegaliojančios. Taip pat pažymėjo, kad jis neneigia klydęs ir pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tačiau vėliau pasitaisė, naujų drausminių nuobaudų negavo ir buvo tik skatintas. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog pataisos namų administracija įvertinus jo teigiamą elgesį, pakeitė jo bausmės atlikimo būdą į „besargybos“ režimą, o tai nuteistojo manymu tik patvirtina, kad lygtinai paleistas iš pataisos namų jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, A. S. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Todėl, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę įgyja ne pats pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato dydis, o jį sudarančių statinių ir dinaminių balų santykis, bei dinaminių balų mažėjimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo nuteistojo pastangų, dedamų koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo analizuoti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudarančių statinių ir dinaminių balų ir sprendžiama, kad skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai įvertinta A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nors apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau jo atžvilgiu minėtas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas nustatytas nebuvo - 2019 m. kovo 20 d. A. S. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 13 balų, pažymint, jog nuteistojo daromas progresas šių balų skaičiaus neįtakoja. Svarbu pažymėti ir tai, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 6 balai, o tai reiškia, kad kiti 7 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, dinaminių balų egzistavimas, kuris yra nemažinamas teigiamas nuteistojo veiksmais, tik patvirtina, kad A. S. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti jam negali būti taikomas.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmė atlikimo metu. Iš A. S. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu jis penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, bei tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu iš tiesų negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl A. S. gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (2013 m., 2015 m. ir 2017 m.), t. y. nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms praėjus daugiau kaip pusei paskirtos bausmės atlikimo laiko ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog A. S. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

11. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimą, kurį jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jo socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad būdamas laisvėje jis vartojo alkoholį padidintais kiekiais, bei tai, jog alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Taigi, šiuo atveju yra akivaizdu, jog A. S. turi problemų susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau nuteistasis nesiima jokių priemonių šių problemų sprendimui ir tai patvirtina aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu dvi drausminės nuobaudos jam buvo skirtos būtent už alkoholinių gėrimų vartojimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

12. Be kita ko, kaip nepagrįsti atmetami ir nuteistojo skundo argumentai, jog apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo, už kurį jis buvo nuteistas, sunkumą ir pobūdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais grindė savo nutartį. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę A. S. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Be to, minėtas nusikaltimas pasižymėjo žiaurumu – nukentėjusioji nuteistojo ir jos bendrininkės buvo itin žiauriai mušama. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau nusikalstamų veikų padarymo metu A. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio, veikė kartu su bendrininke. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

13. Pažymėtina, ir tai jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog šiuo atveju egzistuoja ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės t. y. jis atlieka paskirtą bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. gegužės 21 d. jam suteikta teisė vykti be palydos ar be sargybos už pataisos įstaigos ribų, bausmės atlikimo metu jis skatintas, bausmės atlikimo metu dirba, bei vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamos atsvaros pagrįstai išvadai, jog A. S. jau gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas neizoliuotas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisSvetlana JurgaitienėArūnas Paštuolis