- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1076-730/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys S. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, vėliau reikalavimą papildė, pateikdama prašymą skirti skolininkui S. B. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad skolininkas S. B. neįvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-2271-794/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo reikalavimų, tai yra skolininkas buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2011 m. vasario 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-110217-00010, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo – per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant savavališkai pastatytą priestatą (9 kv. m bendro ploto) prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (buto), sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtų veiksmų S. B. per teismo nustatytą terminą neatliko.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su antstolės pareiškimu sutinka, prašo skirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojos naudai. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2271-794/2012 skolininkas S. B. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. vasario 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SAA-30-110217-00010, ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o to nepadarius – per nustatytą terminą (per vieną mėnesį) pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo dalies (buto) ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos imperatyviai reglamentuoja, kad Inspekcija organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jei per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi, t. y. Inspekcija turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius statytojo lėšomis tik naujos statybos atveju, griaunant visą statinį. Šiuo atveju įvykdyti teismo sprendimą gali tik pats skolininkas, kadangi pagal teismo sprendimą turi būti pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padariniai.
3. Suinteresuotas asmuo S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad priestato pats nestatė, 1995 metais įsigijus nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priestatas jau buvo pastatytas ir iki šiol tarnauja kaip įėjimas į butą. Nugriovus priestatą, būtų panaikintas įėjimas ir liktų atviras kambarys. Be to, priestatas inventorizuotas, jam suteiktas unikalus numeris, įregistruota nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad darė viską, kad įteisintų priestato statybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinės bylos dalį pagal pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nutraukė, kitą antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo dalį tenkino ir paskyrė S. B. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2271-794/2012 nevykdymą baudą – po vieną eurą už dieną už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Pagrindiniai nutarties motyvai:
Šalies argumentai
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė teismui žodinį prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako dalies pareiškimo, prašydama teismo nagrinėti tik prašymą dėl baudos skyrimo. Teismui įpareigojus pateikti tuo klausimu procesinį dokumentą, pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgdama į išieškotojo prašymą, prašo pareiškimo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo dalį dėl vykdymo tvarkos pakeitimo palikti nenagrinėtą, o nagrinėti tik klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo už nustatytais terminais neįvykdytą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos skyrimo nurodė, kad apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2271-794/2012 įvykdė 2018 m. rugsėjo 21 d., tai yra ne per teismo sprendime nustatytą terminą, todėl svarstytinas klausimas dėl baudos skyrimo ir laikotarpio, už kurį skirtina bauda, nustatymo. Nurodė, kad apeliantas, turėdamas galutinį sprendimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nustatyta įgyjamoji senatis (pažymėtina – ne į ginčo pastatą), neatliko jokių veiksmų, kad parengtų projektinę dokumentaciją ir gautų statybą leidžiantį dokumentą, o aktyviai toliau bandė įrodinėti, kad tokių dokumentų jam nereikia. Ir, kaip pats pripažino, tik 2017 m. gruodžio 6 d. sušaukė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų viešą aptarimą ir surinko gyventojų pritarimus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pristatant priestatą.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos skyrimo nurodė, kad laikotarpis, už kurį skirtina bauda už teismo sprendimo nevykdymą, yra nuo 2016 m. sausio 21 d. (Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-48-538/2016) iki 2017 m. gruodžio 6 d. (kai pagal paties suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus pradėjo atlikti aktyvius veiksmus, kad įvykdytų teismo sprendimą). Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, už nurodytą terminą nustatytinas baudos dydis – vienas euras už dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria apeliantui skirta bauda. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas be pateisinamų priežasčių nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. nevykdė teismo sprendimo, yra nepagrįsta. Nurodo, kad teismas atskaitos tašku laikė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį su nuoroda motyvuojamojoje dalyje, kad įgyjamosios senaties fakto nustatymas suteikia galimybę parengti šių pastatų projektinę dokumentaciją. Mano, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. sausio 21 d. priėmus nutartį apeliantas iki 2017 m. gruodžio 6 d. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kadangi iškart po priimtos nutarties kreipėsi į Statybų inspekciją dėl veiksmų, kuriuos būtina atlikti, į Klaipėdos miesto savivaldybę ir valstybės įmonę Registrų centrą dėl statinių registracijos.
5.2. Apeliantas nurodo, kad, neturėdamas aiškių ir galutinių teismo išvadų, savo iniciatyva ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tvarkyti projektinei dokumentacijai įgyvendinti būtinas procedūras. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. gavęs gyventojų pritarimą 2017 m. gruodžio 14 d. pasirašė sutartį dėl techninio projekto, ir prašo atsižvelgti teismo į tai, kad paruošti techninę dokumentaciją buvo sudėtinga, kadangi Statybos inspekcija ir Savivaldybė nesutarė dėl projekto pavadinimo ir statybos leidimo išdavimo sąlygų, dėl to ne kartą teko taisyti projektinę dokumentaciją ir prašyti atidėti bylos nagrinėjimą.
5.3. Apeliantas nurodo, kad 2014 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo apeliantui buvo pripažinta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį, buvo priimtas nepasibaigus 2012 m. birželio 29 d. teismo sprendimu nustatytam terminui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad byloje pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo priėmimo atliko aktyvius veiksmus siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vykdė visus nurodymus, tarp jų ir gauti statybos leidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atliktus veiksmus šalinant savavališkos statybos padarinius ir vykstant teisminiams ginčams, teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. apeliantas nevykdė teismo sprendimo ir neatliko jokių aktyvių veiksmų.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6.1. Nurodo, kad 2014 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3986- 512/2014 buvo nustatytas juridinis faktas, kad nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį suinteresuotas asmuo įgijo pastatą (sandėliuką), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2011 m. vasario 17 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SAA-30-110217-00010. Šio teismo sprendimo pagrindu pastatą (sandėliuką) suinteresuotas asmuo įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo vardu, tačiau 2016 m. sausio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-48-538/2016 akcentavo, kad įgyjamosios senaties faktas nereiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai dėl įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius neprivalo būti vykdomi. Nurodo, kad įgyjamosios senaties faktas nepaneigia asmens pareigos per nustatytus terminus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
6.2. Nurodo, kad S. G. sprendimu įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir šis teismo įpareigojimas vėlesnėmis teismo nutartimis nebuvo panaikintas ar atšauktas. Priešingai, anksčiau aptartoje 2016 m. sausio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pažymėta, jog įgyjamosios senaties fakto konstatavimas nereiškia, jog savavališkos statybos padarinių suinteresuotas asmuo neprivalo pašalinti sprendime nustatytais terminais.
6.3. Nurodo, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarka reglamentuota CPK 771 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas įvykdytas ne per sprendime nustatytą terminą, todėl bauda CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka skirta pagrįstai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymui būtina nustatyti tik vienintelę sąlygą, tai yra ar teismo įpareigojimas, kreipiantis į teismą dėl baudos skyrimo, įvykdytas ar ne. Todėl, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, formuojamą teisminę praktiką, nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytą baudą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliantui skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. Nurodo, kad bauda skirta nepagrįstai, nes ėmėsi veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengė projektinę dokumentaciją, teismo sprendimu pripažinta apelianto nuosavybės teisė į ginčo objektą įgyjamosios senaties pagrindu, be to, įvykdė nurodymus gauti statybos leidimą. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad sprendimas įvykdytas ne per sprendime nustatytą terminą, todėl bauda CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka skirta pagrįstai.
10. Atsižvelgiant į tai, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą klausimą.
11. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų.
12. Nagrinėjamu atveju antstolė prašė skirti baudą apeliantui vadovaudamasi CPK 771 straipsnio nuostatomis (I tomas, 26 b. l.). Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
13. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2271-794/2012.
14. Pirmiausia pažymėtina tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Svarbus kriterijus yra ir tai, kad teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Sprendžiant dėl konkretaus baudos dydžio bei termino, taip pat vertintinos tokios aplinkybės kaip pažeidimo pobūdis, pasekmės, pažeidimo laikotarpis.
15. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 nustatyti faktai, kad apeliantas įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtą 5I1p, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtą 6I1p, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 panaikino ir priėmė naują sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-48-538/2016 Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014.
16. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-395-253/2019 spręsdamas klausimą dėl antstolės reikalavimo dėl baudos skyrimo pagrįstumo konstatavo, kad apeliantas yra atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas pašalinti savavališkos statybos statinių (sandėliukų), esančių (duomenys neskelbtini), padarinius, tai yra rengė pagalbinio ūkio pastatų statybos projektą, užsitęsusių teismo procesų metu įgijo statinius nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pripažinti, kad sprendimas yra įvykdytas, teikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir atliko kitus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos įteisinimu. Apeliacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2271-794/2012 įvykdytas 2018 m. rugsėjo 21 d. Šios pirmosios instancijos teismo išvados bylos šalys neginčijo.
17. Atsižvelgiant į bylos susiklosčiusias faktines aplinkybes, kad apeliantas atliko veiksmus teismo sprendimui įvykdyti vienu iš jame nurodytų būdų – siekdamas įvykdyti įteisinimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-395-253/2019 konstatuota, kad apeliantas buvo aktyvus siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir jų šalinimas užtruko dėl užsitęsusių teismo procesų, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2012 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2271-794/2012 įvykdytas 2018 m. rugsėjo 21 d., konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nebuvo aktyvus šalindamas savavališkos statybos padarinius, yra nepagrįsta.
18. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, tačiau tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir turi skatinti skolininką įvykdyti prievolę.
19. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2271-794/2012 nevykdymą baudą po vieną eurą už dieną už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos naudai, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai išanalizavo ir vertino baudos taikymo būtinumą ir pagrįstumą, neatsižvelgė į tai, kad sprendimas yra įvykdytas (nutarties 16 punktas) ir, kad apeliantui skirta bauda neatlieka jokios skatinamosios funkcijos prievolei vykdyti, todėl remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais skundžiama nutarties dalis dėl baudos paskyrimo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės pareiškimo dalis dėl baudos paskyrimo atmestina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
20. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutarties dalį dėl baudos skyrimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties dalį dėl baudos skyrimo S. B. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo dalį dėl baudos skyrimo atmesti.