Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-48-538/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-02121-2014-4)

2016 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. J., D. K., R. U., D. U. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 pagal pareiškėjų G. J., D. K., R. U., D. U. ir S. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į pastatus pagal įgyjamąją senatį: pareiškėjas S. B. į ūkinius pastatus, pažymėtus 5I1P ir 6I1p; pareiškėjai D. U. ir R. U. į ūkinius pastatus, pažymėtus 7I1p ir 10I1p, pareiškėja D. K. – į ūkinį pastatą, pažymėtą 8I1p, pareiškėja G. J. - į ūkinius pastatus, pažymėtus 9I1P ir 11I1p. Nurodė, kad pareiškėjai yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Prie šio gyvenamojo namo yra priskirtas 0,0627 ha ploto žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Su pareiškėjais yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, pagal kurias minėtas žemės sklypas pareiškėjams yra išnuomotas 25 metų laikotarpiui – iki 2038 m. balandžio mėn. Nurodyto žemės sklypo brėžinyje yra pažymėtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namas ir inventorizuoti, tačiau neįregistruoti pagalbiniai ūkiniai pastatai, kuriais pareiškėjai naudojasi pagal nuo pat jų pastatymo nusistovėjusią tvarką. 1942-08-25 sudarytoje pirminėje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklype taip pat yra nurodyti pagalbiniai ūkiniai pastatai – sandėliai, kuriais, kaip gyvenamojo namo priklausiniais, naudojosi tuometiniai namo gyventojai, tačiau šie statiniai buvo nugriauti ir perstatyti kitoje, dabartinėje vietoje, o jų teisinė registracija panaikinta. Ūkinius pastatus – sandėlius, kurie yra nurodyti detaliojo teritorijų planavimo dokumentui prilygintame žemės sklypo plane, pareiškėjai inventorizavo savo iniciatyva ir lėšomis. Vykstant kaitai, gyvenamųjų namų savininkai, įsigydami teises į name esančias gyvenamąsias patalpas, buvo įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į sandėliuką, priskirtą prie jo buto. Mano, kad yra visos sąlygos nuosavybės teisei įgyti pagal įgyjamąją senatį, t. y. statiniai buvo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savi valdomi daugiau kaip dešimt metų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-17 civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjų pareiškimą, t. y. nustatė faktą, kad pareiškėjai S. B., D. U., R. U., D. K. ir G. J. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ūkinius pastatus esančius(duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-06 nutartimi inspekcijos prašymo dėl civilinės bylos Nr. 2-3986-512/2014 proceso atnaujinimo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad teismų sprendimais pareiškėjai per nustatytus terminus buvo įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus, o to nepadarę – nugriauti statinius. Nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminai jau yra pasibaigę, atsakovais tose bylose buvę G. J., kaip V. S. teisių ir pareigų perėmėja, S. B., R. U., kaip R. U. teisių ir pareigų perėmėja, ir D. K. savavališkos statybos padarinių sprendimuose nurodytu būdu nepašalino. Tai reiškia, kad vadovaujantis TPSVPĮ 15 str. 3 d. inspekcijai kilo pareiga pačiai organizuoti savavališkai pastatytų statinių griovimo darbus. Ginčo atveju priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas įgyjamosios senaties faktas į savavališkai pastatytus statinius, turi įtakos šių statinių statusui. Pažymėjo, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų, tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 panaikinimo atmesti. Nurodo, kad byloje atstovauti valstybės interesus buvo įtraukta Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, todėl atskirai į bylą suinteresuotu asmeniu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įtraukti nebuvo būtina. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė sprendimo neskundė, tai sudaro pagrindą teigti, kad ji sutiko teismo išvadomis, kad ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Mano, kad teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju inspekcijos prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Nepagrįstai atnaujinus procesą šioje byloje, teismas netyrė ir nepasisakė prašomam faktui nustatyti reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidė CPK 178, 185 straipsnius. Pažymi, kad priimant panaikintą sprendimą teismui buvo žinoma apie egzistuojančias aplinkybes dėl surašytų savavališkos statybos aktų ir teismas juos įvertino priimdamas sprendimą. Teismas nevertino, kad ūkinių pastatų statybos metu savavališkos statybos nuostatos negaliojo, todėl jos negalėjo būti taikomos vertinant statinio statybos teisėtumo faktą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai negali būti pripažinti teisėtais ginčo statinių savininkais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai pateikdami UAB „Vitės valdos“ 2000-04-17 sutikimą gyventojams už savo lėšas pertvarkyti esamus avarinės būklės sandėliukus, patys paneigia aplinkybes, jog ginčijami statiniai buvo bešeimininkiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiamas įgyjamosios senaties fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nustatyta, kad pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjai valdo valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu (b. l. 21-22, 28-29). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-10 įsakymu Nr. AD1-112 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriame pažymėtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas bei inventorizuoti, tačiau neįregistruoti pagalbiniai ūkiniai pastatai (b. l. 25-27). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 21/913 nustatyta, jog buvo atlikti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių pagalbinių ūkinių pastatų kadastriniai matavimai bei nustatyti jų kadastriniai duomenys, iš kurių matyti, jog minėtame žemės sklype yra 7 pagalbiniai ūkiniai pastatai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos statinių išdėstymo plane pažymėti indeksais 5I1p, 6I1p, 7I1p, 8I1p, 9I1p, 10I1p ir 11I1p (b. l. 36-44).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Kaip byloje konstatuota, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, viešame registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu, o pareiškėjai į šiuos pastatus nėra įgiję nuosavybės teisės kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) esančio namo savininkų buvo ir tebėra valdomi ir naudojami kaip savi jau beveik trisdešimt metų. Pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai – prižiūrėjo statinius, juos naudojo, kreipėsi dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos suformavimo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savus valdė daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taigi kaip pagrįstai konstatuota 2014-07-17 civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014, yra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamąja senatimi pareiškėjams įgyti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pažymėtina, kad įgyjamosios senaties fakto nustatymas suteikia galimybę pareiškėjams parengti šių pastatų projektinę dokumentaciją. Tačiau tai, jog nustatytas įgyjamosios senaties faktas į pastatus (duomenys neskelbtini), ir šis faktas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepaneigia asmens pareigos per nustatytus terminus pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus, o to nepadarius, nugriauti statinius. Pats įgyjamosios senaties faktas nereiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neprivalo būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Todėl pareiškėjams nesusitvarkius projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančio dokumento, šie pastatai turi būti nugriauti kaip numatyta teismų sprendimuose dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bet kokiu atveju, nustačius įgijamosios senaties faktą, statybinės medžiagos, nugriovus pastatus, atitenka pareiškėjams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3986-512/2014.