Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1995-432/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-08
Bylos Nr.: e2A-1995-432/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas: L. V.
Atsakovas: J. R.
Trečiasis asmuo: M. R., P. R., „Swedbank“, Revolut Bank UAB

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. V.–R. apeliacinį skundą ir apelianto (atsakovo) J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V.–R. patikslintą ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo ir kitų panaikinant santuokos apskaitos įrašą būtinų išspręsti reikalavimų, tretieji asmenys: M. R., P. R., „Swedbank“, AB, Revolut Bank UAB, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, 2025-01-01 patikslintu ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovo J. R. ieškovei L. V.–R. 22 649,33 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 2) 697,65 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo banko sąskaitoje 2023-12-06 dieną buvusį didesnį lėšų likutį; 3) panaikinti ieškovės L. V.–R. ir atsakovo J. R. santuokos, sudarytos 2018-05-26 Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2018-05-30 (Įrašo Nr. 1733), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 4) nustatyti, kad šalių turtinėms teisėms ir pareigoms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsirado nuo 2023-12-06; 5) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti ieškovei L. V.–R. ikisantuokinę pavardę – V., atsakovui J. R. pavardę palikti jo nuožiūra; 6) nustatyti nepilnamečio vaiko K. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina L. V.–R.; 7) nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš atsakovo J. R. nepilnamečiam vaikui K. R. išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kol vaikas sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į motinos L. V.–R. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. V.–R.; 8) nustatyti J. R. ir nepilnamečio vaiko K. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką: 8.1. iki vaikui sukaks 6 metai, lyginę savaitę atsakovas bendrauja su vaiku antradienį ir ketvirtadienį be nakvynės. Darbo dienomis, kai vaikas lanko ugdymo įstaigą, atsakovas pasiima vaiką bendrauti iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tomis dienomis, kai vaikas dėl objektyvių priežasčių ugdymo įstaigos nelanko, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 8.2. Iki vaikui sukaks 6 metai atsakovas bendrauja su vaiku lyginės savaitės savaitgalį, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 8.3. Vaikui sukakus 6 m., atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje arba iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu vaikas ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelanko nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ir nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką bendrauti iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o jeigu vaikas ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelanko – pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 8.4. Vaikui sukakus 7 m., atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje arba iš vaiko gyvenamosios vietos, jeigu vaikas ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelanko nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ir nelyginių savaičių antradienį, pasiimdamas vaiką bendrauti iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o jeigu vaikas ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelanko – pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją kitą dieną (trečiadienį) nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 8.5. Kalendorinę vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 11 d.) po pusę dienos abu tėvai turi teisę pasimatyti su vaiku, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų tai yra bendravimo laikas. Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai. Kilus nesutarimui dėl pusdienių pasiskirstymo (rytas – popietė ar popietė – vakaras) per vaiko gimtadienį, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo pusdienio, nelyginiais – motinos pageidavimui dėl bendravimo pusdienio; 8.6. Kalendorinę kiekvieno iš tėvų gimimo dieną ir Motinos bei Tėvo dienas vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, kurio gimimo diena ar minėtina diena yra minima, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo su vaiku laikas numatytas pagal šią bendravimo tvarką. Esant Tėvo dienai, kai savaitgalis yra nelyginis (kai vaikas bendrauja su mama), vaikas atsakovo šį sekmadienį pasiimamas iš gyvenamosios vietos nuo 9 iki 10 val. ryto ir grąžinamas į vaiko gyvenamą vietą tos pačios dienos nuo 19 val. iki 20 val. Esant Motinos dienai, kai savaitgalis yra lyginis (kai vaikas bendrauja su tėvu), vaikas atsakovo grąžinamas į jo gyvenamą vietą šį sekmadienį nuo 9 iki 10 val. ryto; 8.7. Iki vaikui sukaks 6 m. atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, per Kūčias ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 8.8. Vaikui sukakus 6 m., atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir per Kūčias bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą šventinę dieną 19.00 val. iki 20.00 val.; 8.9. Iki vaikui sueis 6 m. atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 28-ias kalendorines atostogų dienas per metus. Kiekviena kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė nei 7 kalendorinės dienos, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžinant vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00. val. iki 20.00 val. Vaikui suėjus 6 m. atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 28–ias kalendorines atostogų dienas per metus, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10–imt dienų, o kitos dalys – ne ilgesnės nei po 6–ias dienas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžinant vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00. val. iki 20.00 val. Vaikui suėjus 7 m., atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 28-ias kalendorines atostogų dienas per metus, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 14–a dienų, o kitos dvi dalys – ne ilgesnės nei po 7-ias dienas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžinant vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00. val. iki 20.00 val.; atsakovo bendravimas su vaiku kasmetinių atostogų metu, t. y. iki keturiolikos ir iki septynių dienų, negali tęstis iš eilės, t. y. tarp atsakovo bendravimo su vaiku kasmetinių atostogų metu iki keturiolikos dienų ir iki septynių dienų turi praeiti ne mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas; atsakovas prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja ieškovę raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 8.10. Ieškovė visų jai darbovietėje suteikiamų kasmetinių atostogų metu turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau viena atostogų su vaiku dalis nepertraukiamai negali tęstis ilgiau nei 14 dienų; ieškovės atostogų su vaiku metu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta tik ryšio priemonėmis; ieškovė prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja atsakovą raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 8.11. Buvimo su vaiku laikotarpiu abu tėvai kiekvieną vakarą nuo 18.00 val. iki 18:30 val. užtikrina vienas kitam galimybę, atsižvelgdami į vaiko nuomonę, bendrauti su vaiku telefonu ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 8.12. Tėvai, atsižvelgdami į tai su kuo tuo metu bus vaikas, privalo vienas kitą informuoti apie vaiko sveikatą (jos pokyčius) ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo momento.; 9) Padalinti santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei L. V. – padalinti santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybe ieškovei L. V.–R. ir atsakovui J. R. priklausantį turtą tokiu būdu: 9.1 atsakovui J. R. natūra priteisti šį turtą: 9.1.1. lengvąjį automobilį Opel Ampera-E, valstybinis identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (18 000 Eur) ir kreditorinius įsipareigojimus M. R. ir P. R. dėl 2022-04-29 d. suteiktos paskolos (paskolos liktis 15 924 Eur); 9.1.2. droną DJI Mavic 3, 650 Eur vertės; viso atsakovui priteistino turto, atėmus įsipareigojimus, vertė – 27 726 Eur; 9.2. atsakovei L. V.–R. natūra priteisti turtą: 9.2.1. 4,6 kWp nuotolinė saulės elektrinė, (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo, kuriame yra saulės elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įsigyta pagal 2023-03-03 įrenginio pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutartį Nr. P-86-46-51152 (vertė – 3 905,40 Eur remiantis analogiškų saulės elektrinių kainos, skaičiuojant 1 kWp kainą kaip lygią 839 Eur x 4,6 = 3 859,40 Eur). Iš viso ieškovei priteistino turto vertė – 3 859,40 Eur; 9.3. priteisti iš atsakovo J. R. ieškovei L. V.–R. už atsakovui po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo tenkančią didesnę padalinto šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto dalį 566,70 Eur kompensaciją ryšium su 9.1 ir 9.2 p. numatytų daiktų padalijimu; 10) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti L. V.–R. asmeninės nuosavybės teise atsakovui J. R. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. R. priklausančią 1/252 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) ryšium su 10 punktu priteisti iš ieškovės L. V.–R. atsakovui J. R. 75 265,31 Eur dydžio kompensaciją, ją išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, terminą pradedant skaičiuoti nuo kito mėnesio, kurį įsiteisės teismo sprendimas; 12) nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi „Swedbank“, AB už prievolių pagal 2017-12-22 kredito sutartį Nr. 17-085925-FA vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 17-085925-FA vykdys L. V.–R.; 13) nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi už prievolių pagal 2021-04-14 „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 21-012841-GV vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal 2021-04-14 „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 21-012841-GV asmeniškai vykdys atsakovas J. R. (be teisės regreso tvarka nukreipti skolos dalies, tenkančios ieškovei, kaip solidariai bendraskolei, išieškojimą į ieškovę); 14) priteisti iš atsakovo J. R. ieškovei L. V.–R. bylinėjimosi išlaidas –18 679,98 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas J. R. pateikė atsiliepimą į 2025-01-01 patikslintą ieškinį, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti, patenkinti priešieškinio reikalavimus bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas –19 050 Eur. Atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas bei jo atstovė nurodė, kad ieškovė 2025-01-01 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teigia, tikslina ieškinio reikalavimų dalį dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą iš atsakovo priteisimo, reiškia papildomą reikalavimą dėl kilnojamojo daikto padalijimo (papildomai dalijama šalių santuokos metu įsigyta saulės elektrinė), taipogi nežymiai koreguojama prašoma patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, o kiti patikslinto ieškinio reikalavimai nėra keičiami.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė išvadą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad po paskutinės Skyriaus išvados šioje byloje pateikimo Tarnyboje nebuvo gauta naujų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, tačiau atvejo vadybos posėdžio metu nutarta neskirti šeimai socialinių paslaugų, atsižvelgiant į tai, kad šeima naudojasi paslaugomis, kurios galėtų padėti jiems skyrybų procese, yra motyvuoti spręsti kylančius sunkumus, sugeba savarankiškai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į bylos medžiagą bei į tai, kad dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, Skyrius sutinka, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo geriausius interesus. Skyrius palaiko pateiktą poziciją dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų vaiko geriausius interesus, tačiau siūlo šią tvarką papildyti ir nustatyti, kad vaikui nesant žindomam motinos pienu, atsakovas su vaiku bendrauja „kas antro savaitgalio principu“ bei darbo dienomis, pavyzdžiui, nelyginėmis savaitėmis, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, vaikui liekant atsakovo namuose su nakvyne (atsakovui trečiadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, ketvirtadienį ryte pristatant į ugdymo įstaigą). Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 550 Eur/mėn. vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės atitiktų nepilnamečio interesus, tačiau įvertinti, ar tokio dydžio išlaikymas yra objektyviai reikalingas, yra išimtinai teismo kompetencija. Skyrius dėl konkretaus vaikui priteistino išlaikymo dydžio prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus infliacijos įtaką būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, taip pat, augančius bręstančio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei priteistino išlaikymo tikslą sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, neapsiribojant minimalių poreikių tenkinimu.

Šalies argumentai

4. Atsakovas J. R. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti ieškovės L. V.–R. ir atsakovo J. R. santuokos, sudarytos 2018-05-26 Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2018-05-30 (įrašo Nr. 1733), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti ieškovei L. V.–R. ikisantuokinę pavardę-V., atsakovui J. R. palikti jo turimą R. pavardę; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamąją vietą su motina L. V.–R. arba (alternatyvus reikalavimas) nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamąją vietą su tėvu J. R.; 4) priteisti iš atsakovo J. R. nepilnamečio vaiko K. R. išlaikymą po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikas sulauks 6 metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)), pinigines lėšas pervedant į motinos nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. V.–R. arba (alternatyvus reikalavimas) nustačius nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamąją vietą su tėvu J. R. priteisti iš ieškovės L. V.–R. nepilnamečio vaiko K. R. išlaikymą po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka kol vaikas sulauks 6 metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)), pinigines lėšas pervedant į tėvo J. R. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą; 5) nustatyti, jog K. R. sulaukus 6 metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus poreikiais kiekvienas iš tėvų pasirūpina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu; 6) nustatyti J. R. ir nepilnamečio vaiko K. R. iki nepilnamečiam sūnui sueis 6 metai ((duomenys neskelbtini)) tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 6.1. atsakovas bendrauja su vaiku (sūnumi) lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki antradienio ir nuo ketvirtadienio iki sekmadienio su nakvynėmis, pasiimdamas vaiką lyginės savaitės pirmadienį bendrauti iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o jei vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš jo gyvenamosios vietos nuo 7.00 val. iki 8.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo ugdymo įstaigą, o jei vaikas ugdymo įstaigos nelanko ar tą dieną ugdymo įstaiga nedirba, į gyvenamąją vietą antradienį nuo 9.00 val. iki 10.00 val. bei lyginėmis savaitėmis paimdamas vaiką ketvirtadienį iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o jei vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš jo gyvenamosios vietos nuo 7.00 val. iki 8.00 val. ir grąžindamas jį sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 6.2. atsakovas bendrauja su vaiku nelyginėmis savaitėmis nuo antradienio iki ketvirtadienio su nakvynėmis, paimdamas vaiką nelyginės savaitės antradienį iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o jei vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš jo gyvenamosios vietos nuo 7.00 val. iki 8.00 val. ir grąžindamas jį ketvirtadienį į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 6.3. atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 6.4. atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienais metais tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val., ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienais metais motinos dieną; 6.5. atsakovas bendrauja su vaiku nelyginių metų vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 11 d.). Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, suderinus laiką ir vietą iš anksto (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip prieš tris dienas iki vaiko gimimo dienos šventės; 6.6. vieną kartą per tris mėnesius (kas ketvirtį), kai atsakovui bus paskirtas tėvadienis, atsakovas bendrauja su vaiku, paimdamas jį tėvadienio išvakarėse iš vaiko ugdymo įstaigos, pasibaigus vaiko užsiėmimams joje, o jei vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tėvadienio dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 6.7. atsakovo kasmetinių atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku dalį atostogų, bet ne ilgiau nei keturiolika dienų iš eilės, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžindamas vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; atsakovo tų pačių kasmetinių atostogų metu atsakovas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku dalį atostogų, bet ne ilgiau nei septynias dienas iš eilės, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžindamas vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; atsakovo bendravimas su vaiku kasmetinių atostogų metu, t. y. iki keturiolikos ir iki septynių dienų, negali tęstis iš eilės, t. y. tarp atsakovo bendravimo su vaiku kasmetinių atostogų metu iki keturiolikos dienų ir iki septynių dienų turi praeiti ne mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas; atsakovas prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja ieškovę raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 6.8. vaiko ligos, traumų ar sužeidimų atveju atsakovas privalo informuoti ieškovę per vieną valandą nuo nurodytos būsenos atsiradimo; 6.9. ieškovė visų jai darbovietėje suteikiamų kasmetinių atostogų metu turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau viena atostogų su vaiku dalis nepertraukiamai negali tęstis ilgiau nei 14 dienų; tarp ieškovės kasmetinių atostogų dalių turi praeiti ne mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas; ieškovė apie kasmetinių atostogų laiką bei trukmę privalo informuoti atsakovą raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki kasmetinių atostogų pradžios; ieškovės atostogų su vaiku metu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta tik ryšio priemonėmis; 7. šalių nepilnamečiam sūnui K. suėjus 6 metams (duomenys neskelbtini) atsakovas laiko pagrįsta nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: 7.1. atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną lyginę kalendorinių metų savaitę, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos išvakarėse sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi nurodytu laiku, atsakovo prarastas bendravimo su sūnumi laikas perkeliamas į bet kurią kitą ieškovės bendravimo su sūnumi savaitę, suderinus laiką SMS žinute ar elektroniniu laišku; 7.2. kalendorinę vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini) abu tėvai turi teisę pasimatyti su vaiku, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų tai yra bendravimo laikas. Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai; 7.3. kalendorinę kiekvieno iš tėvų gimimo dieną ir Motinos bei Tėvo dienas vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, kurio gimimo diena ar minėtina diena yra minima, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo su vaiku laikas numatytas pagal šią bendravimo tvarką; 7.4. atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą šventinę dieną nuo 19 val. iki 20.00 val.; 7.5. tiek atsakovas, tiek ir ieškovė vieną kartą per kalendorinius metus savo kasmetinių atostogų metu apie kasmetinių atostogų laiką bei trukmę informuodami vienas kitą SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, bendrauja su vaiku nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų, t. y. tiek porinę, tiek ir neporinę savaitę, paimdami vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir/ar atostogų dieną ir grąžindami vaiką paskutinę bendravimo/atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20.00 val.; 7.6. buvimo su vaiku laikotarpiu abu tėvai kiekvieną vakarą nuo 19.00 val. iki 19:30 val. užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaiku telefonu ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 7.7. tėvai, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikas, privalo vienas kitą informuoti apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo; 7.8. nė vienas iš tėvų, neturėdamas kito tėvo rašytinio sutikimo, neturi teisės išvykti į užsienį ilgesniam kaip 24 kalendorinių dienų terminui; 8) priteisti transporto priemonę Opel Ampera-E, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui J. R.; 9) pripažinti 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/126 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. V.–R. ir atsakovo J. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti sutuoktiniams taip: 9.1. priteisti L. V.–R. 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/126 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9.2. priteisti iš ieškovės L. V.–R. už jai atitenkančią bendro turto dalį atsakovui J. R. 120 000 Eur dydžio kompensaciją, ją sumokant ne vėliau kaip per 12 kalendorinių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; arba (alternatyvus reikalavimas) 9.3. priteisti J. R. 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/126 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9.2. priteisti iš atsakovo J. R. už jam atitenkančią bendro turto dalį ieškovei L. V.–R. 120 000 Eur dydžio kompensaciją, ją sumokant ne vėliau kaip per 12 kalendorinių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 10) nustatyti, kad nuo 2023-12-02 (gyvenimo skyriumi dienos) ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi už prievolių pagal „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr.17-085925-FA vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr.17-085925-FA šalys privalo vykdyti lygiomis dalimis; 11) nustatyti, kad nuo 2023-12-02 (gyvenimo skyriumi dienos) ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi už prievolių pagal 2021-04-14 „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr.21-012841-GV vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal 2021-04-14 „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr.21-012841-GV šalys privalo vykdyti lygiomis dalimis; 12) kreditorinius įsipareigojimus Revolut Bank UAB pagal 2022-07-01 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2022/07/01/46170697037, kuria suteikta 14 000 Eur paskola, 2022-12-05 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2022/12/05/36845820983, kuria suteikta 5 250 Eur paskola ir 2023-04-18 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2023/04/17/70367899334, kuria suteikta 4 800 Eur paskola, priteisti atsakovui J. R.; 13) kreditorinius įsipareigojimus M. R. ir P. R. dėl 2022-04 29-30 suteiktos 17 000 Eur paskolos (paskolos likutis 15 924 Eur) automobiliui įsigyti priteisti atsakovui J. R.; 14) priteisti iš ieškovės atsakovui 128,58 Eur dydžio kompensaciją už 2023-12-02 gyvenimo skyriumi dieną ieškovei atitekusį didesnį bendrų lėšų sąskaitose likutį; 15) priteisti iš ieškovės atsakovui jo už ieškovę sumokėto kredito įmokos dalį 260 Eur už 2023 m. gruodį; 16) priteisti iš ieškovės atsakovui jo ieškovei be pagrindo 2024-01-16 ir 2024-02-05 pervestus 200 Eur; 17) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas – 19 050 Eur.

Atsiliepimas

5. Ieškovė L. V.-R. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė, tačiau ankstesniajame atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė patenkinti priešiešieškinio reikalavimus: 1) panaikinti ieškovės L. V.-R. ir atsakovo J. R. santuokos, sudarytos 2018-05-26 Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2018-05-30 (Įrašo Nr. 1733), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti ieškovei L. V.–R. ikisantuokinę pavardę – V., atsakovui J. R. pavardę palikti jo nuožiūra; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamąją vietą su motina L. V. – R.; 4) nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi už prievolių pagal „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr.17-085925-FA vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 17-085925-FA šalys privalo vykdyti lygiomis dalimis; 5) nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo finansinės prievolės pagal Revolut Bank UAB 2022-07-01vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2022/07/01/46170697037, 2022-12-05 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2022/12/05/36845820983 ir 2023-04-18 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2023/04/17/70367899334, yra asmeninės atsakovo J. R. prievolės; 6) nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo finansinės prievolės M. R. ir P. R. dėl 2022-04 29-30 dienomis suteiktos 17 000 Eur paskolos (paskolos likutis 15 924 Eur) yra asmeninė atsakovo J. R. prievolės. Likusią atsakovo J. R. priešieškinio reikalavimų dalį atmesti ir visiškai patenkinti ieškovės L. V.–R. ieškinio reikalavimus, priteisti iš atsakovo J. R. ieškovei L. V.–R. bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-03-07 sprendimu ir patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies.

7. Pirmosios instancijos teismas panaikino ieškovės L. V.–R. ir atsakovo J. R. santuokos, sudarytos 2018-05-26 Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2018-05-30 (įrašo Nr. 1733), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad L. V.–R. ir J. R. turtinėms teisėms ir pareigoms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsirado nuo 2023-12-02. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliko ieškovei L. V.–Rančei ikisantuokinę pavardę – V., atsakovui J. R. – R.. Nustatė nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamąją vietą su motina L. V.–R.. Priteisė iš atsakovo J. R. nepilnamečio vaiko K. R. išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme (2024-02-29) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant į motinos L. V.–R. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną L. V.–R. Šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė J. R. ir nepilnamečio vaiko K. R. bendravimo tvarką: iki K. R., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks 6 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini): 1) atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja lyginių savaičių kiekvieną antradienį, be nakvynės, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendravimo dieną (lyginių savaičių kiekvieną antradienį) nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš vaiko ar savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos; 2) atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais, su nakvynėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendravimo dienomis (nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais) nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš vaiko ar savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos; 3) atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja lyginių savaičių dienomis, nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendravimo dieną (lyginių savaičių) penktadienį nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko jo ugdymo įstaigos; 4) kalendorinę vaiko K. R. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) abu tėvai turi teisę po pusę dienos bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų tą dieną numatytas bendravimas pagal nustatytą bendravimo tvarką. Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai. Kilus nesutarimui dėl pusdienių pasiskirstymo (rytas–popietė ar popietė–vakaras) per vaiko gimtadienį, lyginiais metais pirmumo teisė teikiama tėvo pageidavimui dėl bendravimo pusdienio, nelyginiais – motinos pageidavimui dėl bendravimo pusdienio. Ieškovės ir atsakovo bendravimas vaiko K. R. gimimo dieną (rugpjūčio 11 d.) privalo būti suderintas ne vėliau nei 3 (trys) dienos iki vaiko gimimo dienos, elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute ar el. laišku); 5) kalendorinę kiekvieno iš tėvų gimimo dieną ir Motinos bei Tėvo dienomis vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, kurio gimimo diena ar minėtina diena yra minima, nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką. Tėvo dieną atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja su nakvyne arba be nakvynės pagal 1), 2), 3) punktuose numatytą bendravimo tvarką; 6 ) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, per Kūčias ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val.; 7) atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines atostogų dienas per metus. Kiekviena kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžindamas vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00. val. iki 20.00 val. Tarp atsakovo bendravimo laiko su vaiku kasmetinių atostogų metu turi praeiti ne mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas; atsakovas prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja ieškovę raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 8) ieškovė visų jai darbovietėje suteikiamų kasmetinių atostogų metu turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau viena atostogų su vaiku dalis nepertraukiamai negali tęstis ilgiau nei 14 dienų; ieškovės atostogų su vaiku metu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta tik elektroninio ryšio priemonėmis; ieškovė prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja atsakovą raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 9) buvimo su vaiku laikotarpiu abu tėvai kiekvieną dieną užtikrina vienas kitam galimybę, atsižvelgdami į vaiko nuomonę, bendrauti su vaiku telefonu ar naudojantis kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne trumpesnį nei 30 min. laiko tarpą, bet tik tuo atveju, jeigu vaikas nepageidauja bendrauti trumpesnį nei 30 min. laiko tarpą; 10) tėvai, atsižvelgdami į tai, su kuo tuo metu bus vaikas, privalo vienas kitą informuoti apie vaiko sveikatą (jos pokyčius) ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo; 11) nė vienas iš tėvų, neturėdamas kito tėvo rašytinio sutikimo, neturi teisės išvykti į užsienį ilgesniam kaip 24 kalendorinių dienų terminui. Rašytinis sutikimas išvykti į užsienį ilgesniam kaip 24 kalendorinių dienų terminui su vaiku tėvų yra derinamas elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau nei prieš 7 (septynias) dienas iki numatomoms išvykimo į užsienį su vaiku dienos.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė J. R. ir nepilnamečio vaiko K. R. bendravimo tvarką: kai K. R., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks 6 (šeši) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini): 1) atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja lyginių savaičių kiekvieną antradienį su nakvyne, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą trečiadienį nuo 7.00 val. iki 8.00 val. Tuo atveju, jeigu trečiadienį nuo 7.00 val. iki 8.00 val. vaikas privalo vykti į ugdymo įstaigą, atsakovas trečiadienį (lyginėmis savaitėmis) nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą, o iš ugdymo įstaigos vaiką pasiima ieškovė. Atsakovas bendravimo dieną (lyginių savaičių kiekvieną antradienį) nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš vaiko ar savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos; 2) atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja nelygininėmis savaitėmis nuo trečiadienio iki penktadienio, su nakvynėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendravimo dienomis (nelyginių savaičių trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais) nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš vaiko ar savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos; 3) atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja lyginių savaičių dienomis nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendravimo dieną (lyginių savaičių) penktadienį nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos; 4) kalendorinę vaiko K. R. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) abu tėvai turi teisę po pusę dienos bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų tą dieną numatytas bendravimas pagal nustatytą bendravimo tvarką. Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai. Kilus nesutarimui dėl pusdienių pasiskirstymo (rytas–popietė ar popietė–vakaras) per vaiko gimtadienį, lyginiais metais pirmumo teisė teikiama tėvo pageidavimui dėl bendravimo pusdienio, nelyginiais – motinos pageidavimui dėl bendravimo pusdienio. Ieškovės ir atsakovo bendravimas vaiko K. R. gimimo dieną (rugpjūčio 11 d.) privalo būti suderintas ne vėliau nei 3 (trys) dienos iki vaiko gimimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute ar el. laišku); 5) kalendorinę kiekvieno iš tėvų gimimo dieną ir Motinos bei Tėvo dienomis vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, kurio gimimo diena ar minėtina diena yra minima, nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką. Tėvo dieną atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja su nakvyne, arba be nakvynės pagal 1), 2), 3) punktuose numatytą bendravimo tvarką; 6 ) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, per Kūčias ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val.; 7) atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines atostogų dienas per metus. Kiekviena kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžindamas vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00. val. iki 20.00 val. Tarp atsakovo bendravimo laiko su vaiku kasmetinių atostogų metu turi praeiti ne mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas; atsakovas prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja ieškovę raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 8) ieškovė visų jai darbovietėje suteikiamų kasmetinių atostogų metu turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau viena atostogų su vaiku dalis nepertraukiamai negali tęstis ilgiau nei 14 dienų; ieškovės atostogų su vaiku metu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta tik elektroninio ryšio priemonėmis; ieškovė prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja atsakovą raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 9) buvimo su vaiku laikotarpiu abu tėvai kiekvieną dieną užtikrina vienas kitam galimybę, atsižvelgdami į vaiko nuomonę bendrauti su vaiku telefonu ar naudojantis kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne trumpesnį nei 30 min. laiką, bet tik tuo atveju, jeigu vaikas nepageidauja bendrauti trumpesnį nei 30 min. laiką; 10) tėvai, atsižvelgiant į tai su kuo tuo metu bus vaikas, privalo vienas kitą informuoti apie vaiko sveikatą (jos pokyčius) ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo; 11) nė vienas iš tėvų, neturėdamas kito tėvo rašytinio sutikimo, neturi teisės išvykti į užsienį ilgesniam kaip 24 kalendorinių dienų terminui. Rašytinis sutikimas išvykti į užsienį ilgesniam kaip 24 kalendorinių dienų terminui su vaiku tėvų yra derinamas elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau nei prieš 7 (septynias) dienas iki numatomos išvykimo į užsienį su vaiku dienos.

10. Pirmosios instancijos teismas atsakovui J. R. natūra priteisė šį turtą: 1) lengvąjį automobilį Opel Ampera-E, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (18 000 Eur) -14 600 Eur; 2) droną DJI Mavic 3, 650 Eur vertės.

11. Pirmosios instancijos teismas atsakovei L. V.–R. natūra priteisė šį turtą: - 4,6 kWp nuotolinę saulės elektrinę (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kuriame yra saulės elektrinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įsigytą pagal 2023-03-03 įrenginio pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartį Nr. P-86-46-51152 (vertė – 3 905,40 Eur, remiantis analogiškų saulės elektrinių kainos šiai dienai ir skaičiuojant 1 kWp kainą kaip lygią 839 Eur x 4,6=3859,40 Eur). Viso ieškovei priteistino turto vertė – 3 859,40 Eur.

12. Priteisė atsakovui J. R. iš ieškovės L. V.–R. 128,58 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės banko sąskaitoje 2023-12-02 buvusį didesnį lėšų likutį. Priteisė atsakovui J. R. iš ieškovės L. V.–R. 260 eurų kredito įmokos dalį už 2023 m. gruodį. Priteisė atsakovui J. R. iš ieškovės L. V.–R. be pagrindo pervestas pinigines lėšas – 200 eurų.

13. Pirmosios instancijos teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti L. V.–R. asmeninės nuosavybės teise atsakovui J. R. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. R. priklausančią 1/252 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Priteisė iš ieškovės L. V.–R. atsakovui J. R. 75 265,31 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ją išdėstydamas 24 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis (po 3 126,05 Eur kas mėnesį), terminą pradedant skaičiuoti nuo kito mėnesio, kurį įsiteisės teismo sprendimas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi „Swedbank“, AB už prievolių pagal 2017-12-22 kredito sutartį Nr. 17-085925-FA vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 17-085925-FA vykdys L. V.–R. Nustatė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi už prievolių pagal 2021-04-14 „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 21-012841-GV vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal 2021-04-14 „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 21-012841-GV šalys (L. V.–R. ir J. R.) vykdys lygiomis dalimis.

16. Kreditorinius įsipareigojimus Revolut Bank UAB pagal 2022-07-01 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2022/07/01/46170697037, kuria suteikta 14 000 Eur paskola, 2022-12-05 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2022/12/05/36845820983, kuria suteikta 5 250 Eur paskola ir 2023-04-18 vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2023/04/17/70367899334, kuria suteikta 4 800 Eur paskola, priteisė atsakovui J. R.. Kreditorinius įsipareigojimus M. R. ir P. R. dėl 2022-04-29-30 d. suteiktos 17 000 Eur paskolos (paskolos likutis 15 924 Eur) automobiliui įsigyti priteisė atsakovui J. R..

17. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei L. V.–R. iš atsakovo J. R. žyminį mokestį – 421 Eur, atstovavimo išlaidas – 9 340 Eur, priteisė iš ieškovės L. V.–R. atsakovui J. R. žyminį mokestį – 480 Eur, atstovavimo išlaidas – 9 525 Eur. Nuo likusios dalies žyminio mokesčio (592 Eur ir 1 216 Eur) sumokėjimo į valstybes pajamas ieškovę L. V.-R. ir atsakovą J. R. pirmosios instancijos teismas atleido.

18. Kitas ieškinio bei priešieškinio dalis pirmosios instancijos teismas atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu šalys gyvena skyrium, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai nebendrauja tarpusavyje, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovas. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltė yra didesnė. Nustatė, kad šalių turtinėms teisėms ir pareigoms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsirado nuo 2023-12-06.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vertintina, kad 400 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 122,50 Eur vaiko pinigus), atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, ikimokyklinės įstaigos lankymą, lankomus užsiėmimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaiko poreikiai sudaro 800 Eur, todėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 400 Eur išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiam vaikui iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-29) iki jo pilnametystės. Sprendė, kad tokio dydžio išlaikymas yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko santykiai su tėvu yra artimi, svarbūs ir saugūs vaikui, vaikas nuolat ir tiesiogiai bendrauja su tėvu. Kitų šeimos narių ar artimųjų, t. y. atsakovo tėvų, sesers pagalba ir dalyvavimas, tėvui rūpinantis sūnumi jam priskirtu laiku, nėra laikomi vaiko teisių ar jo interesų pažeidimu; pirmiausia, nė vienas iš tėvų neturi pareigos savo laiku su vaiku būti nuolat, esant poreikiui, gali palikti vaiką kitų, vaikui pažįstamų ir / ar artimų asmenų priežiūrai, antra, vaikas turi teisę bendrauti ne tik su savo tėvais, bet ir su kitais giminaičiais, o tėvams gyvenant skyriumi, įpratai ir susiklosto taip, jog skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas / motina vaiko santykius su seneliais palaiko būtent dalindamasis su jais savo bendravimo su vaiku laiką. Kristupui turi būti sudaromos maksimalios galimybės didžiąsias metų šventes vienodai švęsti su kiekvienu iš tėvų bei jų artimaisiais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovei svarbu suprasti, kad jos motinos valdžios vaikui įgyvendinimas neapima tėvo valdžios kontrolės, ji turi gerbti tėvo teisę savarankiškai, nevaržomai kurti individualius santykius su sūnumi, planuoti drauge praleidžiamą laiką bei veiklas, mokytis pasitikėti atsakovo meile ir rūpesčiu sūnumi. Pareiga tarpusavyje bendradarbiauti, gerbti vienas kito ir sūnaus teises, keistis reikšminga informacija ir pan. jiems nustatyta įstatymais, o jos vykdymas priklauso ne nuo šios pareigos įrašymo į teismo sprendimą, o nuo kiekvieno iš jų valios, asmeninių dorovinių savybių ir tarpusavio pagarbos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovės prašomi nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai orientuoti į tėvo ir vaiko bendravimo siaurinimą ir nėra būtini, siekiant apsaugoti šalių sūnaus Kristupo interesus bei neatitinka vaiko interesų.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė priskaičiavo daugiau atsakovo asmeninių paskolų grąžinimo įmokų, nei jų buvo sumokėta iki gyvenimo skyriumi pradžios, be to, neįvertino, jog paskolų grąžinimo įmokos buvo atsakovo mokamos iš jam asmeniškai suteiktų paskolų pinigų, kas matyti Revolut Bank UAB sąskaitos išraše. Atsakovo asmeninių paskolų lėšomis ne tik buvo grąžinamos jam asmeniškai suteiktos paskolos, tačiau ne kartą šios asmeninės lėšos buvo panaudotos ir bendriems šeimos poreikiams tenkinti (2022-07-05 išgryninta 250 eurų; 2022-12-12 panaudoti 823 eurai lėktuvo bilietams šeimos kelionei pirkti, viešbučių rezervacijoms apmokėti). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo nurodyti mokėjimai yra susiję su bendro turto /pinigų išvaistymu ir kad atsakovas turi pareigą kompensuoti išvaistytas lėšas, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė turto 3 859,40 Eur daugiau, negu jai priklausanti turto dalis, o atsakovui – 974 Eur mažiau, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 566,70 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę padalinto šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto dalį atmetė.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kilo šalių ginčas ir dėl kreditorinių įsiskolinimų padalijimo. Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, jog būsto kredito sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Kreditorė „Swedbank”, AB nedavė sutikimo modifikuoti šalių solidariosios prievolės pagal 2017-12-22 kredito sutartį Nr. 17-085925-FA, todėl pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą nustatyti šalių solidarią prievolę „Swedbank“, AB už prievolių pagal 2017-12-22 kredito sutartį Nr. 17-085925-FA vykdymą vidiniame šalių santykyje nustatydamas, kad įsipareigojimus pagal Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 17-085925-FA vykdys ieškovė, kuriai butas ir saugykla priteisti asmeninės nuosavybės teise. Nei ieškovė, nei atsakovas į kreditorių su prašymu modifikuoti prievolę (būsto kredito sutartį) nesikreipė, banko sutikimas priskirti šią prievolę vienai iš šalių, negautas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2025-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku iki vaikui sukaks šešeri ir sūnui sukakus šešeriems metams nelyginėmis metų savaitėmis ir minėtą sprendimo dalį išdėstyti taip: 1) iki vaikui sukaks šešeri metai, atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja nelyginių savaičių antradieniais ir trečiadieniais, su nakvyne, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antradienį nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą trečiadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendravimo dienomis (nelyginių savaičių antradieniais ir trečiadieniais) nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš vaiko ar savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos; 2) vaikui sukakus šešeriems metams nelyginėmis savaitėmis atsakovas J. R. su nepilnamečiu vaiku K. R. bendrauja nelygininėmis savaitėmis nuo antradienio iki trečiadienio su nakvyne, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antradienį nuo 7 val. iki 8 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą trečiadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendravimo dienomis (nelyginių savaičių antradieniais ir trečiadieniais) nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą iš vaiko ar savo gyvenamosios vietos ir pasiima vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos. Taip pat apeliantė prašo pakeisti 2025-03-07 sprendimo dalį dėl vartojimo kredito padalijimo, ją išdėstant taip: 1) nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė L. V.–R. ir atsakovas J. R. lieka solidariai atsakingi už prievolių „Swedbank“, AB pagal 2021-04-14 kredito sutartį Nr. 21-012841-GV vykdymą, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad įsipareigojimus pagal 2021-04-14 „Swedbank“, AB kredito sutartį Nr. 21-012841-GV asmeniškai vykdys atsakovas J. R. (be teisės regreso tvarka nukreipti skolos dalies, tenkančios ieškovei, kaip solidariai bendraskolei, išieškojimą į ieškovę). Apeliantė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ją išdėstant taip: 1) priteisti ieškovei L. V.-R. iš atsakovo J. R. žyminį mokestį – 421 Eur, išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 12 960,17 Eur ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sukūrė perdėtai sudėtingą pačiam vaikui (ne šalims) bendravimo tvarkos modelį darbo dienomis. Pažymėtina, kad teismas iki vaikui sukaks 6-eri metai nustatė, kad tėvas bendrauja su vaiku lyginėmis savaitėmis antradieniais be nakvynių, o nelyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio ryto iki ketvirtadienio vakaro su nakvyne ir lyginėmis savaitėmis kas antrą savaitgalį. Kuomet teismas nustato skirtingas vaiko susitikimų su tėvu dienas lyginėmis ir nelyginėmis savaitėmis (turimos omenyje darbo dienos), nekyla abejonės, kad vaikui bus sudėtinga nepasiklysti bendravimo tvarkoje. Apeliantės įsitikinimu, vaikui daug aiškesnė ir priimtinesnė tvarka darbo dienomis būtų, jeigu nelyginėmis savaitėmis atsakovas bendrautų su vaiku nuo antradienio ryto iki trečiadienio vakaro. Be to, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką kuomet vaikui sukaks 6-eri, ieškovė neturės nė vieno kokybiško penktadienio su vaiku, kadangi pagal teismo nustatytą tvarką lyginėmis savaitėmis vaikas savaitgalius (nuo penktadienio) leis su tėčiu, o nelyginėmis savaitėmis tėčio bus grąžinamas tik penktadienį iki 20 val. Apeliantės manymu, ginčijama tvarka teismas stipriai pažeidė šalių lygiateisiškumą ir bendravimo tvarka suteikė atsakovui perdėtą pranašumą.

27. 2021-04-14 sudaryta „Swedbank“, AB, kaip kreditoriaus, bei J. R. ir L. V. – R., kaip solidarių kredito gavėjų, kredito sutartis Nr. 21-012841-GV, kurios pagrindu šalims po santuokos sudarymo buvo suteikta tikslinis 6 000 Eur vartojimo kreditas, kuri šalys panaudojo: 5 000 Eur parkavimo vietai pirkti, kurią šalys pardavė už 10 000 Eur, tačiau šie pinigai buvo atsakovo pralošti/investuoti ar pan. būdu panaudoti jo žalingiems su šeimos poreikiais nesusijusiems tikslams, o kita 1 000 Eur suma buvo panaudota atsakovo akių korekcijai. Apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas vienas negali būti atsakingas už nuostolingą investavimą, nes byloje nėra duomenų apie ieškovės nepritarimą nurodytam pinigų panaudojimui. Jeigu atsakovas teigė, jog nusprendė investuoti į vertybinius popierius su ieškovės žinia, tai ieškovas tokią aplinkybę turėjo įrodyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatas. Atsakovui pagrindus, kad ieškovės sutikimas dėl lėšų investavimo buvo, tik tuomet ieškovei būtų keliama pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti minėtą aplinkybę. Apeliantė mano, kad teismas, pažeidęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, neteisingai išsprendė klausimą dėl to, kad vidiniame santykyje tarp šalių vartojimo kreditą dengti turi vienasmeniškai atsakovas, kuris panaudojo vartojimo kredito pinigus savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

28. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, kadangi patenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, tokias išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis patenkintas iš dalies, šalių atstovavimo išlaidos priteistinos po 50 proc., t. y. ieškovei – 9 340 Eur (18 679,98 Eur x 50 proc.), atsakovui – 9 525 Eur ( 19 050 Eur x 50 proc.) atstovavimo išlaidų. Ieškovė mano, kad sprendime pirmosios instancijos teismas padarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klaidas, apskaičiuodamas ieškovės ir atsakovo reikalavimų tenkinimo santykį kaip 50 proc. ir 50 proc.

29. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-07 sprendimo dalį dėl atsakovo J. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. R. tvarkos nustatymo panaikinti ir atsakovo priešieškinį patenkinti, patvirtinant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką (be pereinamojo laikotarpio iki 6 metų), pagal kurią: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną lyginę kalendorinių metų savaitę paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos išvakarėse sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi nurodytu laiku, atsakovo prarastas bendravimo su sūnumi laikas perkeliamas į bet kurią kitą ieškovės bendravimo su sūnumi savaitę, suderinus laiką SMS žinute ar elektroniniu laišku; 2) kalendorinę vaiko K. R. gimimo dieną (rugpjūčio 11 d.) abu tėvai turi teisę po pusę dienos bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų tą dieną numatytas bendravimas pagal nustatytą bendravimo tvarką. Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai. Kilus nesutarimui dėl pusdienių pasiskirstymo (rytas–popietė ar popietė–vakaras) per vaiko gimtadienį, lyginiais metais pirmumo teisė teikiama tėvo pageidavimui dėl bendravimo pusdienio, nelyginiais – motinos pageidavimui dėl bendravimo pusdienio. Ieškovės ir atsakovo bendravimas vaiko K. R. gimimo dieną (rugpjūčio 11 d.) privalo būti suderintas ne vėliau nei 3 (trys) dienos iki vaiko gimimo dienos, elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute ar el. laišku); 3) kalendorinę kiekvieno iš tėvų gimimo dieną ir Motinos bei Tėvo dienomis vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, kurio gimimo diena ar minėtina diena yra minima, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo su vaiku laikas numatytas pagal šią bendravimo tvarką; 4) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą šventinę dieną nuo 19 val. iki 20.00 val.; 5) tiek atsakovas, tiek ieškovė turi teisę praleisti su vaiku 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines atostogų dienas per kalendorinius metus. Kiekvieno iš tėvų kasmetinių atostogų dalies trukmė negali būti ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų, o tarp bendravimo laiko su vaiku kasmetinių atostogų metu turi praeiti ne mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas. Atsakovas kasmetinių atostogų metu bendrauja su vaiku, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pirmą bendravimo ir / ar atostogų dieną ir grąžindamas vaiką paskutinę bendravimo / atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00. val. iki 20.00 val. Atsakovas prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metu apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja ieškovę raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 6) buvimo su vaiku laikotarpiu abu tėvai kiekvieną vakarą nuo 19.00 val. iki 19:30 val. užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaiku telefonu ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 7) tėvai, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikas, privalo vienas kitą informuoti apie vaiko sveikatą ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo momento; 8) nė vienas iš tėvų, neturėdamas kito tėvo rašytinio sutikimo, neturi teisės išvykti į užsienį ilgesniam kaip 24 kalendorinių dienų terminui. Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo iš atsakovo J. R. nepilnamečiam sūnui K. R. priteisimo, patenkinant atsakovo priešieškinį, nustatant, jog nepilnamečio sūnaus K. R. poreikiais kiekvienas iš tėvų pasirūpina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu. Pakeisti sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir papildomai priteisti atsakovui iš ieškovės 4 016,70 Eur kompensaciją dėl ieškovei atitenkančios didesnės turto dalies. Sprendimo dalį dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo ir prievolių pagal 2017-12-22 kredito sutartį Nr. 17-085925-FA vykdymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Apeliantas (atsakovas) nurodo, jog nėra priežasčių, kodėl atsakovo, kaip vaiko tėvo, bendravimas su vaiku neturėtų būti lygiavertis. Vaiko amžius (4 metai 8 mėnesiai) nėra argumentas suteikti vaiko motinai prioritetiškai daugiau buvimo su vaiku laiko, kadangi nėra tokio vaiko amžiaus, kada vieno iš tėvų bendravimas su vaiku galėtų būti menkesnis, o kitam būtų suteiktas prioritetas bendrauti su vaiku daugiau, sureikšminant tik vieno iš tėvų vaidmenį. Nėra teisėtų priežasčių sukurti ieškovei, kaip šalių nepilnamečio sūnaus motinai, privilegijuotą padėtį bendrauti su šalių sūnumi ilgesnį laiką, nei atsakovui, t. y. nustatyti ne 50/50 bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Įstatymas skelbia, jog tėvų teisės ir pareigos savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra lygios. Nė vienam iš tėvų įstatymas nenumato privilegijų vien dėl to, kad yra nepilnamečio vaiko motina ar yra nepilnamečio vaiko tėvas. Abu tėvai vaikui yra vienodai svarbūs, abu tėvai turi lygias teises savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl abu tėvai vienodai privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

31. Atsakovas, kol nėra nustatyta jo bendravimo su sūnumi tvarka lygiomis dalimis su ieškove (50/50), sutinka teikti savo nepilnamečiam sūnui K. išlaikymą po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. tokio dydžio išlaikymą, kokį atsakovas teikia sūnui išlaikyti šiuo metu, papildomai skirdamas lėšų sūnaus interesams bendravimo su sūnumi metu, pirkdamas bilietus į spektaklius, kitus sūnui ugdyti tinkamus renginius, pirkdamas pagerintą, vitaminų gausų maistą, taip pat knygas, žaislus, ir, atsakovo įsitikinimu, 355 Eur per mėnesį išlaikymo suma yra pakankama 4 metų ir 8 mėnesių amžiaus sūnaus poreikiams patenkinti. Kadangi išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. R. priteisimas spręstinas, kartu sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, ši sprendimo dalis, atsakovo įsitikinimu, turi būti panaikinta, nustatant, jog nepilnamečio sūnaus K. R. poreikiais kiekvienas iš tėvų pasirūpina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu.

32. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas neteisingą transporto priemonės vertę bei neteisingai paskaičiavęs atsakovui priteisto kreditorinio įsipareigojimo likutį, netinkamai nustatė padalinto turto mastą ir nepriteisė atsakovui iš ieškovės 4 016,70 Eur kompensacijos dėl ieškovei atitenkančios didesnės turto dalies. Suteikta paskola transporto priemonei Opel Ampera-E pirkti yra ne 17 000 eurų, o 18 900 eurų, o šios paskolos negrąžintas likutis yra ne 15 924 eurų, o 17 824 eurų.

33. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad buto ir saugyklos rinkos vertė pagal pridedamą turto vertinimo ataskaitą, pateiktą ieškovės, sudaro 231 000 Eur, o likutinis negrąžintas kreditas sudaro 80 315,78 Eur, todėl atsakovui mokėtinos kompensacijos dydis sudaro 75 265,31 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką bei į tai, kad bute gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi ir kad ieškovės tėvai įsipareigojo per 24 mėnesius lygiomis dalimis sumokėti atsakovui 75 265,31 Eur piniginę kompensaciją, atsakovo manymu, nepagrįstai patenkino patikslintame ieškinyje pareikštus ieškovės reikalavimus. Atsakovas nesutinka su sprendimu tokiu būdu padalinti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi ieškovė neturi finansinių galimybių kompensaciją atsakovui sumokėti, kompensacijos sumokėjimas niekaip nėra užtikrintas, nėra pateikta garantija, kad atsakovui kompensacija bus sumokėta, be to, toks turto padalinimas neproporcingai apsunkina atsakovo turtinę būklę, tuo tarpu ieškovei sudaroma privilegijuota padėtis atsakovo finansinių apsunkinimų sąskaita gyventi 3 kambarių bute, kurio neleidžia įsigyti ieškovės finansinės galimybės ir tik vien dėl to, jog šalims priklausančiame bute su ieškove gyvena šalių nepilnametis sūnus. Atsakovas ne kartą yra pareiškęs, jog jei ieškovė negeba pasirūpinti vaiku, neturėdama 3 kambarių buto (duomenys neskelbtini) ir 1/252 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos ir neįsivaizduoja savo gyvenimo bute, atitinkančiame ieškovės finansines galimybes, vaiku pasirūpinti gali atsakovas, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, nes atsakovas sūnumi gali pasirūpinti tiek gyvendamas nuomojamame bute, tiek išvykęs į užsienį, tiek ir bet kurioje vietoje ar bet kuriame kitame būste, kuriuo pagal finansines galimybes atsakovas naudotis gali. Pažymi, jog ieškovė neturi finansinių galimybių, gaudama 1 200 Eur per mėnesį, sumokėti atsakovui 75 265,31 Eur dydžio kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, kad ir per 24 mėnesius lygiomis dalimis po 3 126,05 Eur kas mėnesį. Atsakovas, nors ir jam priklauso dalinamas turtas, siekdamas išvengti konfliktų, bendrai priklausančiame būste negyvena, gyvenimui būstą nuomojasi ir patiria 680 Eur dydžio nuomos išlaidas. Per 24 mėnesių terminą, net, jei ieškovė turėtų finansines galimybes sumokėti kompensaciją, atsakovas patirs 16 320 Eur nuomos išlaidas, kas neproporcingai apsunkina atsakovo turtinę padėtį vien dėl to, kad būtų sukurtos sąlygos ieškovei gyventi 3 kambarių bute, nors turėti ir išlaikyti tokios vertės butą ieškovė finansinių galimybių neturi.

34. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą. Prašo apeliacinį skundą atmesti, pridėti prie bylos aktualius duomenis apie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo metu šalių 2021-04-14 su „Swedbank“, AB sudarytos kredito sutarties Nr. 21-012841-GV negrąžintos paskolos likutį ir iki atsiliepimo į apeliacinį skundą sumokėtas paskolos grąžinimo įmokas. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti surašymą 500 Eur, apeliacinio skundo surašymą 3 000 Eur ir už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą 1 500 Eur, iš viso 5 000 Eur. Atsakovas palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

35. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir atsakovo 2025-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kurias skundžia atsakovas, palikti nepakeistas. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė (ieškovė) palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

37. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38. Remiantis CPK 320 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 39 punktas).

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

39. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

40. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, maksimaliai užtikrinanti abiejų tėvų lygias teises, auklėjant vaiką. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl pagrindinė vaiko buvimo vieta yra motinos butas. Sprendime įtvirtinta tvarka suteikia pakankamai galimybių tėvui bendrauti su sūnumi. Vaiko kilnojimasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą neatitinka jo interesų, todėl teismo nustatytoje tvarkoje jis buvo pagrįstai minimizuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko amžių ir skirtingas bendravimo tvarkas nustatė iki 6-erių metų amžiaus ir vaikui sukakus šį amžių. Nors tvarka yra sudėtinga, bet išdėstyta suprantamai ir yra galimybė jos laikytis. Matomai, tvarka orientuota į atsakovo užimtumą, todėl jos sudėtingumas yra pateisinamas.

42. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir jo tėvams nesant santuokoje, kai vienas iš tėvų neprisideda prie vaiko išlaikymo, taip pat bylose dėl tėvystės nustatymo ( Civilinio kodekso (toliau –CK) 3.146–3.148 straipsniai). Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi yra poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

43. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas sūnui priteistas pagrįsto dydžio (400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), tai suma, atitinkanti minimalių vaiko poreikių tenkinimą, atsakovas pajėgus tokį išlaikymą teikti. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise pagrįstai paskirta motina, nes kartu su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

45. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

46. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

47. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo atsakovas patikslintame priešieškinyje (2024-11-15 DOK-171682) sutiko, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų padalinti, vienam iš sutuoktinių priteisiant visą turtą, o kitam – kompensaciją. Ieškovei paaiškinus, kad ji su tėvų pagalba galės sumokėti kompensaciją už šį turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į šalių vaiko interesus, butą ir automobilio saugyklą priteisė ieškovei, o atsakovui – kompensaciją, teisingai apskaičiuotą pagal aktualią teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarant turto balansą bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas nustatė, kad kai sutuoktinių bendros prievolės kreditoriui terminas nėra suėjęs ir dalis prievolės įvykdyta asmeninėmis vieno sutuoktinio lėšomis, bendras turtas mažinamas skolų suma, sudarant turto balansą (CK 3.118 str.).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, Kauno apygardos teismo 2024-10-22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-896/2024).). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, keisti reikalavimų ar jų papildyti atsakovas negali (CPK 312 straipsnis). Papildomai paminėtina, kad būsto kreditą suteikęs bankas („Swedbank“, AB) yra davęs sutikimą dėl buto ir automobilio saugojimo vietos priteisimo vienam iš sutuoktinių, bet tik tuo atveju, jei už prievoles bankui pagal kredito sutartį liktų atsakingi abi šalys (žr. 2024-04-08 DOK-55265). Tad kitoks būsto ir automobilio saugojimo vietos padalijimo būdas nebūtų įmanomas ir kreditą šiam turtui įsigyti suteikusio banko pozicijos.

48. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vartojimo kredito padalijimo (ieškovė siekia, kad 6 000 Eur vartojimo kredito sutartį vykdyti privalėtų tik atsakovas) nesudaro pagrindo šios paskolos laikyti asmenine atsakovo prievole. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad santuokos su atsakovu metu už šio kredito lėšas buvo įsigyta automobilio parkavimo vieta ir ji buvo pelningai parduota. Šios aplinkybės reiškia, kad ieškovei buvo žinoma apie nurodytų sandorių sudarymą ir ji galėjo kontroliuoti lėšų už šį turtą gavimą ir panaudojimą (vertybiniams popieriams įsigyti). Vadinasi, sandoriai, sudaryti, panaudojant šias lėšas, buvo sudaryti su ieškovės žinia ir pritarimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kredito pagal sutartį Nr. 21-012841-GV su „Swedbank“, AB (šalys solidariai atsakingos už prievolių pagal šią sutartį vykdymą ir jas privalo vykdyti lygiomis dalimis) yra teisingas.

49. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė automobilio Opel Ampera–E vertę. Nustatydamas automobilio Opel Ampera–E vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo kartu su atsiliepimu (2025-01-17 DOK-7985) į ketvirtą patikslintą ieškinį pateiktu skelbimu autoplius.lt, nes šiame skelbime nurodyti automobilio trūkumai: „viduje ant durelių pabraižymai ir bagažinėje. Pabraižymų yra ir ant galinio buferio bei vairuotojo pusėj gale prie rato. Viskas matosi nuotraukose.“ Kitų patikimų duomenų apie automobilio vertę nebuvo, todėl vertė pagrįstai nustatyta pagal atsakovo anksčiau pateiktus skelbimus. Pats atsakovas 2024-11-15 patikslintame priešieškinyje (DOK-171682) nurodė, kad negrąžintos skolos M. ir P. R. likutis yra 15 924 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išsprendė pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir pareikštus reikalavimus. Reikalavimas padidinti negrąžintos skolos dydį iki 17 824 Eur pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas.

50. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Ieškovės teigimu, kadangi pagal byloje priimtą sprendimą, tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, tokias išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

51. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

52. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė teisingai. Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl abiejų sutuoktinių interesas yra ir vaiko išlaikymas, ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, ir turto padalijimas. Sprendimu nė vienos iš šalių reikalavimai nėra patenkinti visiškai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių reikalavimų patenkinimo proporcija yra po 50 procentų.

54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, .). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.

55. Prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra laikomas teisėtu ir pagrįstu CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

56. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nė vienai šaliai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Visvaldas Kazakiūnas