Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pagrindinė santuokos iširimo priežastis – ieškovės požiūris į šeimą, jos vertybes bei ieškovės gyvenimo būdas, besaikis alkoholio vartojimas. Atsakovo ir vaikų išsikėlimo iš namų priežastis buvo 2012 m. vasario mėnesio įvykis, kai sutuoktinė uždraudė atsakovui vežti dukras į ugdymo įstaigą automobiliu „Land Rover“, kuris priklausė UAB „Roda“, tačiau buvo naudojamas vaikams vežioti. Mergaitės lankė būrelius, tačiau nustojo lankyti atsakovui ir dukroms išsikėlus, nes atsakovas neteko pragyvenimo šaltinio. Abiejų mergaičių išlaikymui per mėnesį iki 2012 m. vasario mėnesio buvo reikalinga 1 349,63 Eur suma. Su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu nesutinka. Prievolės pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas paskolų sutartis neturėtų būti traukiamos į dalintino turto balansą. Prievolės vykdymas AB „Swedbank“ yra užtikrintas hipoteka, todėl kreditoriaus interesai yra apsaugoti. Reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką gali reikšti tik pats kreditorius.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2016-07-27 teismo posėdyje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuo 2012 m. pabaigos šalių nepilnametės dukros visą laiką gyveno su tėvu. Buvo bendravimo su motina problemos: pradžioje motinai buvo trukdoma bendrauti su dukromis, nepaisant atsakovui skiriamų baudų. Mergaitės galimai buvo įtakojamos tėvo ir nenorėjo bendrauti su motina. Dukterų nuomonė svarbi, E. turi sveikatos problemų, todėl nepilnamečių interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Ieškovė nepilnametėms dukroms kiekvieną mėnesį turėtų teikti periodinį išlaikymą, kurio dydis neturėtų būti mažesnis nei ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo. Į periodinio išlaikymo sumą neturėtų būti įtraukiamos sumos, kurios bus ateityje, nes išlaikymo dydis turi atitikti realias atsakovo patiriamas išlaidas. Papildomos išlaidos dukroms šalių turėtų būti aptartos, suderintos ir šalių apmokamos papildomai lygiomis dalimis.

Nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1999-02-06. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas prieš ją naudojo fizinį smurtą. Atsakovas neįrodė, jog ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė santuokines pareigas. Atmetė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. Atsakovas po 2012 m. vasario mėnesį vykusio konflikto savo sprendimu su dukromis išsikėlė iš šeimos būsto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. ir nuo 2012 m. kovo mėnesio gyvena atsakovo tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Teismo psichologijos ekspertizėse nurodyta, kad dukros išreiškė norą gyventi su atsakovu, jos priešiškai nusiteikusios ieškovės atžvilgiu. Dalis nepilnamečių pateikiamų gyvenamosios vietos pasirinkimo argumentų neatitinka jų amžiaus, o atspindi suaugusiųjų konflikto turinį. Nustatė, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2013 m. pabaigos atsakovas ribojo nepilnamečių bendravimą su motina, siekdamas, kad ieškovė priimtų jo siūlomą turto padalijimo būdą. Vaikų nuomonė, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, įtakota atsakovo. Ieškovė iki 2013 m. pabaigos siekė bendravimo su dukromis, tačiau bendravimo su dukromis atkurti nepavyko dėl atsakovo daromų kliūčių. Byloje nėra duomenų, kurie leistų įvertinti šalių nepilnamečių dukterų ir motinos bendravimą 2014-2015 m. Nuo 2014 m. ieškovė dėjo mažiau pastangų bendravimui. Aplinkybė, kad vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su nepilnamečiais vaikais, sudaro pagrindą išvadai, jog su tuo tėvu neturi būti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. E., kuri 2017 m. liepos mėnesį taps pilnametė, ir D., kuri pilnamete taps 2019 m. pavasarį, teismo posėdyje nurodė, kad nori gyventi su atsakovu ginčo name. Sprendė, kad kol nėra atkurtas abipusis motinos ir šalių dukterų emocinis ryšys, arba tol, kol dukros pačios neišreikš noro gyventi su motina, jų gyvenamoji vieta bei aplinka negali būti prievarta pakeista.

Nustatė, kad šalių nepilnametėms dukroms, o ypatingai E., reikalingos socialinės, ugdymo, psichologinės paslaugos. E. neperkelta į aukštesnę klasę, atsakovas pateisina E. praleidžiamas pamokas, o ieškovė nepakankamai domisi dukterų ugdymo procesu. Nesistemingai įgyvendinamos E. sveikatos būklės gerinimui reikalingos priemonės, nutrauktas medikų paskirtas gydymas.

Pagal atsakovo paskaičiavimus, E. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 959,54 Eur, o D. – 878 Eur suma. Ieškovė sutinka dukrų išlaikymui skirti po 190 Eur bei papildomai apmokėti kitas pagrįstas ir iš anksto suderintas išlaidas. Nustatė, kad dukros būrelių nelanko dėl lėšų trūkumo. Atsakovas nedirba, pajamas sudaro 270 Eur, kuriuos dukterų išlaikymui skiria ieškovė. Atsakovas nuo 2013 m. vasario mėnesio negauna pajamų, todėl nepilnamečių vaikų išlaikymo našta nuo 2013 m. iki 2016 m. teko ieškovei. Atsakovas aplinkybių, dėl kurių nedirba, nenurodė, todėl laikė, kad galimybę lankyti būrelius atėmė atsakovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog dukros ėmė lankyti ar nuo ateinančių mokslo metų lankys būrelius bei įrodymų, kurie leistų įvertinti išlaidas būreliams apmokėti. Atsakovas į E. išlaikymo išlaidas įtraukė išlaidas korepetitoriams apmokėti, jas grindė skelbimais interneto svetainėse. Skelbimai nepakankami nustatyti, kokios papildomo mokymo paslaugos reikalingos. Atsakovas nepagrindė, kodėl į išlaikymo išlaidas įtrauktas gydymas Druskininkų sanatorijoje, išlaidos medikamentams, kineziterapijai, nes šios priemonės, paskirtos medikų, yra kompensuojamos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokių paslaugų apmokėjimui yra patyręs išlaidas. 2016-05-03 kvitas, patvirtinantis, kad buvo apmokėtos maitinimo paslaugos, nėra pakankamos tam, kad įvertinti šių paslaugų būtinumą ir asmenį, kuriam paslaugos teiktos. Atsakovas neteikė kasdienines išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o kiekvieno mėnesio išlaidos higienos priemonėms, drabužiams ir kosmetikai abejotinos. Atsakovas darbingo amžiaus, gali dirbti ir teikti dukroms pusę reikalingos sumos.

Dukras išlaiko tik ieškovė, kuri duoda lėšų, perka daiktus. Dėl šios priežasties netenkino reikalavimo periodinį išlaikymą priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuolatinis išlaikymas priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo).

E. turi specialiųjų poreikių. Ieškovės pajamos yra 748 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 230/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, negyvenamoji patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir negyvenamoji patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) Vilniuje, taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo gaunamos pajamos, todėl ieškovė iš šio turto gali gauti papildomų pajamų. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ieškovė turi pareigą papildomai didesne dalimi prisidėti prie dukrų poreikių. Ieškovė įpareigotina, suderinus su dukromis, užtikinti dukterų papildomo ugdymo ir lavinimo (būrelių, korepetitorių) bei sveikatos poreikių tenkinimą ir šias išlaidas apmokėti.

Nustatė, kad šalių vardu pirkimo-pardavimo 2005-05-30 sutarties pagrindu įregistruotas žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove už 61 978,68 Eur įsigijo 0,3638 ha žemės sklypą su statiniais, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). 2005-04-29 kredito sutartis Nr. 05-026134-FA patvirtina, kad šia sutartimi atsakovui buvo nuspręsta suteikti 61 978 Eur kredito suma, į atsakovo sąskaitą 2005-07-05 išmokėta 58 879,74 Eur suma. Bankas papildomai suteikė 111 793,91 Eur kredito limitą, padidinant negrąžintą kredito sumą iki 173 771,91 Eur. Į atsakovo sąskaitą 2006-08-31 pervesta 17 377,20 Eur, iš viso atsakovui išmokėta 76 256,94 Eur suma. Atsiskaičius už žemės sklypą, liko nepanaudota į atsakovo sąskaitą pervesta 14 277,32 Eur suma, kuri pagal atsakovo pateiktą 2006-09-27 sutartį Nr. 60927, sudarytą atsakovo su UAB „Vilniaus monolitas“, galėjo būti panaudota namo pamatų įrengimui. Trečiasis asmuo J. K. į ieškovės sąskaitą 2007-05-25 pervedė 86 886,01 Eur, 2008-01-24 – 28 962 Eur. Atsakovas 2008 m. liepos mėn. nusprendė nesiskolinti iš banko likusių 97 541,97 Eur, kadangi lėšos namo statybai jau buvo gautos iš trečiojo asmens.

Gyvenamasis namas baigtas 2009 m., jo vertė 2009-08-20 buvo 541 010 Eur, rinkos vertė –147 127 Eur. Aikštelė, užbaigta statyti 2009 m., statybos vertė 2009-08-20 buvo 77 038,92 Eur, rinkos vertė – 6 922 Eur, tvora, užbaigta statyti 2009 m., vertė 2009-08-20 buvo 12 569,51 Eur, rinkos vertė – 1 132 Eur. Trečiasis asmuo į ieškovės sąskaitą 2009-12-10 pervedė 14 481 Eur.

Šalių tikrieji ketinimai buvo įsigyti nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas siekia turėti vieną butą, tačiau nenori turėti įsipareigojimų trečiajam asmeniui J. K., kurio lėšomis namas buvo pastatytas ir įrengtas. Tai, jog atsakovas tikėjosi, kad finansavimo namo statybai ir įrengimui nereikės grąžinti, nesudaro pagrindo ieškovės ir trečiojo asmens J. K. 2007-05-20 sudarytos paskolos laikyti apsimestiniu sandoriu.

Ginčo, kad pagal 2012-02-09 paskolos sutartį, trečiojo asmens J. K. paskolinta 28 962 Eur suma iš UAB „Roda“ gautos paskolos pagal sutartį Nr. 11-04-12 padengimui, yra asmeninė paskola, nėra. Trečiasis asmuo neprašo šios prievolės pripažinti solidaria šalių prievole, jei teniso aikštynas bus priteistas ieškovei, atsakovas nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą 2012-02-09 sutartį laikyti apsimestinius sandoriu.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 230/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, negyvenamoji patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamoji patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) Vilniuje, butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Ieškovės vardu transporto priemonių registruota nebuvo, atsakovo vardu buvo registruotos 2 transporto priemonės: „Peugeot 605“ ir „Opel Senator“. Transporto priemonė „Opel Senator“ atsakovo įgyta iki santuokos sudarymo, todėl į dalintino turto balansą neįtraukta. „Peugeot 605“ išregistruota, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra sunaikinta ar nuosavybės teisė perėjo kitiems asmenims, todėl įtraukė į dalintino turto balansą. UAB „Elgreko“ įsteigta šalims esant santuokoje įgytas santuokoje, todėl šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir traukiamas į dalintino turto balansą.

Šalių prievolė pagal ieškovės ir trečiojo asmens J. K. 2007-05-20 sudarytą paskolos sutartį yra solidari, kreditoriui negrąžinta suma yra 277 745,59 Eur. Šalių prievolė pagal šalių ir AB „Swedbank“ 2005-04-29 kredito sutartį Nr. 05-026134-FA yra solidari, kredito likutis 2016-07-14 – 48 920,48 Eur. Ieškovės prievolė pagal ieškovės ir trečiojo asmens J. K. 2012-02-09 sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė, kreditoriui negrąžinta suma yra 28 962 Eur. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims nuo 2005-05-30 priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 483 665,43 Eur. Nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo turto, kurio rinkos vertė 487 753,34 Eur, solidarių prievolių vertė 326 666,07 Eur.

UAB „Elgreko“ 100 paprastųjų vardinių akcijų vertė 2 896,20 Eur, jos priteistos atsakovui. Transporto priemonės „Peugeot“ vertė lygi šalių nurodytų verčių vidurkiui – 1 191,71 Eur, ją priteisė atsakovui. Visą nekilnojamąjį turtą priteisus ieškovei, jai turėtų būti priteistas ir žemės sklypas, kuris sutartine hipoteka yra įkeistas trečiajam asmeniui AB „Swedbank”. Šalių ir trečiojo asmens G. G. prievolė trečiajam asmeniui yra solidari, bankas nesutinka, kad prievolė būtų modifikuota, todėl žemės sklypą priteisus ieškovei, šalių ir trečiojo asmens G. G. prievolė po santuokos nutraukimo išliktų solidari, o tai nebūtų teisinga atsakovo atžvilgiu. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra funkcinių ir fizinių apribojimų gyvenamojo namo butus eksploatuoti, trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ nesutinkant, kad šalių prievolė jam būtų modifikuota, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas šalims padalintas natūra po ½ dalį. Nusprendus nekilnojamąjį turtą padalinti natūra lygiomis dalimis, nėra pagrindo nustatyti uzufruktą. Ieškovei priteisė turto už 253 127,90 Eur, atsakovui už 230 537,54 Eur. Ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 22 590,36 Eur didesnė nei atsakovui priteistino turto vertė, iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 11 295,18 Eur kompensacija, tačiau atsakovas už jam priteistinas visas UAB „Elgreko“ akcijas ieškovei turėtų sumokėti 1 448,10 Eur kompensaciją, o už transporto priemonę turėtų kompensuoti 595,86 Eur. Sprendė, kad iš viso ieškovė atsakovui sumoka 9 251,22 Eur kompensaciją.

Nustatė, kad nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas dėl pinigų iš atsakovo išieškojimo, nei vienas trečiųjų asmenų nėra pareiškęs reikalavimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo, todėl nėra pagrindų priverstinės hipotekos nustatymui.

Ieškovės sprendimu ir iniciatyva nuspręsta priimti jos tėvo finansinę paramą. Atsakovas stengėsi prisidėti prie šeimos materialinio gerbūvio. Ieškovė tik formaliai buvo įdarbinta tėvui priklausančioje įmonėje UAB „Roda“, didžiausią laiko dalį skirdavo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo pažeistas sutuoktinio pareigas. Klaidingai nurodyta, kad atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tik savo paaiškinimais. Bylai reikšmingi šalių dukrų paaiškinimai, rašytiniai dokumentai, kuriuose užfiksuotos šeimos gyvenimo aplinkybės. Ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-05-24 ir 2012-05-30 buities tyrimo aktai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos 2013-04-04 - 2013-06-03 ekspertizės aktas.

Padarius neteisingą išvadą dėl šalių santuokos iširimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nesirūpinimo vaikais, veikimo priešingai šeimos interesams, atsakovas patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, nerimą, stresą, įtampą.

Ieškovė ne kartą akcentavo, kad nei viename iš butų negyvens ir nori juos parduoti. Ieškovė nuo pat šeimos iškraustymo iš namų iki šiol draudė dukroms naudotis teniso aikštele, lankytis namuose. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog vaikams bus sudaryta galimybė naudotis teniso aikštele nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų ji bus priteista.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistame pirmame bute vaikų kambariai neįrengti, namo langus nuolatos kaitina saulė, todėl yra tvanku. Antrame bute vaikų kambariai yra pritaikyti kiekvienai mergaitei. Neįmanoma analogiškai įrengti vaikų kambarių pirmame bute, nes baldai buvo pagaminti pagal vaikų norą ir ne Lietuvoje. Jeigu baldai bus ardomi ir perkraustomi, jie bus apgadinti ir praras vertę. Teismas neatsižvelgė į ieškovės draudimą dukroms lankytis šeimos namuose bei poziciją dėl nekilnojamojo turto pardavimo, padarė šališką ir neteisingą išvadą dėl nekilnojamojo turto tarp šalių padalinimo tvarkos.

Nesutinka, kad piniginės lėšos, suteiktos J. K. pagal 2007-05-20, 2012-02-09 paskolos sutartis buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas apie ieškovės su J. K. 2007-05-20 bei 2012-02-09 sudarytas paskolos sutartis sužinojo tik kilus teisminiam ginčui. Ant sutarčių nėra atsakovo parašo, nors sudarant tokį sandorį jis yra būtinas. Atsakovas žinojo, kad J. K. finansiškai remia sutuoktinę, tačiau nebūtų sutikęs su ieškovės sprendimu skolintis lėšas iš tėvo, kurios būtų laikomas bendru sutuoktinių įsipareigojimu, kadangi šeima neturėjo nepriklausomo pajamų šaltinio. J. K. savo iniciatyva skyrė paramą teniso aikštelės statybai.

Nepripažinus kreditorinių įsipareigojimų apsimestiniais sandoriais, buvo pagrindas juos pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Ieškovė neįrodė, jog pagal paskolinius įsipareigojimus piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovas santuokos iširimo priežastis grindžia ne CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis sutuoktinio kaltės prezumpcijomis, o CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įrodinėtina aplinkybe, jog ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Tai reiškia, jog atsakovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius, kad santuokos iširimo priežastis buvo ieškovės veiksmai, iš esmės paneigiantys bendro sutuoktinių gyvenimo galimybę.

Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu. Apeliantas teigia, jog byloje yra rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu, tai: Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-05-24 buities aktas (t. 2, b. l. 9-11) bei 2012-05-30 išvada (apeliantas Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-30 išvadą įvardijo „buities tyrimo aktu“, tačiau atsižvelgiant, jog byloje nėra 2015-05-30 buities tyrimo akto, teismas netikslų dokumentų įvardijimą rašymo apsirikimo klaida) (t. 2, b. l. 7-8) ir Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos 2013-04-04–2013-06-03 ekspertizės aktai (t. 3, b. l. 32-39). Kolegijos teisėjai, susipažinę su apelianto nurodytų dokumentų turiniu pažymi, jog nurodytuose dokumentuose nėra išvadų apie ieškovės polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, tiek buities tyrimo akte, tiek ekspertizės aktuose informaciją apie ieškovės polinkį piktnaudžiauti alkoholiu nurodė nepilnamečiai vaikai, tačiau teismo psichologinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad dalis vaikų argumentų neatitinka jų amžiaus, o atspindi suaugusiųjų konflikto turinį (t. 3, b. l. 35, 39). Pažymėtina, jog Vilniaus priklausomybės ligų centro 2012-07-18 pažymoje nurodyta, kad ieškovė į priklausomybės ligų įskaitą nebuvo įtraukta (t. 2, b. l. 172), o VšĮ „Vilniaus rajono centrinės poliklinikos“ 2012-09-06 pažymoje nurodyta, kad ieškovė psichiatrinėje įskaitoje nėra įrašyta (t. 2, b. l. 224). Kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu aplinkybę, atsakovas nepateikė. Išskyrus atsakovo bei vaikų paaiškinimus, byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Dėl šios priežasties kolegijos teisėjai sprendžia, jog apeliantas byloje neįrodė ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, todėl atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog santuoka iširo dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu aplinkybės.

Atsakovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo ieškovės savanaudiškumą, nesirūpinimą šeima, pastangų nedėjimą išsaugoti šeimą. Pažymėtina, jog teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Analizuojant ieškovės ir atsakovo procesinius dokumentus nustatyta, kad šalys, 1999-02-06 sudariusios santuoką, ilgą laiką sutarė. Tai matyti iš to, jog 2004-10-21 šalys bendrai įsteigė įmonę UAB „Elgreko“ (t. 1, b. l. 75-77), kartu 2005-04-29 sudarė kredito sutartį Nr. 05-026134-FA žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., įsigijimui (t. 1, b. l. 86-88, 98).

Iš 2012-04-11 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2012-04-11 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šeimoje konfliktai prasidėjo maždaug nuo 2010 m. (t. 1, b. l. 162-164). Analizuojant ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes santykių pablogėjimo metu nustatyta, jog šalys viena kitą kaltina santuokos iširimu, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas iš esmės nurodo bei akcentuoja vieną aplinkybę, dėl kurios šalys neranda bendro sutarimo – šeimos finansus. Ieškovė nurodė, jog atsakovas buvo nerūpestingas, kadangi nuo 2008 m. neuždirba pajamų, tačiau mėgo gyventi prabangiai, ne pagal galimybes, o atsakovas ieškovę kaltina, jog ji nerūpestingai naudojosi tėvo (trečiojo asmens J. K.) teikiama finansine parama, kadangi tokiu būdu trečiasis asmuo galėjo daryti įtaką šeimoje priimamiems sprendimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o šalys neginčijo tos aplinkybės, jog trečiasis asmuo J. K. šeimai nuolat teikdavo finansinę paramą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų nesutikęs su trečiojo asmens teikiama parama. Priešingai, atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog apeliantas naudojosi trečiojo asmens parama, kurią ieškovė pervesdavo atsakovui (t. 2, b. l. 40-65). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė atsakovui pinigus pervesdavo iki 2012-02-23 (t. 2, b. l. 61).

Byloje nustatyta, kad šalys turėjo pakankamai erdvius namus, todėl atsakovui nebuvo pagrindo išsikraustyti gyventi pas tėvus. Atsakovas kaltina ieškovę akcentuodamas, jog ieškovė atėmė galimybę vaikams laikyti būrelius, tačiau atsakovas nenurodo, kokiu būdu ir kokiais veiksmais ieškovė atėmė galimybę vaikams lankyti būrelius. Atsakovas, būdamas vaikų tėvas, taip pat turėjo dėti pastangas, jog šalių vaikai galėtų lankyti užsiėmimus, juolab, kad pats atsakovas nurodo, kad nuo 2008 m. atsisakė darbo, turėjo laisvo laiko prižiūrėti vaikus (t. 8, b. l. 5). Dėl šios priežasties nesutiktina su atsakovu, jog ieškovė atėmė iš vaikų galimybę lankyti būrelius.

Apeliantas teigimu, priteista kiekvienam vaikui po 190 Eur išlaikymo suma yra per maža.

Nors atsakovas nesutinka su priteistu kiekvienam vaikui 190 Eur išlaikymo dydžiu, tačiau apeliaciniu skundu neįrodinėja, kad dukrų poreikiai yra didesni. Apeliantas nurodo esą pažeistą CPK 49 straipsnį, t. y., kad priteisiant išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas neužtikrino viešojo intereso gynybos. Kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimas šioje byloje. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio, analizavo ir vertino visus šiam klausimui reikšmingus įrodymus: atsakovo pateiktą vaikų poreikių lentelę (t. 7, b. l. 181-182), Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas (t. 2, b. l. 7-11; t. 7, b. l. 4-13), Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos pažymas apie ieškovės ir atsakovo įdarbinimus bei gaunamas pajamas (t. 5, b. l. 223-236; t. 6, b. l. 93-105; t. 7, b. l. 165-170), ieškovės ir atsakovo turimą registruotą turtą (t. 6, b. l. 91-92, 106-186), sutartis bei pažymas dėl vaikų lankomų būrelių (t. 2, b. l. 116-122), šalių paaiškinimus, papildomai atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nutartį dėl laikino išlaikymo po 115,85 Eur priteisimo vykdymą (t. 2, b. l. 125). Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog buvo išsamiai pasisakyta dėl šalių turtinės padėties, įvertinti dukrų poreikiai, analizuoti šalių paaiškinimai bei nurodyta, kodėl pirmosios instancijos teismas vienus teiginius laiko nepagrįstais, o kitus įrodytais. Atsakovas nenurodo argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra neteisingas, neteisėtumą apeliantas apibūdina abstrakčiomis frazėmis, nenurodydamas konkrečių motyvų. Vien tai, kad atsakovo netenkina priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų. Apeliantas teigė, jog skundžiamame sprendime, priteisiant išlaikymą vaikams, nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos, tačiau nenurodė nuo kokios konkrečiai teismų praktikos buvo nukrypta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis, lyginant su ieškovu, yra geresnė, o dukra E. turi specialių poreikių. Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti išlaikymo dydį: E. – 959,54 Eur, o D. – 878 Eur. Tokia pinigų suma yra visiškai nesuderinama su mergaičių tėvų finansinėmis galimybėmis. Atsakovas dėl neaiškių priežasčių iš viso nedirba ir yra nusišalinės nuo tėvo pareigos teikti vaikams išlaikymą, o ieškovės pajamos sudaro tik 748 Eur, t. y. mažiau nei prašoma priteisti vieno vaiko išlaikymui. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto ir gali jį išnuomoti, tačiau atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad ieškovė iš nuomos galėtų gauti pinigų sumą, kuria būtų galima esmingai padidinti vaikų išlaikymą. Priteista išlaikymo suma abiem dukroms sudaro daugiau nei pusę ieškovės darbo užmokesčio.

Apeliantas nurodė, kad išlaikymas vaikams turėjo būti priteistas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Iš atsakovo priešieškinio matyti, jog atsakovas nuo ieškinio priėmimo dienos prašė priteisti ne išlaikymą, o išlaikymo įsiskolinimą (t. 4, b. l. 88). Išlaikymas dukroms buvo priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokia teismo sprendimo nuostata nėra teisinga. CPK 282 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl priteisto išlaikymo turėjo nurodyti, jog išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimu išlaikymo dydis nustatomas įvertinus reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į vaiko poreikius. Veikiant vaiko interesais nuo išlaikymo dydžio nustatymo dienos turi būti mokamas tokio dydžio išlaikymas, kurį teismas patvirtino savo sprendimu. Nagrinėjamu atveju, išlaikymo dydžio klausimas yra aktualus dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas mažesnio dydžio laikinas išlaikymas.

Atsakovas priešieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo teismui dienos, aplinkybių bei argumentų dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki 2015-05-09 nenurodė (t. 4, b. l. 76-88). Dėl šios priežasties reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir neturėjo būti tenkintinas.

Susipažinus su ieškovės ieškinio reikalavimais, susijusiais su namo padalijimu, kuriuos ieškovė patikslino 2014-06-09 teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 140, 227-228) bei priešieškinio reikalavimais, susijusiais su namo padalijimu (t. 4, b. l. 88), taip pat šalių paaiškinimais 2014-06-09 bei 2015-09-04 teismo posėdžių metu (t. 3, b. l. 227-228; t. 6, b. l. 62-63), kad ir ieškovė, ir atsakovas prašė jiems priteisti namo dalį, įvardintą antruoju butu, kartu su teniso kortu. Ieškovė tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad teniso korto įrengimui buvo paėmusi 28 962 Eur paskolą, atsakovas paskolos vykdymui neturi lėšų, todėl priteisus antrąjį butą su teniso kortu ieškovei būtų palengvinta atsakovo finansinė našta (t. 3, b. l. 227-228; t. 4, b. l. 104; t. 6, b. l. 62-63). Atsakovas prašymą dėl antrojo buto priteisimo grindė vaikų poreikiais bei ta aplinkybe, jog ieškovė teniso korto nenaudoja (t. 4, b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas nurodė antrąjį butą su teniso kortu priteisė ieškovei, o atsakovui – pirmąjį butą be teniso korto. Nurodė, kad dukrų norai žaisti tenisą nėra pakankamai tam, kad atsakovo reikalavimas būtų patenkintas, kadangi ir kitame namo bute (pirmajame) visi kambariai yra įrengti, o dukros pagal jų norus įrengtuose kambariuose galės gyventi bendravimo su ieškove metu, jos galės naudotis ir teniso aikštynu.

Atsakovas nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde neneigė aplinkybės, jog apie trečiojo asmens lėšų suteikimo faktą jam buvo žinoma (t. 4, b. l. 83; t. 8, b. l. 11-12). Apeliantas 2007-05-20 ir 2012-02-09 paskolų tariamumą įrodinėja tuo, kad paskolų sutartys galimai buvo pasirašytos atbuline data, juose nėra nurodyta paskolų grąžinimo data, abiejų sutarčių paskolų tekstas, šifras bei teksto išdėstymas yra identiški, o 2012-02-09 paskolos sutartyje nurodyta klaidinga su UAB „Roda“ sudarytos sutarties data. Kolegijos teisėjai pažymi, jog bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015; 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, jog ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos atbuline data. Paskolų pasirašymas grindžiamas subjektyviais atsakovo pamąstymais, tačiau ne konkrečiais įrodymais. Tai, kad paskolos sutartys būtų pasirašytos atbuline data, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ta aplinkybė, jog ant abiejų paskolos sutarčių nėra nurodytas paskolos grąžinimo terminas neįrodo fakto, jog paskolos sutartys buvo tariamos. Įstatymas (CK 6.870 straipsnis) nenumato pareigos paskolos sutartyje numatyti paskolintų lėšų grąžinimo terminą, kadangi CK 6.873 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Ieškovės kreditorius, trečiasis asmuo J. K., gali pareikalauti grąžinti paskolą bet kuriuo metu. Kolegijos vertinimu, paskolų sutarčių tariamumo neįrodo ir ta aplinkybė, jog abiejų paskolų šriftas bei teksto išdėstymas buvo identiškas. Gramatinė teksto išraiška turėtų esmės analizuojant sutarčių turinį, tačiau nustačius, jog paskolos sutartys buvo vykdomos ir lėšos buvo perduotos, teksto gramatika reikšmės sandorių tariamumui neturi. Abiejų sutarčių teksto panašumas paaiškinamas tuo, kad sutartys buvo sudarytos tarp tų pačių asmenų. Aplinkybė, jog ginčijamojoje 2012-02-09 paskolos sutartyje nurodyta klaidinga (2012-02-09) kitos paskolos, sudarytos su UAB „Roda“, sutarties data (turėjo būti 2011-04-12) (t. 1, b. l. 83-85), taip pat neįrodo 2012-02-09 paskolos tariamumo. Byloje buvo nustatyta, jog sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Roda“ yra įvykdyta, t. y. UAB „Roda“ pinigus ieškovei pervedė, o ieškovė pinigus grąžino, gavusi pinigines lėšas pagal 2012-02-09 paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu J. K.. Iš 2012-04-09 paskolos sutarties teksto, net ir esant nurodytai klaidingai sutarties, sudarytos su UAB „Roda“, datai yra aišku, jog paskola pagal 2012-02-09 sutartį buvo suteikiama ieškovės ir UAB „Roda“ paskolos sutarties Nr. 11-04-12 įvykdymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kolegijos vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2007-05-20 bei 2012-02-09 paskolos sutartys nebuvo fiktyvios. Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos jau kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovo. Pagal apelianto ginčijamas paskolos sutartis pinigai buvo realiai pervesti į ieškovės sąskaitą, apie šių piniginių lėšų gavimą atsakovas žinojo, jų gavimui neprieštaravo.

Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė, kad lėšos, suteiktos pagal 2007-05-20 bei 2012-02-09 paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu J. K., buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų bei prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).