Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-743-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-2546-946/2018Nutartis · 2018-12-10Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-17Kauno apygardos teismas
  4. T-168-1082/2019Nutartis · 2019-02-19Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-923-946/2019Nutartis · 2019-05-22Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-20Kauno apygardos teismas
  7. T-1991-548/2019Nutartis · 2019-10-24Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-21Kauno apygardos teismas
  9. T-485-753/2020Nutartis · 2020-03-18Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-20Kauno apygardos teismas
  11. TS-98-946/2020Nutartis · 2020-09-09Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-13Kauno apygardos teismas
  13. T-592-675/2020Nutartis · 2020-12-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  14. TS-32-548/2021Nutartis · 2021-02-05Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-09Kauno apygardos teismas
  16. T-420-627/2021Nutartis · 2021-06-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  17. TS-193-548/2021Nutartis · 2021-08-12Kauno apylinkės teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-09Kauno apygardos teismas
  19. TS-40-1082/2022Nutartis · 2022-11-25Panevėžio apylinkės teismas
  20. TS-4-1059/2023Nutartis · 2023-05-26Panevėžio apylinkės teismas
  21. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-23Panevėžio apygardos teismas
  22. TS-14-830/2024Nutartis · 2024-05-24Panevėžio apylinkės teismas
  23. T-39-1001/2025Nutartis · 2025-01-20Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
1S-743-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00054-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-743-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00054-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. (toliau – A. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. liepos 27 d.) – 1 metai 5 mėnesiai 23 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis A. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pabrėžia, kad yra atlikęs ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 8 balai, jis vykdo visus jam paskirtus įpareigojimus ir dalyvauja reabilitacijos programose. Pataisos namuose dirba ir gauna darbo užmokestį, iš kurio yra mokamas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. Kadangi darbo užmokestis yra nedidelis, todėl neužtenka lėšų dengti civilinį ieškinį. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai lygtinio paleidimo netaikymą motyvuoja jam skirtomis drausminėmis nuobaudomis, nes nuobaudos jau seniai nebegalioja, jis yra tik skatinamas. Jis gailisi dėl padarytų pažeidimų, stengiasi taisytis, dirba, išėjęs į laisvę taip pat dirbtų ir turėtų galimybę dengti ieškinius.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

9. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta žema (8 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau dalį balų vis dar sudaro dinaminiai balai. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

10. A. S. praeityje yra teistas vieną kartą. Šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio, veikiant bendrininkų grupėje. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines A. S. nuostatas bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis linkęs neapgalvoti visų savo elgesio pasekmių, o vien tai, kad jo teigimu, jis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad išėjęs į laisvę A. S. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokią išvadą sustiprina tai, kad nuteistajam atliekant bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis kuomet A. S. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių (nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, 3 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nors šios nuobaudos, kaip savo skunde pabrėžia ir A. S., šiuo metu negalioja, tačiau vien jų paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei paneigia nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Juolab, kad kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 9 d. Pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistasis net du kartus yra baustas už alkoholio ir jo surogatų vartojimą, o nusikalstamą veiką, už kurią atlieka bausmę taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad net ir įkalintas laisvės atėmimo įstaigoje, jis yra linkęs piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors A. S. dalyvavo programoje, skirtoje darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose buvo bausti už apsvaigimą, tačiau kaip ši programa pakeitė nuteistojo elgesį bei mąstyseną ydingų įpročių aspektu, teismui pateiktoje medžiagoje neatsispindi, todėl alkoholio vartojimo problema, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat neturėtų būti sumenkinama ir kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme.

11. Nuteistojo skunde akcentuojama teigiama darbinė motyvacija, darbas pataisos namuose, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę (dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (gauta tai patvirtinanti pažyma)), gauti 9 paskatinimai už gerą darbą neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmę A. S. atlieka ne už turtinio pobūdžio nusikaltimus, todėl teigiama darbinė motyvacija ir suinteresuotumas dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui šiuo atveju nėra esminės aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui. Kur kas svarbiau yra tai, ar A. S. kritiškai vertina savo priešingą teisei poelgį bei ar prisiima atsakomybę dėl savo veiksmais sukeltų neigiamų padarinių. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos duomenimis nuteistasis gailisi dėl padarytos nusikalstamo veikos, tačiau savo kaltę pripažino dalinai, be to, nesiima aktyvių pastangų bent kiek mažinti sukeltas neigiamas pasekmes – atlyginti žalą ir tai leidžia abejoti jo nuoširdumu. Nuosprendžiu nukentėjusiajam R. R. iš nuteistojo bei jo bendrininkės buvo priteista solidariai 2 297 Lt (665,25 eurų) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt (1448,10 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad gauti vykdomieji dokumentai dėl 3699,39 eurų išieškojimo iš nuteistojo, tačiau jokia dalis neišieškota. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iš pateiktos informacijos apie vykdomuosius dokumentus, juose nenurodytas nukentėjusysis. Iš atsiskaitymo lapelyje nurodytų duomenų (b. l. 25) matyti, kad nuteistajam, atlikus atskaitymą iš gaunamo darbo užmokesčio, yra išmokama darbo užmokesčio dalis, iš kurios jis galėtų savanoriškai skirti lėšų žalai atlyginti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog „Liteko“ sistemos duomenimis, nuteistajam 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu iš Lietuvos valstybės buvo priteistas 1750 eurų neturtinės žalos atlyginimas, kurį nuteistasis vėlgi galėjo panaudoti žalai atlyginti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nuteistasis prioritetą teikia savo poreikių tenkinimui ir tai sudaro pagrindą abejoti jo teiginiais išėjus į laisvę greičiau atlyginti žalą.

12. Sutiktina, jog skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir teigiama nuostata į darbą gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistasis skunde pabrėžia jog net 9 kartus skatintas pataisos namuose, o jam skirtos nuobaudos negalioja, tačiau šie duomenys tik patvirtina, kad nuteistasis pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų negaliojimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju leidžia pagrįstai abejoti A. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Komisija vienbalsiai sprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė