Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-651-889/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-20
Bylos Nr.: e2A-651-889/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-02448-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė, Milda Skersienė
Atsakovas: M. G.
Ieškovas: A. L.
Trečiasis asmuo: A. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų

Civilinė byla Nr. e2A-651-889/2024Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02448-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.5.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei M. G. dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, trečiasis asmuo A. G., institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus dėl nepilnamečio A. L. nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę grąžinti nepilnametį A. L. motinai A. L., priteisti visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014 nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L.. Ji su sūnumi gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2017 m. pabaigoje, turėdamas sveikatos problemų, sūnus pradėjo demonstruoti agresyvų elgesį aplinkiniams, atsirado problemų ugdymo įstaigoje. Tuo metu ieškovė viena augino ir prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. ir laukėsi dukters, jai buvo reikalinga pagalba prižiūrint vyresnįjį specialiųjų poreikių turintį sūnų, todėl ieškovė sutiko, kad (duomenys neskelbtini) grįžtų į Lietuvą, kur jam buvo nustatyta laikinoji globa.

2.2. Nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. A. L. laikinąja globėja buvo paskirta močiutė iš tėvo pusės – M. G.. Pasibaigus laikinosios globos terminui, nepilnametis buvo perduotas biologinio tėvo A. G. globai, tačiau šis vaiko neaugina, juo nesirūpina. Vaikas iki šiol faktiškai gyvena su močiute, adresu (duomenys neskelbtini), lanko Tauragės duomenys neskelbtini) progimnaziją.

2.3. Ieškovė šiuo metu yra socialiai sustiprėjusi, įsitvirtinusi Jungtinėje Karalystėje, turi darbą ir gyvenamąjį būstą, todėl pajėgi pati pasirūpinti sūnumi. 2023 m. vasarą ieškovė grįžo atostogų į Lietuvą, susitiko su sūnumi, šis išreiškė norą gyventi su motina. Ieškovė nori pati auginti ir prižiūrėti savo vaiką, ji kreipėsi į faktiškai globojančią jos sūnų močiutę ir į vaiko biologinį tėvą, tačiau šie kategoriškai atsisakė perduoti vaiką ieškovei.

Šalies argumentai

2. Atsakovė M. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė šias pagrindines aplinkybes:

3.1. 2016 m. liepos 16 d. ieškovė nepranešusi išvyko su mažamečiu (duomenys neskelbtini) gyventi į Angliją. Paaiškino, kad iš jos už nepriežiūrą yra atimti vaikai. Atsakovė sutiko padėti susigrąžinti vaiką į šeimą ir jį auginti.

3.2. Šeimos teisme Anglijoje įvyko teismo procesas, buvo nustatyta, kad ieškovė negali pati auginti nepilnamečio (duomenys neskelbtini). Teismas išdavė susitarimo dėl vaiko įsakymą – A. L. gyventi su jo močiute M. G. Lietuvoje. Exeterio apylinkės Teismas (Šeimos teismas) 2018 m. birželio 1 d. M. G. nurodė, kad nepilnametis A. L. gyvens Lietuvoje. Šio įsakymo nuostatos galioja iki 2031 metų. Po teismo proceso ji su anūku grįžo į Lietuvą, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, nuo 2018 m. lapkričio 28 d. A. L. buvo vieniems metams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o jo globėja (rūpintoja) paskirta M. G..

3.3. Parsivežus (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, jis nekalbėjo lietuviškai, tarė tik kelis angliškus žodžius. Lietuvoje vaikas buvo išmokytas lietuvių kalbos, pradėjo lankyti darželį, vėliau – mokyklą, jam buvo paskirtas logopedas ir psichologas. Vaikas adaptavosi prie namų, saugios aplinkos, pasikeitė jo būdas, išnyko agresijos priepuoliai. Šiuo metu vaikas lanko 4 klasę, jam yra sudaryta palengvinta programa.

3.4. Per visą penkerių metų laikotarpį tik 2023 m. vasarą mama aplankė (duomenys neskelbtini). Iki tol su vaiku pabendraudavo ,,Messenger“ programėle. Ieškovė pareiškė, kad nori išsivežti sūnų į Angliją, sūnui prikalbėjo, kad gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra daug lengviau mokytis, nėra jokių pareigų. Pagal Anglijos teismo nurodymą, ieškovė iki 2031 metų atsakovės prižiūrima gali bendrauti su savo sūnumi (duomenys neskelbtini). Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgus (duomenys neskelbtini) buvo perduotas atsakovės globon, ieškovė nepateikė. Atsakovės šeimoje yra nusistovėjusi gyvenimo, bendravimo, vaiko poreikių tenkinimo tvarka, sūnumi tiesiogiai rūpinasi vaiko tėvas A. G..

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir savarankiškus reikalavimus, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą, pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuria nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L. ir nustatyti A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G. pagal tėvo gyvenamąją vietą. Nustačius A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G., priteisti iš vaiko motinos, A. L., nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, išlaikymą skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Trečiasis asmuo nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Pažymima, kad būtent dėl mažamečių vaikų netinkamos priežiūros vaikai iš ieškovės buvo paimti ir perduoti kitiems šeimos nariams. Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios teismo nustatytos aplinkybės, ieškovė nepateikė. Ieškovė sūnaus nelankė.

4.2. Jis rūpinasi sūnumi tiek, kiek leidžia jo darbo specifika. Kadangi jam tenka dirbti naktimis, tuo laikotarpiu vaiku rūpinasi atsakovė. (duomenys neskelbtini) mokymusi progimnazijoje daugiausia rūpinasi jis.

4.3. Ieškovė beveik neteikė vaikui išlaikymo, tik kartais pervesdavo pinigų, kurių nepakakdavo vaikui išlaikyti. 2019 metais pervesta 60 Eur, 2020 metais – 140 Eur, 2021 metais – 560 Eur, 2022 metais – 320 Eur, 2023 metais – 608 Eur. Ieškovė neturi pakankamai lėšų išlaikyti savo vaiką, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. skyriaus specialistė lankėsi M. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kartu gyvena sutuoktinis S. G., šeimoje auga nepilnametis vaikaitis A. L.. Šeima nuosavybės teise turi 3 kambarių butą su visais patogumais. Namuose šilta, švaru ir tvarkinga. Nepilnametis turi savo atskirą kambarį su reikalingais daiktais. A. G. Skyriaus specialistei teigė, kad jis dažnai būna savo tėvų namuose. A. L. skyriaus specialistei elektroniniu paštu atsiuntė iš anglų kalbos išverstą nuomos sutartį, pagal kurią Exeterio miesto savivaldybė nuo 2021 m. kovo 8 d. jai išnuomoja būstą 5 metų laikotarpiui. 2023 m. vasario 8 d. buvo bendrauta su A. L., kuris paaiškino, kad mokosi Tauragės duomenys neskelbtini) progimnazijoje, mokytis sekasi gerai, turi draugų. Vaikas papasakojo, kad gyvena su močiute ir seneliu. Pas tėtį į Š. jis nuvažiuoja kas 2 savaites. Taip pat paaiškino, kad dar turi brolį D. ir seserį A., jie gyvena Anglijoje kartu su mama. Su mama buvo susitikęs šių metų vasarą, mama buvo grįžusi į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, su ja gerai sutaria. Berniukas paaiškino, kad yra mamai sakęs, jog norėtų gyventi su ja, gyventi kartu su broliu ir seserimi. Labai laukia susitikimo su mama, jos pasiilgo. A. L. taip pat pasakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu. Ieškovė A. L. skyriaus specialistei paaiškino visas vaiko paėmimo aplinkybes, kad dabar situacija pasikeitusi, susirado darbą, pasigimdė dukrą, buvo paskirtas socialinis būstas ir jai buvo grąžintas kitas sūnus. Ji šiuo metu gyvena su vaikais Jungtinėje Karalystėje, turi darbą pusei dienos ir gyvena socialiniame būste. A. L. teigė, kad jai motinos teisės nėra apribotos nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje. M. G. ir jos vyras nesutinka, kad A. L. išsivežtų A. L. į Jungtinę Karalystę. Tėvas abejoja dėl A. L. gebėjimo tinkamai pasirūpinti sūnumi. Institucijos nuomone, nėra duomenų, kad aplinka, kurioje dabar auga vaikas, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, mažamečiu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, tenkinami jo poreikiai, sudaromos sąlygos bendrauti su motina. Skyriaus manymu, tuo atveju, jei būtų keičiama vaiko gyvenamoji aplinka, tai turėtų vykti palaipsniui, nesukeliant vaikui streso, neigiamų dvasinių išgyvenimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės A. L. ieškinį patenkino visiškai, trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus atmetė, įpareigojo M. G. grąžinti nepilnametį A. G. motinai A. L..

6. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs ieškovės paaiškinimus, atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais motyvus, nepilnamečio vaiko nuomonę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, nurodė, kad ieškovė įrodė, jog vienuolikos metų amžiaus vaiko grąžinimas motinai, esant galiojančiam 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimui, atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių.

7. Teismas nurodė, kad neturi motyvų netenkinti ieškovės ieškinio, nes byloje pateikti ieškovės įrodymai, kad ieškovė su sūnumi gyvens jai suteiktame Exeterio miesto savivaldybės socialiniame būste, kuris, be kita ko, nepilnamečiam atvykus į šeimą, bus pakeistas didesniu, patogesniu, pritaikytu trims skirtingų lyčių nepilnamečiams vaikams. Teismas pastebėjo, kad tokio amžiaus (11 metų) vaikai greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, jie yra imlūs kalboms, naujoms žinioms. Kaip nurodo mama, vaikas lankys mokyklą netoli namų, kurioje vaikui bus teikiamos psichologo paslaugos. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. dirba bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini) Ltd“ valytoja. Teismo teigimu, neabejotina, kad prie sūnaus išlaikymo prisidės ir vaiko tėvas, nors priteistas išlaikymas dar 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nėra didelis. Teismas atsižvelgė ir į ieškovės teiginius apie tai, kad Anglijoje jai finansiškai padeda jos gyvenimo partneris, su kuriuo dalijasi visus komunalinius mokesčius per pusę, be to, draugas padeda auginti ir jos kitus nepilnamečius vaikus.

8. Teismas pažymėjo vaiko nuomonės svarbą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė buvo išklausyta socialinių atstovų. Vaikas, gyvendamas Lietuvoje, ir jau būdamas 11 metų amžiaus, nepažinęs kitos aplinkos, galbūt pats dar neturi konkrečios nuomonės. Teismas pastebėjo, kad vaikas nori gyventi su mama, kartu su broliu ir sese, bet kartu nori gyventi ir pas močiutę, ir pas tėvą. Teismas pažymėjo, kad tėvas šiuo metu neturi noro ir sąlygų pasiimti vaiką į savo šeimą Š., o palikti nepilnametį vaiką vien močiutės globai, kuri jau yra panaikinta, būtų neteisinga.

9. Teismas akcentavo, kad ieškovė yra darbinga, turi darbą, gyvenamąjį būstą, tai teismui neleidžia abejoti jos galimybe adaptuoti sūnų kitoje valstybėje. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. birželio 1 d. Exeterio šeimos teismo sprendimo, Jungtinė Karalystė rūpinasi socialinės rizikos šeimomis, jas prižiūri ir tinkamai kontroliuoja.

10. Teismas nurodė, kad vaiko interesus atitinka pastovumo principas, tačiau vien tik aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) yra gimęs Lietuvoje, čia gyvena apie penkerius metus, čia gyvena ir jo giminaičiai, jis lanko mokyklą, jam gerai sekasi, savaime neduoda pagrindo manyti, kad vaikas negalės adaptuotis kitoje valstybėje, jog nutrūks jo ryšiai su artimais giminaičiais.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai atsisako grąžinti sūnų motinai. Teismas nusprendė ieškovės reikalavimus tenkinti, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – atmesti. Atsižvelgęs į tai, kad teismui nebuvo pateiktas prašymas ar siūlymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas įvertino, kad šalys geranoriškai susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

13.1. Teismas neįsigilino ir tinkamai neįvertino ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi A. L.. A. L. 2016 m. liepos 16 d. nepranešusi išvyko su mažamečiu (duomenys neskelbtini) gyventi į Angliją, informacijos apie mažametį neteikė. 2017 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė susisiekė su atsakove ir A. G., prašydama pagalbos. Paaiškino, kad iš jos už nepriežiūrą yra atimti vaikai. Pasakė, kad, jei atsakovė arba (duomenys neskelbtini) tėvas nesutiks vaiko pasiimti, vaikas bus įvaikintas kitos (anglų) šeimos. Atsakovė sutiko padėti susigrąžinti vaiką į šeimą ir jį auginti. Susipažinusi su toje byloje pateiktais įvairių sričių specialistų parodymais, atsakovė suprato, kad ieškovė vedė netinkamą, galbūt ir amoralų gyvenimo būdą. Atsakovė atsisakė darbo ir visą savo laiką skyrė anūko poreikiams tenkinti, savo namuose įrengė anūkui kambarį.

13.2. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad ieškovė nuo 2018 metų iki 2023 metų vasaros faktiškai savo sūnumi Lietuvoje nesirūpino, nesinaudojo savo teise bent kartą per metus susitikti su sūnumi. Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgus nuo 2018 m. birželio l d. Jungtinės Karalystės šeimos teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo perduotas atsakovės globon, ieškovė nepateikė.

Atsiliepimas

13.3. Atsakovės teigimu, būtina tinkamai išsiaiškinti, ar yra saugu mažamečiam vaikui grįžti į ieškovės aplinką. Teismas neįsigilino ir neišreikalavo rašytinių įrodymų, dokumentų ar kitų raštų, įrodančių, kad minėtas 2018 m. birželio 1 d. Jungtinės Karalystės teismo sprendimas yra pakeistas, ar buvo atliekamas A. L. elgesio vertinimas, siekiant nustatyti, ar ji sugebės patenkinti A. L. fizines, emocines reikmes dabar ir ateityje.

13.4. Pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-36-798/2024, kuria tenkino atsakovės prašymą, nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio l d. sprendimą, priimtą byloje Nr. EXI 7C00101, kuriuo M. G. paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G..

13.5. Teismas neatsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą byloje, rekomendaciją, nesigilino į trečiojo asmens teismo posėdžio metu pateiktą informaciją ir procesinius dokumentus, reikalavimus. Teismas nevertino atsakovės pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, jo poveikio atsakovės gyvenimo pokyčiams, jos sveikatos būklės. Pažymima, kad šiuo metu nepilnametis gyvena saugioje aplinkoje. Teismas nepasisakė dėl pačios svarbiausios aplinkybės – vaiko geriausių interesų užtikrinimo.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Teismas nurodė, kad A. L. dirba 0,5 etato valytoja, tačiau nevertino, kaip iš gaunamų pajamų ieškovė sugebės išlaikyti tris vaikus.

13.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. L. nepateikė rašytinių įrodymų apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Nepateikė ir dokumentų dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, t. y. dokumentų, įrodančių jos teisę pačiai auginti nepilnametį A. L. Jungtinėje Karalystėje.

Atsiliepimas

13. Ieškovė A. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

14.1. Pažymima, kad 2019 m. gruodžio 30 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-1476 vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigta, vaikas grąžintas biologiniam tėvui A. G.. Tačiau tėvas A. G. turi kitą šeimą, gyvena (duomenys neskelbtini)je, vaiko faktiškai neaugina. Vaikas liko gyventi pas močiutę M. G., tačiau atsakovė jau yra garbaus amžiaus ir negeba tinkamai pasirūpinti judriu vaiku, tarp jų dažnai kyla konfliktų. Vaikas prašosi grįžti pas mamą. A. L. šiuo metu yra socialiai sustiprėjusi, įsitvirtinusi Jungtinėje Karalystėje, turi darbą ir gyvenamąjį būstą, todėl pajėgi pati pasirūpinti sūnumi.

Šalies argumentai

14.2. Apeliaciniame skunde atsakovė M. G. nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovės gyvenimo būdas buvo amoralus, šmeižia ieškovę. Tokios aplinkybės nėra konstatuotos, yra tik atsakovės niekuo nepagrįsti pareiškimai, siekiant atsakovei palankaus teismo sprendimo. Ieškovė tvirtina, kad 2017 m. pabaigoje sūnus pradėjo demonstruoti agresyvų elgesį aplinkiniams, atsirado problemų ugdymo įstaigoje, tai sukėlė Anglijos vaiko teisių apsaugos institucijos susirūpinimą, tačiau vaikas taip elgėsi dėl sveikatos problemų. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas.

14.3. Apeliaciniame skunde priekaištaujama, kad motina nelankė vaiko Lietuvoje, tačiau ieškovė tuo metu viena augino (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D., (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A., nedirbo, neturėjo nei finansinių, nei socialinių galimybių keliauti su dviem vaikais. M. G. vaiko į Angliją neatvežė. Nuo 2020 m. dėl COVID-19 ligos buvo įvesti kelionių ribojimai. Atsiradus pirmai galimybei, 2023 metų vasarą ieškovė galėjo sau leisti su dviem vaikais grįžti atostogoms į Lietuvą, aplankyti sūnų (duomenys neskelbtini), sudaryti galimybę jam pabendrauti su broliu ir seserimi. Ieškovė dažnai bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) nuotoliu, jų bendravimas pastovus ir nuolatinis, ji domisi jo gyvenimu, ugdymu, sveikata, jų ryšiai yra tvirti ir pastovūs.

14.4. Pažymima, kad vaiko globa močiutei buvo nustatyta trišaliu vaiko tėvų ir močiutės bendru susitarimu, kurį patvirtino Jungtinės Karalystės teismas. Teismas jokių aplinkybių ir poreikių globai nenustatinėjo. Tai, kad ieškovės A. L. gyvenimo aplinkybės po šio susitarimo pasikeitė, liudija faktas, jog dukra A. nuo pat gimimo gyvena su ja ir nebuvo iš jos paimta, o sūnus D. ieškovei buvo grąžintas ir šiuo metu yra jos auginamas ir globojamas. Socialinės tarnybos stebi jos aplinką ir jokių priekaištų jai neturi.

14.5. Globa A. L. nustatyta iki vaiko pilnametystės, tačiau toks sprendimas nėra įgijęs res judicata galios ir gali būti keičiamas. Ieškovė pareiškė norą auginti vaiką pati, todėl vaikas turi būti jai grąžintas iš močiutės globos.

14.6. Pažymima, kad atsakovė M. G. dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje kreipėsi tik 2024 m. kovo 29 d. Tai, kad atsakovė bendru susitarimu buvo paskirta nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) globėja, nepaneigia motinos pirmumo teisės pačiai auginti savo vaiką. Pabrėžiama, kad ieškovė nesiekia vaiko atskirti nuo močiutės, drausti jų bendravimą.

Atsiliepimas

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. L. ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

15.1. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir palaiko M. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu kalbėjo netiesą, klaidino teismą dėl vaikų paėmimą lėmusių aplinkybių.

15.2. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad ieškovė nuo 2018 metų iki 2023 metų vasaros faktiškai savo sūnumi Lietuvoje nesirūpino, jo nelankė. Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgus nuo 2018 m. birželio l d. Jungtinės Karalystės Šeimos teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo perduotas globon, ieškovė nepateikė. Ieškovė nepateikė dokumentų dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, t. y. dokumentų, įrodančių jos teisę pačiai auginti nepilnametį A. L. Jungtinėje Karalystėje.

15.3. Teismas neatsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą byloje, rekomendaciją, nesigilino į trečiojo asmens teismo posėdžio metu pateiktą informaciją ir procesinius dokumentus, reikalavimus. Teismas nevertino atsakovės pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, jo poveikio atsakovės gyvenimo pokyčiams. Šiuo metu nepilnametis gyvena saugioje aplinkoje ir nėra duomenų, į kokią aplinką vaikas pateks.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės (vaiko motinos) ieškinys dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo ir netenkinti trečiojo asmens (vaiko tėvo) savarankiški reikalavimai dėl nepilnamečio A. L. nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad priimant naujus įrodymus būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

19. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-36-798/2024, kuria teismas tenkino pareiškėjos M. G. prašymą, nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. EX17C00101, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G.. Klaipėdos apygardos teismui atsakovė 2024 m. gegužės 28 d. pateikė ir 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, kuria nutarta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios nutartys teismui negalėjo būti pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi jos buvo priimtos tik po bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į ginčo esmę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateiktos nutartys turi reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl jos priimamos ir vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. L. ir trečiasis asmuo A. G. yra nepilnamečio vaiko A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Anglija, trečiasis asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametis sūnus A. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su atsakove M. G..

22. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014 nustatyta A. L. gyvenamoji vieta su vaiko motina A. L., iš A. G. priteistas išlaikymas sūnui A. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų iki sūnaus pilnametystės.

23. Ieškovė, gyvendama su kitu vyriškiu, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. T. ir kartu su jo tėvu L. T. ir sūnumi (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 16 d. išvyko gyventi į Angliją, nepranešusi nei vaiko tėvui, nei močiutei.

24. Iš bylai pateiktos Jungtinės Karalystės šeimos teismo bylos Nr. EX17C00101 medžiagos matyti, kad 2018 m. birželio 1 d. Šeimos teismas, posėdžiaujantis Exeterio mieste, nusprendė, jog A. L. gyvens su močiute iš tėvo pusės M. G. Lietuvoje. Šio sprendimo nuostatos galioja iki 2031 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindas ieškovės sūnų perduoti vaiko tėvo močiutės globai buvo ieškovės vaikų ((duomenys neskelbtini), taip pat ir sūnaus D. iš kitų santykių) nepriežiūra. (duomenys neskelbtini) iki jo perdavimo į Lietuvą apie metus laiko gyveno pas globėjus anglų šeimoje. Sugrąžinus vaiką į Lietuvą, jis visada gyveno tėvo mamos, vaiko močiutės M. G. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas A. G. gyvena ir veda bendrą ūkį su kita moterimi, adresu (duomenys neskelbtini).

25. 2018 m. lapkričio 23 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5673-439/2018 leista paimti nepilnametį A. L. iš jo tėvų A. L. ir A. G.. 2018 m. gruodžio 4 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) A. L. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėja (rūpintoja) paskirta M. G., globos (rūpybos) vieta nustatyta M. G. šeimoje. M. G. buvo išaiškinta, jog ji turi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimo.

26. 2019 m. gruodžio 30 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-1476 vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigta, vaikas grąžintas tėvui A. G., tačiau vaikas (duomenys neskelbtini) liko gyventi tėvo mamos, vaiko močiutės šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

27. 2023 m. vasario 8 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su nepilnamečiu A. L.. Vaikas nurodė, kad mokykloje jam sekasi gerai, turi draugų, gyvena su močiute ir seneliu. Vaikas paaiškino, kad turi brolį D. ir seserį A., jie gyvena Anglijoje kartu su mama. Su mama buvo susitikęs šių metų vasarą, nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, su ja gerai sutaria, norėtų gyventi su ja, laukia susitikimo, mamos pasiilgo. A. L. taip pat pasakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu. Berniukas paaiškino, kad norėtų išvažiuoti gyventi pas mamą, tačiau kartu nenorėtų palikti močiutės, todėl nežino, kur iš tikrųjų norėtų gyventi.

28. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė A. L. šiuo metu gyvena Exeterio mieste, adresu (duomenys neskelbtini). Jos šeimai savivaldybė nuo 2021 m. kovo 8 d. nuomoja socialinį būstą 5 metų laikotarpiui. Ieškovės šeimoje šiuo metu auga sūnus D. ir dukra A.. A. L. dirba, jos gaunamas atlyginimas yra apie 1 200 Eur, dar gauna pašalpą už du vaikus (kiekvienam po 84 Eur), vaikai D. ir A. lanko mokyklą.

29. Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl vaiko grąžinimo ir leisti ieškovei (vaiko motinai) išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę su nepilnamečiu vaiku, taip pat ar yra pagrindas tenkinti trečiojo asmens savarankišką reikalavimą ir nustatyti (pakeisti) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu (vaikų tėvu), priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

30. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus atmetė. Teismas padarė išvadas, kad ieškovė įrodė, kad vienuolikos metų amžiaus vaiko grąžinimas motinai, esant galiojančiam 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimui, atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių. Teismo teigimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovė nesugebės auginti vaiko Jungtinėje Karalystėje, juo tinkamai pasirūpinti, taip pat neįrodė, kad nepilnamečio sūnaus įprastos aplinkos keitimas padarys jam socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Teismas konstatavo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai atsisako grąžinti sūnų motinai ieškovei.

31. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

32. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

33. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

34. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, kilęs tarp šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gyvenimo sąlygų užtikrinimo, vaiko ugdymo, bendravimo su tėvu ir motina, artimaisiais giminaičiais, vaiko išlaikymo ir kiti klausimai spręstini atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus.

35. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 38 punktas, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

36. Nors šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas ne dėl vaiko leidimo ieškovei išsivežti sūnų gyventi į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo, o dėl jo grąžinimo iš atsakovės ieškovei, tačiau ne tik atsakovė, būdama vaiko globėja, nesutinka grąžinti vaiko ieškovei, bet ir trečiasis asmuo, vaiko tėvas byloje teikė savarankiškus reikalavimus, siekdamas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Siekis kartu su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę neabejotinai susijęs su šeimos teisinių santykių elementu, todėl, nusprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir priimant sprendimus šiuo klausimu, būtina atsižvelgti ne tik į asmens judėjimo laisvę, bet ir į vaikų interesus. EŽTT yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priimant atitinkamus sprendimus išsiskiria vaiko ir tėvų interesai, derinant tuos interesus, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, pirmenybė teikiama vaiko interesams (EŽTT Didžiosios kolegijos 2003 m. liepos 8 d. sprendimo byloje S. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 31871/96, 64 punktas; 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo byloje S. L. ir kiti prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37283/13, 206 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 40 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju vertintina konkreti situacija, konkrečios individualios aplinkybės, todėl ieškovės pareiga yra įrodyti, kad vaiko grąžinimas jai, pasiimant vaiką nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

37. Ieškovė, prašydama grąžinti jai nepilnametį vaiką, nurodo, kad jos materialinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi, šeimos socialinė padėtis ir aplinka pagerėjusi, jai grąžintas sūnus D., augina dukrą A. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu atsakovė buvo paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G. (byla Nr. EX17C00101). Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindas ieškovės sūnų perduoti vaiko tėvo močiutės globai buvo ieškovės vaikų (tiek (duomenys neskelbtini), tiek kito sūnaus D.) nepriežiūra. Todėl ieškovei prašant grąžinti jai nepilnametį (duomenys neskelbtini), būtina įvertinti, kokios esminės aplinkybės pasikeitė, kad būtų pagrindas leisti vaiką grąžinti motinai, išsivežant jį į Jungtinę Karalystę.

38. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi motyvų netenkinti ieškovės ieškinio, nes, ieškovės teigimu, ji sustiprėjo emociškai ir finansiškai, nori, kad vaikas augtų šeimoje, pažintų savo brolį ir seserį, be to, ji pateikė įrodymus apie tai, kad jai suteiktas Exeterio miesto savivaldybės socialinis būstas, ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. dirba bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ valytoja, jai finansiškai padeda jos gyvenimo partneris, tačiau, tiek apeliantės, tiek trečiojo asmens vertinimu, dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgus nuo 2018 m. birželio l d. Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo perduotas atsakovės globon, ieškovė nepateikė.

39. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiais apeliantės ir trečiojo asmens argumentais, nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ne tik ieškovės finansinę padėtį, galimybę suteikti vaikui gyvenamąjį būstą, bet įvertinti nepilnamečio vaiko būsimas gyvenimo sąlygas, socialinę, psichologinę, emocinę aplinką, ar ji nebus vaikui netinkama, nepriimtina ar žalinga, ar vaikui bus užtikrinta tinkama sveikatos apsauga, ugdymo sąlygos, kasdieniai poreikiai, emociniai ryšiai su artimais giminaičiais. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) yra aktyvus, turintis sveikatos, psichologinių problemų, jo gabumai 70 proc., todėl jam reikalinga ypatinga priežiūra, reikalaujanti tiek laiko, tiek papildomų lėšų ir socialinių įgūdžių. Byloje būtina tirti ir vertinti, ar, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga spec. pedagogo pagalba, Jungtinėje Karalystėje vaikui būtų užtikrinta atitinkama mokymo programa, nepažeidžiant vaiko teisės į tinkamą išsilavinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsiaiškino, ar nepilnamečiam vaikui yra visapusiškai saugu grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su ieškove, ar ieškovė, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) poreikius, turi pakankamai socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, ar ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama ir saugi. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo perduotas atsakovės globai todėl, kad ieškovė pati nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vaiku, byloje būtina nustatyti, kokių veiksmų ir priemonių ėmėsi tiek pati vaiko motina, tiek atitinkamos institucijos dėl pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, būtina įvertinti ieškovės elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros procese. Tuo tikslu teismas turėtų arba pats kreiptis į atitinkamas institucijas, arba įpareigoti instituciją, teikiančią išvadą byloje, bendradarbiauti tarpžinybiniu būdu su kompetentingomis institucijos Jungtinėje Karalystėje, taip pat siūlytina ir pačiai ieškovei teikti papildomus įrodymus apie savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti (duomenys neskelbtini), kad jis augtų visapusiškai saugioje aplinkoje, užtikrinant geriausius vaiko interesus.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. dirba bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ valytoja. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad byloje pateiktame pagrindinių įdarbinimo sąlygų išdėstyme nurodyta, kad ieškovės „įdarbinimas yra laikinas ir turėtų baigtis 2021-12-31 ar anksčiau“. Nors, kaip matyti iš byloje pateiktų darbo užmokesčio nurodymų, ieškovė gauna darbo užmokestį iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje nėra duomenų, kad darbo sutartis su ieškove būtų pratęsta, o jei ji yra pratęsta, tai nėra aišku, kuriam laikui.

41. Pažymėtina, vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju byloje be papildomai pateiktinų naujų įrodymų įvertinimo nėra galimybės nustatyti, kad nepilnamečio vaiko grąžinimas ieškovei ir jo išsivežimas į Jungtinę Karalystę geriausiai atitinka vaiko interesus.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į byloje paaiškėjusias naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, t. y. tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-36-798/2024 patenkintas pareiškėjos M. G. prašymas, nutarta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. EX17C00101, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute globėja M. G. (bylos Nr. EX17C00101), o 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis palikta nepakeista.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, pateikdama įrodymus apie išnykusias aplinkybes, kurios buvo pagrindine priežastimi, nulėmusia Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo, paskiriant A. L. globą, priėmimą, gali kreiptis dėl minėto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo į minėtą sprendimą priėmusį teismą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog tarptautinėje teisėje pripažįstamas valstybės suvereniteto principas suponuoja, jog vienos valstybės teismas negali panaikinti ar pakeisti kitos valstybės teismo sprendimų. Todėl tarptautinės teisės prasme abipusiškumo principo taikymu negali būti pateisinami neteisėti kitos valstybės suverenitetą pažeidžiantys teismo procesiniai veiksmai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012).

44. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikiamu ieškiniu nesiekia Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo, o sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo motinai, todėl, esant galiojančiam Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuriuo nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L., taip pat esant pripažintam ir vykdytinam Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimui dėl globos paskyrimo A. L., kaip jau nurodyta šioje nutartyje, būtina gauti ir ištirti įrodymus, nustatyti aplinkybes, konkrečius duomenis, rodančius, ar padarė ir kokią pažangą ieškovė padarė tam, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką, suteikti jam saugią aplinką ir visapusiškai juo pasirūpinti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad A. L. nepateikė rašytinių įrodymų apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros procese.

45. Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė, t. y. nustatyti ir vertinti faktines aplinkybes, nagrinėti reikalavimus, kurių pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs ir įvertinęs, nes tokiu atveju apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo patikrinimas, o iš esmės iš naujo kitų, naujų faktinių aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas. Tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, nes proceso įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui perimti pirmosios instancijos teismo funkcijas ir spręsti klausimus, kurie prieš tai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręsti pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, nes tik tokiu būdu (pakartojus pirmosios instancijos teismo procesą) gali būti pašalintas teisės į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme pažeidimas.

46. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, kad būtent bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavęs trūkstamų įrodymų netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas. Byloje reikalinga surinkti ir įvertinti papildomus duomenis apie ieškovės pozityvios tėvystės įgūdžius, jos galimybes dalyvauti vaiko kasdieniniame gyvenimo, auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros procese bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylos išnagrinėjimui, aktualiais klausimais gauti iš atitinkamų institucijų Jungtinėje Karalystėje būtinas išvadas. Be papildomo naujų įrodymų įvertinimo nėra galimybės nustatyti, kad nepilnamečio vaiko grąžinimas motinai ir jo išsivežimas į Jungtinę Karalystę geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Be to, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto byloje Nr. EX17C00101, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, šios naujos aplinkybės pirmosios instancijos teismo liko neištirtos ir neįvertintos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, dėl nurodytų priežasčių panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

48. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Kristina DomarkienėAušra MaškevičienėMilda Skersienė