- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-33-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00054-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, kuriuos jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 16 d.
3. Komisija 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 95-415, kuriuo nutarė nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir akivaizdi daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs lygtinio paleidimo taikymui būtinąją įstatymo nustatytą dalį, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamumo elgesio rizika yra žema, tačiau vien šios formalios sąlygos nėra pagrindas patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (tyčinio nužudymo) padarymą, neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė, todėl jį lygtinai paleidus, būtų iškreipta bausmės esmė ir būtų pažeistas teisingumo principas. Apylinkės teismas vertino ir A. S. pataisos įstaigoje padarytus nustatytos tvarkos ir režimo pažeidimus, nuobaudas už alkoholinių gėrimų ir surogatų vartojimą.
5. Nuteistasis A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Komisijos 2018 m. lapkričio 12. nutarimą patvirtinti.
5.1. Skunde nuteistasis pažymėjo, kad vykdė visus jam nustatytus įpareigojimus, atliko 2/3 jam paskirtos bausmės ir savo kaltę išpirko. Įkalinimo sąlygomis dirba, pripažįsta pataisos namuose vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau teigia tai daręs dėl kitų nuteistųjų įtakos. Skirtos drausminės nuobaudos negalioja, turi ne vieną paskatinimą, lankė kursus. Būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti ir greičiau atlyginti priteistą žalą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
10. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. S. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (15 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pasimokė iš praeities klaidų ir savo kaltę jaučiasi atpirkęs, žada nepažeidinėti įstatymų ir gyventi dorai, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis A. S., kaip jau minėta, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklą pataisos namuose, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Visgi vien tik dalyvavimas minėtose programose ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, šiuo metu yra išlikusi nepakitusi. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, o būtent asmens teigiama elgesio korekcija atspindėtų jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės atlikimo metu A. S. nesielgė nepriekaištingai, 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas (5 kartus). Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje (pirmą kartą baustas 2013 m. kovo 14 d.) ir vėliau (paskutinis, ir be to šiurkštus drausmės pažeidimas padarytas 2017 m. kovo 27 d.), t. y., kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Aplinkybės, kad A. S. bausmės atlikimo metu 2 kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kad labai sunkus smurtinis nusikaltimas buvo padarytas taip pat apsvaigus nuo alkoholio ir kitos anksčiau paminėtos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia konstatuoti lygtiniam paleidimui pakankamos pažangos. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamų teigiamų pokyčių mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
12. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 10 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis 5 kartus buvo paskatintas už gerą bei pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. S. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.