Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei M. G., trečiajam asmeniui A. G. dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus dėl nepilnamečio A. L. nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti M. G. grąžinti nepilnametį A. L. motinai A. L. bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, nepilnamečio A. L., gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L.. Ji su sūnumi gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2017 m. pabaigoje, turėdamas sveikatos problemų, sūnus pradėjo demonstruoti agresyvų elgesį aplinkiniams, atsirado problemų ugdymo įstaigoje. Tuo metu ieškovė viena augino ir prižiūrėjo 2016 m. gimusį sūnų D ir laukėsi dukters, todėl jai buvo reikalinga pagalba prižiūrint vyresnįjį specialiųjų poreikių turintį sūnų, todėl ieškovė sutiko, kad A grįžtų į Lietuvą, kur jam buvo nustatyta laikinoji globa. Nuo 2018-11-28 iki 2019-12-30 A. L. laikinąja globėja buvo paskirta močiutė iš tėvo pusės - M. G.. Pasibaigus laikinosios globos terminui, nepilnametis buvo perduotas biologinio tėvo A. G. globai, tačiau šis vaiko neaugina, juo nesirūpina. Vaiko tėvas turi sukūręs kitą šeimą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai nebūna namuose. Vaikas iki šiol faktiškai gyvena su močiute, adresu(duomenys neskelbtini), lanko Tauragės (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Ieškovė šiuo metu yra socialiai sustiprėjusi, įsitvirtinusi Jungtinėje Karalystėje, turi pastovų darbą ir gyvenamąjį būstą, todėl pajėgi pati pasirūpinti sūnumi. 2023 m. vasarą ieškovė grįžo atostogų į Lietuvą. Sūnus išreiškė norą gyventi su motina. Ieškovė taip pat pageidauja pati auginti ir prižiūrėti savo vaiką. Dėl to kreipėsi į faktiškai globojančią jos sūnų močiutę ir į vaiko biologinį tėvą, tačiau šie kategoriškai atsisakė perduoti vaiką ieškovei. Taikiai susitarti nepavyko, jai, ieškovei atsakovė ne tik negrąžina jos vaiko, bet ir draudžia su juo bendrauti. Visiems aplinkiniams atsakovė skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ieškovei yra atimtos motinystės teisės sūnaus A atžvilgiu. Tai netiesa. Ieškovė yra pajėgi bei nori pati auginti savo sūnų, pati jį auklėti, bei turi teisę tai daryti

A. M. G su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977- 377/2014, teismas patvirtino, jog jos sūnus A. G. yra A. L. tėvas, buvo priteistas vaikui išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L.. Tuo metu ji sužinojo, jog turi anūką A. Vaiko tėvystė buvo patvirtinta atlikus genominę ekspertizę. Nuo tada ji pardėjo bendrauti su anūku, laikotarpiais, kai ieškovė negalėdavo prižiūrėti vaiko, tai darydavau ji. Ieškovė laukėsi antro vaiko, kuris gimė 2016 m. sausio 14 d., todėl ji apie mėnesį laiko prižiūrėjo A. 2016 m. liepos 16 d., ieškovė, nepranešusi, išvyko su mažamečiu A gyventi į Angliją. Nei vaiko tėvas A. G., nei ji nebegalėjo bendrauti su vaiku, informacijos kaip vaikui sekasi, kaip jis ugdomas ir kokia jo sveikatos būklė, taip pat negavo. 2017 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė susisiekė su ja ir vaiko tėvu prašydama pagalbos. Paaiškino, kad iš jos už nepriežiūrą yra atimti vaikai. Todėl ji sutiko padėti susigrąžinti vaiką į savą šeimą ir jį auginti. Tuo tikslu jie tris kartus skrido į Angliją, dalyvavo teisminiuose procesuose. Savo namuose įrengėme anūkui kambarį, stengėmės, kad jis atitiktų vaiko poreikius. Šeimos teisme Anglijoje vyko teismo procesas, buvo nustatyta, kad ieškovė negali pati auginti nepilnamečio A. Teismas išdavė Susitarimą dėl vaiko įsakymą - A. L. gyventi su jo močiute M. G. Lietuvoje, o ieškovės kitam sūnui gyventi su jo tėvu L. T. Jungtinėje Karalystėje. Exeter apylinkės Teismas (Šeimos teismas) 2018 m. birželio 1 d. jai M. G. (Susitarimo dėl vaiko įsakymu, nurodančiu, kad vaikas gyvens su ja) pagrindu nurodė, kad nepilnametis A. L. gyvens Lietuvoje. Nustatyta, kad ji suteikia galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 metais. Šio įsakymo nuostatos galioja iki 2031 metų. Po teismo proceso ji su anūku grįžo į Lietuvą, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jai nuo 2018 m. lapkričio 28 d. buvo vieneriems metams nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) A. L., o jo globėja (rūpintoja) paskirta ji. P. A. į Lietuvą, jis nekalbėjo lietuviškai, tarė tik kelis angliškus žodžius, pagal jo amžių mažai. Faktiškai per puse metų anūkas buvo išmokintas lietuviškų žodžių ir sugebėjo kalbėti ir susikalbėti. 2019 metais pradėjo lankyti darželį ir tų pačių metų rugsėjo 1-ąją dieną pradėjo lankyti M. M. progimnazijos 0 klasę, jam buvo paskirtas logopedas ir psichologas. Per laiką vaikas adaptavosi prie namų, saugios aplinkos. Pasikeitė jo būdas, išnyko agresijos priepuoliai, susidraugavo su klasės draugais, priprato prie mokytojos. Šiuo metu jis jau lanko 4 b klasę. Vaikui yra sudaryta palengvinta programa. Jis moka skaityti, rašyti, skaičiuoti, atlieka užduotis, kurias užduoda mokytoja. Per visą penkerių metų laikotarpį tik 2023 m. vasarą mama aplankė A. Iki tol su vaiku pabendraudavo ,,mesenger‘‘ programėle. Atvykusi pareiškė, jog nori išsivežti sūnų į Angliją, sūnui prikalbėjo, jog gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra daug lengviau mokintis, kad neužduodami namų darbai, kad faktiškai nėra jokių pareigų. Po ieškovės apsilankymo, A tapo vangus mokymuisi, nebenori ruošti namų darbų, atlikti jam įprastas pareigas ir panašiai. Pagal Anglijos teismo nurodymą, ieškovė iki 2031 metų jos prižiūrima gali bendrauti su savo sūnumi A. Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgiant nuo 2018-06-01 Jungtinės Karalystės Šeimos Teismo sprendimu A buvo perduotas jos globon, ieškovė nepateikė. Jos šeimoje yra nusistovėjusi gyvenimo, bendravimo, vaiko poreikių tenkinimo tvarka. Sūnumi betarpiškai rūpinasi vaiko tėvas A. G.. Kadangi jo darbas yra susijęs su naktiniu darbu, tuo laikotarpiu vaiku rūpinasi ji. Vaiko mokymusi progimnazijoje taip pat rūpinasi jo tėvas. Bendrauja su auklėtoja, stebi vaiko dienyną.

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu su savarankiškai reikalavimais prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuria nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L. ir nustatyti A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G. pagal tėvo gyvenamąją vietą. Nustačius A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G., priteisti iš vaiko motinos, A. L., nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, išlaikymą skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nurodo, jog ieškovė klaidina teismą dėl sūnaus paėmimo iš ieškovės ir perdavimo močiutės globai. Dėl kitų priežasčių, o būtent dėl mažamečių vaikų netinkamos priežiūros iš ieškovės vaikai buvo paimti ir perduoti kitiems šeimos nariams. Iki 2031 metų ieškovė atsakovės prižiūrima gali bendrauti su savo sūnumi A. Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgiant nuo 2018 m. birželio 1 d. Jungtinės Karalystės Šeimos Teismo sprendimu A buvo perduotas atsakovės globon, ieškovė nepateikė. Ieškovė turėjo galimybę kiekvienais metais mažiausiai vieną kartą aplankyti sūnų, bet to nedarė. Atvykusi po penkių metų nuo vaiko perleidimo atsakovės globon nesiekia tinkamai jį ugdyti, auklėti, domėtis poreikiais, bet priešingai, visą jų įdirbį sugadina per kelis pokalbius su vaiku, nuteikdama jį nesistengti ir nieko nesiekti, nesimokinti ir pan., nes Jungtinėje Karalystėje taip galima elgtis. 2017 metais ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama auginti, globoti jos vaiką, nes Anglijos institucijos jai tai draudžia daryti. Jis rūpinuosi sūnumi kiek leidžia jo darbo specifika, kadangi jo darbas yra susijęs su naktiniu darbu, tuo laikotarpiu vaiku rūpinasi atsakovė. A mokymusi progimnazijoje daugiausiai rūpinasi jis, kiek įmanoma bendrauju su auklėtoja, stebi Tarno dienyną. Mama su vaiko mama niekada nebendravo, tai gali patvirtinti (duomenys neskelbtini) progimnazija. Be to, ieškovė beveik neteikė vaikui išlaikymo, t.y. būdavo nestabilūs piniginiai pervedimai, kurie buvo nepakankami bent daliai vaiko išlaikymo. 2019 metais pervesta 60 Eur, 2020 metais – 140 Eur, 2021 metais - 560 Eur, 2022 metais – 320 Eur, 2023 metais – 608 Eur. Akivaizdu kad ieškovė neturi pakankamai lėšų išlaikyti savo vaiko, dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Išvadoje nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. skyriaus specialistė lankėsi M. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, jog kartu gyvena sutuoktinis S. G., šeimoje auga nepilnametis vaikaitis A. L.. Šeima nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, kuriame yra tualetas, vonia, būstas su visais patogumais, šildymas - centrinis. Namuose šilta, švaru ir tvarkinga. Nepilnametis turi savo atskirą kambarį. Kambaryje yra lova, rašomas stalas, spinta bei kiti vaikui reikalingi daiktai. A. G. Skyriaus specialistei teigė, kad jis dažnai būna savo tėvų namuose. A. L. skyriaus specialistei elektroniniu paštu atsiuntė iš anglų kalbos išverstą nuomos sutartį, pagal kurią Exeter miesto savivaldybė nuo 2021-03-08 jai išnuomoja būstą 5 metų laikotarpiui. 2023 m. vasario 8 d. buvo bendrauta su A. L., kuris paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, mokytis sekasi gerai, turi draugų. Vaikas papasakojo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) . Gyvena su močiute ir seneliu. Tėčio vardas A, jis gyvena Šilutėje. Pas tėtį į Šilutę jis nuvažiuoja kas 2 savaites, ten jį nuveža ir parveža močiutė su seneliu arba pats tėtis. Taip pat paaiškino, kad dar turi brolį D ir seserį A, jie gyvena Anglijoje kartu su mama. Mamos vardas A. Su mama buvo susitikęs šių metų vasarą, mama buvo grįžusi į Lietuvą. A nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, su ja gerai sutaria, jam labai patiko leisti laiką su ja, broliu D ir seserimi A, kai jie buvo atvykę į Lietuvą. Berniukas paaiškino, kad yra mamai sakęs, jog norėtų gyventi su ja, gyventi kartu su broliu ir seserimi. Labai laukia susitikimo su mama, jos pasiilgo. A. L. taip pat pasakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu. Ieškovė A. L. skyriaus specialistei paaiškino visas vaiko paėmimo aplinkybes, kad dabar situacija pasikeitusi, susirado darbą, pasigimdė dukrą, buvo paskirtas socialinis būstas ir jai buvo gražintas kitas sūnus. Ji šiuo metu gyvena su vaikais Jungtinėje Karalystėje. Turi darbą pusei dienos ir gyvena socialiniame būste. 2023 m. vasarą ji atvyko Lietuvą pasimatyti su sūnumi, ir kad galėtų sūnų A pasiimti su savimi. Tačiau jo močiutė M. G. nesutiko, ji be žinios nenorėjo sūnaus išsivežti kartu su savimi. M. G. pradėjo jai sakyti, kad sūnaus neatiduos, nes jai Jungtinėje Karalystėje apribotos motinos teisės. A. L. teigė, jog motinos teisės nėra apribotos nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje. M. G. ir jos vyras nesutinka, kad A. L. išsivežtų A. L. į Jungtinę Karalystę. Pasak M. G., jei A. L. parvažiuotų gyventi į Lietuvą, jie (seneliai) atiduotų A mamai. A. G. nesutinka, kad A. L. išvežtų sūnų A. L. į Jungtinę Karalystę. Tėvas abejoja dėl A. L. gebėjimo tinkamai pasirūpinti sūnumi. Atsižvelgus į turimus duomenis, išklausius vaiko nuomonę, ištyrus vaiko esamos aplinkos sąlygas, gavus informaciją iš vaiko ugdymo, gydymo įstaigų, institucija mano, jog nėra duomenų, kad aplinka, kurioje dabar auga vaikas, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, mažamečiu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, tenkinami jo poreikiai, sudaromos sąlygos bendrauti su motina. Skyriaus manymu tuo atveju, jei būtų keičiama vaiko gyvenamoji aplinka, tai turėtų vykti palaipsniui, nesukeliant vaikui streso bei neigiamų dvasinių išgyvenimų. Jeigu teismas nuspręs A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, A. G. prašoma išlaikymo suma neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tačiau nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais bei paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje 2018 m. lapkričio pabaigoje iš jos paėmė 2 vaikus, kadangi juos augino kaip vieniša mama ir neturėjo normalių gyvenimo sąlygų, dirbo pilnu etatu, tai institucijai nepatiko, nes mama, turinti vaikų, turi dirbti puse etato ir sėdėti su vaikais namuose. A buvo problematiškas vaikas. Ji pasakė specialistams, kad išvažiuoja į Lietuvą, nes nenorėjo, kad iš jos paimtų vaikus. Tada institucija paėmė jos vaikus ir apie metus laiko vaikai gyveno pas globėjus. Šiuo metu augina ir dukrą, kitą sūnų yra susigrąžinusi per teismą. Taip pat nori, kad A gyventų su mama, sese, broliu. Jai motinos teisės nėra atimtos nei Anglijoje, nei Lietuvoje. Pats sūnus prašė, kad jį pasiimtų jį į Angliją. Ji turi dviejų miegamųjų būstą, gerą darbą, vaikai eina į mokyklą, jos gyvenimas pasikeitė. Anglijos socialiniai darbuotojai taip ir norėjo, kai paėmė vaikus, kad per 2 metus ji pakeistų savo gyvenimą, susirastų gerą darbą, turėtų savo nuosavus namus, kad vaikai būtų aprūpinti. Tuo labiau, kad tėvas vaiko neaugina, jį augina močiutė. Vaiko tėvas nenori pasiimti vaiko, nes jis turi moteriškę, kuri turi savo vaiką ir A nenori dėl jo elgesio agresyvumo. Vaikas mokosi Lietuvoje, 4 klasėje, Anglijoje vaikas eitų į 6 klasę. Anglijoje yra specialistai mokykloje, kurie greitai išmokintų anglų kalbą, yra psichologai, kurie padėtų. Mokykla netoli nuo namų. Be to, 2014 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimas nepanaikintas. Ji nėra gavusi pranešimo, kad Anglijos teismo įsakymas yra pripažintas ir vykdytinas Lietuvoje. Ji jau tris metus dirba pusę etato valytoja Lietuvos firmoje, jos atlyginimas apie 1000 -1200 Eur, bei gauna už kiekvieną vaiką po 84 svarus / mėn. Gyvena su draugu, kuris padeda auginti vaikus, prisideda prie jų išlaikymo,

A. M. G teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad vaikas yra pripratęs prie jų šeimos, jau šešerius metus gyvena Lietuvoje, moka lietuvišką kalbą, todėl jam bus sunku Anglijoje priprasti prie anglų kalbos. Ji Lietuvoje vaiko globėja buvo metus laiko, tuo metu gavo išmokas iš valstybės, kai globą panaikino, nieko negauna. Dėl Anglijos įsakymo į Lietuvos apeliacinį teismą dėl jo pripažinimo ir vykdymo, nesikreipė. Tėvas padeda prižiūrėti ir auginti sūnų, finansiškai viską apmoka, vaiką išlaiko, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu. Vaikas iš Anglijos buvo parvežtas apleistas, neprižiūrėtas. Ieškovė 2023 m. vasarą atvykusi išsivežė vaiką savavališkai, ji negalėjo taip išsivežti. Nesutinka vaiko grąžinti mamai, ji su juo nesusitvarkys, vaikui reikia išskirtinės priežiūros, reikia psichologų pagalbos. Šiuo metu jo būsena pagerėjusi, mokytoja džiaugiasi, kad A susitvarkė. Gydytojai nustatė, kad jo gabumai 70 proc. Jis skaičiuoja, skaito, rašo gerai. Ieškovė sūnui išlaikyti jai siųsdavo pinigus. Jokių didelių dovanų nėra gavusi ir išlaikymas vaikui per 5 metus sudaro 1800 Eur. Ji nedraudžia vaikui bendrauti su motina.

Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nesutinku su ieškiniu. Palaiko prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo(duomenys neskelbtini), kartu su močiute. Vaikas registruotas (duomenys neskelbtini) . Nori, kad sūnus gyventų Lietuvoje, kad Lietuvoje lankytų mokyklą. Sūnų augina kartu su savo mama, kartu sprendžiame visas vaiko problemas. Dar laiko yra pasiimti vaiką į savo namus. Mama metus turėjo vaiko globą. Jis nenorėjo traumuoti vaiko, išvežti į kitą miestą, nauji draugai, taip ir liko pas močiutę. Jungtinėje Karalystėje vaikas buvo paimtas iš mamos dėl vaikų nepriežiūros. Kai parsivežė sūnų į Lietuvą, vaikas buvo neprižiūrėtas, vaiko dantys buvo visi sugedę. Tuo metu sūnui buvo 3 metai, nemokėjo kalbos, po truputį visko išmoko. Vaiko išlaikymui teikia apie 200 eurų/mėn., dar aprūpina vaiką visomis mokyklos reikmėmis, rūbai, kuprinės, jų neskaičiuoju. Jis dirba vairuotoju, gyvena pas draugę Šilutėje adresu(duomenys neskelbtini) . Kai darbo grafikas leidžia, atvažiuoja į Tauragę pas sūnų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją. Skyriaus specialistai atliko išsamius veiksmus prieš išvados pateikimą. Šiai dienai mano, kad vaiku yra rūpinamasi tinkamai. Staigus vaiko aplinkos pakeitimas neatitiktų vaiko interesams, vaikui Lietuvoje yra užtikrintas saugumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. L. ir trečiasis asmuo A. G. yra nepilnamečio vaiko A. L., gimusio(duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) , nepilnametis sūnus A. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su atsakove M. G..

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-977-377/2014, nuginčyta A tėvystė ir nustatyta, kad A. V. nėra vaiko A. V. biologinis tėvas; pripažinta, kad A. G. yra A. L. tėvas, o A. L. yra A. G. sūnus; nustatyta A. L. gyvenamoji vieta su vaiko motina A. L. bei priteistas iš A. G. išlaikymas sūnui A. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų iki sūnaus pilnametystės.

Šioje civilinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. L. grąžinimo jo motinai A. L. iš atsakovės, vaiko močiutės M. G., nes 2024 m. teismo sprendimas nėra panaikintas, o priežastys, dėl kurių buvo paiimtas vaikas iš ieškovės ir perduotas į Lietuvą vaiko močiutės globai, išnykusios.

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu su savarankiškais reikalavimais prašė teismo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuria nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina A. L. ir nustatyti A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G., pagal tėvo gyvenamąją vietą bei priteisti iš vaiko motinos A. L. nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, išlaikymą skaičiuojant nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.165 str. 1 d. nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.168 str. 3 d. nustatyta, jog tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė A. L. su trečiuoju asmeniu A. G. gimus sūnui A (duomenys neskelbtini) kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. A. G. teikė priteistą išlaikymą, bet nepastoviai. Ieškovė, gyvendama su kitu vyriškiu, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. T. ir kartu su jo tėvu L. T. ir sūnumi A 2016 m. liepos 16 d. išvyko gyventi į Angliją, nepranešusi nei vaiko tėvui, nei močiutei.

Iš į byloje pateiktos Jungtinėje Karalystėje Šeimos teismo bylos Nr. EX17C00101 medžiagos matyti, kad 2018-05-22 iki 2018-06-01 Jungtinėje Karalystėje Šeimos teisme vyko teismo procesas dėl globėjo paskyrimo ieškovės vaikams A. L. bei D. T.. 2018 m. birželio 1 d. Šeimos teismas, posėdžiaujantis Exeter mieste nusprendė, jog A. L. gyvens su močiute iš tėvo pusės M. G. Lietuvoje. Nustatyta, kad M. G. suteiks galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 metais. Šio nuosprendžio nuostatos galioja iki 2031 metų. Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindas ieškovės sūnų perduoti vaiko tėvo močiutės globai buvo ieškovės vaikų (taip pat ir sūnaus Danieliaus iš kitų santykių) nepriežiūra. Dalyvaujant vaiko susigrąžinimo procesui paaiškėjo, kad A dar iki vaiko perdavimo į Lietuvą, apie metus laiko gyveno pas globėjus anglų šeimoje. Sugrąžinus vaiką į Lietuvą, jis visada gyveno tėvo mamos, vaiko močiutės M. G. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas A. G. gyveno ir gyvena ir veda bendrą ūkį su kita moterimi adresu (duomenys neskelbtini).

2018-11-23 Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5673-439/2018 leista paimti nepilnametį A. L. iš jo tėvų A. L. ir A. G..

2018- 12-04 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-1549, A. L. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėja (rūpintoja) skirta M. G.. A. L. globos (rūpybos) vieta nustatyta M. G. šeimoje. M. G. buvo išaiškinta, jog ji turi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimo. Tačiau nei vaiko tėvas, nei vaiko globėja močiutė nesikreipė į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Jungtinės Karalystės Šeimos teismo sprendimo pripažinimo ir jis Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja.

2019-12-30 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-1476 vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigta, vaikas grąžintas tėvui A. G.. Atvejo vadyba A. G. šeimai buvo skirta nuo 2018-11-20 iki 2019-06-03 ir nuo 2019- 10-15 iki 2020-07-07. Tačiau byloje nustatyta, jog iki šios dienos vaikas A gyvena tėvo mamos, vaiko močiutės šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas A. G. gyvena turi kitą šeimą, gyvena(duomenys neskelbtini). Iš bylos, šalių paaiškinimų nustatyta, jog tėvas vaiką aplanko epizodiškai, tačiau teikia visapusišką išlaikymą, rūpinasi jo mokymusi, tačiau kartu negyvena. Abu yra nuspendę, jog vaikui šiuo metu taip geriau, kad jo netraumuoti keičiant gyvenamąją vietą, mokyklą, draugus.

2023-02-08 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su nepilnamečiu A. L.. Vaikas paaiškino, kad mokosi(duomenys neskelbtini). Vaikas nurodė, kad mokykloje jam sekasi gerai, turi draugų. Gyvena su močiute ir seneliu. Tėčio vardas A, jis gyvena Šilutėje. Vaikas taip pat paaiškino, kad dar turi brolį D ir seserį A, jie gyvena Anglijoje kartu su mama. Mamos vardas A. Su mama buvo susitikęs šių metų vasarą, mama buvo grįžusi į Lietuvą. A nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, su ja gerai sutaria, jam labai patiko leisti laiką su ja, broliu D ir seserimi A kai jie buvo atvykę į Lietuvą. Berniukas paaiškino, kad yra mamai sakęs, jog norėtų gyventi su ja, laukia susitikimo su mama, jos pasiilgo. A. L. taip pat pasakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu. Berniukas paaiškino, kad norėtų išvažiuoti gyventi pas mamą, tačiau tuo pačiu nenorėtų palikti močiutės, todėl nežino kur iš tikrųjų norėtų gyventi. Vaikas taip pat pasakė, kad nenorėtų išvykti gyventi pas tėtį į Šilutę. Tėtis taip pat jam perka batus, rūbus, kitus daiktus. Mama yra ne kartą atsiuntusi dovanų (žaislų, batų, planšetinį kompiuterį ir kt.)

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė A. L. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) Anglija. Jos šeimai savivaldybė nuo 2021-03-08 nuomoja socialinį būstą 5 metų laikotarpiui. Ieškovės šeimoje šiuo metu auga sūnus D bei dukra A iš kitų santykių. A. L. šiuo metu dirba 0,5 etato, valytoja, jos gaunamas atlyginimas sudaro apie 1200 Eur, dar gaunama pašalpą už du vaikus (kiekvienam po 84 Eur), vaikai lanko mokyklą. Būstas dviejų miegamųjų, su visais patogumais, kurie būtini nepilnamečių vaikų auginimui, jų normaliam vystymuisi.

Iš ieškovės pateiktų duomenų, jos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog jos materialinė padėtis šiuo metu yra ženkliai pasikeitusi, šeimos socialinė padėtis ir gerbūvis pagerėjusi, tai liudija aplinkybė, jog jai gražintas sūnus D, augina dukrą A. S. A., gyvenančiam Lietuvoje, ieškovė teikė išlaikymą, tačiau nereguliariai, nes tuo metu jos padėtis buvo bloga. Iš viso sūnui per 5,5 metus materialinės paramos yra suteikusi apie 1500 Eur, bei atsiuntusi vaikiškų žaislų, planšetę ir kt. Pagerėjus situacijai, ji pradėjo siųsti ir iki šiol siunčia pinigus A išlaikymui, pastoviai bendravo su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis, taip pat bendravo ir su atsakove M. G.. Visada sūnumi domėjosi. Ieškovė 2023 m. vasarą lankėsi Lietuvoje, daug bendravo su sūnumi. Nuo to laikotarpio pradėjo vaiko susigrąžinimo procesą į savo šeimą, pradėjo kalbėtis su A. G. ir jo mama M. G., nes pagal teismo sprendimą vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Kaip matyti iš bylos, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nesutinka grąžinti vaiko A motinai, nors 2014 m. rugsėjo 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas yra galiojantis ir nepanaikintas, o Jungtinėje Karalystėje Šeimos teismo byloje priimtas Šeimos teismo įsakymas Lietuvos Respublikoje negalioja.

Atsakovė bei trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokias ji turi sąlygas auginti sūnų Anglijoje, vaikas aktyvus, augantis, turintis sveikatos, psichologinių problemų, jo gabumai 70 proc., jam reikalinga ypatinga priežiūra, abejoja, ar ieškovei pakaks lėšų bei socialinių įgūdžių auginti tokį sudėtingą vaiką, kuris jau nuo 2018 m. auga Lietuvoje, lanko mokykla, kalba lietuvių kalba, o be to, ir atsakovė ir vaiko tėvas emociškai stipriai prie vaiko prisirišę. Be kita ko, abejoja, ar vaikas galėtų sėkmingai mokytis vietos mokymo įstaigose anglų kalba. Todėl tokia susiklosčiusi situacija leidžia daryti prielaidą, kad teismui grąžinus sūnų ir ieškovei jį išsivežus į Jungtinę Karalystę, bus pažeistos vaiko teisės ir interesai.

Norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kito tėvo (motinos) sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina). Jei nėra galimybės gauti kito tėvo (motinos) sutikimo, su vaiku ketinantis išvykti tėvas (motina) turi kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, o jeigu bendravimo tvarka jau yra nustatyta – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tačiau šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas ne dėl vaiko leidimo ieškovei išsivežti sūnų gyventi į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo, o dėl jo grąžinimo iš atsakovės ieškovei.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs ieškovės paaiškinimus, atsakovės bei trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais, motyvus, nepilnamečio vaiko nuomonę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, teigia, jog ieškovė įrodė, kad vienuolikos metų amžiaus vaiko grąžinimas motinai, esant galiojančiam 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimui, atitinka vaiko interesus ir, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių.

Pagrindinis ieškovės ieškinio motyvas – pasikeitus jos gyvenimo aplinkybėms, jai sustiprėjus emociškai, materialiai bei finansiškai, bei norint, kad vaikas augtų šeimoje, pažintų savo brolį ir seserį, bei užtikrinti jam socialinį bei psichologinį šeimos stabilumą. Teismas neturi motyvų netenkinti ieškovės ieškinio, nes byloje pateikti ieškovės įrodymai, jog ieškovė su sūnumi gyvens jai suteiktame Exeter miesto savivaldybės socialiniame būste, kuris, be kita ko, nepilnamečiui atvykus į šeimą, bus pakeistas didesniu, patogesniu trims, skirtingų lyčių, nepilnamečiams vaikams. Be to, vaikas iki 3,3 metų gyveno Anglijoje. Pastebėtina, kad tokio amžiaus (11 metų) vaikai greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, jie yra imlūs kalbos, naujoms žinioms. Kaip nurodo mama, vaikas lankys mokyklą netoli namų, kurioje vaikui bus teikiamos psichologo paslaugos, vaikas pradžioje lankys sustiprintą anglų kalbos kurstą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), valytoja. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis yra gerokai aukštesnis, neabejotina, kad prie sūnaus išlaikymo prisidės ir vaiko tėvas, nors priteistas išlaikymas dar 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nėra didelis. Ieškovė nurodo, kad Anglijoje jai finansiškai padeda jos gyvenimo partneris, su kuriuo dalinasi visus komunalinius mokesčius per pusę, be to, draugas padeda auginti ir jos nepilnamečius vaikus. Šiuo metu vaikui mokymo įstaiga Jungtinėje Karalystėje konkrečiai nėra surasta, tačiau, gavus teismo sprendimą ir grąžinus sūnų, patikino, jog vaikas bus priimtas į jos norimą mokymo įstaigą netoli namų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz. byloje Hokkanen v. Finland, nuspręsta, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą. Nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė buvo išklausyta socialinių atstovų. Vaikas, gyvendamas Lietuvoje, ir jau būdamas 11 metų amžiaus, nepažinęs kitos aplinkos eilę metų, galimai pats dar neturi konkrečios nuomonės, kaip matyti, jis nori gyventi ir pas mamą, nori gyventi su broliu ir sese, bet tuo pačiu nori gyventi ir pas močiutę, ir pas tėvą. Byloje jau buvo aptarta, jog tėvas šiuo metu neturi nei noro, nei sąlygų pasiimti vaiką į savo šeimą Šilutėje, o palikti nepilnametį vaiką vien močiutės globai, kuri jau keleri metai panaikinta, būtų neteisinga.

Kad ieškovė nesugebės auginti vaiko Jungtinėje Karalystėje, juo tinkamai pasirūpinti, atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė yra darbinga, turi darbą, gyvenamąjį būstą, kas teismui neleidžia neabejoti apie jos galimybę adaptuoti sūnų kitoje valstybėje. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. birželio 1 d. Exeter Šeimos teismo sprendimo, Jungtinė Karalystė rūpinasi socialinės rizikos šeimomis, jas prižiūri ir tinkamai kontroliuoja.

Vaiko interesus atitinka pastovumo principas. Tačiau šiuo atveju, atsakovas neįrodė, kad nepilnamečio sūnaus įprastos aplinkos keitimas padarys jam socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Vien tik aplinkybė, jog sūnus A gimęs Lietuvoje, apie penkerius metus čia gyvena, lanko mokyklą, jam gerai sekasi, kur gyvena ir jo giminaičiai, savaime neduoda pagrindo manyti, jog vaikas negalės adaptuotis kitoje valstybėje, jog nutrūks jo ryšiai su artimais giminaičiais. Ieškovė paskatins sūnų bendrauti su atsakove bei vaiko tėvu, atveš į Lietuvą, bendravimas galės bus vykdomas ir telefonu, viber ar skype programa.

Teismas taip pat nemano, jog išvežus vaiką gyventi į užsienį, bus apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į ankstesnį atsakovo bendravimą, jo intensyvumą, į vaiko nuomonę. Teismas neturi duomenų, kad ieškovė būtų trukdžiusi ir anksčiau, dar vaikui gyvenant su mama, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, įgyventi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. Kaip matyti, ieškovė įsipareigojo nesudaryti kliūčių vaiko tėvui bei močiutei bendrauti su vaiku, jam išvykus gyventi į kitą valstybę, pati ieškovė įsipareigojo užtikrinti sūnaus atvykimą į Lietuvą, ieškovė neprieštarauja tėvo ir sūnaus bendravimui pasinaudojant „Skype“ programa. Teismas neturi duomenų, kad toks bendravimas pažeis vaiko interesus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovė, būdamas nepilnamečio A močiutė, bei trečiasis asmuo - vaiko tėvas, nepagrįstai atsisako grąžinti sūnų motinai ieškovei. Šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, reikalavimai atmestini.

Kadangi teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio grąžinimo motinai, o dėl bendravimo tvarkos, ieškovė teismui prašymo ar siūlymų su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo neteikė, tokio prašymo teismui neteikė nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Todėl laikytina, jog šalys geranoriškai susitars dėl bendravimo su vaiku, priešingu atveju pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę teikti ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pažymėtina, jog vaiko tėvai, jų sutarimu ir vaikui norint, kiekvienu konkrečiu atveju gali susitarti dėl bendravimo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė patyrė 759 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 109 Eur žyminis mokestis, 650 Eur už advokato teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme. Įvertinęs šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas sprendžia, kad jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)

Ieškovė už neturtinį reikalavimą - dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą priteistinas iš atsakovės bei trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais. Tačiau atsakovei M G. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (8.3 Mr)ATP-C-2023-11270 ir trečiajam asmeniui su savarankiškai reikalavimais A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (8.3 Mr)ATP-C-2023-11272 suteikta antrinė teisinė pagalba ir jie 50 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl iš atsakovės M. G. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. G. ieškovei priteistina 54,50 Eur ( 50 proc.) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, t.y., iš kiekvieno po 27,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. kovo 1 d. pažymos Nr. APD-2024-02435 pažymos nustatyta, kad atsakovei M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 281,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o savarankiški reikalavimai atmestini, atsakovė 50 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jos valstybei priteistina 140,62 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o 140,63 Eur dengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis).

Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. vasario 28 d. pažymos Nr. APD-2024-02353 pažymos nustatyta, kad trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 312,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, savarankiški reikalavimai atmestini, o A. G. 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jo valstybei priteistina 156,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o 156,25 Eur dengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai (100 proc.), iš atsakovės bei trečiojo asmens ieškovei priteistinos 650 Eur atstovavimo išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio) leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 23,79 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, o bylos šalys 50 proc. atleistos nuo kitų bylinėjimosi išlaidų ir jos kiekvienam neviršija 8 Eur, šios išlaidos dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 4 d., 96 straipsnio 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės A. L. ieškinį patenkinti visiškai.

A. G. savarankiškus reikalavimus atmesti.

Į. M. G, grąžinti nepilnametį A. G., gim. (duomenys neskelbtini) , motinai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini) bei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš kiekvieno po 352,25 Eur tris šimtus penkiasdešimt du eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio bei advokato patirtų išlaidų).

Priteisti iš atsakovės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 140,62 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų 62 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke (juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas - 5630, langelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“). Likusioje dalyje , t.y. 140,63 Eur ( vieno šimto keturiasdešimt eurų 63 ct) padengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 156,25 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke (juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas - 5630, langelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“). Likusioje dalyje , t.y. 156,25 Eur ( vieno šimto penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) padengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei (23,79 Eur) padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.