- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-385-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15646-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- E. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM, K. G., uždaroji akcinė bendrovė „INDUSTRUS“, valstybės įmonė Registrų centras
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų E. P. ir V. P. bei trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir V. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl daiktų pripažinimo priklausiniais, nuosavybės teisių pripažinimo, leidimo atlikti veiksmus, naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo ir nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys: K. G., uždaroji akcinė bendrovė „INDUSTRUS“, valstybės įmonė Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, ir atsakovo J. V. priešieškinį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai E. P. ir V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1) pripažinti pagrindinio daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniais dujotiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
2) pripažinti 1919/10000 dalį nurodytų dujotiekio, vandentiekio ir nuotekų linijų ieškovų nuosavybe;
3) leisti ieškovams be atsakovo sutikimo įrengti pastarajam priklausančioje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje vandentiekio šulinį su įjungimo/išjungimo vožtuvais-sklendėmis bei buitiniais vandens skaitikliais;
4) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ieškovams priklausiusį 2,79 kv. m tambūrą, ieškovų buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į ieškovų butą; atsakovui nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovams imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis;
5) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir atskirą įėjimą/išėjimą į rūsio patalpas/iš rūsio patalpų bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovams imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis;
6) pakeisti atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant ieškovams teisę naudotis šio sklypo dalimi;
7) priteisti ieškovams iš atsakovo 6 885 Lt ir 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas J. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:
1) leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažinti jam teisę nustatyta tvarka įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestato (įėjimo) rekonstrukcijai be ieškovų E. P. ir V. P. sutikimų;
priteisti iš ieškovų E. P. ir V. P. 10 000 Lt sveikatai padarytą neturtinę žalą.
Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas J. V. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą iki bus išnagrinėta ši byla.
Nurodė, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu jam duotas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius baigėsi 2014 m. gruodžio 4 d., todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimas priverstinis statybos padarinių šalinimas, kuomet teismui priėmus palankų sprendimą atsakovo naudai nebus galimybės jį įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – pratęsė savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, nustatytą Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros inspekcijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (23.51)-RE-279, iki bus išnagrinėta ši byla.
Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei tuo, kad atsakovo prašymas atitinka įstatymo reikalavimus, teismas patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai E. P. ir V. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kokius veiksmus gali atlikti asmuo, kuris siekia, kad būtų pratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas. Tokia teise atsakovas pasinaudojo ir Statybos inspekcija pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2014 m. gruodžio 4 d. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo jau privalo kreiptis į teismą (TPSVPĮ 14 str. 3 d.). Atsakovas tokio reikalavimo teismui nėra pareiškęs. Šiuo atveju teismas, viršydamas jam suteiktą kompetenciją, visiškai nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas privalėjo atmesti atsakovo prašymą ir išaiškinti, jog, vadovaujantis TPSVPĮ 14 straipsnio 3 dalimi, dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo asmuo turi teisę kreiptis į teismą su atskiru prašymu. Be to, tokio pobūdžio prašymas nagrinėtinas administraciniuose teismuose, suinteresuotu asmeniu įtraukiant Statybos inspekciją.
2) Teismas, pratęsdamas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki bus išnagrinėta byla, nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovo prašymas tenkinamas. Kadangi teismas neturėjo teisinio pagrindo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, todėl skundžiama nutartis priimta neteisėtai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kadangi reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki atsakovui kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, minėtas terminas nebegalėjo būti pratęstas net ir tinkamai realizuojant procesines galimybes.
3) Atsakovo pareikštas priešieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos. Atsakovas neturi teisės įteisinti savavališką statybą, kadangi, pirma, dėl šiuo metu atsakovo savavališkai pastatyto priestato (įėjimo į rūsį) neįmanoma atstatyti prieš savavališką nugriovimą buvusio ieškovų tambūro ir laiptų, kurie vedė į ieškovų butą; antra, atsakovo siekis ieškovų sunaikinto turto vietoje įteisinti savavališkai pastatytą priestatą (įėjimą į rūsį) yra nesąžiningas ir pažeidžiantis ieškovų teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas J. V. su juo nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taikė laikinąsias apsaugos priemones, o ne tiesiogiai išsprendė termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo klausimą, t.y. neviršijo savo kompetencijos, kaip nepagrįstai teigia ieškovai.
2) Anot ieškovų, jis turėtų iškelti atskirą administracinę bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tai prieštarautų ne tik proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 1.5 str.).
Žemesnės instancijos teismas
3) Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko preliminaraus priešieškinio pagrįstumo vertinimo. Teismas nutartyje nurodė, kad yra pagrindas taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, jeigu asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas konstatavo, kad galimas priverstinis statybos padarinių šalinimas, kuomet teismui, priėmus palankų sprendimą, jo atžvilgiu nebus galimybės jo įvykdyti.
4) Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jo įrengtas įėjimas į rūsį sukeltų grėsmę jų teisėms ar teisėtiems interesams. Priešingai, pačių ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Jo veiksmai dėl priestato (įėjimo į rūsį) įteisinimo atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindo laikyti jų nesąžiningais.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys K. G., UAB „INDUSTRUS“, VĮ Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o taip pat priėmė nutartį, neatitinkančią Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo. Nagrinėjamoje byloje Inspekcijai nėra reiškiami jokie reikalavimai, nėra nagrinėjamas Inspekcijos dokumentų, surašytų vykdant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, teisėtumo klausimas. Tuo tarpu teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė būtent Inspekcijos atžvilgiu, t. y. iš esmės pakeitė Inspekcijos surašytuose dokumentuose nustatytus savavališkos statybos padarinių šalinimo terminus.
2) Atsakovas neįrodė, o ir teismas, priimdamas nutartį, nenustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje priimto sprendimo, kuriuo atsakovui būtų suteikta teisė statybos darbams gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo, įvykdymas būtų neįmanomas ir, kad Inspekcijai vykdant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras atsakovas praras galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal teismo sprendimą. Be to, atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė niekaip nesusijusi su jo reiškiamais reikalavimais.
3) Reikalavimo vykdymo terminų pratęsimo institutas, remiantis Priežiūros 14 straipsnio nuostatomis, yra įgyvendinamas kita, ne laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiant trečiųjų asmenų ginčą taikymo tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti įvykdyti per 6 mėnesius. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Terminų pratęsimo klausimai nagrinėjami administracinės teisenos tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas J. V. su juo nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmeti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius yra įtrauktas į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu, todėl jis turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jei bus patenkintas jo priešieškinio reikalavimas leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus reikiamą įnašą už savavališkos statybos įteisinimą, gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą be ieškovų sutikimo, sprendimas civilinėje byloje turės įtakos trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teisėms ir pareigoms.
2) Priešingai nei teigia apeliantas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savo 2014 m. rugsėjo 8 d. nurodymu reikalauja nugriauti priestatą (įėjimą į rūsį), todėl nugriovus šį statinį, teismo sprendimas leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus reikiamą įnašą už savavališkos statybos įteisinimą gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą neturės jokios reikšmės, nes statinys bus nugriautas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai E. P. ir V. P. su juo sutiko ir prašė jį tenkinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys K. G., UAB „INDUSTRUS“ ir VĮ Registrų centras atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas iš viso nevertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų ir dėl jų buvimo (egzistavimo) nepasisakė. Tai sudarytų pagrindą pripažinti, kad klausimas iš esmės neišnagrinėtas (bylos esmė neatskleista), todėl, panaikinus skundžiamą nutartį, laikinųjų apsaugos priemonių klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 d., 338 str.).Visgi įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje esantį viešąjį interesą ir tai, kad, teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis yra galimybė išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl dėl jų (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymo pagrįstumo pasisako iš esmės.
Įvertinęs atskirojo skundo medžiagą, atskirtųjų skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų (CPK 144 str. 1 d.), todėl jos (laikinosios apsaugos priemonės) pritaikytos nepagrįstai.
Kaip minėta, viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio (priešieškinio) reikalavimas (reikalavimai) turi būti tikėtinai pagrįstas (pagrįsti). Tikėtino pagrindimo sąvoka teismų praktikoje aiškinta ne kartą. Toks reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo medžiagoje esantys duomenys ir apeliantų (ieškovų ir trečiojo asmens) atskiruosiuose skunduose išdėstyti teisiniai argumentai leidžia manyti, kad atsakovo priešieškinys yra preliminariai nepagrįstas, todėl, esant tikėtinam jo nepagrįstumui, priešieškinio reikalavimų užtikrinimas nėra galimas.
Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės tikėtinai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui) nustatymas nebetenka teisinės reikšmės, todėl dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kaip teisingai nurodo apeliantai, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM (šioje byloje trečiasis asmuo) turi teisę nustatyti ir pratęsti terminą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau tai nereiškia, kad kaip laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikomas šio termino pratęsimas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Tuo labiau atmestinas kaip nepagrįstas apelianto (Inspekcijos) argumentas, kad, taikant tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, jos būtų taikomos trečiojo asmens atžvilgiu. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su atsakovo priešieškinio reikalavimais dėl savavališkos statybos įteisinimo ir užtikrintų atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, kaip nustatyta aukščiau, jos (laikinosios apsaugos priemonės) negali būti taikomos vien todėl, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų (CPK 144 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atskirąjį skundą, apelianto (ieškovo) V. P. patirtos 28 EUR bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo J. V. (CPK 93 str. 1 d., 3 p.).
Įrodymų apie kitas apeliantų (ieškovų ir trečiojo asmens) patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta (CPK 178, 179 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Priteisti apeliantui (ieškovui) V. P. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V. (duomenys neskelbtini) 28 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.