Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BENU Vaistinė Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-12-20 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei skelbti negyvenamųjų patalpų nuomos viešą konkursą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-12-20 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliantas skunde teigia, kad nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kadangi ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti atmestas.Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog tuo atveju, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų, juolab nepagrįstų konkrečiais įrodymais, pareiškimas automatiškai nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-224-516/2017).Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę vykdyti 2010-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2269-(2.14.1.17-TR2) / S94-456 16 punkto sąlygą, susijusią su Ieškovės UAB „BENU Vaistinė Lietuva“ pirmenybės teise palyginti su kitais asmenimis atnaujinti Nuomos sutartį ir atnaujinti Nuomos sutartį su Ieškovu UAB „BENU Vaistinė Lietuva“. Savo ieškinį ieškovė grindžia Sutarties 16 punkto sąlyga, pagal kurią „Pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“ ir CK 6.482 str. 1 d.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės pareigos tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus. Įvertinus tuos duomenis, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas.Nagrinėjamu atveju situacijos specifika pasireiškia tuo, kad ginčo objektas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio nuomą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalis nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 nustatyta, kad savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas tik viešo konkurso būdu. Ieškovė ieškinyje jokiais aspektais nepasisako dėl valstybinio turto nuomos viešo konkurso tvarka privalomumo ir santykio su ieškovės reiškiamais reikalavimais.Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs 2010-05-05 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2269-(2.14.1.17-TR2) / S94-456 turinį, taip pat atsižvelgęs į ieškovės nurodomus teisinius argumentus bei atskirai į teisės normas, reglamentuojančias savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomą, sprendžia, kad ieškovė neįvykdė pareigos tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįvykdė ir pareigos pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, atsakovė turėtų pareigą spręsti klausimą dėl nuomos sutarties, sudarytos su konkurso laimėtoju, nutraukimo.Apeliacinės instancijos teismas pritarai apelianto skundo motyvams, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą ir viešąjį interesą.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis (ieškinio pagrindą ir dalyką, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus) netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „BENU vaistinė Lietuva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei netenkinamas (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 144 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB BENU Vaistinė Lietuva prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.