- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-648-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44574-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BENU Vaistinė Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BENU Vaistinė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4658-1012/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BENU Vaistinė Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „BENU Vaistinė Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę vykdyti 2010 m. gegužės 5 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2269-(2.14.1.17-TR2)/S94-456 16 punkto sąlygą, susijusią su ieškovės pirmenybės teise palyginti su kitais asmenimis atnaujinti nuomos sutartį, ir atnaujinti nuomos sutartį su ieškove. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2269-(2.14.1.17-TR2), pagal kurią atsakovė ieškovei laikotarpiui nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012 m. spalio 2 d. ieškovė ir atsakovė, pasinaudodamos sutartyje numatyta pirmenybės teise atnaujinti nuomą, pratęsė nuomos sutarties terminą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. priminimu dėl nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos atsakovė, neužsimindama apie ieškovės pirmenybės teisę, informavo ieškovę, jog 2017 m. gruodžio 31 d. baigiasi nuomos sutarties terminas, ir nurodė iš anksto raštu informuoti atsakovę dėl patalpų atlaisvinimo ir grąžinimo datos. Ieškovės teigimu, atsakovė nepaisė įstatymo ir sutarties nuostatų dėl pareigos atnaujinti nuomos sutartį su nuomos sutartį tinkamai vykdžiusiu nuomininku.
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepritarė ieškovės 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymui dėl sutarties atnaujinimo. Pabrėžė, kad šalių sudarytos sutarties 16 punkto nuostata, kuria remiasi ieškovė, negali būti įgyvendinama, kadangi tai pažeistų galiojančių teisės aktų nuostatas, savivaldybės interesus ir viešąjį interesą. Pažymėjo, kad sudarydamos sutartį dėl savivaldybės turto nuomos šalys gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, o pagal galiojančius teisės aktus Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisės išnuomoti ginčo patalpų nerengdama viešojo konkurso teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, ieškovė šioje byloje siekia apeiti teisės aktus ir išvengti dalyvavimo viešame konkurse ir taip atnaujinti sutartį be konkurencijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo nuomos sutarties, kurios pagrindu savo teisės į šios sutarties atnaujinimą pripažinimo siekia ieškovė, objektas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Konkrečiu tokiam turtui skirtu reglamentavimu siekiama, kad juo būtų disponuojama tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Visos valstybės (savivaldybių) institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis įstatymuose įtvirtintų šio turto valdymo nuostatų.
5. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina, kad konkrečios savivaldybės tarybai priskirta kompetencija detalizuoti tvarką (nustatyti taisykles), kurios laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas. Teismas pažymėjo, kad įstatymas atsakingoms institucijoms nustato pareigą valdant, naudojant ir disponuojant valstybės ir savivaldybių turtu laikytis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų (VSTVNDĮ 9 straipsnis). Pastarasis principas įpareigoja sandorius dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaryti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą nurodytu turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas). VSTVNDĮ neįtvirtinta pareiga už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo. Priešingai, nurodytu turtu turi būti disponuojama siekiant užtikrinti visuomenės interesų patenkinimą, maksimalią naudą visuomenei.
6. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio argumentas, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio 1 dalies nuostata kartu su šalių sudarytos sutarties 16 punktu imperatyviai nustato nuomininko (ieškovės), tvarkingai vykdžiusio pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, yra teisiškai nepagrįstas. Anot teismo, CK 6.482 straipsnio 1 dalies nuostata gali būti taikoma ginčo sutarčiai tik tiek, kiek ji neprieštarauja lex specialis – VSTVNDĮ nuostatoms. Šiuo atveju atsakovė paskelbė viešąjį konkursą ieškovės anksčiau nuomotų patalpų daliai – 48,47 kv. m ploto patalpoms (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaistinės veiklai vykdyti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė šio viešojo konkurso sąlygų ar vykdymo neginčija, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Taigi įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, aktualų teisinį reglamentavimą ir nuoseklią kasacinio teismo praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas visa apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „BENU Vaistinė Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skirtingai nei valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos atžvilgiu, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto atžvilgiu VSTVNDĮ, kaip specialusis teisės aktas, išskyrus reikalavimą užtikrinti šio įstatymo 9 straipsnyje numatytus principus bei tai, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas yra išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 12 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 8 punktas), daugiau jokių taisyklių ir reikalavimų, susijusių su savivaldybės nekilnojamojo turto nuoma, nenumato. Todėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomą reguliuojančių specialiųjų teisės normų taikymas reguliuojant savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomą, t. y. iš esmės taikant specialiųjų normų analogiją, yra teisiškai nepagrįstas, nes tuo pažeidžiamos CK nustatytos analogijos taikymo taisyklės. Be to, įstatymo analogija apskritai galima tik tais atvejais, kai atitinkami civiliniai teisiniai santykiai nėra sureguliuoti teisės normomis (yra teisinio reguliavimo spraga), o šiuo atveju jokios teisinio reguliavimo spragos nėra, nes pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį klausimai yra išsamiai sureguliuoti CK, kuo ir remiasi ieškovė.
7.2. VSTVNDĮ, kaip specialiajame teisės akte, apskritai nėra reguliuojami ir aptariami pirmenybės teisės atnaujinti turto (tiek priklausančio valstybei, tiek priklausančio savivaldybei) nuomos sutartis klausimai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šiuo atveju galima nesivadovauti bendrąja CK 6.482 straipsnio 1 dalies norma, kadangi yra šiuos klausimus kitaip sureglamentavusi kokia nors specialioji VSTVNDĮ norma.
7.3. Savivaldybei, kuri lygiais pagrindais, kaip turto savininkė, dalyvauja nuomos teisiniuose santykiuose, turi būti taikomos visos bendrosios CK šiuos santykius reglamentuojančios teisės normos, kiek VSTVNDĮ nenustato kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Atsakovės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatai (toliau – ir Nuostatai) klausimų, susijusių su pirmumo teise atnaujinti nuomos sutartį, apskritai nereglamentuoja. Todėl vien jau tuo požiūriu nėra jokio teisinio pagrindo nesivadovauti ir ignoruoti CK 6.482 straipsnio 1 dalies normą.
7.5. Teikiant prioritetą kokioms nors Nuostatų, o ne CK normoms, būtų netinkamai taikomos normų konkurencijos taisyklės ir pažeistas teisės aktų viršenybės principas.
7.6. Teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, o daugelio įrodymų bei ieškovės argumentų apskritai nevertindamas, neatskleidė bylos esmės. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas yra naikintinas.
7.7. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimo.
7.8. Teismas nepasisakė dėl atsakovės neveikimo. Atsakovė nesilaikė pareigos pranešti ieškovei apie teisę atnaujinti nuomos sutartį, ir buvo akivaizdu, kad ieškovė nebus informuota apie nuomos sutarties atnaujinimo galimybę, todėl ieškovė pati 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atnaujinimo“ aiškiai išreiškė pageidavimą nuomotojui atnaujinti nuomos sutartį naujam terminui. Tačiau atsakovė visiškai nebendradarbiavo bei iki ieškinio pateikimo teismui dienos net nekontaktavo su ieškove.
7.9. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar, teismo nuomone, apskritai egzistuoja nuomos sutartyje bei CK numatytos sąlygos nuomininko pirmenybės teisės įgyvendinimui, t. y. tinkamas bei tvarkingas nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Neįvertino net to, kad ieškovė nėra gavusi nė vieno pranešimo ar įspėjimo apie kokį nors nuomos sutarties pažeidimą, prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
7.10. Teismas nepasisakė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, kuria ieškovė, be kita ko, vadovavosi, grįsdama savo reikalavimus atsakovei.
7.11. Teismas nevertino bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovės išsakytų argumentų, kad net ir tuo atveju, jei yra pripažįstamas viešo konkurso reikalingumas, tai automatiškai neturi paneigti CK ir nuomos sutartyje įtvirtintos ieškovės pirmenybės teisės, kadangi teisiniu požiūriu reikalavimas dėl nuomos konkurso skelbimo ir reikalavimas dėl nuomininko pirmenybės teisės galėtų būti suderinami ir neturėtų būti priešpastatomi vienas kitam. Konkrečiai, galėtų būti skelbiamas viešas patalpų nuomos konkursas, bet tokiu atveju konkurso sąlygose turėtų būti numatyta esamo patalpų nuomininko (ieškovės) teisė sudaryti nuomos sutartį už konkurse didžiausią nuomos kainą pasiūliusio dalyvio pasiūlytą nuomos kainą. Tokią galimybę yra numačiusios kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Visagino savivaldybė. Taip būtų atsižvelgiama tiek į ieškovei CK ir nuomos sutartimi garantuojamą pirmenybės teisės įgyvendinimą, tiek būtų maksimaliai laikomasi valstybės ir savivaldybių turto naudojimui ir disponavimui taikytinų principų, savivaldybė nepatirtų jokių su nuomos mokesčio praradimu, turto išlaikymu susijusių ir kitų nuostolių.
7.12. Atsakovės paskelbtas ir 2018 m. gegužės 10 d. įgyvendintas viešas patalpų nuomos konkursas, kai konkursą laimėjęs dalyvis net nesudarė nuomos sutarties dėl patalpų, akivaizdžiai pademonstruoja, kad nuomos konkurso skelbimas net nesudarant galimybės atnaujinti nuomos sutarties su esamu, daug metų žinomu nuomininku, nėra racionaliausias bei efektyviausias būdas valdyti ir naudoti savivaldybės turtą.
7.13. Nuomininko pirmenybės teisės įgyvendinimas ne tik kad niekaip netrukdytų savivaldybės turto nuomos tikslų pasiekimui, bet ir sukurtų ženkliai didesnę tikimybę, kad jie bus sėkmingai pasiekti, lyginant su situacija, kai tokia pirmenybės teisė nesuteikiama ir/ar netaikoma. Atsakovė kaip savivaldybės turto valdytoja ir naudotoja, neatnaujinusi nuomos sutarties su ieškove, bet iškrausčiusi ieškovę iš patalpų ir paskelbusi viešą patalpų nuomos konkursą, kuris laikytinas pasibaigusiu, nes laimėtoju paskelbtas dalyvis taip ir nepasirašė nuomos sutarties, nuolatos patiria nuostolių. Be to, poliklinikos, kurioje yra patalpos, pacientams neužtikrinama galimybė gauti vaistus bei kitas neatidėliotino gydymo tikslais skirtas priemones, tad kenkiama ir viešajam interesui. VSTVNDĮ 9 straipsnyje numatytų principų įgyvendinimas turi būti realus, o ne deklaratyvus, ką skundžiamu sprendimu padarė pirmosios instancijos teismas.
7.14. Teismas nevertino bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovės išsakytų argumentų dėl aktualios teismų praktikos, precedentų nebuvimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė klaidingai nurodo, esą pirmos instancijos teismas VSTVNDĮ nuostatas nagrinėjamu atveju taikė pagal analogiją. Skundžiamame teismo sprendime jokia minėto įstatymo nuostata, kurioje būtų reglamentuota būtent valstybės turto valdymo ir naudojimo tvarka, nėra remiamasi.
8.2. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintais principais, kurie galioja priimant sprendimus dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, tame tarpe šio įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintu viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
8.3. Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taisyklės yra nustatytos pirmiausia VSTVNDĮ, be kita ko, šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 patvirtintų Nuostatų 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės turtas nuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus Nuostatų II ir III skyriuje nurodytus atvejus. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisės išnuomoti ginčo patalpas ieškovei, nerengdama viešojo konkurso teisės aktų nustatyta tvarka, ką būtent ir įvertino bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1510-236/2017 konstatavo, kad „savivaldybės sprendimu įtvirtintos savivaldybės turto nuomos taisyklės laikytinos imperatyviomis teisės normomis. Jas nustačiusi savivaldybė privalo jų laikytis. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad aptarimus įpareigojimus nustato ne įstatymas, bet poįstatyminis teisės aktas, kadangi draudimas pažeisti imperatyvias teisės normas taikomas ir jiems“. Tuo tarpu CK 6.482 straipsnyje numatyta nuomininko teisė į nuomos sutarties atnaujinimą nėra imperatyvi, ką savo praktikoje yra pripažinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).
8.4. Nepriklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų terminų (tiek suėjus savivaldybės turto nuomos maksimaliam 10 metų terminui, tiek jam nesuėjus), CK 6.482 straipsnis galioja vienodai, t. y. nepriklausomai nuo to, kad su apeliante sudarytos nuomos sutarties terminas nebuvo viršijęs 10 metų laikotarpio, CK nuostatos dėl pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį taikymas apeliantės atžvilgiu atsakovei netampa privalomas.
8.5. Viena vertus, apeliantė nurodo, kad savivaldybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais su kitais civilinių teisinių santykių dalyviais, kita vertus, apeliantė reikalauja, kad jos interesas atnaujinti nuomos sutartį būtų tenkinamas nepaisant savivaldybės, kaip turto nuomotojos ir lygiateisės civilinių teisinių santykių dalyvės, valios. Tokia prieštaringa apeliantės pozicija negali būti laikoma pagrįsta.
8.6. Pačioje nuomos sutarties 16 punkto nuostatoje yra nurodyta, kad nuomos sutartis, esant tinkamam sutarties vykdymui, gali būti atnaujinama, t. y. šalys nesusitarė dėl imperatyvios nuomotojo pareigos atnaujinti sutartį, jeigu nuomotojo valios dėl sutarties atnaujinimo nėra. Būtent nuomotojo valia yra pabrėžta ir teismų praktikoje, teismams konstatuojant, kad „tokią teisę nuomininkas gali realizuoti tik tais atvejais, kai nuomotojas daiktą nori nuomoti ir pasibaigus nuomos sutarties terminui <...>“ (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-221-262/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-340/2017). Remiantis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nėra pagrindo plečiamai aiškinti nuomotojo pirmenybės teisės sudaryti (atnaujinti) nuomos sutartį kaip įstatymo garantuojamą nuomininko teisę, pasibaigus nuomos sutarties terminui, nepriklausomai nuo nuomotojo valios, kas leidžia vienareikšmiškai teigti, kad nuomotojo valia yra būtina sąlyga nuomos sutarčiai atnaujinti, ir, nuomotojo valios nesant, priverstinis nuomos teisinių santykių atnaujinimas yra negalimas.
8.7. Atsakovė yra aiškiai išreiškusi savo valią neatnaujinti nuomos sutarties. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1372, kuriuo nusprendė dalį ginčo patalpų (48,47 kv. m.) išnuomoti viešo konkurso būdu vaistinės veiklai, o 2018 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1561, kuriuo kitą dalį ginčo patalpų (19,30 kv. m.) panaudos pagrindais perdavė VšĮ Šeškinės poliklinikai. Nurodyti savivaldybės tarybos sprendimai yra galiojantys, nepanaikinti ir nenuginčyti, todėl apeliantės reikalavimas atnaujinti nuomos sutartį būtent su ja, kas iš esmės reiškia reikalavimą nevykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valios ir nesiekti efektyviausio viešosios nuosavybės panaudojimo, objektyviai negalėjo būti tenkinamas.
8.8. Nors apeliantė nurodė, kad teismas, esą, neatskleidė bylos esmės, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų, kokie reikalingi papildomi įrodymai neva nebuvo surinkti ar bylai reikšmingi faktai liko nenustatyti, apeliaciniame skunde nepateikė.
8.9. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, nustatant konkretų terminą, kuriam suėjus sutartis laikoma pasibaigusia. Todėl apeliantė negalėjo turėti lūkesčių tęsti nuomos teisinius santykius be galo, reikalauti tęsti nuomos teisinius santykius ir savo tariamus lūkesčius iškelti aukščiau savivaldybės turto teisinio reglamentavimo, kuris yra imperatyvus.
8.10. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017 išaiškino, kad nuomininkė, nepaisant to, kad su ja sudarytoje nuomos sutartyje, o taip pat ir Civiliniame kodekse, buvo nustatyta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį, neturėjo jokio teisėto lūkesčio tikėtis, kad nuomos sutartis su ja bus atnaujinta remiantis šiomis nuostatomis, nes specialieji savivaldybės turto nuomą reguliuojantys teisės aktai, kaip ir šiuo atveju, nenumatė tokios nuomininko teisės į sutarties atnaujinimą. Šis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas visiškai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, be kita ko, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, todėl nesutikti su nuosekliais teismų išaiškinimais bei priimti jiems prieštaraujantį sprendimą nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo.
8.11. Atsakovės kaip nuomotojos valios tęsti su apeliante nuomos santykius nagrinėjamu atveju nebuvo, taigi ir nuostata, įpareigojanti pranešti apie nuomininko pirmenybės teisės įgyvendinimą, nagrinėjamam ginčui neaktuali, ir jokios pareigos pasisakyti apie šios nuostatos taikymą pirmos instancijos teismas neturėjo.
8.12. Apeliantės teiginys, kad atsakovė su ja visiškai nebendradarbiavo ir nekontaktavo, yra nepagrįstas, kadangi pirmiausia pati atsakovė dar prieš baigiantis sutarties terminui priminė nuomininkei apie sutarties termino pabaigą, be to, vėliau atsakė į visus apeliantės prašymus bei pasiūlymus, o atsisakymas sudaryti taikos sutartį negali būti laikomas nebendradarbiavimu.
8.13. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl aplinkybės, ar nuomininkas tinkamai vykdė sutartį, todėl šios aplinkybės teismas neturėjo pagrindo nustatinėti bei vertinti.
8.14. Apeliantės argumentai, kad atsakovės paskelbtą 2018 m. gegužės 10 d. konkursą laimėjęs asmuo nuomos sutarties su atsakove nesudarė, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, o pacientų bei poliklinikos lankytojų galimybės įsigyti vaistų bei kitų reikalingų priežiūros priemonių yra užtikrintos.
8.15. Apeliantės pasvarstymai, neva atsakovė galėjo nustatyti papildomas apeliantei prioritetą suteikiančias konkurso sąlygas, neatitinka teisinio reglamentavimo, be to, konkurso sąlygos šioje byloje nebuvo ginčijamos.
8.16. Esant galiojantiems savivaldybės tarybos sprendimams dėl dalies patalpų nuomos viešo konkurso būdu bei dėl kitos patalpų dalies perdavimo panaudos pagrindais poliklinikai, tenkinti tokio apeliantės ieškinio teismas neturėjo jokio pagrindo. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą nuomoti patalpas viešame konkurse bei dalį patalpų perduoti poliklinikai, įvykus patalpų nuomos konkursui ir paskelbus konkurso laimėtoją, bei visiems šiems sprendimams bei juridiniams faktams esant galiojantiems, atsakovės įpareigojimas įgyvendinti pasibaigusios nuomos sutarties 16 punkte buvusią nuostatą yra objektyviai neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateikto apeliacinio skundo pagrindą, daro išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, todėl šio apeliantės prašymo netenkina.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
12. Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atnaujinti su ja sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį apeliantė grindė CK 6.482 straipsnio 1 dalimi ir sutarties 16 punktu, numatančiu, kad, pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal CK 6.482 straipsnio 1 dalį, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmeninis atnaujinti sutartį.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi nors valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės ir savivaldybių turto nuomos santykių reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
14. VSTVNDĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad konkrečios savivaldybės tarybai priskirta kompetencija detalizuoti tvarką (nustatyti taisykles), kurios laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatų 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės turtas nuomojamas viešo konkurso būdu (išskyrus nuostatų II ir III skyriuje nurodytus atvejus, kurie nagrinėjamu atveju nėra aktualūs). Taigi specialiajame VSTVNDĮ įstatyme yra nustatyti ne tik savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai (VSTVNDĮ 9 straipsnis), bet ir nustatyta, kokia tvarka šis turtas išnuomojamas, konkrečiai, savivaldybės tarybos nustatyta. Atsižvelgdamas į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju būtų taikęs kokias nors kitas, kaip nurodo apeliantė, tik valstybės turtui taikomas specialiąsias teisės normas ir tuo pažeidęs CK nustatytas įstatymo analogijos taikymo taisykles.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savivaldybės tarybos patvirtintais nuostatais, o ne CK normomis, pažeidė teisės aktų viršenybės principą. Kaip minėta, tai, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas yra išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, yra nustatyta specialiajame Civilinio kodekso atžvilgiu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje). Todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viršenybę suteikė žemesnės galios teisės aktui, nėra pagrindo.
16. Atsižvelgdamas į apeliantės argumentą apie pažeistą teisėtų lūkesčių principą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių sudarytos sutarties 16 punkte buvo numatyta tik galimybė, nuomininkui tvarkingai vykdžius sutartyje prisiimtas pareigas, atnaujinti sutartį CK nustatyta tvarka. Taip pat, pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.482 straipsnyje imperatyvia forma neįtvirtinta papildoma nuomininko apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Juo labiau apeliantė, kaip juridinis asmuo, privalėjo įvertinti nuomojamų ginčo patalpų statusą bei tai, kad disponavimą juo reglamentuoja specialieji teisės aktai. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neturėjo pakankamo pagrindo tikėtis, kad pasibaigus jos su atsakove sudarytai nuomos sutarčiai ji bus atnaujinta pagal CK 6.482 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-1372 nuspręsta (viešo konkurso būdu) išnuomoti tik dalį ginčo patalpų, kurias nuomojo apeliantė, o tai papildomai paneigia apeliantės argumentus apie pagrįstus lūkesčius atnaujinti nuomos sutartį pasibaigus jos terminui.
17. VSTVNDĮ atsakingoms institucijoms nustato pareigą valdant, naudojant ir disponuojant valstybės ir savivaldybių turtu laikytis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų (VSTVNDĮ 9 straipsnis). Pastarasis principas įpareigoja sandorius dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaryti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą nurodytu turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas). Kaip nurodoma teismų praktikoje, VSTVNDĮ neįtvirtinta pareiga už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017). Todėl apeliantės argumentai, kad, skelbiant viešą patalpų nuomos konkursą, konkurso sąlygose turėtų būti numatyta esamo patalpų nuomininko teisė sudaryti nuomos sutartį už konkurse didžiausią pasiūlytą nuomos kainą, neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, juo labiau kad konkurso sąlygų teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016 buvo pasisakyta dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį konkrečios savivaldybės patvirtinto turto nuomos aprašo kontekste, be to, nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne tokios teisės įgyvendinimas, o viešo konkurso sąlygų teisėtumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis nurodyta nutartimi, atitinkamai tai, kad teismas dėl šios nutarties atskirai nepasisakė, neturi nagrinėjamai bylai esminės teisinės reikšmės.
19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, motyvavo priimtą sprendimą, todėl vien tai, kad teismas, kaip nurodo apeliantė, nepasisakė dėl visų apeliantės nurodytų argumentų, nėra pagrindas spręsti, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
20. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
22. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.