- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-270-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 0-03-3-07537-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- T. J. D.
- Ieškovas
- R. C.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gobis keramika“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui T. J. D. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo UAB „Gobis keramika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2009-08-28 atsakovo T. J. D. ir trečiojo asmens UAB „Gobis keramika“ sudarytą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kaip pažeidžiančią ieškovės interesus bei taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti trečiajam asmeniui UAB „Gobis keramika“ priklausantį turtą - pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovui teismo sprendimu nustatyta pareiga mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams; atsakovas šios pareigos tinkami nevykdo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Rengiant minėtą ieškinį teismui, paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovas, vengdamas vykdyti teismo nustatytą prievolę, blogindamas savo turtinę padėtį, perleido savo turimą turtą - pastatą, trečiajam asmeniui UAB „Gobis keramika“, kurio vienintelis akcininkas ir vadovas yra jis pas. Jokio kito turto atsakovas neturi.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-10-07 nutartimi prašymą tenkino; ieškovės R. C. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti trečiajam asmeniui UAB „Gobis keramika“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; areštuotą turtą pavedė saugoti trečiajam asmeniui UAB „Gobis keramika“. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį bei atsižvelgęs į tai, kad reiškiamas actio Pauliana, ginčijamas sandoris sudarytas po to, kada ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės gali pasunkinti prašomo byloje priimti sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu. Teismas vadovavosi CPK 145 str. 1 d. 2 p. ir ekonomiškumo principu, areštuodamas trečiajam asmeniui UAB „Gobis keramika“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Prašymas išnagrinėtas nepranešus asmeniui, kuriam pareikštas reikalavimas, kadangi toks pranešimas gali sutrikdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-07 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog nutartis priimta pažeidžiant CPK 148 str. 1 d., 144 str. 1 d. Nurodo, jog nėra jokios realios grėsmės, kad pranešimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jų taikymą neįmanomu; byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nurodo, jog nors ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau tokio ieškinio ieškovė reikšti negali. Nutraukiant santuoką teismas priėmė sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečių vaikų naudai, todėl remiantis CPK 279 str. 4 d. ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikšti negali. Teismo sprendimas šioje byloje dar neįsiteisėjęs, jokių skolų vykdant šį teismo sprendimą nėra, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog ginčijamu sandoriu nekilnojamasis turtas perleistas už rinkos kainas, todėl vykdant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo priverstine tvarka galimos susidariusios skolos galės būti nurašomos nuo apelianto sąskaitų ir nėra pagrindo abejoti, kad teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Be to taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels nuostolius, kadangi siekiant gauti Europos Sąjungos paramą smulkiam ir vidutiniam verslui steigti ir plėtoti pagal kaimo plėtros programą įmonė turi turėti turto skirto tai veiklai; turtui neturi būti jokių apsunkinimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-07 nutartį. Nurodo, jog nutartis atitinka ginčo esmę, ginčo objektą, laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, viršijančios įsiskolinimo dydį, o atsižvelgiant į atsakovo vengimą mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, kuris kasdien didėja, atsakovo nesąžiningą elgesį bloginant savo turtinę padėtį, yra pagrįsta ir teisėta.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui prašymą prijungti rašytinius įrodymus – Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-12 įsiteisėjusio sprendimo kopiją, kuriuo pakeistas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2000-08-30 sprendimas, priteisiant iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-11-24 išduoto vykdomojo rašto kopiją bei 2010-02-08 pareiškimo antstoliui D. B. priverstinai vykdyti teismų sprendimus kopiją. Atsakovas geruoju nevykdo teismų sprendimų, išlaikymo įsiskolinimas nemokamas.
CPK 314 str. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujai pateiktus įrodymus. Kolegija prijungia prie bylos ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais pagrindžiamas atsakovo vengimas vykdyti įsipareigojimus, kadangi akivaizdu, jog dėl objektyvių aplinkybių, jie nebuvo pateikti į bylą anksčiau, nes pateikiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą 2009-10-12 sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, vykdomasis raštas nebuvo išduotas ir pateiktas vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
CPK 148 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą. Nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą savaime nedaro nutarties negaliojančia. Šiuo atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, CPK 151 str. numato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija atmeta apelianto argumentus dėl CPK 148 str. 1 d. pažeidimo.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl ieškovės nepagrįsto kreipimosi į teismą. Šie argumentai yra dėl ginčo esmės, ir kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinami, o bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apelianto teiginiai, jog jokių skolų vykdant teismo sprendimą nėra, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė pateikė rodymus apie priteistą išlaikymą iš atsakovo, šalių vaikams, bei kad atsakovas geranoriškai jo nevykdo. Įrodymai, kad atsakovas vengia vykdyti ankstesnius teismo sprendimus suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas.
Apeliantas teigdamas, jog reikalavimo suma maža, kadangi turtas perleistas už rinkos kainas (200 000 Lt) nepateikė teismui jokių duomenų, kad prašoma priteisti suma jam nėra didelė. Taip pat neįrodyti apelianto argumentai, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs nuostolius, kadangi siekiant gauti Europos Sąjungos paramą smulkiam ir vidutiniam verslui steigti ir plėtoti pagal kaimo plėtros programą įmonė turi turėti turto skirto tai veiklai; turtui neturi būti jokių apsunkinimų.
Kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstatavimu bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). Jeigu, apelianto nuomone, ieškovės reikalavimo suma nėra didelė, jis būtų pajėgus ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju sumokėti reikalaujamą sumą, o uždėtas areštas tik nepagrįstai apsunkintų jo turtinę padėtį, turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turimo turto įkeitimo (CPK 146 str. 2 d.). Be to, pagal CPK 147 str. 3 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-10-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (atsakovo) T. J. D. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,50 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. J. D. 8,50 Lt (aštuonis litus, 50 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.