Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. O. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. nuteista pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose; A. S. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš V. O. ir A. S. nuspręsta solidariai priteisti 2 297 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis litus) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. ir A. S. nuteisti už nužudymą. Šią nusikalstamą veiką jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. O. ir A. S. nuteisti už tai, kad jie 2012 m. sausio 15 d., laikotarpyje nuo 14 val. iki 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė A. S. du smūgius į galvą, po ko V. O., tyčia suėmusi A. S. už kojų, numetė ją ant grindų, tada V. O. dešine koja įspyrė nukentėjusiajai A. S. tris smūgius į pilvą, po ko A. S., paėmęs rankomis nukentėjusiąją už drabužių, trankė A. S. krūtine į sofos minkštąją dalį tris kartus ir numetė ant grindų, tada V. O., stipriai kairiu keliu ties nugara prispaudusi A. S., sudavė jai rankos kumščiu į petį du smūgius, koja įspyrė du kartus jai į šoną, po ko A. S. ranka sudavė į galvą bei tris kartus įspyrė į šoną ir nugarą, o V. O. dešine koja įspyrė gulinčiai nukentėjusiajai į kojos šlaunį du kartus, taip bendrais veiksmais kartu su A. S. nukentėjusiajai padarė įdrėskimą kaktoje, nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, nosies srityje, apatinės lūpos gleivinėje, krūtinėje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas kaktoje, momeninėse srityse, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešinės ausies srityje, dešiniame žande, nosies srityje, pasmakrėje, krūtinėje, pilve ir dešinėje šlaunyje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, krūtinkaulio, dešiniųjų IV-VII ir fragmentinius kairiųjų II-VIII šonkaulių lūžimus, kraujosruvas žarnų pasaite ir tuščiosios žarnos sienoje, kepenų ir kasos plyšimą, dėl ko nuo krūtinės ir pilvo sužalojimų visumos nukentėjusioji mirė, tokiu būdu tyčia nužudė A. S., t. y. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdyje nuteistoji V. O. ir jos gynėja prašo patenkinti nuteistosios V. O. apeliacinį skundą. Nuteistojo A. S. gynėjas prašo patenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą. Prokuroras nuteistųjų V. O. ir A. S. apeliacinius skundus prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą, pagrįstai V. O. ir A. S. pripažino kaltais ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta šių nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas irgi pritaikytas tinkamai.

Kad nuteistieji padarė įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką, patvirtina jų pačių parodymai, liudytojo N. O. parodymai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Iš esmės abiejuose apeliaciniuose skunduose neigiamas mirtį sukėlęs smūgių sudavimas nukentėjusiajai A. S. į krūtinės ir pilvo sritis. Nuteistoji V. O. nurodo, kad smūgius sudavė tik nukentėjusiajai į lytinių organų sritį, kelia versiją, kad nukentėjusioji jau atėjus pas N. O. į butą buvo sumušta. Nuteistasis A. S. skunde nurodo, kad nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį per pakaušį, du kartus spyrė į šoną, vieną kartą paspaudė su koja iš viršaus, o nuosprendyje smūgių nurodyta daugiau. Taip pat nuteistasis nurodo, kad norėjo nukentėjusiąją pakelti nuo grindų, tačiau ji išslydo jam iš rankų ir vėl nukrito ant grindų. Abu nuteistieji nurodo, kad nuo jų suduotų smūgių A. S. negalėjo mirti.

Iš įvykio vietos 2012 m. sausio 16 d. protokolo matosi, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Kambaryje prie lovos guli moteriškos lyties lavonas. Veide, nosies srityje yra nubrozdinimai, kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje. Lavonas su viršutiniais drabužiais. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad A. S. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimo, pasireiškusio dauginėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, krūtinkaulio, dešiniųjų IV-VII ir fragmentiniais kairiųjų II-VIII šonkaulių lūžimais, kraujosruvomis žarnų pasaite ir tuščiosios žarnos sienoje, kepenų ir kasos plyšimu, kas komplikavosi trauminiu šoku, kvėpavimo nepakankamumu ir kraujo susitelkimu pilvo ertmėje. A. S. lavone nustatyti šie sužalojimai: įdrėskimas kaktoje, nubrozdinimai kairėje momeninėje srityje, nosies srityje, apatinės lūpos gleivinėje, krūtinėje; muštinė žaizda apatinėje lūpoje; kraujosruvos kaktoje, momeninėse srityse, kairės akies vokuose - kairiame skruoste, dešinės ausies srityje, dešiniame žande, nosies srityje, pasmakrėje, krūtinėje, pilve ir dešinėje šlaunyje; kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, krūtinkaulio dešiniųjų IV-VII ir fragmentiniai kairiųjų II-VIII šonkaulių lūžimai, kraujosruvos žarnų pasaite ir tuščiosios žarnos sienoje, kepenų ir kasos plyšimas. A. S. sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių rezultate, iš jų krūtinės ir pilvo sužalojimai, sukėlę mirtį, padaryti mažiausiai penkiais trauminiai poveikiais. A. S. mirtis įvyko nuo krūtinės ir pilvo sužalojimų visumos. Sužalojimai padaryti aštuonių valandų laikotarpyje iki mirties. Lavone kovos ir savigynos pėdsakų nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti stovimoje, sėdimoje ar gulimoje padėtyje (t. 1, b.l. 64-73).

Nuteistoji V. O., apklausta teisme parodė, kad 2012 m. sausio 15 d., apie 14-15 val., ji su drauge parėjo namo, (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. N. O. sėdėjo girtas ant fotelio, o A. S. gulėjo beveik nuoga ant nugaros ant sofos, jai paakyje buvo mėlynė. V. O. su drauge atsisėdo gale A. S. kojų. V. O. patraukė nukentėjusiąją už kojos, kad atsisėstų, trenkė su kairės rankos delnu jai du kartus per veidą, bet ši nereagavo ir sėdėjo. Paskui atėjo A. S., o N. O. išėjo iš namų. Tada V. O. nutraukė A. S. už kojų ant grindų, spyrė du-tris kartus į gaktikaulį, bet ji nieko nereagavo. A. S. pakėlė A. S. už kojų ir rūbų bei numetė ant sofos. Tuo metu ji išėjo į vonią plauti rūbų ir jos nebuvo kambaryje apie 20 min. Grįžus į kambarį, draugė sėdėjo, o A. S. stovėjo prie spintos. A. S. gulėjo ant grindų. Nežino, kaip ji atsidūrė ant grindų. V. O. priėjo prie jos, atsiklaupė ir atsirėmė keliais į petį bei pasakė, kad ji apsimautų kelnes. Paskui A. S. spyrė A. S. du kartus į šoną ar į nugarą, V. O. trenkė jai du kartus į petį. Tada A. S. du kartus trenkė A. S. per galvą, o V. O., eidama iš namų, dar du kartus spyrė jai į kojos šlaunį. V. O. daugiau smurto A. S. atžvilgiu nenaudojo. V. O. išėjo pirma ir nematė, ką A. S. darė. A. S. buvo pasakyta, kad ji nevaikščiotų pas jos vyrą ir neardytų šeimos, bet ji neklausė ir vis tiek ateidavo. V. O. netiki, kad nuo jos suduotų smūgių A. S. galėjo mirti. Nuteistasis A. S. teisme parodė, kad įvykio dieną, apie 14-15 val., jis vienas atėjo į N. O. butą. N. O. klausė, ko jis atėjo, ir iš karto išėjo. Pastarasis buvo visiškai girtas. V. O. vaikščiojo, A. K. sėdėjo ant fotelio, o A. S., kuriai buvo mėlynė po akimi, sėdėjo ant sofos. A. S. atsisėdo ant sofos galo. V. O. sudavė A. S. du kartus su dešine ranka į kairę pusę, bet tiksliai neatsimena į kurią vietą. V. O. nutempė A. S. už kojų ant žemės, pastaroji nugriuvo, jos galva buvo į balkono pusę, o kojos - į spintos pusę. V. O. koja nestipriai spyrė porą kartų A. S. į šoną. A. S. tuo metu gulėjo ant pilvo. V. O. atsirėmė keliais į jos juosmenį ir du kartus sudavė į petį, o paskui išėjo. Be to, kaltinamoji įspyrė jai dar į koją. A. S. praeidamas porą kartų įspyrė A. S. į dešinį šoną ir vieną kartą iš viršaus. Jis norėjo pakelti A. S., bet ji išslydo, todėl paliko ją. Jis išeidamas spyrė A. S..

Įvykio vietoje buvo liudytojas N. O., kuris matė tik nusikalstamų veiksmų pradžią. Šis liudytojas teisme parodė, kad A. S. gyveno pas jį iki įvykio visą savaitę. Įvykio dieną jis kartu su A. S. buvo išgėrę alaus, su ja sėdėjo ant sofos. V. O. atėjo pirma, o paskui A. S.. Pastarasis reikalavo alaus, buvo girtas. N. O. pasakė, kad neturi alaus, ir A. S. pradėjo spardytis, išmušė jam dantis ir spyrė į šoną bei koją. V. O. įspyrė A. S. vieną ar du kartus į užpakalį. V. O. numovė jai kelnes. A. S. nutraukė ją nuo lovos ir V. O. spyrė. A. S. spardė A. S. kaip ir N. O., reikalavo alaus. A. S. spyrė A. S. į pilvą, galvą. N. O. nuėjo pas seserį paprašyti, kad sesers vaikas užstotų jį. Kai grįžo namo, A. S. gulėjo ant šono ant grindų. Jis galvojo, kad A. S. užmigo, kraujo nematė. Atėjęs V. P. paklausė, kur yra V. O. ir A. S., bet jų nebuvo. N. O. pasakė, kad V. P. prikeltų A. S.. Šis atsakė, kad ji šalta. N. O. suprato, kad A. S. yra negyva, jis laukė ryto, nes neturi telefono.

Teisme apklausta liudytoja N. O. sesuo A. P. parodė, kad įvykio dieną atbėgo primuštas brolis N. O. ir pasakė, kad jį primušė V. O. ir jos sugyventinis bei prašė pagalbos. A. P. pasakė N. O., kad kviestų policiją, bet šis atsakė, jog policija jau nebevažiuoja, nes pas juos dažnai geriama. Brolis pasakė, kad vienas smaugė, o kitas daužė. Ji mažai lankosi brolio namuose, nes po motinos mirties ten pasidarė netvarka. Kitą dieną, ryte, ji sužinojo, kad įvyko žmogžudystė. Teisme liudytoju apklaustas V. P. (N. O. sūnėnas) parodė, kad jis buvo išvažiavęs ir grįžo po darbo su draugu. Motinos brolis sakė, kad į jo butą yra atėjęs V. O. draugas, dar prieš metus V. P. buvo išvijęs jį iš dėdės namų. Jis grįžo vėlai naktį ir užėjo, N. O. sėdėjo, žiūrėjo televizorių, ant grindų gulėjo moteris. V. P. pagalvojo, kad tai V. O. ir nekreipė dėmesio. Jos galva buvo po stalu, o kojos durų link. Jie atsisėdo, pakalbėjo. Vėliau V. P. paklausė, kas čia guli, o N. O. pasakė, kad jo sugyventinė. V. P. netikrino jos, nes nebuvo kraujo, nepastebėjo, kad moteris buvo apsišlapinusi. N. O. buvo vidutiniškai girtas, gėrė antrą ar trečią „bambalį“, buvo įmanoma su juo susikalbėti. Jis nesakė, kad moteris sumušta, nenurodė nei vardo, nei pavardės. Teisme apklaustas nukentėjusysis R. R. paties įvykio nematė, parodė, kad matė motiną A. S. dieną prieš jos mirtį prie parduotuvės, ji nebuvo girta. Motina nebuvo ligota, būtų dar gyvenusi.

Jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat nurodyta, kad A. S. mirė prieš 16-28 valandas iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2012 m. sausio 16 d. 10 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu. Nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo praeiti nuo keletos minučių iki 8 valandų laikotarpis. Pagal bylos aplinkybes, A. S. buvo sumušta 2012 m. sausio 15 d. laikotarpyje nuo 14 iki 15 val. Būtent šis laikas ir atitinka specialisto išvadoje nurodytą sužalojimų padarymo laikotarpį. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 15 d. A. S. buvo pas liudytoją N. O. namuose. Ten ji gyveno visą savaitę iki įvykio. Kai 2012 m. sausio 15 d. pas N. O. į namus atėjo nuteistieji V. O. ir A. S., A. S. su N. O. sėdėjo kambaryje ant sofos, gėrė alų. V. O. sudavė A. S. per veidą, numetė nuo sofos ant grindų. Iš esmės pačių smūgių sudavimo A. S. nė vienas nuteistasis neneigia, tačiau bando sušvelninti savo padėtį nurodydami smūgių sudavimo vietas, kurios neturėjo įtakos A. S. mirčiai. V. O. nurodo sudavusi A. S. tik į lytinių organų sritį, o A. S. nurodo, kad A. S. sudavė vieną smūgį per pakaušį, du kartus spyrė į šoną, vieną kartą paspaudė su koja iš viršaus, o nuosprendyje smūgių nurodyta daugiau. Visus šiuos nuteistųjų skundų argumentus kolegija atmeta. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)išvardinti daugybiniai sužalojimai, kurie buvo padaryti A. S. bei nurodyta, kad ji mirė nuo krūtinės ir pilvo sužalojimų visumos. Nors nuteistoji V. O. teigia spyrusi A. S. tik į lytinių organų sritį, ši nuteistosios versija neįtikinanti ir paneigta ta pačia specialisto išvada, kurioje nėra minima jokių nustatytų sužalojimų A. S. lytinių organų srityje. Iš nuteistojo A. S. teisme duotų parodymų matosi, kad V. O. spyrė porą kartų gulinčiai A. S. į šoną, tada kelis kartus sudavė smūgius į petį. Liudytojas N. O. teisme parodė, kad V. O. įspyrė A. S. vieną ar du kartus į užpakalį, numovė jai kelnes, daugiau jos suduotų smūgių nematė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė išsamesnius parodymus, nurodė, kad nors nuteistoji V. O. (jo žmona) su juo jau negyvena dvejus metus, yra labai pavydi. Įvykio dieną atėjusi pas N. O. į namus, numovė A. S. kelnes, ir pradėjo jai spardyti į užpakalį, vėliau įspyrė tris kartus į veidą, visur spardė. Taip pat jis parodė, kad A. S. spardė A. S. į galvą, pilvą. Nors teisme liudytojas N. O. bandė didesnę veiksmų jo namuose dalį perkelti nuteistajam A. S., tačiau visgi jis nepaneigė, kad nuteistoji V. O. sudavė smūgius A. S.. Paskui jį patį pradėjo mušti A. S. ir liudytojas išėjo iš namų bei daugiau nieko nematė. Kita vertus ir pati nuteistoji iš esmės savo kaltės neneigia ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo parodžiusi, kad kaltę pripažįsta pilnai, tik suduotus smūgius A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir apeliaciniame skunde nurodė būtent tik į lytinių organų sritį. Tačiau akivaizdu, kad taip siekia tik sušvelninti savo padėtį. Juolab, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad V. O. pyko ant A. S., kad ši būna pas jos vyrą (N. O.), nors pati nuteistoji jau kurį laiką gyveno su kitu vyru – nuteistuoju A. S.. Tai patvirtino pats A. S., N. O.. Nuteistoji V. O. yra parodžiusi, kad iš pavydo sudavė A. S., kad ši gyvena pas jos vyrą. Kitas nuteistasis A. S. iš esmės taip pat kaltės neneigia, tačiau nurodo, kad nuo jo suduotų smūgių A. S. mirti negalėjo. Kaip minėta, nuteistasis pats teisme parodė (tą patį nurodo ir apeliaciniame skunde), jog A. S. sudavė vieną smūgį per pakaušį, du kartus spyrė į šoną, vieną kartą paspaudė su koja iš viršaus. Nuteistojo suduotus smūgius mirusiajai be jo paties parodymų patvirtina kitos nuteistosios V. O. parodymai, kad A. S. spyrė A. S. du kartus į šoną ar į nugarą, trenkė per galvą, pakėlė ir numetė ant sofos. Ikiteisminio tyrimo metu V. O. taip pat parodė, kad A. S. spardė A. S., gulinčią ant grindų. Liudytojas N. O. teisme taip pat patvirtino, kad matė, kaip A. S. spyrė mirusiajai į pilvą, galvą. Nuteistasis A. S. tik pakėlė A. S., o ši jam išslydo iš rankų ir nukrito. Ši nuteistojo versija paneigta byloje surinktais įrodymais ir apie ją pasisakė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Nuteistoji V. O. nuosekliai teigė, kad A. S. trenkė pakėlęs A. S. krūtine į sofos minkštąją dalį tris kartus. Nuteistasis A. S. skunde nurodo, kad liudytojo N. O. parodymai melagingi, jis nematė nieko, nes kai A. S. atėjo į N. O. butą, šis išėjo. Iš tiesų liudytojas N. O. visų muštynių ir nematė, tačiau matė smūgių sudavimo A. S. pradžią, ir tiek, kiek matė, tiek ir nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad kai išėjo su V. O. iš liudytojo N. O. buto, paliko jį tvarkingą, o iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad kambaryje netvarka, taigi jis mano, kad tai padarė kiti asmenys. Šie apeliacinio skundo argumentai irgi atmetami. Iš liudytojo N. O. parodymų matosi, kad jis išėjo iš savo buto, kuriame V. O. ir A. S. mušė A. S., paliko juos bute tris. Kai jis grįžo į savo butą, durys buvo užrakintos. Kaip parodė liudytojas, jis mano, kad buto duris užrakino V. O., kadangi turi raktą. Taigi akivaizdu, kad N. O. bute jokių kitų asmenų, išskyrus nuteistuosius V. O. ir A. S., įvykio dieną nebuvo. Iš visų išanalizuotų įrodymų daroma išvada, kad 2012 m. sausio 15 d. nuteistieji V. O. ir A. S. sudavė smūgius A. S. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, nuo ko ši mirė.

Visi šie duomenys įrodo, kad įvykio dieną N. O. bute A. S. smūgius į įvairias kūno vietas sudavė tiek V. O., tiek A. S., ir, kaip nurodyta jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. mirė ne nuo konkretaus smūgio, o nuo smūgių į pilvą ir krūtinę visumos. O. O. apeliaciniame skunde kelia versiją, kad A. S. buvo sumušta dar iki jai su A. S. ateinant pas N. O. į namus, nurodo, kad nukentėjusiosios paakyje buvo mėlynė, ir net kūnas sumuštas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, kadangi yra nepagrįsti ir paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Toje pačioje specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai, kurie nustatyti nukentėjusiosios lavone, tame tarpe ir sužalojimas kairės akies vokuose, ir nurodyta, kad sužalojimai A. S. yra padaryti aštuonių valandų laikotarpyje iki mirties. Be to, ši skunde minima aplinkybė apie mėlynę paakyje nagrinėjamu atveju net neturi esminės reikšmės, kadangi A. S. mirtis įvyko dėl pilvo ir krūtinės sumušimų visumos.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Pagal nustatytas bylos aplinkybes tarp V. O. ir A. S. veiksmų – daugybinių smūgių į pilvą ir krūtinę – ir nukentėjusiosios A. S. mirties yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu nuteistieji nebūtų sudavę A. S. smūgių į gyvybiškai svarbias kūno vietas, ši nebūtų mirusi. Taigi tarp nuteistųjų veiksmų suduodant smūgius ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiosios mirčiai. Iš to daroma neabejotina išvada, kad A. S. mirė nuo nuteistųjų V. O. ir A. S. suduotų smūgių visumos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai A. S. padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, skaičių, intensyvumą, akivaizdu, kad nuteistieji bendrai numatė, kad dėl jų veiksmų A. S. gali mirti arba būti sužalota ir norėjo bet kurio iš šių padarinių, t.y. veikė neapibrėžta tyčia. Tai teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Skunde nuteistoji prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, nurodo, kad gailisi, prisipažino padariusi nusikaltimą. Skiriant nuteistiesiems V. O. ir A. S. bausmes, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nuteistųjų atsakomybę nei lengvinančių aplinkybių. Iš apeliacinio skundo matosi, kad nuteistoji V. O. nurodo, jog ji labai gailisi, kaltę iš karto pripažino, davė teisingus parodymus. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaip nustatyta bylos duomenimis, V. O., nors ir neneigia sudavusi smūgius A. S., tačiau nurodo tik sudavusi smūgius į gyvybiškai nesvarbią kūno vietą – lytinius organus, kur, beje, pagal jau minėtą specialisto išvadą, sužalojimų apskritai nėra. Byloje nenustatytas ir nuoširdus gailėjimasis – nenustatyta, kad nuteistoji išgyventų dėl padarytų veiksmų, kritiškai vertintų elgesį ir panašiai. V. O. teigia mananti, jog dėl jos padarytų sužalojimų A. S. negalėjo mirti, taigi akivaizdu, kad ji iš esmės neigia kaltę. Teismas teisingai nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas nustatė abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą jie padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Skiriant bausmes, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes. Teismas įvertino, kad nuteistieji padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, veikdami neapibrėžta tyčia. V. O. pradėjo konfliktą ir smurto naudojimą, praeityje yra teista tris kartus, teistumas neišnykęs. Tačiau, net nenustatęs jokių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o kaip tik, nustatęs abiejų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas paskyrė nuteistiesiems bausmes, mažesnes už BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkį. Įvertinusi visas aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems V. O. ir A. S. paskirtos bausmės atitinka nuteistųjų padarytų nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistųjų asmenybes. Abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistųjų V. O. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.