- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1214-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00940-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, S. G. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Editos Šliumpienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo T. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, S. G. A. (S. G. A.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu ir patikslintais (alternatyviais) ieškinio reikalavimais prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę – K. pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų M. K. ir S. K. gyvenamąją vietą su motina; 4) nustatyti tėvo T. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; 5) priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams; 6) žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei; 7) automobilį Porche 924, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui; 8) MB „(duomenys neskelbtini) ” po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui; 9) priteisti ieškovui 1 750 Eur, kuriuos jis už atsakovę sumokėjo S. G. A. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 17 d. iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos; 10) priteisti ieškovui iš atsakovės 36 451 Eur kompensaciją už atsakovei atitekusią didesnę turto dalį; 11) nustatyti, kad praleidusi kompensacijų mokėjimo terminus atsakovė turi sumokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos; 12) būsto paskolą pagal sutartį Nr. 03A1918210287-Y4 (kreditorius AB SEB bankas) pripažinti solidariąja šalių paskola išoriniuose santykiuose, nustatant, kad šalių vidiniuose santykiuose tai yra asmeninė atsakovės prievolė ir įpareigojant šią prievolę vykdyti atsakovę; 13) 3 400 Eur skolą S. G. A. pripažinti solidariąja šalių paskola išoriniuose santykiuose, nustatant, kad šalių vidiniuose santykiuose tai yra asmeninė ieškovo prievolė ir įpareigojant šią prievolę vykdyti ieškovą arba (alternatyviai): 1) po 1/2 žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti ieškovui ir atsakovei; 2) automobilį Porsche 924 po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui; 3) MB „(duomenys neskelbtini)” po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui; 4) priteisti iš ieškovo 50 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovui atitekusią didesnę turto dalį; 5) būsto paskolą (kreditorius – AB SEB bankas) pripažinti solidariąja šalių paskola išoriniuose santykiuose, nustatant, kad šalių vidiniuose santykiuose šalys turi mokėti po 1/2 paskolos; 6) skolą S. G. A. pripažinti solidariąja šalių paskola išoriniuose santykiuose, nustatant, kad šalių vidiniuose santykiuose tai yra asmeninė ieškovo prievolė ir įpareigojant šią prievolę vykdyti ieškovą; 7) nustatyti žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodytą naudojimosi tvarką: 8) nustatyti mokesčių mokėjimo tvarką šalių vidiniuose santykiuose.
2. Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsiradusių finansinių sunkumų karantino metu, atsakovė jį žemino, išvarė iš namų, kurį laiką jis neturėjo pajamų, šalys turi 2 nepilnamečius vaikus. Pasisakydamas dėl turto padalijimo, ieškovas nurodė, kad santuokos metu įgyto gyvenamojo namo vertė šiuo metu yra ne mažiau kaip 150 000 Eur. Šalių įgyto automobilio vertė yra apie 5 000 Eur, o santuokos metu ieškovo įsteigtos įmonės MB „(duomenys neskelbtini) ” vertė – 2 000 Eur. Dėl to, ieškovo teigimu, bendrai šalys įgijusios turto už 157 000 Eur. Ieškovas dėl šalių turimų prievolių nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo prievolę (būsto paskolą) (kreditorius AB SEB bankas), kurios likutis 73 498 Eur, taip pat yra skolingi fiziniam asmeniui S. G. A. 6 900 Eur. Bendra šalių prievolių suma – 80 398 Eur. Kadangi šios prievolės įgytos santuokos metu, jos pripažintos solidariosiomis prievolėmis išoriniuose santykiuose. Atsakovei nesutinkant su reikalavimu dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo jai priteisimo, ieškovas pateikė alternatyvius reikalavimus dėl gyvenamojo namo padalinimo natūra, 50 Eur kompensacijos išmokėjimo atsakovei ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau byloje sutiko su ieškovo reikalavimais, išskyrus su reikalavimu dėl gyvenamojo namo priteisimo ir kompensacijos ieškovui išmokėjimo. Nurodė, kad šalys susitarė gyvenamąjį namą parduoti. Atsakovė už MB „(duomenys neskelbtini) ” prašė priteisti 1 000 Eur.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškinyje nurodytam turto padalinimo būdui su sąlyga, jog hipoteka lieka galioti.
5. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikų teisių pažeidimo nebuvo nustatyta. Ieškovo reikalavimai dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, ieškovui paliko jo pavardę – K., atsakovei paliko ikisantuokinę pavardę – B.; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei paskyrė atsakovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei padalino lygiomis dalimis po 1/2 dalį šio turto natūra; nustatė minėto žemės sklypo su gyvenamuoju namu, naudojimosi tvarką; pripažino lengvąjį automobilį Porche 5 000 Eur vertės, ieškovo asmenine nuosavybe; pripažino MB „(duomenys neskelbtini)” 2 000 Eur vertės, ieškovo asmenine nuosavybe; priteisė iš ieškovo 3 500 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovui atitekusią didesnę turto dalį - lengvąjį automobilį Porche 924 ir MB „(duomenys neskelbtini)”; kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pripažino solidaria šalių prievole, nustatant, kad šalių vidiniuose santykiuose nutraukus šalių santuoką visas įmokas pagal šią kreditavimo sutartį kreditoriui moka ieškovas ir atsakovė po ½ dalį; kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui S. G. A. pripažino solidaria šalių prievole, nustatant, kad šalių vidiniuose santykiuose nutraukus šalių santuoką šią prievolę vykdys ieškovas; priteisė ieškovui iš atsakovės 1 045 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinio reikalavimų dalį dėl šalių mokesčių mokėjimo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, tačiau teismo posėdyje pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė tam neprieštaravo, dėl to teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutiko ir su kitais ieškovo reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, todėl teismas šiuos ieškovo reikalavimus tenkino.
9. Teismas laikė, kad nėra ginčo ir dėl ieškovo siūlomo nekilnojamo turto atidalijimo būdo kiekvienai šaliai po 1/2 dalį, naudojimosi juo tvarkos nustatymo, todėl šiuos reikalavimus taip pat tenkino.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo automobilį ir MB „(duomenys neskelbtini) ” po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, iš ieškovo atsakovei priteisiant 50 Eur kompensaciją už ieškovui atitekusią didesnę turto dalį. Ieškovas nurodė, kad automobilio vertė yra 5 000 Eur, motyvuodamas tuo, kad vidutinė rinkos vertė pagal skelbimus yra apie 5 800 Eur, taip pat nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini) ” vertė yra 2 000 Eur. Nesant ginčo dėl šio turto vertinimo, teismas nesutiko su ieškovo nurodomos 50 Eur kompensacijos priteisimu atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, nes tokia kompensacijos suma, pasak teismo, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Teismas, preziumuodamas, kad sutuoktinių dalys yra lygios ir nepaneigus šios prezumpcijos, iš ieškovo atsakovei priteisė 3 500 Eur ((5 000 + 2 000): 2) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
11. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėjo, kad ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tačiau vėliau teismo posėdyje pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės. Ieškovo reikalavimas dėl šalių mokesčių mokėjimo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo paliktas nenagrinėtu. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, nekilnojamo turto padalijimo būdo ir naudojimosi tvarkos byloje nėra – atsakovė sutiko su šiais ieškovo reikalavimais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustatė vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės ieškovo naudai priteisdamas 50 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 045 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas T. K. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai nustatė kompensacijos dydį atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Pasak ieškovo, pagal jo sudarytą balansą santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgyta turto 157 000 Eur sumai ir prievolių, vykdytinų iš bendro sutuoktinių turto, 80 398 Eur sumai. Šio balanso teisingumo atsakovė neginčijo. Pagal teismo parinktą turto bei prievolių padalijimo būdą, ieškovui atiteko turto 82 000 Eur sumai, t. y. 7 000 Eur daugiau nei atsakovei, tačiau atitinkamai ieškovas išmokėjo ir įsipareigojo vienas išmokėti bendrų prievolių 43 649 Eur sumai, t. y. 6 900 Eur daugiau nei atsakovė. Iš ieškovui priteistos didesnės turto dalies (3 500 Eur) atėmus ieškovui tenkančią didesnę prievolių dalį (3 450 Eur), ieškovo teigimu, jis turi atsakovei sumokėti 50 Eur kompensaciją už jam tekusią didesnę turto dalį. Ieškovo vertinimu, toks turto ir prievolių padalijimo būdas parinktas racionaliai, įvertinus susiklosčiusią praktiką, kad prievolę S. G. A. vykdė tik ieškovas. Atsakovė neneigė, kad iš minėto kreditoriaus pasiskolintos lėšos naudotos bendriems šeimos poreikiams, tačiau kvestionavo savo pareigą šią paskolą dengti. Ieškovas nutarė ir toliau vykdyti šią prievolę vienas, atitinkamai sumažinant atsakovei priteistiną kompensaciją. Atsakovė teismo posėdyje tokiam turto/prievolių padalijimo būdui pritarė.
12.2. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva nutarė padidinti atsakovei priteistiną kompensaciją iki 3 500 Eur. Šiuo atveju teismas priteisė atsakovei turto už 78 500 Eur (75 000 Eur natūra ir 3 500 Eur kompensacija) ir įpareigojo įvykdyti bendrų prievolių 36 749 Eur sumai. Atsakovei priteisto turto vertė, atėmus jos vykdytinas prievoles, sudaro 41 751,00 Eur. Ieškovui teismas priteisė turto 82 000 Eur sumai (natūra), tačiau įpareigojo įvykdyti prievolių 45 251 Eur sumai (43 649 Eur kreditoriams ir 3 500 Eur atsakovei). Ieškovo teigimu, tai reiškia, kad jam priteisto turto vertė, atėmus vykdytinus įsipareigojimus, sudaro tik 36 749,00 Eur. Atsakovei priteista turto 5 002 Eur didesnei sumai nei ieškovui. Be to, prievolė S. G. A. nebuvo pripažinta asmenine ieškovo prievole ir atitinkamai nesudarė pagrindo jos pašalinti iš bendro turto balanso. Ieškovo teigimu, teismas, padidindamas atsakovės kompensaciją iki 3 500 Eur pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 2 dalį ir neatsižvelgė į didesnę ieškovo prievolių naštą ir atitinkamai nesubalansavo šalių interesų.
12.3. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Pasak ieškovo, iš esmės buvo tenkinti visi jo turtiniai reikalavimai, išskyrus kompensacijos dydį (skirtumas – 1 450 Eur). Atsižvelgiant, į tai, kad bendrai šalių turto vertė sudarė 157 000 Eur, tai 1 450 Eur yra 0,92 procentai (mažiau nei 1 procentas). Be to, atsakovės elgesys negali būti laikomas tinkamu, nes, ieškovo teigimu, jis dar mediacijos metu siūlė tą patį variantą, su kuriuo dabar sutiko ir atsakovė, t. y., organizuoti nekilnojamojo turto pardavimą, įvykdyti prievolę bankui ir pasidalinti skirtumą. Jei atsakovė mediacijos metu būtų sutikusi su tokiomis sąlygomis, santuoką būtų buvę galima nutraukti ypatingąja teisena. Pasibaigus mediacijai, ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovę ir siūlė net 3 variantus, kaip spręsti turtinius klausimus, tačiau ir su jais atsakovė nesutiko ir laikėsi kategoriškos nuostatos, kad asmeniškai gyvens šalių name. Pasak ieškovo, bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu, suderino esmines sąlygas, tačiau vėliau atsakovė persigalvojo. Be to, 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino nenorinti nutraukti santuokos abipusiu sutarimu, tačiau 2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu vėl pakeitė savo nuomonę, kad galima nutraukti santuoką minėtu būdu. Ieškovo vertinimu, atsakovė buvo nesąžininga, nes nuolat keitė savo poziciją ir visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl šios priežasties. Net jei advokato padėjėjos pagalbos išlaidos būtų dalinamos po 50 procentų, tai bent jau žyminis mokestis, ieškovo nuomone, turėtų būti 100 procentų priteisiamas iš atsakovės, nes ji atsisakė nutraukti santuoką ypatingąja teisena.
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos už vienam iš sutuoktinių (ieškovui) tenkančią didesnę turto dalį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš ieškovo 3 500 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovui atitekusią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui iš atsakovės priteistina tik 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį
17. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė sutuoktinių turto balansą, neįvertino, kad ieškovui tenka didesnė prievolių našta, todėl neteisingai priteisė iš ieškovo atsakovei 3 500 Eur kompensaciją, kuri turi būti mažintina iki 50 Eur. Teisėja kolegija su šiais ieškovo argumentais sutinka.
18. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (nurodyto straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarant turto balansą bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
20. Byloje nėra ginčo, kad šalys santuokos metu įgijo šį turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu (vertė 150 000 Eur), transporto priemonę Porche 924 (vertė 5 000 Eur) ir santuokos metu buvo įsteigta MB „(duomenys neskelbtini) ” (vertė 2 000 Eur), t. y., viso turto įgijo už bendrą 157 000 Eur sumą (aktyvas). Ginčo dėl įgyto turto vertės nėra. Byloje taip pat nekvestionuojama santuokos metu prisiimtų įsipareigojimų (prievolių) apimtis, t. y., 73 498 Eur skolos likutis pagal būsto kredito sutartį ir 6 900 Eur pasiskolintos lėšos iš trečiojo asmens S. G. A., viso bendrų prievolių suma (turto pasyvas) sudaro 80 398 Eur.
21. Pirmosios instancijos teismas turtą sutuoktiniams padalino natūra: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį nekilnojamojo turto (vertė 75 000 Eur), transporto priemonę (vertė 5 000 Eur) ir MB „(duomenys neskelbtini)” (vertė 2 000 Eur), t. y., priteisė turto už 82 000 Eur, o atsakovei – 1/2 dalį nekilnojamojo turto (vertė 75 000 Eur). Teismas prievolę bankui už būsto kreditą pripažino solidaria prievole, o prievolę trečiajam asmeniui nors ir pripažino solidaria šalių prievole, tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šią prievolę šalių vidiniuose santykiuose vykdys ieškovas. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismo sprendimo dalis dėl prievolės trečiajam asmeniui nėra skundžiama, dėl to šios sprendimo rezoliucinės dalies ydingumo apeliacinės instancijos teismas nevertina ir laiko, jog santuokos metu įgytą bendrą šalių prievolę trečiajam asmeniui vykdys ieškovas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo prašoma priteisti 50 Eur kompensacija atsakovei už jam tenkančią didesnę turto dalį, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, dėl to teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 3 500 Eur ((5 000 + 2 000): 2) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio priteisimo, neįvertino šalims tenkančių prievolių (skolų) apimties (turto pasyvo, CK 3.118 straipsnio 2 dalis).
22. Kaip nustatyta šios nutarties 20 ir 21 punkte, ieškovui priteisto turto vertė sudaro 82 000 Eur, o jam tekusių prievolių (skolų) suma sudaro 43 649 Eur (73 498 Eur : 2 + 6 900 Eur), t. y., ieškovui, įvertinus jam nustatytas prievoles, turto teko už 38 351 Eur ( 82 000 Eur – 43 649 Eur) sumą. Atsakovei turto (aktyvo) priteista už 75 000 Eur, o prievolių (pasyvo) už 36 749 Eur, t. .y, atsakovei, įvertinus jai nustatytas prievoles, turto teko už 38 251 Eur (75 000 Eur – 36 749 Eur) sumą. Taigi, įvertinus turto aktyvo ir pasyvo santykį, ieškovui teko turto 100 Eur daugiau nei atsakovei (38 351 Eur – 38 251), dėl to atsakovei priteistina 50 Eur (100 Eur : 2) kompensacija už ieškovui tekusią didesnę turto dalį (CK 3.118 straipsnio 2 dalis).
23. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto balanso sudarymą ir netinkamai nustatė priteistinos kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį dydį (CK 3.118 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš dalies keistina, sumažinant atsakovei iš ieškovo priteistą 3 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį iki 50 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
25. Apelianto teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįmanoma nustatyti ieškovo patenkintų ir atmestų materialinių reikalavimų santykių, todėl ieškovas turi teisę tik į 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas ir yra pakeičiama skundžiamo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio priteisimo, konstatuoja, jog ieškovo ieškinyje pareikšti neturtiniai reikalavimai ir 2024 m. kovo 17 d. pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimų pakeitimo pareikšti alternatyvūs turtiniai reikalavimai, susiję su santuokos metu įgyto turto padalijimu (DOK-11531), tenkinti visiškai. Taigi ieškovas turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Juolab, kad atsakovė neginčijo ieškovo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
27. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 050 Eur atstovavimo išlaidų, 910 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 130 Eur vertimo išlaidų, todėl šios išlaidos 2 090 Eur priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo priteisti 200 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir 78 Eur žyminio mokesčio bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos, t. y., ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, jo patirtos išlaidos 278 Eur priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iš ieškovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį, sumažinti nuo 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).
Iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 1 045 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų) iki 2 090 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt eurų).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.