Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1650-392/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-21
Bylos Nr.: 2A-1650-392/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15646-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: E. P., V. P.
Atsakovas: J. V.
Trečiasis asmuo: K. G.-F

Kategorijos

30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1650-392/2016Proceso Nr. 2-68-3-15646-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.9.1.; 30.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015 pagal ieškovų E. P. ir V. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, leidimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus, naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo J. V. priešieškinį ieškovams E. P. ir V. P. dėl pripažinimo teisės nustatyta tvarka įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo priestato rekonstrukcijai be bendraturčių sutikimo, neturtinės žalos priteisimo ir savininko teisių gynimo, tretieji asmenys K. G.-Frolova, UAB „Industrius“, VĮ „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai E. P. ir V. P. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti 222/1320 dalį dujotiekio linijos (unikalus Nr. 4400-2760-1842), vandentiekio linijos (unikalus Nr. 4400-2760-1772) ir nuotekų linijos (unikalus Nr. 4400-2760-1818), esančių Rudens g. 35 B, Vilniuje, ieškovų nuosavybe; 2) leisti ieškovams be atsakovo J. V. sutikimo įrengti atsakovui priklausančioje žemės sklypo, esančio Rudens g. 35 B, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0245-3454), dalyje, pažymėtoje žemės sklypo plane indeksu A1, vandentiekio šulinį su vandentiekio įjungimo/išjungimo vožtuvais-sklendėmis bei buitiniais skaitikliais; 3) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ieškovams priklausiusį 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto (unikalus Nr. 4400-1137-6120:1951) kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į ieškovų butą (unikalus Nr. 4400-1137-6120:1951), o atsakovui neatlikus nurodytų veiksmų, leisti ieškovams imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis; 4) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pilnai nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato, esančio Rudens g. 35 B, Vilniuje (unikalus Nr. 1099-0021-7005), ir atskirą įėjimą/išėjimą iš šio priestato į rūsio patalpas bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neatlikus nurodytų veiksmų, leisti ieškovams imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis; 5) pakeisti žemės sklypo, esančio Rudens g. 35 B, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0245-3454), naudojimosi tvarką, nustatant ieškovams teisę naudotis atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane indeksu A1; 6) priteisti iš atsakovo ieškovams 1.994,03 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2007-05-18 sudarė su atsakovu buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė ieškovams dalį buto ir bendros naudojimo patalpos, esančių Rudens g. 35B-2, Vilniuje. Butas, kurio dalį įsigijo ieškovai, buvo padalintas į du atskirus butus. 2008-03-27 ieškovė ir atsakovas sudarė dovanojimo sutartį, kuria atsakovas ieškovei padovanojo 0,1320 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0245-34540, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. 1099-0021-7038, esančius Rudens g. 35B, Vilniuje. Ieškovų teigimu, atsakovas 2008-03-27 dovanojimo sutartimi perleido ieškovams nuosavybės teise ne tik žemės sklypo dalį, bet ir atitinkamą dalį inžinerinių sistemų (dujotiekio, vandentiekio ir nuotekų linijas), kurie yra žemės sklypo priklausiniai. Nepaisant to, atsakovas neteisėtai riboja ieškovų teises naudotis šiomis inžinerinėmis sistemomis. Ieškovai taip pat nurodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo gyvenamojo pastato rekonstrukciją – prie gyvenamojo namo pristatė priestatą, nors šiems darbams atlikti nebuvo gautas ieškovų sutikimas, nebuvo paruoštas rekonstravimo projektas ir gautas statybos leidimas. Be to, atlikdamas rekonstravimo darbus, atsakovas padarė ieškovams žalą – savavališkai nugriovė jiems priklausantį tambūrą ir perdarė laiptus (vėliau juos ir nugriovė), kuriais buvo patenkama į ieškovų butą. 2013-05-01 atsakovas savavališkai apribojo ieškovų teisę naudotis vandentiekio sistema, t. y. užsuko vandens tiekimą į ieškovų butą. Atsakovas taip pat ribojo ieškovų teisę naudotis nuotekų sistema. Dėl to ieškovams priklausančiame bute nėra vandens ir jame gyventi, kaip ir patekti nugriovus laiptus, nėra galimybės. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovams priklausančio buto nuomininkas nutraukė su jais sudarytą nuomos sutartį, todėl ieškovai negavo pajamų ir patyrė nuostolių (t. III, b.l. 43-56).

Atsiliepimas

Atsakovas J. V. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0245-3454, esančio Rudens g. 35B, Vilniuje, dalis šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1099-0021-7055, ir inžinieriniai statiniai: dujotiekio linija – mažo slėgio dujotiekio įvadas (unikalus Nr. 4400-2760-1842), vandentiekio linija – vandentiekio įvadas (unikalus Nr. 4400-2760-1772) ir nuotekų linija – buitinių nuotekų išvada (unikalus Nr. 44-2760-1818). Atsakovas sumokėjo už šių inžinerinių statinių įrengimą ženklias pinigų sumas. Gyvenamojo namo bendrasavininkė K. G. ir žemės sklypo bendrasavininkis UAB „Industrius“ sumokėjo atsakovui už naudojimąsi inžineriniais statiniais, tačiau ieškovai nenori mokėti jokio atlygio. Ieškovai neginčija Nekilnojamojo turto registro įrašų dėl atsakovo nuosavybės teisės į inžinerinius statinius. Ta aplinkybė, kad dalis požeminių inžinerinių tinklų buvo paklota ieškovei padovanotoje žemės sklypo dalyje, nereiškia, kad dovanojimo sutartimi jai perėjo ir nuosavybės teisė į dalį inžinerinių tinklų. Ieškovė savavališkai prijungė ūkinį pastatą prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių požeminių inžinierinių tinklų. Ieškovai nenurodo dėl kokių priežasčių negali įsirengti šulinio jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra sudarytas bendraturčių susitarimas. Ieškovų butas yra atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, tačiau jis nesudaro jokių kliūčių ieškovams pateikti į butą. Ieškovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, be to tai padarius, ieškovai naudotųsi didesne nei jiems priklauso nuosavybės teise žemės sklypo dalimi. Atsakovas taip pat nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka yra seniai nusistovėjusi bendru bendraturčių susitarimu, todėl jos keisti nereikia. Ieškovams priklausantys tambūras ir laiptai buvo avarinės būklės ir galėjo bet kada sugriūti, todėl atsakovas įrengė naują tambūrą ir laiptus. Įėjimo į savo rūsį įrengimui atsakovas buvo gavęs bendrasavininkų K. G. ir UAB „Industrius“ pritarimą, o ieškovai tyčia tokio sutikimo nedavė, todėl atsakovas buvo priverstas nugriauti tambūrą ir laiptus, bet yra pasirengęs juos atstatyti. Nugriautas ieškovų tambūras su laiptais gali būti atstatytas negriaunant atsakovo įrengto įėjimo į rūsį su pastoge. Ieškovai, sudarydami 2014-01-10 buto nuomos sutartį gerai žinojo, kad bute nėra vandens ir patekimo į butą, todėl jame negalima gyventi. Dėl to ieškovai yra patys atsakingi už patirtus nuostolius, jei tokių iš viso buvo (t. III, b.l. 60-70).

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2008-03-27 dovanojimo sutarties sudarymo metu inžineriniai statiniai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl dovanojimo sutartyje negalėjo būti įvardinti ir identifikuoti. Į atitinkamas inžinerinių statinių, kaip žemės sklypo priklausinių, dalis galėtų būti pripažinta tik žemės sklypo bendraturčių, tane tarpe ieškovės, nuosavybės teisė, bet ne ieškovo V. P.. Taip pat ir reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo galėtų būti tenkinamas tik ieškovės atžvilgiu. Tačiau ieškovai neginčija 2013-10-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2013-12-23 buvo įregistruoti inžineriniai statiniai ir atsakovo nuosavybės teisė į juos (t. III, b.l. 57-59).

Trečiasis asmuo UAB „Industrius“ atsiliepimu bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad yra dalies žemės sklypo ir kiemo statinių, esančių Rudens g. 35B, Vilniuje, savininkas ir buto, esančio Rudens g. 35B-1, Vilniuje, savininkas. UAB „Industrius“ davė sutikimą atsakovui įrengti laiptinę ir stogą virš jos į butą, esantį Rudens g. 35B-2, Vilniuje (t. I, b.l. 133-135).

Trečiasis asmuo K. G. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti, nes atsakovas ir jai nuolat savo nuožiūra neteisėtai apribodavo teisę naudotis vandentiekio sistema, kas yra būtina norint jai priklausančiu butu, esančiu Rudens g. 35B-4, Vilniuje (t. I, b.l. 146-149).

Atsakovas J. V. pareiškė byloje patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą, pripažinti jam teisę nustatyta tvarka įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo, esančio Rudens g. 35B, Vilniuje, priestato (įėjimo į rūsį) rekonstrukcijai be ieškovų E. P. ir V. P. sutikimų; 2) priteisti iš ieškovų 10.000 Lt neturtinę žalą; 3) įpareigoti ieškovus atjungti nuo jiems priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. 1099-0021-7038, savavališkai prijungtus vandentiekio ir nuotekų įvadus nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų; 4) priteisti atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014-03-04 surašė atsakovui savavališkos statybos aktą, kuriame konstatavo, jog gyvenamojo namo priestatas rekonstruotas savavališkai, ir įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovo teigimu, yra galima įteisinti savavališkos statybos padarinius. Bendrasavininkiai K. G. ir UAB „Industrius“ sutiko, kad atsakovas rekonstruotų priestatą, tačiau be jokių motyvų tam prieštarauja ieškovai, nors atsakovo atlikta priestato rekonstrukcija nepažeidžia kitų gyvenamojo namo bendraturčių interesų. Atsakovo nugriautas ieškovų tambūras su laiptine gali būti atstatytas negriaunant atsakovo rekonstruoto priestato. Atsakovas taip pat nurodė, kad per 2012-2014 m. laikotarpį ieškovai 9 kartus iš savo buto galimai tyčia užliejo atsakovo butus. Atsakovui padarytą materialinę žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“, tačiau atsakovo sveikatai buvo padaryta neturtinė žala, kurią turi atlyginti ieškovai. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovai savavališkai be atsakovo sutikimo prijungė jiems nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą (faktiškai gyvenamąjį namą) prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, dėl to pažeidžiamos atsakovo teisės (t. II, b.l. 138-144).

Atsiliepimas

Ieškovai E. P. ir V. P. atsiliepimu su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl atsakovo savavališkai pastatyto priestato (įėjimo į rūsį) neįmanoma atstatyti prieš savavališką nugriovimą buvusio ieškovų tambūro ir laiptų, kurie vedė į ieškovų butą. Ieškovai neužliejo atsakovo buto, todėl atsakovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Inžineriniai tinklai nėra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl atsakovas nepagrįstai siekia uždrausti ieškovams jais naudotis (t. II, b.l. 190-196).

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašė nagrinėti priešieškinį teismo nuožiūra. Nurodė, kad nors ieškovai turi teisę neduoti sutikimo atsakovui dėl pastatyto priestato įteisinimo, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme (t. II, b.l. 77-79).

Trečiasis asmuo K. G. atsiliepimu prašė nagrinėti priešieškinį teismo nuožiūra. Nurodė, kad sutiktų, jog atsakovas įteisintų savavališkai pastatytą priestatą, jeigu tai nepažeistų trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų (t. II, b.l. 88-90).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-23 sprendimu ieškinį iš dalies tenkino. Įpareigojo atsakovą J. V. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ieškovams E. P. ir V. P. priklausantį 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto, unikalus Nr. 4400-1137-6120:1951, kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į ieškovų butą, unikalus Nr. 4400-1137-6120:1951, o atsakovui neatlikus nurodytų veiksmų, leido ieškovams imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Leido atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą, taip pat pripažino atsakovui teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo, esančio Rudens g. 35 B, Vilniuje, priestato (įėjimo į rūsį) rekonstrukcijai be ieškovų sutikimų. Įpareigojo ieškovus atjungti nuo jiems priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. 1099-0021-7038, savavališkai prijungtus vandentiekio ir nuotekų įvadus nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-03-27 dovanojimo sutarties sudarymo metu inžineriniai statiniai nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl dovanojimo sutartyje negalėjo būti įvardyti ir identifikuoti. Kita vertus, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nenuginčytas inžinerinių tinklų nuosavybės atsiradimo pagrindas atsakovo vardu, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog jie priklauso ieškovams. Ieškovai nepagrindė savo argumentų, kad jie negali įsirengti vandentiekio / kanalizacijos šulinio jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje ir kad tai būtina padaryti atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, dėl to teismas neturėjo pagrindo leisti ieškovams atsakovo žemės sklypo dalyje įrengti šulinį. Atsakovas neginčija ieškovų reikalavimo atstatyti nugriautą ieškovų tambūrą ir laiptus bei sutinka juos atstatyti, dėl to šioje dalyje teismas ieškinį tenkino. Atsakovas prašo teismo pripažinti jam teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo priestato (įėjimo) rekonstrukcijai be ieškovų sutikimų, kam nėra kliūčių, todėl, teismo vertinimu, būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga tenkinti ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti be jų sutikimo pastatytą priestatą ir neleisti į teisinti šios statybos. Pagrįstų motyvų, dėl kurių jie nesutinka duoti sutikimą, ieškovai nenurodo. Teismas taip pat nustatė, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra sudarytas žemės sklypo bendraturčių susitarimas. Šalys pagal šį susitarimą žemės sklypu naudojasi jau daugelį metų ir iki šiol visus jų pačių nustatyta naudojimosi tvarka tenkino. Ieškovai nenurodė jokių rimtų priežasčių, kodėl ši tvarka turi būti pakeista. Dėl to teismas sprendė, kad šiuo metu keisti žemės sklypo naudojimo tvarką taip, kaip to reikalauja ieškovai, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovai neturėjo teisinio pagrindo sudaryti 2014-01-10 buto nuomos sutartį ir turėti pagrįstų lūkesčių gauti pelną iš buto nuomos, žinodami, kad butas netinkamas gyventi, todėl ieškovų reikalavimas negautų pajamų priteisimo netenkintinas. Teismas taip pat nustatė, kad inžineriniai tinklai yra atsakovo nuosavybė, tuo tarpu ieškovai be atsakovo leidimo savavališkai prijungė vandentiekio ir nuotekų įvadus prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų. Tai yra nuosavybės teisės pažeidimas, kuris turi būti pašalintas, dėl to atsakovo priešieškinį šioje dalyje teismas tenkino. Tačiau teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovas neįrodė, kad jo butas buvo užlietas tyčiniais ieškovų veiksmais (t. III, b.l. 116-121).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai E. P. ir V. P. teismo prašo: 1) skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 2) prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus dokumentus; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai ir patenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai; 4) priimti naują sprendimą – atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovams atmesti, o ieškovų patikslintą ieškinį atsakovui tenkinti pilnai. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl atsisakymo dalį inžinerinių statinių pripažinti ieškovų nuosavybe yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad dujotiekio linija buvo pradėta ir baigta statyti 1990 m., vandentiekio linija – 1987 m., nuotekų linija – 1987 m. Tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovai iš atsakovo įsigijo butą, buvo sudaryta 2007 m. Taigi, inžineriniai statiniai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavo, nors ir nebuvo įregistruoti. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą be ieškovų žinios parengta tik 2013-10-02. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Pirkimo-pardavimo sutartyje jokios išlygos dėl inžinerinių statinių nėra, dėl to pagrįsta teigti, kad ginčo inžineriniai statiniai atitinka esminių gyvenamojo pastato dalių statusą, todėl jie laikytini bendrąja daline gyvenamojo pastato butų savininkų (įskaitant ir ieškovų) nuosavybe. Kita vertus, inžineriniai statiniai atitinka esminių gyvenamojo pastato dalių statusą, turėtų būti svarstoma apie inžinerinių statinių kvalifikavimą priklausiniais. Gyvenamasis pastatas, o taip pat ir jame esantis ieškovų butas, be inžinerinių statinių neatliktų savo paskirties (gyvenamoji), jame nebūtų įmanoma gyventi. Dėl to yra pagrindas inžinerinius statinius kvalifikuoti gyvenamojo pastato priklausiniais. Be to, inžineriniai statiniai yra ir žemės sklypo priklausiniai ir 2008 m. dovanojimo sutarties sudarymo metu egzistavo, nors ir nebuvo įregistruoti. Dėl to ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta dalį inžinerinių statinių pripažinti ieškovų nuosavybe, panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Ieškovai taip pat nurodo, kad reikalavimas dėl vandentiekio šulinio įrengimo atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje žemės sklypo plane indeksu A1, buvo pareikštas tik todėl, kad atsakovas savavališkai apribojo ieškovų teisę naudotis vandentiekio sistema. 2013-05-01 atsakovas užsuko vandens tiekimą į ieškovų butą, nors ir žinojo, kad ieškovai turi mažametį vaiką. Be vandentiekio sistemos, atsakovas taip pat ribojo ieškovų teisę naudotis nuotekų sistema. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai negali pagal paskirtį (gyvenamoji) naudoti (gyventini patys arba nuomoti) jiems nuosavybės teise priklausančio buto. Siekiant sudaryti ieškovams realią galimybę valdyti ir naudoti, be kita ko, vandentiekio sistemą, ieškovams turėtų būti leista be atsakovo sutikimo įrengti atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje vandentiekio šulinį su vandentiekio įjungimo/išjungimo vožtuvais-sklendėmis bei buitiniais vandens skaitliukais. Ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis yra daugiau nei 10 metrų nutolusi nuo gyvenamojo pastato, todėl, atsižvelgiant į atsakovo tęstinius neteisėtus veiksmus, būtų neteisinga, nesąžininga ir neekonomiška vandentiekio šulinį įrenginėti žemės sklypo dalyje, kuri priklauso ieškovams. Šis reikalavimas, ieškovų vertinimu, suderinamas su teisingos skirtingų šalių interesų pusiausvyros principu, be to, neproporcingai nesuvaržo atsakovo teisių. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga tenkinti ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą savo lėšomis pilnai nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato ir atskirą įėjimą/išėjimą iš šio priestato į rūsio patalpas bei sutvarkyti statybvietę, kadangi ieškovė yra atsakovo duktė, be to, butas tariamai buvo padovanotas ieškovei. Butas ieškovei nebuvo padovanotas. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butas buvo įsigytas už 500.000 Lt. Vien tai, kad ieškovė yra atsakovo duktė nesudaro pagrindo atmesti ieškovų reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Artimos giminystės ryšys nėra teisinis pagrindas neteisėtus atsakovo veiksmus pripažinti teisėtais. 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo gyvenamojo pastato dalies rekonstravimą, t. y. prie gyvenamojo pastato pristatė priestatą. Rekonstravimo darbams atlikti nebuvo gautas ieškovų, kaip gyvenamojo pastato bendrasavininkų, sutikimas. Be to, gyvenamojo pastato rekonstravimui atsakovas nebuvo parengęs rekonstravimo projekto ir nebuvo gavęs leidimo rekonstruoti statinį. Atsakovas atliko ne tik savavališkus rekonstravimo darbus, bet ir padarė žalą ieškovų turtui, t. y. savavališkai nugriovė ieškovams priklausantį 2,79 kv. m tambūrą ir perdarė laiptus (vėliau juos ir nugriovė), kuriais buvo patenkama į ieškovų butą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją inspekcija 2014-03-04 atsakovui surašė savavališkos statybos aktą dėl gyvenamojo pastato rekonstravimo, pristatant priestatą, ir privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovų įsitikinimu, įvertinus faktines aplinkybes, savavališkos statybos įsiteisinimas nagrinėjamu negalimas. Ieškovų tambūro ir laiptų, kuriuos savavališkai nugriovė atsakovas, atstatymo darbai, t. y. buvusios padėties atkūrimas, bus faktiškai galimi tik tada, kai atsakovas pašalins savavališkos statybos padarinius – pilnai nugriaus savavališkai pastatytą priestatą ir sutvarkys statybvietę. Atstatyti ieškovų tambūro ir laiptų, kurie stovėjo iki jų savavališko nugriovimo, nenugriaunant priestato nėra galimybės, nes tam trukdo atsakovo savavališkai pastatytas priestatas. Ieškovai taip pat nurodo, kad pagal šiuo metu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovas atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A, A1, ir bendrai – žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu AB. Ieškovai atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A2, ir bendrai – žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu AB. Gyvenamasis namas ir jame esantis ieškovų butas stovi ant atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu A. Laiptai, vedantys į ieškovų butą, iki jų savavališko nugriovimo stovėjo žemės sklypo dalyje, priklausančioje atsakovui. Ieškovai, norėdami patekti į savo butą, turi neišvengiamai pasinaudoti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi. Ieškovams įsigijus butą, atsakovas nesudarydavo kliūčių naudotis jo žemės sklypo dalimi, tačiau vėliau tai pradėjo drausti. Atsižvelgiant į tai, ieškovai buvo priversti pareikšti reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo. Ieškovai negali patekti į savo butą ne tik dėl to, kad atsakovas laiptus, kuriais buvo patenkama į jų butą, savavališkai nugriovė, bet ir dėl to, kad atsakovas draudžia naudotis jo žemės sklypo dalimi, kuria ieškovai privalo naudotis norėdami patekti į savo butą. Ieškovų vertinimu, išdėstytos priežastys yra svarbios ir suteikiančios teismui teisę keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tuo atveju, jei naudojimosi tvarka žemės sklypu nebus pakeista, ieškovų ir atsakovo konfliktų ateityje nebus išvengta. Ieškovai taip pat nurodo, kad jie pagrįstai manė, jog atsakovas nutrauks neteisėtus veiksmus, t. y. atstatys, be kita ko, laiptus, vedančius į ieškovų butą, bei įjungs vandenį. Numatyti, kad atsakovo neteisėti veiksmai tęsis ilgiau ir ieškovai bus priversti teismine tvarka ginti savo teises, nebuvo įmanoma. Atsižvelgiant į tai, ieškovai teisėtai ir pagrįstai sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei pagrįstai tikėjosi gauti pajamas iš buto nuomos. Tačiau sudarius buto nuomos sutartį nuomininkas sutartį nutraukė, nes ieškovai dėl atsakovo kaltės nesugebėjo užtikrinti, kad nuomojamos patalpos galėtų būti naudojamos pagal jų paskirtį (ieškovai neužtikrino vandens tiekimo į buto patalpas, nors sutarties sudarymo momento garantavo, jog vandens tiekimas greitu metu bus atnaujintas; atsakovui savavališkai nugriovus laiptus, kuriais buvo patenkama į ieškovų butą, nuomininkas negalėjo patekti į nuomojamas patalpas). Akivaizdu, jog ieškovai būtų gavę iš anksto numatytas ir pagrįstai tikėtas pajamas iš buto nuomos, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Ieškovai taip pat nurodo, kad inžineriniai statiniai nėra atsakovo asmeninė nuosavybė, tai yra antraeiliai daiktai ir jie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir ieškovams. Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti ieškovus atjungti ūkinį pastatą nuo inžinerinių tinklų. Privatūs dujų, vandentiekio, nuotekų tinklai, prijungti prie bendros tinklų sistemos, tampa šios sistemos sudedamąja dalimi, todėl privačių tinklų savininkas turi pareigą leisti prijungti tinklus prie savo privačių tinklų, o tai taip pat reiškia, kad privačių tinklų atjungimas yra negalimas. Ieškovai taip pat nurodo, kad byloje nagrinėjamų klausimų ratas tiek pagal nustatinėtinas faktines aplinkybes, tiek pagal įrodymų visapusiško įvertinimo būtinumą, tiek pagal teisinį vertinimą yra platus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, tačiau šią bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, ieškovų nuomone, leistų visapusiškai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovai teikia 2013-10-02 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei kitus dokumentus (Vyriausiojo architektūros ir planavimo valdybos raštą, statinių išdėstymo planus), gautus iš VĮ „Registrų centras“ 2016-01-13. Šie dokumentai yra teikiami apeliacinėje instancijoje, kadangi tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais iškilo būtinybė juos pateikti. Be to, pridedamus dokumentus ieškovai gavo tik po sprendimo priėmimo. Pateikiami dokumentai patvirtina, kad atsakovas ginčo inžinerinius statinius, kurie buvo baigti statyti 1987 m. ir 1990 m., be ieškovų žinios įregistravo tik 2013 m., nors tuo metu (t. y. 2013 m.) inžinerinių statinių (t. y. antraeilių daiktų) registravimo veiksmas turėjo būti derinamas, be kita ko, su ieškovais (t. III, b.l. 123-140).

Atsiliepimas

Atsakovas J. V. atsiliepimu su ieškovų E. P. ir V. P. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo atsisakyti priimti ieškovų pateiktus naujus įrodymus, nagrinėti bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas sutinka su teismo skundžiamame sprendime nurodyta išvada, kad ieškovai savo nuosavybės teisę į 222/1320 dalis inžinierinių statinių sieja su 2008-03-27 dovanojimo sutartimi, pagal kurią atsakovas padovanojo ieškovei, savo dukrai, dalį (222/1320) žemės sklypo ir ūkinį pastatą. Tačiau dovanojimo sutarties sudarymo metu inžineriniai statiniai nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl dovanojimo sutartyje negalėjo būti įvardyti ir identifikuoti. Tik vėliau Nekilnojamojo turto registre inžineriniai statiniai buvo įregistruoti kaip atsakovo nuosavybė. Teismas pagrįstai sprendė, kad esant nenuginčytam inžinerinių tinklų nuosavybės atsiradimo pagrindui atsakovo vardu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie priklauso ieškovams. Ieškovai neginčijo Nekilnojamojo turto registro įrašų įstatymų nustatyta tvarka, nors įrašai galioja nuo 2013-12-23 ir buvo viešai prieinami. Be to, ieškovai neginčijo 2013-10-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2013-12-23 įregistruoti inžineriniai statiniai ir atsakovo nuosavybės teisė į juos. VĮ „Registrų centras“ 2014-05-26 atsiliepime nesutiko su ieškovų teiginiais, kad atsakovo nuosavybės teisės į inžinerinius statinius buvo įregistruotos nepagrįstai. Atsakovas taip pat nurodo, kad kiti gyvenamojo namo bendrasavininkai K. G. ir UAB „Industrius“ atskirai sumokėjo atsakovui už naudojimąsi inžineriniais statiniais. Tik ieškovai nenori mokėti atsakovui jokio atlyginimo už naudojimąsi jam nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu ir todėl kilo ginčas. Atsakovas ne kartą siūlė ieškovams sumokėti už leidimą naudotis inžineriniais tinklais protingą atlyginimą, tačiau ieškovai atsisakė derėtis. Atsakovo nuomone, būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga priversti jį, nusenusį invalidą, dovanojusį savo dukrai (ieškovei) didelės vertės turtą, leisti naudotis ieškovams inžineriniais tinklais be jokio atlygio. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė savo argumentų, jog jie negali įsirengti vandentiekio/kanalizacijos šulinio jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovams nėra jokių kliūčių įsirengti vandentiekio/kanalizacijos šulinį jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje. Atsakovas taip pat nurodo, kad patenkinus ieškovų reikalavimą pakeisti žemės sklypo naudojimo tvarką nustatant jiems teisę naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi reikštų šios žemės sklypo dalies atėmimą iš atsakovo. Kitaip tariant, ieškovė (dukra) su bendraieškoviu, kuriai atsakovas padovanojo žymią pinigų sumą, žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą (garažą), nepagrįstai bando atimti iš nusenusio invalido tėvo turimą paskutinį turtą. Sudarydama 2007-05-18 buto pirkimo-pardavimo sutartį ir priimdama iš atsakovo pagal dovanojimo sutartį dovanojamą žemės sklypo dalį ir pastatą – garažą, ieškovė žinojo, kad jos butas yra atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje ir sutiko su dovanojimo sutartyje nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Jokių kliūčių naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, ieškovams patekti į jų butą atsakovas nedaro. Be to, ieškovai turi teisę reikalauti už atitinkamą atlyginimą nustatyti servitutą naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, kuri būtina patekimui į butą. Kita vertus, pakeitus naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovų prašomu būdu, ieškovai naudotųsi didesne nei jiems priklauso nuosavybės teisėmis Žemės sklypo dalimi, t. y. būtų pažeistas adekvatumo dalims nuosavybės teisėje kriterijus. Atsakovas taip pat sutinka su teismo išvada, kad ieškovai neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti 2014-01-10 buto nuomos sutartį bei turėti pagrįstų lūkesčių gauti pelną iš buto nuomos, žinodami, kad dar 2013 m. butas buvo netinkamas gyventi, nes nėra vandens ir nugriauti laiptai. Todėl ieškovas yra pats atsakingas už patirtus nuostolius, jei tokių iš viso buvo. Ieškovai neįrodė, kad nuomos sutartis buvo vykdoma, nes šios sutarties 3.1.1. punkte nustatyta, jog nuomojamos patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims, kurie sudaro ir pasirašo nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą (priedas Nr. 1). Nuomos sutarties 6.5. punkte nustatyta, kad sutarties priedas Nr. 1 yra neatskiriama sutarties dalis. Ieškovai nepateikė teismui priedo Nr. 1, todėl laikytina, kad patalpos nebuvo perduotos-priimtos. Pagal 2014-01-10 nuomos sutarties 1.4. punktą patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2015-09-10, t. y. ilgesniam nei vienerių metų terminui, todėl tokia sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ieškovai negali remtis šia nuomos sutartimi prieš atsakovą, nes byloje nėra duomenų, kad nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Atsakovas taip pat nesutinka su tuo, kad ieškovų tambūro ir laiptų atstatymo darbai bus faktiškai galimi tik tuomet, kai atsakovas pilnai pašalins savavališkos statybos padarinius – pilnai nugriaus savavališkai pastatytą priestatą ir sutvarkys statybvietę. Jagusinskio projektavimo komercinė firma 2015-01-16 raštu pateikė išvadą, kad „nugriautas tambūras su laiptine gali būti atstatytas, negriaunant J. V. įrengto įėjimo į rūsį su pastoge“. Byloje yra šios projektavimo įmonės parengtas tambūro su laiptais atstatymo projektas, kuris taip pat patvirtina šias aplinkybes. Atsakovo priestato (įėjimo į rūsį) įteisinimui be jokių motyvų prieštarauja tik ieškovai. Kiti bendrasavininkiai K. G. ir UAB „Industrius“ sutinka, kad atsakovas įsirengtų priestatą (įėjimą į rūsį) jam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Jokių protingų motyvų savo reikalavimui nugriauti atsakovo pastatytą priestatą (įėjimą į rūsį), specialistų išvadų ieškovai nepateikė. Atsakovo priestato (įėjimo į rūsį) rekonstrukcija nepažeidžia kitų gyvenamojo namo bendraturčių, tarp jų ir ieškovų interesų. Įrengus priestatą (įėjimą į rūsį) bus patogiau naudotis rūsio patalpa. Priestatą (įėjimą į rūsį) galima statyti pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Priestato, kurį reikalauja nugriauti ieškovai aukštis 4,49 m, plotis – 1,63 m, t. y. priestatas yra neženklaus 7,3 kv. m bendro ploto. Įstatymai nustato, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos darbų. Motyvų, dėl kurių nesutinka duoti sutikimo statybos įteisinimui, ieškovai nenurodė. Atsakovas taip pat nurodo, kad yra pasirengęs savo lėšomis atstatyti ieškovams priklausantį tambūrą ir laiptus, todėl priestato (įėjimo į rūsį) statybos įteisinimas nepažeis ieškovų interesų. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje yra objekto Rudens g. 35, Vilniuje vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų 1998-11-04 planas ir šio objekto vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvados 2013-09-30 planai, kurie patvirtina, kad ieškovei priklausantis ūkinis pastatas teisės aktais nustatyta tvarka nebuvo prijungtas prie atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų. Ūkinis pastatas, kuris yra dovanotoje žemės sklypo dalyje, buvo padovanotas ieškovei be atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, nes ūkiniame pastate buvo vietinis vandentiekis ir vietinis nuotekų šalinimas. Ta aplinkybė, kad dalis požeminių inžinerinių tinklų paklota ieškovei padovanotoje žemės sklypo dalyje, nereiškia, kad dovanojimo sutartimi jai perėjo nuosavybės teisės į dalį inžinerinių tinklų. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ginčo inžineriniai tinklai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai bei nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ir dovanojimo sutartyje negalėjo būti tiksliai įvardyti ir identifikuoti. Dovanojimo sutarties 1.1. punkte išvardyta, kokie objektai kartu su žemės sklypo dalimi pereina ieškovės nuosavybėn. Ieškovui pagal dovanojimo sutartį neperėjo nuosavybėn joks turtas. Dovanojimo sutarties 4.4. punkte ieškovė įsipareigojo nepažeisti požeminių inžinerinių tinklų, vandens, elektros ryšio linijų, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdo – savavališkai prijungė ūkinį pastatą prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių požeminių inžinerinių tinklų. Ieškovai niekada nesikreipė į atsakovą dėl prisijungimo prie jam priklausančių inžinerinių tinklų. Ieškovai be atsakovo leidimo savavališkai prijungė ūkinio pastato vandentiekio ir nuotekų įvadus prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tai yra nuosavybės teisės pažeidimas ir jis turi būti pašalintas. Todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovus pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą ir atsijungti savavališkai prijungtus vandentiekio ir nuotekų įvadus nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinierinių tinklų. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovams nebuvo jokių kliūčių laiku kreiptis į VĮ „Registrų centras“ ir pateikti pridedamus prie apeliacinio skundo įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl šie įrodymai neturėtų būti prijunti prie bylos apeliacinės instancijos teismo.

Tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, UAB „Industrius“ ir K. G. atsiliepimų į ieškovų E. P. ir V. P. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų E. P. ir V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydami, kad byloje nagrinėjamų klausimų ratas yra platus, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, tačiau bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o žodinis bylos nagrinėjimas leistų visapusiškai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga.

Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra aiškūs ir motyvuoti, pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos šalys, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti, surinkti reikiami rašytiniai įrodymai. Taigi, byloje esančios medžiagos pakanka patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nedalyvaujant tiesiogiai bylos šalims. Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašymas bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu ieškovų teikiamus naujus įrodymus – 2013-10-02 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei kitus dokumentus (Vyriausiojo architektūros ir planavimo valdybos raštą, statinių išdėstymo planus), gautus iš VĮ „Registrų centras“ 2016-01-13 (t. III, b.l. 142-149), kuriuos vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nors šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, jų priėmimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl bylos esmės

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams E. P. ir V. P. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 4400-1137-6120:1951, esantis adresu Rudens g. 35B-3, Vilniuje (t. I, b.l. 48-49), atsakovui J. V. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 4400-2133-6350:2357, esantis adresu Rudens g. 35B-2, Vilniuje (t. I, b.l. 50-51), trečiajam asmeniui UAB „Industrius“ nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 4400-0390-0730:5962, esantis adresu Rudens g. 35B-1, Vilniuje (t. I, b.l. 53-54), trečiajam asmeniui K. G. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 4400-2133-6332:2356, esantis adresu Rudens g. 35B-4, Vilniuje (t. I, b.l. 55-56). Ieškovei, atsakovui ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0245-3454, esantis adresu Rudens g. 35B, Vilniuje (t. I, b.l. 64-71) (ieškovei priklauso 222/1320 dalis, atsakovui – 7/30 dalis, trečiajam asmeniui UAB „Industrius“ – 684/1320 dalis, trečiajam asmeniui K. G. – 53/660 dalis šio žemės sklypo). Žemės sklype esanti dujotiekio linija, unikalus Nr. 4400-2760-1842, vandentiekio linija, unikalus Nr. 4400-2760-1772, ir nuotekų linija, unikalus Nr. 4400-2760-1818, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Šiame žemės sklype esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1099-0021-7038, nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovų ir atsakovo kilo ginčas dėl nurodyto žemės sklypo bei jame esančių inžinerinių tinklų naudojimo, nuosavybės teisių pažeidimo ir pripažinimo, savavališkos statybos padarinių šalinimo bei negautų pajamų atlyginimo.

Teisėjų kolegija tikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik ieškovų apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovų nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus pripažinimo

Ieškovai pareikštu patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti jiems nuosavybės teisę į 222/1320 dalį aukščiau nurodytos atsakovui priklausančios dujotiekio linijos, vandentiekio linijos ir nuotekų linijos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą atmetė, motyvuojant tuo, kad 2008-03-27 dovanojimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas ieškovei perleido dalį nurodyto žemės sklypo, sudarymo metu inžineriniai tinklai nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo priklausiniai, todėl negalėjo būti perleisti dovanojimo sutartimi. Kita vertus, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nenuginčytas šių inžinerinių tinklų nuosavybės atsiradimo pagrindas atsakovo vardu, todėl, pasak teismo, negalima konstatuoti, jog šie tinklai priklauso ieškovams.

Ieškovai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek 2008-03-27 dovanojimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas ieškovei perleido dalį nurodyto žemės sklypo, tiek 2007-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas ieškovams perleido nurodytą butą, sudarymo metu inžineriniai tinklai egzistavo, nors ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, pagal kurią į inžinerinius tinklus buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė, be ieškovų žinios parengta tik 2013-10-02. Ieškovų teigimu, inžineriniai tinklai yra gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovų butas, ir žemės sklypo priklausiniai, todėl ieškovams, 2008-03-27 dovanojimo sutarties ir 2007-05-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijus nuosavybės teisę į dalį šio turto, kartu perėjo ir nuosavybės teisė į dalį inžinerinių tinklų.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nurodytų inžinerinių tinklų statybą 1987-1990 m. inicijavo ir atliko atsakovas savo lėšomis, tai matyti iš 2013-10-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (t. III, b.l. 142-147). Ieškovai šių faktinių aplinkybių neginčija. 2007-05-18 pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovas ieškovams pardavė nurodytą butą, ir 2008-03-27 dovanojimo sutartyje, kuria atsakovas ieškovei padovanojo dalį nurodyto žemės sklypo ir ūkinį pastatą, nenustatyta, jog atsakovas perleidžia ieškovams nuosavybės teisę ir į dalį jo sukurtų inžinerinių tinklų (t. I, b.l. 22-34, 57-60). Tai lėmė ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybės teisė į šiuos inžinerinius tinklus nurodytų sandorių sudarymo metu nebuvo įregistruota, registracija atlikta tik 2013-12-23, remiantis 2013-10-02 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, todėl inžineriniai tinklai negalėjo būti perleidimo sandorių objektas (t. I, b.l. 64-71). Kita vertus, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturėjo ketinimo 2007-05-18 pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2008-03-27 dovanojimo sutartimi perleisti ieškovams nuosavybės teisės į dalį jo sukurtų inžinerinių tinklų. Tokia išvada seka iš to, kad tretiesiems asmens UAB „Industrius“ ir K. G., kuriems nuosavybės teise taip pat priklauso dalis nurodyto žemės sklypo ir jame esantys butai, atsakovas suteikė tik teisę atlygintinai naudotis jam priklausančiais inžineriniais tinklais (t. III, b.l. 7-9). Ieškovai šios faktinės aplinkybės neginčija, tačiau jie nesutinka mokėti atsakovui atlyginimo už naudojimąsi jam priklausančiais inžineriniais tinklais, nors jis tokį pasiūlymą ieškovams yra pateikęs.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovais, kad jiems 2007-05-18 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2008-03-27 dovanojimo sutarties pagrindu įgijus iš atsakovo nuosavybės teisę į dalį nurodyto žemės sklypo ir butą, kartu buvo įgyta nuosavybės teisė ir į dalį inžinerinių tinklų, kurie yra atsakovo ieškovams perleisto turto priklausiniai. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalyje). Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2007-05-18 pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2008-03-27 dovanojimo sutartimi atsakovas neperleido ieškovams nuosavybės teisės į dalį jo sukurtų inžinerinių tinklų, nes ketino išlaikyti šį turtą, kurį sukūrė savo iniciatyva ir lėšomis, savo nuosavybėje bei leisti kitiems asmenims juo naudotis atlygintinai.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teisę į dalį aukščiau nurodytų inžinerinių tinklų. Tuo pačiu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovus atjungti nuo jiems priklausančio ūkinio pastato savavališkai prijungtus vandentiekio ir nuotekų įvadus nuo atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai nepraranda teisės naudotis atsakovui priklausančiais inžineriniais tinklais, ginčo šalims susitarus dėl naudojimosi šiais tinklais sąlygų ir teisingo atlyginimo.

Dėl vandentiekio šulinio įrengimo

Ieškovai pareikštu patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė leisti jiems be atsakovo sutikimo įrengti jam priklausančioje aukščiau nurodyto žemės sklypo dalyje, pažymėtoje žemės sklypo plane indeksu A1, vandentiekio šulinį su vandentiekio įjungimo/išjungimo vožtuvais-sklendėmis bei buitiniais skaitikliais. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą atmetė, motyvuojant tuo, kad ieškovai nepagrindė savo argumentų, jog jie negali įsirengti vandentiekio šulinio jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje žemės sklypo plane indeksu A2, ir kad tai būtina padaryti atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas riboja ieškovų teisę naudotis vandentiekio ir nuotekų sistema, todėl, siekiant sudaryti ieškovams realią galimybę valdyti ir naudoti šią sistemą, ieškovams turėtų būti leista be atsakovo sutikimo įrengti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje vandentiekio šulinį. Ieškovai taip pat nurodo, kad jiems priklausanti žemės sklypo dalis yra daugiau nei 10 metrų nutolusi nuo gyvenamojo pastato, todėl, atsižvelgiant į atsakovo tęstinius neteisėtus veiksmus, būtų neteisinga, nesąžininga ir neekonomiška vandentiekio šulinį įrenginėti žemės sklypo dalyje, kuri priklauso ieškovams.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Jau aukščiau konstatuota, kad atsakovas teisėtai neleidžia ieškovams neatlygintinai naudotis jam priklausančiais inžineriniais tinklais, kadangi tai yra privati atsakovo nuosavybė, kuria jis gali disponuoti savo nuožiūra. Kiti ieškovų nurodomi argumentai, kuriais jie grindžia savo reikalavimą leisti jiems be atsakovo sutikimo įrengti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje vandentiekio šulinį, t. y. sąžiningumo ir ekonomiškumo kriterijai, atstumas tarp gyvenamojo namo ir ginčo šalims priklausančių žemės sklypo dalių, nėra pakankami tokiam reikalavimui patenkinti. Nutiesti dešimties metrų vandentekio vamzdį žemės sklype, techniškai yra itin paprasta. Ieškovai nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurios objektyviai (techniškai) trukdytų jiems įrengti vandentiekio šulinį savo žemės sklypo dalyje ir kad vienintelė galimybė tai padaryti būtų atsakovo žemės sklypo dalyje, kas iš esmės sąlygotų atsakovo nuosavybės teisių apribojimą (CPK 178 straipsnis) (t. I, b.l. 61).

Dėl savavališkos statybos

Ieškovai pareikštu patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ieškovams priklausiusį tambūrą ir laiptus, vedančius į ieškovų butą, taip pat įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pilnai nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato ir atskirą įėjimą/išėjimą iš šio priestato į rūsio patalpas bei sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pirmąjį ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl jiems priklausiusio tambūro ir laiptų atstatymo tenkino, o antrąjį atmetė, nes tenkino atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą įteisinti priestato prie gyvenamojo pastato savavališką statybą be ieškovų sutikimų.

Ieškovai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems priklausiusio tambūro ir laiptų, kuriuos savavališkai nugriovė atsakovas, atstatymo darbai bus faktiškai galimi tik tada, kai atsakovas pilnai nugriaus savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato ir sutvarkys statybvietę. Ieškovų teigimu, atstatyti jiems priklausiusio tambūro ir laiptų, kurie stovėjo iki jų savavališko nugriovimo, nenugriaunant priestato prie gyvenamojo pastato nėra galimybės, nes tam trukdo atsakovo savavališkai pastatytas priestatas.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Byloje esantis Jagusinskio projektavimo komercinės firmos 2015-01-16 raštas patvirtina, kad yra galimybė atstatyti ieškovams priklausiusį tambūrą ir laiptus, negriaunant atsakovo savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo pastato (t. II, b.l. 154). Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad tokios galimybės nėra, o savo atsikirtimus grindžia tik savo subjektyvia nuomone, tačiau ne kompetentingų specialistų išvadomis ar kitais patikimais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą įteisinti priestato prie gyvenamojo pastato savavališką statybą be ieškovų sutikimų. Pažymėtina, kad tam neprieštarauja kiti žemės sklypo ir gyvenamojo pastato bendraturčiai, tretieji asmenys UAB „Industrius“ ir K. G., kurie davė atsakovui sutikimus nurodytai statybai (t. I, b.l. 174, 176). Tuo tarpu ieškovai nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl tokių sutikimų neduoda, kaip nurodyta statyba pažeis jų teises ir teisėtus interesus, juolab, kad atsakovas sutinka atstatyti ieškovams priklausiusį tambūrą ir laiptus.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

Ieškovai pareikštu patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti aukščiau nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatant ieškovams teisę naudotis atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane indeksu A1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį ieškovų reikalavimą atmetė, motyvuojant tuo, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra sudarytas žemės sklypo bendraturčių susitarimas, pagal kurį žemės sklypu jie naudojasi jau daugelį metų ir iki šiol visus jų pačių nustatyta naudojimosi tvarka tenkino. Ieškovai nenurodė jokių rimtų priežasčių, kodėl ši tvarka turi būti pakeista. Ieškovai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvenamasis namas ir jame esantis ieškovų butas stovi ant atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies. Šioje žemės sklypo dalyje stovėjo ir laiptai, vedantys į ieškovų butą, iki jų savavališko nugriovimo. Ieškovai, norėdami patekti į savo butą, turi neišvengiamai pasinaudoti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, tačiau atsakovas tai draudžia.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ieškovų argumentai nesudaro pagrindo keisti dar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-06-13 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²⁵-999/2000 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką (t. I, b.l. 57, 61, 138-141).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Tuo tarpu ieškovai nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios rodytų esant objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovų teiginiai, kad atsakovas draudžia jiems naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, kurioje stovi gyvenamasis namas ir jame esantis ieškovų butas, grindžiami tik prielaidomis (CPK 178 straipsnis). Atsakovas tokių aplinkybių nepripažįsta ir nurodo netrukdantis ieškovams naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu atstatyti šioje žemės sklypo dalyje buvusius laiptus į ieškovų butą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, įrodę, jog atsakovas iš tikrųjų riboja jų teisę patekti į butą per jam priklausančią žemės sklypo dalį, gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies atžvilgiu (CK 4.111 straipsnis).

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas pakeisti aukščiau nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatant ieškovams teisę naudotis atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi.

Dėl negautų pajamų priteisimo

Ieškovai pareikštu patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 1.994,03 Eur (6.885 Lt) negautų pajamų, kurių ieškovai negavo atsakovui neteisėtai atjungus į ieškovų butą tiekiamą vandenį ir nugriovus laiptus, kuriais patenkama į šį butą, nes buto nuomininkas nutraukė su ieškovais sudarytą 2014-01-10 nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį ieškovų reikalavimą atmetė, motyvuojant tuo, kad ieškovai neturėjo teisinio pagrindo sudaryti 2014-01-10 buto nuomos sutarties ir turėti pagrįstų lūkesčių gauti pajamas iš buto nuomos, nes tuo metu žinojo, kad butas netinkamas gyventi. Ieškovai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jie pagrįstai manė, jog atsakovas nutrauks neteisėtus veiksmus, t. y. atstatys laiptus, vedančius į ieškovų butą, ir įjungs vandens tiekimą į šį butą, dėl to sudarė 2014-01-10 buto nuomos sutartį ir tikėjosi gauti pajamas iš buto nuomos. Tačiau atsakovui to nepadarius, ieškovai nesugebėjo užtikrinti, kad nuomojamas butas būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, todėl nuomininkas nutraukė buto nuomos sutartį. Ieškovų vertinimu, tai suteikia teisę jiems reikalauti iš atsakovo negautų pajamų iš buto nuomos atlyginimo.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, t. y. pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Byloje esantis antstolės D. P. 2013-05-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0062/13/22F patvirtina, kad dar iki 2014-01-10 buto nuomos sutarties sudarymo atsakovas buvo nugriovęs laiptus, vedančius į ieškovų butą, ir atjungęs vandenį, tiekiamą šiam butui (t. I, b.l. 73-83, 100-104). Konfliktas tarp ginčo šalių dėl šių aplinkybių tęsėsi jau ilgą laiką, todėl ieškovai neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad atsakovas greitai atstatys laiptus ir atnaujins vandens tiekimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų informavę atsakovą apie ketinimą sudaryti 2014-01-10 buto nuomos sutartį ir būtinybę dėl to atstatyti laiptus ir atnaujinti vandens tiekimą.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 1.994,03 Eur (6.885 Lt) negautų pajamų, nes ieškovai neįrodė, jog galėjo realiai tikėtis gauti tokias pajamas esant aukščiau aptartai situacijai.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė