Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. G. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. EX17C00101,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. EX17C00101, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G. (bylos Nr. EX17C00101).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas.

3. Lietuva ir Jungtinė Karalystė ratifikavo 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija). Šios Konvencijos tikslai: 1) nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą; 2) nustatyti, kokią teisę turi taikyti tokios institucijos vykdydamos savo jurisdikciją; 3) nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę; 4) užtikrinti tokių apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą visose susitariančiosiose valstybėse; 5) suformuoti tokį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų valstybių institucijų, kurio gali prireikti šios Konvencijos tikslams pasiekti (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Konvencijoje sąvoka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžią ar bet kokį analogišką valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis).

4. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybių Konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į Konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

5. Konvencijos 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą (Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies b punktas).

6. Priemonės, kurias taiko vienos susitariančiosios valstybės institucijos, pripažįstamos pagal teisę visose kitose susitariančiosiose valstybėse (Konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima atsisakyti pripažinti: a) jei priemonę taikė institucija, kurios jurisdikcija nebuvo pagrįsta kuriuo nors vienu II skyriuje nurodytu pagrindu; b) jei, išskyrus skubos atvejus, priemonė buvo taikyta teisminio ar administracinio bylos nagrinėjimo metu, nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam ir pažeidžiant prašomosios valstybės pagrindinius bylos nagrinėjimo principus; c) bet kurio asmens, teigiančio, kad priemonė pažeidžia jo kaip tėvo pareigas, prašymu, jei, išskyrus skubos atvejus, tokia priemonė buvo taikyta nesuteikus tokiam asmeniui galimybės būti išklausytam; d) jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai; e) jei priemonė yra nesuderinama su vėlesne priemone, kurios imamasi ne susitariančiojoje valstybėje, kurioje vaikas nuolatos gyvena, kai vėlesnė priemonė atitinka prašomosios valstybės pripažinimo reikalavimus; f) jei nebuvo laikomasi 33 straipsnyje nustatytos procedūros (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

7. Nepažeisdamas Konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti vienos susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų, kad jos nuspręstų dėl priemonės, taikytos kitoje susitariančiojoje valstybėje, pripažinimo ar nepripažinimo. Procedūrą reglamentuoja prašomosios valstybės teisė (Konvencijos 24 straipsnis). Prašomosios valstybės institucija privalo atsižvelgti į valstybės, kurioje taikoma priemonė, institucijos nustatytus faktus, kuriais paremta jos jurisdikcija (Konvencijos 25 straipsnis). Atsisakyti priemones skelbti vykdytinomis ar registruoti galima tik dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje (Konvencijos 26 straipsnio 3 dalis).

8. Nepažeidžiant peržiūrėjimo, būtino taikant ankstesnius straipsnius, priemonės, kurių imamasi, neperžiūrimos iš esmės (Konvencijos 27 straipsnis).

9. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad prašoma pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. EX17C00101, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G. Nurodytas teismo sprendimas patvirtintas teismo antspaudu.

10. Teismas nenustatė Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. Nepilnametis vaikas, kuriam užsienio teismo sprendimu paskirta globėja, gimė Jungtinėje Karalystėje. Teismas neturi duomenų, kad Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismas neturėjo jurisdikcijos vaiko atžvilgiu (Konvencijos II skyriaus 5 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo posėdyje, kuriame išspręstas globėjo paskyrimo klausimas, dalyvavo visos šalys. Pareiškėjai Devon apylinkės savivaldybei atstovavo H. B. Nepilnamečio vaiko, kuriam teismas paskyrė globėją, interesams atstovavo L. B. Nepilnamečio vaiko motinai A. L. atstovavo G. H., tėvui A. G. atstovavo S. S. Teismas išklausė vietinės valdžios instituciją, vaiko, jo motinos ir tėvo atstovus, taip pat M. G. (močiutę iš tėvo pusės).

12. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad užsienio teismo sprendimas pažeistų viešąją tvarką. Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. EX17C00101, atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad buvo pažeista Konvencijos 33 straipsnyje nustatyta procedūra.

13. Teismas nenustatė Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. Dėl to Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. EX17C00101, pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

14. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka reglamentuota Įstatymo 4 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį straipsnio nuostatos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos ir tuo atveju, kai užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautines sutartis, jeigu jose nustatyta galimybė du kartus patikrinti teismo sprendimo dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Nagrinėjamoje byloje nutartis, kuria Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. EX17C00101, pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, priimta neinformavus suinteresuoto asmens A. L. Dėl to suinteresuotas asmuo turi teisę per trisdešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, o jeigu suinteresuoto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per šešiasdešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti. Ši nutartis įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui (Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 dalys).

16. Teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). CPK 282 straipsnio 2 dalyje ir 283 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, sprendžiamas teismo sprendimo skubaus vykdymo klausimas. Jeigu skubaus vykdymo klausimas neišspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti (CPK 283 straipsnio 3 dalis).

17. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas ją įvykdyti gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba gali tapti negalima ar labai sunku ją įvykdyti.

18. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-838/2002). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylas turi pareigą užtikrinti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nebūtų nagrinėjamos formaliai, o būtų nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, įskaitant tokio pobūdžio bylose kylančių procesinių teisinių klausimų išnagrinėjimą. Taigi, visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis vaikas kartu su pareiškėja (močiute) gyvena Lietuvoje. Teismas, atsižvelgdamas į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, siekdamas užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi, nukreipia nutartį skubiai vykdyti (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 810, 813 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos M. G. prašymą visiškai.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeter apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. EX17C00101, kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G. (bylos Nr. EX17C00101).

Ši nutartis vykdoma skubiai.

Suinteresuotas asmuo turi teisę per trisdešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, o jeigu suinteresuoto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per šešiasdešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti.