Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-303-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-2546-946/2018Nutartis · 2018-12-10Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-17Kauno apygardos teismas
  4. T-168-1082/2019Nutartis · 2019-02-19Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-923-946/2019Nutartis · 2019-05-22Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-20Kauno apygardos teismas
  7. T-1991-548/2019Nutartis · 2019-10-24Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-21Kauno apygardos teismas
  9. T-485-753/2020Nutartis · 2020-03-18Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-20Kauno apygardos teismas
  11. TS-98-946/2020Nutartis · 2020-09-09Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-13Kauno apygardos teismas
  13. T-592-675/2020Nutartis · 2020-12-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  14. TS-32-548/2021Nutartis · 2021-02-05Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-09Kauno apygardos teismas
  16. T-420-627/2021Nutartis · 2021-06-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  17. TS-193-548/2021Nutartis · 2021-08-12Kauno apylinkės teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-09Kauno apygardos teismas
  19. TS-40-1082/2022Nutartis · 2022-11-25Panevėžio apylinkės teismas
  20. TS-4-1059/2023Nutartis · 2023-05-26Panevėžio apylinkės teismas
  21. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-23Panevėžio apygardos teismas
  22. TS-14-830/2024Nutartis · 2024-05-24Panevėžio apylinkės teismas
  23. T-39-1001/2025Nutartis · 2025-01-20Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-20
Bylos Nr.
1S-303-238/2020
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00054-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-303-238/2020
Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00054-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 13 d. priimtą nutarimą Nr. 95-79 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai - 2020 m. vasario 13 d. yra 1 (vieni) metai 11 (vienuolika) mėnesių 3 (trys)dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 95-79 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. S. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką yra 8 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, devynis kartus skatintas, dirba, jam nuo 2018 m. gegužės 22 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia ieškinius pagal vykdomuosius dokumentus. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudarė Komisijai pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, sunkiai sužalojo moterį, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė), teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino dalinai. Apylinkės teismas vertino Socialinio tyrimo išvados duomenis ir nurodė, kad nuteistasis supranta, jog alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, jis suvokia poreikį kontroliuoti alkoholio vartojimą ir poreikį jį mažinti, tačiau pažymėjo, kad nuteistasis pataisos įstaigoje net du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, paskutinį kartą – 2017 m. kovo 27 d. Taip pat yra nustatyta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis iš viso penkis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2017 m. spalio 20 d. (nuobauda panaikinta prieš terminą). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl teismas negalėjo vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog pats nuteistasis teigia, kad dažniausiai pirmenybę teikia planavimui, prieš pradėdamas ką nors daryti, visus aspektus apsvarsto nuodugniai, tačiau pažymėjo, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą įvykdė impulsyviai, neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema – 8 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 6 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 3 dienos), kuomet nuteistasis už labai sunkaus nusikaltimo padarymą yra nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėta jo elgesį, todėl konstatavo, kad nors A. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, ignoravo BVK 157 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą ir 164 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad apylinkės teismas jau turėjo susidaręs išankstinę neigiamą nuomonę apie nuteistąjį. Teismas visiškai be pagrindo nepatvirtino Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą. Teigia, kad bausmės atlikimo metu, jis elgėsi gerai, dirbo, jo nusikalstamo elgesio rizika yra labai maža, anksčiau jis neteistas. Teigia, kad apylinkės teismas nenurodė nei vienos esminės aplinkybės, kurios jis būtų neįvykdęs BVK nuostatose. Pažymi, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino ir nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi ši aplinkybė niekaip nėra susijusi nei su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nei su aptariamo Komisijos nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

4.2. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai atsižvelgė ir į jam skirtas drausmines nuobaudas, kadangi jos šiuo metu nebegaliojančios. Taip pat pažymėjo, kad jis neneigia klydęs ir pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tačiau vėliau pasitaisė, naujų drausminių nuobaudų negavo ir buvo skatintas 9 (devynis) kartus. Nesutinka su teismo vertinimui, kad jo neatlikta bausmės dalis per didelė, kad būtų galima paleisti jį lygtinai, nes kiti nuteistieji yra paleidžiami, kai jiems lieka neatlikta dar didesnė bausmės dalis. Prašo atsižvelgti į jo socialinius ryšius, kad laisvėje turi gyvenamąją vietą, jam padės tėvai, bus įdarbintas, kas taip pat parodo, kad jam bus lengviau integruotis. Nuteistojo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas neįsigilino į jo asmenybę ir todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikomos jam probacijos pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad A. S. faktiškai yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai, svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijų nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra 9 (devynis) kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš A. S. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu jis penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus bei tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu iš tiesų negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl A. S. gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti (2013 m., 2015 m. ir 2017 m.), tai yra net kelis kartus, praėjus kuriam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ir nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog A. S. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog A. S. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 8 balais, kuri pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 6 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

12. Kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant A. S. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, jie vertinti kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams. Socialinio tyrimo duomenimis, nors nuteistasis supranta, jog alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, jis suvokia poreikį kontroliuoti alkoholio vartojimą ir poreikį jį mažinti, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje net du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę A. S. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei.

13. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad A. S. neatliktos bausmės dalis – 1 (vieni) metai 11 (vienuolika) mėnesių 3 (trys) dienos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Taip, kolegija šiai apylinkės teismo argumentacijai pritaria.

14. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

15. Apylinkės teismas, įvertinęs Komisijos 2020 m. vasario 13 d. priimto nutarimo Nr. 95-79 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, teisingai nurodė ir vertino tai, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir paskirtos bausmės dydis, todėl pagrįstai darė išvadą, kad nuteistajam A. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė