- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-2313-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15646-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- E. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- K. F., UAB „Industrius“, VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22786-833/2014 pagal ieškovų E. P. ir V. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl daiktų pripažinimo priklausiniais, nuosavybės teisių pripažinimo, leidimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus, naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: K. F. (G.), UAB „Industrius“, VĮ „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. P. ir V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti pagrindinio daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – priklausiniais dujotiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti 1919/10000 dalį nurodytų dujotiekio, vandentiekio ir nuotekų linijų ieškovų nuosavybe; 3) leisti ieškovams be atsakovo sutikimo įrengti pastarajam priklausančioje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje indeksu Al, vandentiekio šulinį su įjungimo/išjungimo vožtuvais-sklendėmis bei buitiniais vandens skaitikliais; 4) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ieškovams priklausiusį 2,79 kv. m tambūrą, ieškovų buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į ieškovų butą; atsakovui nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovams imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis; 5) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir atskirą įėjimą/išėjimą į rūsio patalpas/iš rūsio patalpų bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovams imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis; 6) pakeisti atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant ieškovams teisę naudotis šio sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al; 7) priteisti ieškovams iš atsakovo 6 885 Lt; 9) priteisti ieškovams iš atsakovo 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 10) priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas, įpareigoti atsakovą leisti ieškovams valdyti ir naudoti inžinerines sistemas (dujotiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiuo tikslu patekti į atsakovui priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais Ri-2, Ri-3, Ri-4, bei į atsakovo savavališkai pastatytą priestatą – atskirą įėjimą/išėjimą į šias rūsio patalpas/iš šių rūsio patalpų, esantį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, šio sklypo plane pažymėtoje indeksu A1. Ieškovai nurodė, jog neturi galimybės patys užtikrinti vandens tiekimo į savo butą, nes jis yra reguliuojamas (užsukant/atsukant atitinkamą vožtuvą-sklendę) iš atsakovui priklausančio rūsio bei savavališkai pastatyto priestato – atskiro įėjimo/išėjimo į šias rūsio patalpas/iš šių rūsio patalpų, kuriuos atsakovas užrakina. Ieškovų žiniomis, iš rūsio atsakovas savavališkai reguliuoja ir nuotekų sistemą. Vadinasi, tik įpareigojus atsakovą leisti ieškovams naudotis nurodytomis inžinerinėmis sistemomis, bus užkirstas kelias žalos padidėjimui. Dėl to, kad bute nėra vandens, neveikia nuotekų sistema, ieškovai negali nei jo nuomoti, nei jame patys gyventi, todėl didėja įsilaužimo rizika, bute gali susidaryti pelėsis ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Atsižvelgdamas į ieškovų argumentus dėl šio prašymo bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams gali būti padaryta žala. Taigi padarė išvadą, kad ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, ir įpareigojo atsakovą leisti ieškovams valdyti ir naudoti inžinerines sistemas (dujotiekio, vandentiekio, nuotekų), ir šiuo tikslu patekti į atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais R1-2, R1-3, R1-4, bei į atsakovo savavališkai pastatytą priestatą – atskirą įėjimą/išėjimą į šias rūsio patalpas/iš šių rūsio patalpų, esantį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, šio sklypo plane pažymėtoje indeksu A1.
Šalies argumentai
Atsakovas J. V. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir leisti ją vykdyti skubiai. Apeliantas nurodė, kad teismas be teisėto pagrindo suvaržė jo nuosavybės teises į inžinerines sistemas (dujotiekio, vandentiekio, nuotekų), nes jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir įstatymuose nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nesilaikė nustatytos tvarkos, savavališkai prisijungė prie dujotiekio, vandentiekio bei buitinių nuotekų linijų ir daugiau kaip septynerius metus be užmokesčio neteisėtai naudojasi dujomis, vandeniu, leidžia buitines nuotekas. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad priimdamas ginčijamą nutartį, teismas kai kuriuos ginčo klausimus išsprendė iš esmės, kai pagal suformuotą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
Ieškovai E. P. ir V. P., atsiliepimu su skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, arba jų netaikius, ieškovams gali būti padaryta žala. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, susidarė nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, kartu tapo aišku, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams gali būti padaryta žala, ir ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, įpareigodamas atsakovą, siekiant aptarnauti ieškovams priklausančią namo dalį, leisti valdyti ir naudoti inžinerines sistemas (dujotiekio, vandentiekio, nuotekų), ir šiuo tikslu patekti į atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais R1-2, R1-3, R1-4, bei į atsakovo pastatytą priestatą – atskirą įėjimą/išėjimą į šias rūsio patalpas/iš šių rūsio patalpų, esantį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, šio sklypo plane pažymėtoje indeksu A1.
Atsakovas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo suvaržė jo nuosavybės teises į inžinerines sistemas (dujotiekio, vandentiekio, nuotekų), nes jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir įstatymuose nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Be to, priimdamas ginčijamą nutartį, teismas kai kuriuos ginčo klausimus išsprendė iš esmės, kai pagal suformuotą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą vertina kritiškai. Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal ieškinio reikalavimus, atsakovui gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai, o tai reiškia, kad gali būti pažeidžiamos atsakovo teisės. Tačiau pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-324-115/2010, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1051-464/2010). Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-270-340/2010), jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu (Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-873-413/2010), siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-795-464/2010). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įgyvendinant proporcingumo principą, viena iš priemonių, užtikrinančių šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, yra atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas.
Šioje nutartyje kiti neaptarti atsakovo atskirojo skundo argumentai šioje stadijoje ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo J. V. atžvilgiu pritaikytos pagrįstai, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Atsakovo J. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.