- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-873-413/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-202-74/2010 pagal ieškovo R. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. S. kreipėsi ieškiniu į Jurbarko rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 11 812,31 Lt skolą, 2 935,38 Lt palūkanas ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui PMSK „Savas miškas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis 14 747,69 Lt dydžio sumai. Nurodė, jog reikalaujama priteisti suma yra didelė, atsakovas su ieškovu neatsiskaito labai ilgą laiką, į raginimus nereaguoja, atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai sunki, turi daug kreditorių, todėl teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, jis gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi (b. l. 28-29) ieškovo prašymą tenkino ir reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis 14 747,69 Lt sumai, pavedant šį turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Teismas nurodė, jog ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Apeliantas PMSK „Savas miškas“ atskiruoju skundu (b. l. 1-2) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas, reikalaudamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo prašymą motyvuoti, nurodyti realią grėsmę, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau ieškovas tokių motyvų nepateikė. Atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė, jos balansinė turto vertė 2008 m. pabaigoje sudarė 806 383 Lt, iš kurių 656 099 Lt sudaro trumpalaikį turtą, 150 284 Lt ilgalaikį turtą. Ieškovo prašoma priteisti suma nėra ženkli tokios vertės turtą turinčiai įmonei. Be to, ieškovas pats yra padaręs atsakovui nuostolių už 163 338,44 Lt, kurie yra Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. preliminariuoju sprendimu priteisti, ir būtent ieškovas vengia atsiskaityti su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, todėl mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. S. (b. l. 36-39) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien tai, jog turtinis ginčas yra kilęs dėl didelės piniginės sumos, yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstas apelianto motyvas, jog nėra realios grėsmes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimas pasunkės ar taps neįmanomas, kadangi ieškovo turimomis žiniomis, atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai sunki, atsakovas turi daug kreditorių, su kuriais šiai dienia nėra atsiskaitęs. Atsakovas nepateikė teismui jokių patvirtinančių dokumentų, kad įmonė veikia stabiliai, turi daug turto, be to, prie atskirojo skundo yra pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai tik už 2008 m., tačiau nepateikti vėlesnių metų finansiniai duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės turtinę padėtį. Atsakovo atskirajame skunde minėtas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimas dėl nuostolių priteisimo nėra įsiteisėjęs, kadangi yra pareikštas ieškovo prieštaravimas ir tarp proceso šalių tebevyksta teisminis ginčas, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas yra padaręs atsakovui nuostolių, yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštavo 14 747,69 Lt sumai atsakovo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovą tiek pas trečiuosius asmenis. Teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės (skola yra didelė, atsakovas neatsiskaito ilgą laikotarpį) duoda pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismui pakako įsitikinti tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pats ieškovas yra padaręs atsakovui nuostolių už 163 338,44 Lt sumą ir būtent ieškovas vengia atsiskaityti su atsakovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti materialinių teisių gynybą, t.y. teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai svarstytina nagrinėjant bylą iš esmės, įvertinant visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priimant sprendimą dėl ieškovo reikalavimų. Apeliantas nurodė, jog įmonės balansinė turto vertė 2008 mokestinių metų pabaigoje sudarė 806 383 Lt, atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė, todėl ieškovo prašoma priteisti suma atsakovui nėra ženkli. Teisėjų kolegija su šiais apelianto motyvais nesutinka. Pažymėtina, jog įmonės balansinė turto vertė nuo 2008 m. iki 2010 m. galėjo pakisti, o duomenų, jog ieškinio padavimo dieną įmonė veikia stabiliai, į bylą nepateikta. Iš teismų nutarčių dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo įmonei matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. įmonės balanso duomenimis bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 704 019 Lt, iš kurių pradelsti mokėjimai siekė 73 200,27 Lt. Paminėti duomenys leidžia manyti, kad įmonė turi finansinių sunkumų.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu. Jomis siekiama užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį kreditoriaus teisių gynimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui.Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas besikreipiančios į teismą šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Todėl laikinosios apsaugos priemonės – tai laikinas ginčo apsaugos mechanizmas, garantuojantis būsimo teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. Taigi apelianto nurodyti motyvai, kad ieškovo pareikšto ieškinio suma yra daug kartų mažesnė už įmonės turimo turto vertę, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad atmetus ieškinį, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai pirmiausia areštavo skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 14 747,69 Lt sumai ir šalių proporcingumo bei ekonomiškumo principų nepažeidė.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.