Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-05-05 · Civilinė byla Nr. e2-3842-1099/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e2-3842-1099/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
užsienio bendrovės If P
Advokatai
Renaldas Baliūtis, Arūnas Kriukas
Civilinė byla Nr. e2-3842-1099/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34730-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovams advokatui Renaldui Baliūčiui ir advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, atstovei teisininkei N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka už 2020 m. liepos 13 d. įvykio metu atsiradusią žalą ir nustatymo, dėl kieno kaltės įvyko nurodytas įvykis.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, 2 160,16 Eur žalos atlyginimą, 128,19 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. išdavė draudėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ITALIANA LT“ Transporto priemonių draudimo liudijimą TIA Nr. 565099434, Serija LD 115227328, pagal kurį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 3 d. buvo apdraustos draudėjos transporto priemonės, nurodytos transporto priemonių apraše prie šio draudimo liudijimo, įskaitant transporto priemonę Porsche Panamera 4S Executive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Porsche).

4. Aiškina, kad 2020 m. liepos 13 d., apie 09.15 val., tunelinėje plovykloje „Švaros broliai“, adresu (duomenys neskelbtini), dėl įvykusio eismo įvykio (toliau – ginčo įvykis) buvo padaryta žala ieškovės apdraustam automobiliui Porsche, kurį vairavo R. J.. Pažymi, kad R. J. 2020 m. liepos 13 d. pareiškime policijai nurodė, jog 2020 m. liepos 13 d., apie 09.15 val., su automobiliu Porsche atvažiavo į tunelinę plovyklą „Švaros broliai“, adresu (duomenys neskelbtini); įvažiavusi į tunelinę plovyklą, užvažiavo ant konvejerio ir įjungė neutralią pavarą (kaip to reikalauja UAB „Švaros broliai“ taisyklės), tačiau paslaugos metu pajuto, jog iš galo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Audi), įvažiavo į automobilio Porsche galą (į automobilio Porsche bamperį atsitrenkė tris kartus).

Šalies argumentai

5. Ieškovės teigimu, automobilį Audi ginčo įvykio metu vairavo E. Ž.; be to, šis automobilis buvo apdraustas atsakovės bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pabrėžia, kad ginčo įvykio metu patirtą žalą pagrindžia UAB „Prime Auto“ 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SIPR198392 – 3 055,67 Eur (su PVM) sumai (ieškovė iš šios sumos išskaičiavo 530,32 Eur PVM ir 365,19 Eur nusidėvėjimą, todėl galutinė subrogacinio reikalavimo suma yra 2 160,16 Eur (3 055,67 Eur - 530,32 Eur - 365,19 Eur)), 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimas apie žalos atlyginimą, Swedbank banko sąskaitos išrašas ir 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. R0002537741 dėl išmokos išieškojimo. Be to, ieškovė papildomai apskaičiavo 128,19 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. sausio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 28 d.).

6. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju dėl ginčo įvykio ir padarytos žalos automobiliui Porsche atsakingas automobilio Audi vairuotojas E. Ž., tačiau kadangi automobilis Audi buvo apdraustas atsakovės bendrovėje, ieškinys teikiamas būtent šiai draudimo bendrovei. Aiškina, kad UAB „Švaros broliai“ turi griežtas tunelinės plovyklos naudojimosi taisykles, kurių būtina laikytis naudojantis jų tuneline plovykla; be kita ko, draudžiama: – spausti akceleratoriaus ar stabdžio pedalus; – judinti vairą, perjunginėti pavaras; – važiuoti konvejeriu; taisyklėse nurodyta, jog vairuotojas turi įjungti laisvą pavarą (automatinės greičių dėžės žymą N) ir atleisti stabdžius.

7. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju Audi vairuotojas pažeidė net 4 šių taisyklių punktus, t. y. – neįjungė laisvos pavaros (vietoj to, įjungė parkingo režimą (tą pats nurodė policijos pareigūnams); tuo tarpu Porsche automobilio vairuotoja buvo įjungusi neutralią pavarą); – spaudė akceleratoriaus pedalą, perjunginėjo pavaras ir važiavo konvejeriu, nes pajudėjo iš vietos ir pavažiavo į priekį, taip atsitrenkdamas į automobilį Porsche. Be to, ieškovė pažymi, kad 2020 m. liepos 17 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, buvo nurodyta, jog telefonu buvo susisiekta su UAB „Švaros broliai“ tunelinės plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kuris patvirtino, kad plovyklos įrangos gedimų ginčo įvykio metu fiksuota nebuvo, taip pat nurodė, jog įvykį galėjo lemti tai, kad automobilio Audi vairuotojas paslaugos teikimo metu buvo įsijungęs pavarą ar parkingo rėžimą, dėl ko neprasisuko automobilio ratai, t. y. kad įvykis, labiausiai tikėtina, įvyko dėl automobilio Audi vairuotojo klaidos plovykloje įjungus parkingo rėžimą.

Motyvuojamoji dalis

8. Nurodo, kad automobilio Audi vairuotojo kaltę patvirtina ir du vaizdo įrašai, kuriuose matyti, jog automobilis Porsche nejuda atgal, t. y. galiniuose Porsche žibintuose nebuvo įjungtas atbulinės eigos žibintas, tuo tarpu Audi automobilis pajuda į priekį, atsitrenkia į Porsche ir įsijungia stabdžio žibintas; be to, matyti, kad Porsche automobilis nuo smūgio pajuda į priekį (nuo smūgio Porsche pajuda į priekį per raudoną konvejerio iškilimą). Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kadangi Audi vairuotojas pavažiavo į priekį, tam reikia perjungti pavarą, paspausti akceleratoriaus pedalą, o tai jau yra važiavimas konvejeriu. Anot ieškovės, automobilio Audi vairuotojo kaltę konstatavo ir UAB „Švaros broliai“ draudiminius įvykius administruojantys UAB „Smart claims“ ekspertai, konstatavę, jog į automobilio Porsche galinę dalį įvažiavo kita transporto priemonė, kuri nesilaikė plovyklos nurodytų taisyklių, t. y. spaudė akseleratoriaus pedalą. Be to, pažymi, kad UAB „Švaros broliai“ taisyklėse aiškiai ir akivaizdžiai nurodyta, jog „Nesilaikant taisyklėse nurodytų nuostatų ir instrukcijų visa rizika ir su ja susijusios pasekmės tenka automobilio vairuotojui“.

9. Taigi, anot ieškovės, šiuo atveju dėl Audi vairuotojo kaltės – jam pažeidus UAB „Švaros broliai“ nustatytas taisykles (kurios yra išviešintos prieš įvažiuojant į plovyklą), įvyko ginčo įvykis, t. y. įvažiavęs į tunelinę plovyklą įjungė parkingo režimą (o ne neutralią pavarą), todėl neprasisuko Audi ratai ir pradėjo strigti tunelinio konvejerio veikimas, dėl ko Audi vairuotojas paspaudė akceleratoriaus pedalą (kad Audi pajudėtų ir nebestrigtų tunelio konvejeris) bei pavažiavo konvejeriu, taip atsitrenkdamas į automobilį Porsche. Be to, nurodo, kad Audi vairuotojas vairavo automobilį, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jam atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, ji, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens draudiko, šiuo atveju atsakovės (remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalimi).

10. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija, teigia, kad atsakovės nurodyta spėlionė, jog automobilis Audi galėjo būti nežymiai pastumtas į priekį, yra nepagrįsta, nes remiantis tokia atsakovės logika visi automobiliai būtų stumdomi ir daužomi, tačiau nei ieškovės draudėjos automobilis, nei priekyje ieškovės draudėjos automobilio esantis automobilis nebuvo pastumti šepečių. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pats Audi vairuotojas nurodė, jog įjungė parkingo režimą ir ratai blokavosi, todėl esant tokioms aplinkybėms, anot ieškovės, šepečiai niekaip negalėtų stumtelti Audi automobilio. Be to, pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog Audi automobilis buvo įleistas per arti automobilio Porsche.

11. Anot ieškovės, atsakovės pateikti UAB „Švaros broliai“ elektroniniai laiškai niekaip neįrodo ir nepatvirtina, jog Audi vairuotojas yra neva nekaltas dėl įvykio (jog neva nepavažiavo į priekį). Be to, šie UAB „Švaros broliai“ el. laiškai kaip tik parodo pačios UAB „Švaros broliai“ pozicijos nenuoseklumą dėl įvykusio įvykio kaltininko. Ieškovės vertinimu, UAB „Švaros broliai“ nepagrįstai išmokėjo Audi vairuotojui 178,03 Eur sumą, nes tiek UAB „Švaros broliai“, tiek jų pasitelkti ekspertai nurodė, jog kaltas yra automobilio Audi vairuotojas, kuris nesilaikė tunelinės plovyklos taisyklių, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Ieškovė pažymi, kad UAB „Švaros broliai“ pozicija yra nenuosekli, kintanti, prieštaringa, todėl teigti, jog Audi vairuotojas nekaltas vien tuo pagrindu, jog UAB „Švaros broliai“ išmokėjo jam 178,03 Eur išmoką, yra visiškai nepagrįsta ir klaidinga. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų 2020 m. liepos 15 d. UAB „Smart Claims“ išvadą, jog būtent Audi vairuotojas pavažiavo į priekį.

12. Ieškovė aiškina, kad ieškinį reiškia ne kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, o kaip subjektas, siekiantis išsiieškoti žalos atlyginimą iš kaltininko, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (Audi automobilį); visgi jei būtų pripažinta padidinto pavojaus šaltinių sąveika, CK 6.270 straipsnio 5 dalis numato, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais.

13. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju iš vairuotojų paaiškinimų ir vaizdo įrašų matyti, jog būtent Audi atsitrenkė į Porsche automobilį (o ne priešingai), t. y. būtent automobilio Audi vairuotojas nesilaikė plovyklos taisyklių (kurios yra tinkamai išviešintos) – įjungė parkingo režimą (anot atstovo, tikėtina, jog buvo jungiami ir kiti režimai, dėl ko buvo pavažiuota į priekį), pavažiavo ant konvejerio į priekį, po to pavažiavo atgal; tuo tarpu nėra jokių įrodymų, jog šių taisyklių nesilaikė automobilio Porsche vairuotoja (pavyzdžiui, važiavo atgal, buvo įjungusi netinkamą pavarą ir pan.; to nenurodė ir liudytojas E. Ž.). Be to, nėra įrodymų, jog Audi buvo įleista per arti Porsche, taip pat kad buvo kažkokių konvejerio sutrikimų (tai paneigė UAB „Švaros broliai“ atstovai).

14. Atsakovė užsienio bendrovė If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Nurodo, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. su L. Ž. firma sudarė automobilio Audi Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią minėtas automobilis buvo apdraustas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d.

16. Anot atsakovės, R. J. 2020 m. liepos 16 d. informavo atsakovę, kad 2020 m. liepos 13 d. UAB „Švaros broliai“ tunelinėje plovykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilio Audi vairuotojas įvažiavo į jos valdomo automobilio Porsche bamperį. Be to, tą pačią dieną automobilio Audi valdytojas E. Ž. informavo atsakovę, kad 2020 m. liepos 13 d. UAB „Švaros broliai“ tunelinėje plovykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), naudojantis tunelinės plovyklos paslaugomis, konvejeriui einant savąja eiga, buvo apgadintas automobilio Audi priekinis bamperis, automobilis Audi buvo atitrenktas į kito automobilio Porsche galinį bamperį.

17. Aiškina, kad atsakovė užregistravo žalos bylą Nr. IFTC0022794, kurios administravimo metu gavo: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. liepos 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; UAB „Smart Claims“ atsakymą į automobilio Audi vairuotojo E. Ž. pretenziją, kuriame nurodyta, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje matoma, jog plovimo proceso metu šepečių zonoje Audi pajuda į priekį, taip atsitrenkdama į priešais esantį automobilį ir tik vėliau spaudžia stabdžių pedalus; Audi automobilio priekinės dalies sugadinimai atsirado dėl tunelinės plovyklos elgesio taisyklių nesilaikymo, kuriose nurodoma, jog yra griežtai draudžiama spausti akceleratoriaus arba stabdžių pedalus; vaizdo įrašų medžiagą; UAB „Švaros broliai“ el. laišką, kuriame nurodyta: „Atsiprašome, visgi matome, kad kliento žala buvo pagrįsta. 2020.09.28 klientui buvo išmokėta 178,03 Eur suma“; UAB „Švaros broliai“ el. laišką, adresuotą ieškovei, kuriame nurodyta: „Patikrinome visą informaciją iš naujo ir patiksliname, kad automobilio Audi Q5 (duomenys neskelbtini) pretenzija buvo priimta kaip pagrįsta. Pretenzija buvo pagrįsta, nes visgi Porsche (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nesilaikė tunelinės plovyklos taisyklių. Tunelyje bei džiovinimo zonoje automobilis Porsche (duomenys neskelbtini) pajuda atgal ir atsitrenkia į už jo buvusį Audi Q5. Kaip ir minėjome anksčiau, UAB „Švaros broliai“ kaltės neprisiima“.

18. Taigi, anot atsakovės, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė automobilio Audi vairuotojo civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovei, kaip automobilio Audi valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei, nekyla prievolė mokėti draudimo išmoką už apgadintą automobilį Porsche. Pažymi, kad, pirmiausiai, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp automobilio Audi vairuotojo galimo UAB „Švaros broliai“ taisyklių pažeidimo (įjungto parkavimo režimo) ir eismo įvykio kilimo; be to, ieškovė nepateikė duomenų apie tunelinės plovyklos veikimo principą ir kad parkavimo režimo įjungimas, kuomet greičio pavaros yra blokuojamos, dėl ko automobilio ratai negali suktis į priekį ar atgal, sutrikdė tunelinės plovyklos veikimą, dėl ko automobilis Audi neva savo eiga įvažiavo į automobilio Porsche galinę dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad jei parkingo režimo įjungimas kažkokiu būdu galėjo sutrikdyti konvejerio veikimą, eismo įvykis turėjo įvykti iš karto įvažiavus į tunelinę plovyklą, tačiau taip nenutiko, t. y. ratams nesisukant – automobilis nejuda, o konvejeriui toliau tempiant priešais jį esantį automobilį, tarpas tarp jų turėtų didėti, tuo tarpu jei priekinis automobilis stabdo ar yra įjungęs parkavimo režimą, būtent galinis automobilis dėl to prie jo priartėja.

19. Teigia, kad žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka, atitinkamai policija nėra institucija, privalanti rinkti įrodymus, reikšmingus civilinėje byloje, todėl policijos pareigūnų prielaidos, kad įvykis įvyko dėl automobilio Audi vairuotojo klaidos plovykloje įjungus parkingo rėžimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog už žalą yra atsakingas automobilio Audi vairuotojas. Be to, nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog automobilio Audi vairuotojas spaudė akceleratoriaus pedalą, perjunginėjo pavaras ir važiavo konvejeriu.

20. Anot atsakovės, iš ieškovės pateiktų įrašų neįmanoma įžiūrėti, kad automobilis Audi sava eiga pavažiuoja į priekį; viso pirmojo vaizdo įrašo metu užfiksuota, kad automobilio Audi ratai nesisuka, o paties įvykio aplinkybių įžiūrėti neįmanoma. Pažymi, kad įvykis įvyko tuo metu, kai šepečiai plovė automobilio Audi galinę dalį, dėl ko išlieka tikimybė, jog šepečiais automobilis Audi nežymiai galėjo būti pastumtas į priekį, ką savo pareiškime policijai bei pranešime apie įvykį draudikui nurodo ir automobilio Audi vairuotojas. Atsakovės vertinimu, automobilis Audi galėjo į plovyklą ant konvejerio būti įleistas per arti automobilio Porsche, dėl ko net menkiausias mechaninis automobilio pastūmimas plovyklos įranga galėjo sąlygoti eismo įvykį; šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad UAB „Švaros broliai“ išmokėjo išmoką automobilio Audi valdytojui, t. y. įžvelgdama savo atsakomybę dėl įvykusio įvykio. Be to, ieškovė neįrodė, kad UAB „Švaros broliai“ tinkamai įvykdė CK 6.228⁶ straipsnyje numatytas pareigas, t. y. tinkamai suteikė informaciją klientui.

21. Atsakovė taip pat nurodo, kad iš ieškovės pateikto antrojo vaizdo įrašo matyti, jog prieš automobilį Porsche esantys automobiliai prieš išvažiuodami iš plovyklos stabdo, dėl ko sutrumpėja tarpai su iš paskos važiuojančiais automobiliais, todėl nagrinėjamu atveju neatmestina, kad automobilio Porsche vairuotoja, matydama, kad prieš ją važiuojantis automobilis stabdo bei artėja prie jos automobilio, pati galėjo nuspausti stabdžių pedalą ar pavažiuoti atgal, siekdama išvengti susidūrimo, atitinkamai dėl to už automobilio Porsche konvejeriu toliau tempiamas automobilis Audi galėjo būti atitrenktas į automobilio Porsche galinę dalį.

22. Be to, atsakovė aiškina, kad nagrinėjamu atveju ginčo eismo įvykio metu susidūrė dvi transporto priemonės, todėl turi būti taikytina CK 6.270 straipsnio 5 dalis, kadangi eismo įvykio metu sąveikavo du padidinto pavojaus šaltiniai (transporto priemonės) ir automobilio Audi vairuotojo civilinė atsakomybė nustatytina vertinant bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas.

23. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog dėl ginčo įvykio buvo kaltas automobilio Audi vairuotojas. Teigė, kad vien parkingo režimo įjungimas nelemia automobilio Audi judėjimo į priekį (priešingai, stabdant automobilis negalėjo judėti į priekį), nėra duomenų, jog dėl šio veiksmo (Audi parkingo režimo) sutriko konvejerio veikla; be to, iš vaizdo įrašų neįmanoma įžiūrėti, kad Audi pajuda į priekį; paties Audi vairuotojo teigimu, jo valdomas automobilis buvo pastumtas į priekį plovyklos sistemos. Pažymėjo, kad UAB „Švaros broliai“ aiškiai nurodė, jog būtent automobilis Porsche pajudėjo atgal ir išmokėjo Audi valdytojui išmoką (kita vertus, nurodė, jog iš esmės neaišku kokiu pagrindu UAB „Švaros broliai“ atlygino žalą Audi valdytojui).

24. Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo įvykio metu vairavo automobilį Porsche. Paaiškino, kad įvažiavusi į plovyklą (kuria naudojosi reguliariai, nes turėjo abonementą) įjungė neutralią pavarą ir automobiliui esant ant konvejerio nieko nedarė (neperjunginėjo pavarų, nevažiavo atgal ir pan.); įvažiavimą reguliavo UAB „Švaros broliai“ darbuotojas; anot liudytojos, automobilis Audi nebuvo įleistas per arti; įpusėjus plovimui pajautė 3 smūgius į automobilio galą. Nurodė, kad išvažiavus iš plovyklos Audi vairuotojas buvo sutrikęs, teigė nieko nesupratęs, taip pat nurodė pirmą kartą besinaudojantis plovyklos paslaugomis. Teigė, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri priėmė vairuotojų pareiškimus.

25. Liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo įvykio metu vairavo automobilį Audi; šiuo automobiliu važinėjo retai, nes tai jo tėvo transporto priemonė; be to, įprastai važinėjo automobiliais su mechanine pavarų dėže. Paaiškino, kad įvažiavus į plovyklą (kurioje buvo pirmą kartą), atstumas iki automobilio Porsche buvo apie 1 m; įjungė parkingo režimą; automobiliui būnant ant konvejerio, konvejeris pastūmėjo jo valdomą automobilį į priekį, nors ir nepajautė jokio smūgio (tik matė, kad automobiliai yra labai arti); pabaigus plovimą, konvejerio pabaigoje pavažiavo atgal, siekdamas išvengti dar didesnės žalos. Teigė, kad automobilio Porsche valdytojai jokių priekaištų nereiškė; nematė ar Porsche važiavo atgal (dėl plovyklos veikimo). Nurodė, kad prieš plovimą nepamatė lentelės dėl neutralios pavaros įjungimo ir kitų taisyklių; minėtą lentelę pamatė tik po plovimo, kai nuėjo pasižiūrėti. Anot liudytojo, UAB „Švaros broliai“ darbuotojai jam po įvykio paaiškino, kad tokia situacija pasitaiko – kai ratai užstringa ir konvejeris transporto priemonę „spjauna“ į priekį; neigė ant konvejerio jungęs „drive“ režimą ir važiavęs į priekį.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

26. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. išdavė draudėjai UAB „ITALIANA LT“ Transporto priemonių draudimo liudijimą TIA Nr. 565099434, Serija LD 115227328, pagal kurį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 3 d. buvo apdraustos draudėjos transporto priemonės, nurodytos transporto priemonių apraše prie šio draudimo liudijimo, įskaitant transporto priemonę Porsche Panamera 4S Executive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. su L. Ž. firma sudarė automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią minėto automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d.

28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 13 d., apie 9.15 val., tunelinėje plovykloje „Švaros broliai“, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko ginčo eismo įvykis – susidūrė automobiliai Porsche, kurį vairavo R. J., ir Audi, kurį vairavo E. Ž., dėl ko buvo apgadinta automobilio Porsche galinė dalis ir automobilio Audi priekinė dalis.

29. Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad vairuotojai nesutarė dėl ginčo įvykio kaltininko, todėl buvo iškviesta policija. Automobilio Porsche vairuotoja pareiškime policijai nurodė, kad: „2020-07-13 apie 9.15 val. atvažiavau automobiliu Porsche, v/n (duomenys neskelbtini), į automobilių plovyklą „Tunelinė plovykla“, adresu (duomenys neskelbtini)Įvažiavus į tunelinę plovyklą, užvažiavau į konvejerį įjungus neutralią pavarą. Ir paslaugos metu, iš galo važiuojantis Audi automobilis, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į mano automobilį. Atsitrenkė tris kartus į galinį automobilio bamperį. Mano automobilis draustas Kasko draudimu. Kokia padaryta žala informuosiu tyrimo eigoje“.

30. Automobilio Audi vairuotojas pareiškime policijai nurodė, kad: „2020-07-13 apie 9.15 val. atvažiavau automobiliu Audi, v/n (duomenys neskelbtini), į automobilių plovyklą „Tunelinė plovykla“, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavus į tunelinę plovyklą, užvažiavau į konvejerį ir įjungiau parkingą. Paslaugos metu pajutau, kad mano automobilis atitrenktas į priešais esančio automobilio Porsche, v/n (duomenys neskelbtini), automobilio galinį bamperį. Mano automobilis nedraustas Kasko draudimu. Kokia padaryta žala informuosiu tyrimo eigoje“.

31. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 17 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, jog nėra nusikalstamos veikos sudėties. Be kita ko, padaryta prielaida, jog įvykis įvyko dėl automobilio Audi vairuotojo klaidos – plovykloje įjungus parkingo režimą, nors iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad prieš įvažiuojant į plovyklą yra iškaba, nurodanti vairuotojui įjungti laisvą pavarą. Be to, nutarime nurodyta, jog buvo susisiekta (telefonu) su UAB „Švaros broliai“ vadovu, kuris apie incidentą buvo informuotas ir kuris pranešė, jog plovykloje įrangos gedimų nebuvo fiksuota; taip pat nurodė, jog Audi galėjo atsitrenkti į Porsche dėl to, jog Audi vairuotojas buvo įjungęs pavarą ir procedūros metu ratai negalėjo suktis (tai lėmė ginčo įvykį).

32. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl įvykio metu patirtos žalos nekilo; ją pagrindžia UAB „Prime Auto“ 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SIPR198392 – 3 055,67 Eur (su PVM) sumai. Anot ieškovės, ji iš šios sumos išskaičiavo 530,32 Eur PVM ir 365,19 Eur nusidėvėjimą, todėl galutinė subrogacinio reikalavimo suma yra 2 160,16 Eur (3 055,67 Eur - 530,32 Eur - 365,19 Eur).

33. Ieškovė 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimu informavo automobilio Porsche valdytoją apie žalos atlyginimą – 2 525,35 Eur draudimo išmokos išmokėjimą, kuri 2020 m. gruodžio 9 d. pavedimu buvo pervesta UAB „Prime Auto“ (automobilio Porsche remontą atlikusiai bendrovei).

34. Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, kaip automobilio Audi draudikę, dėl išmokos išieškojimo, kuriuo reikalavo per 15 d. pervesti nurodytą 2 525,35 Eur draudimo išmoką.

35. UAB „Smart Claims“ atstovas 2020 m. liepos 15 d. el. paštu informavo automobilio Porsche valdytoją, kad įvykio metu plovyklos gedimų užfiksuota nebuvo; į Porsche galinę dalį įvažiavo kita transporto priemonė, kuri nesilaikė plovyklos nurodytų taisyklių, t. y. spaudė akseleratoriaus pedalą.

36. UAB „Smart Claims“ atsakyme į automobilio Audi vairuotojo E. Ž. pretenziją nurodė, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje matoma, jog plovimo proceso metu šepečių zonoje Audi pajuda į priekį, taip atsitrenkdama į priešais esantį automobilį ir tik vėliau spaudžia stabdžių pedalus; plovyklos įrangos gedimų neužfiksuota; nurodyta, jog Audi automobilio priekinės dalies sugadinimai atsirado dėl tunelinės plovyklos elgesio taisyklių nesilaikymo, kuriose nurodoma, jog griežtai draudžiama spausti akceleratoriaus arba stabdžių pedalus; nesilaikant taisyklėse nurodytų nuostatų ir instrukcijų visa rizika ir su ja susijusios pasekmės tenka automobilio vairuotojui; nurodė, jog UAB „Švaros broliai“ nekyla atsakomybė dėl Audi padarytos žalos ir pareiga ją atlyginti.

37. Nustatyta, kad UAB „Švaros broliai“ atstovė 2020 m. gruodžio 22 d. el. laiške atsakovės atstovei nurodė: „klientas nesilaikė tunelinės plovyklos taisyklių, ko pasekoje ir įvyko susidūrimas. Prisegame ekspertų išvadas, kurios buvo pateiktos klientui“.

38. UAB „Švaros broliai“ atstovė 2020 m. gruodžio 22 d. el. laiške (kitame) atsakovės atstovei nurodė: „Atsiprašome, visgi matome, kad kliento žala buvo pagrįsta. 2020.09.28 klientui buvo išmokėta 178,03 Eur suma“.

39. UAB „Švaros broliai“ atstovė 2021 m. sausio 8 d. el. laiške atsakovės atstovei nurodė, jog „Gavome Jūsų siųstą regresą. Informuojame, kad „Švaros broliai” kaltės neprisiima. Kliento pateikta pretenzija buvo perduota ekspertams, kurie išnagrinėjo šį atvejį ir klientui išsiuntė išvadas el. paštu. Klientas buvo informuotas, kad dėl nutikusio eismo įvykio yra atsakinga transporto priemonė važiavusi gale. Prisegame ekspertų pateiktą laišką klientui“.

40. UAB „Švaros broliai“ 2021 m. sausio 12 d. el. laiške ieškovės atstovei nurodė: „Patikrinome visą informaciją iš naujo ir patiksliname, kad automobilio Audi Q5 (duomenys neskelbtini) pretenzija buvo priimta kaip pagrįsta. Pretenzija buvo pagrįsta, nes visgi Porsche (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nesilaikė tunelinės plovyklos taisyklių. Tunelyje bei džiovinimo zonoje automobilis Porsche (duomenys neskelbtini) pajuda atgal ir atsitrenkia į už jo buvusį Audi Q5. Kaip ir minėjome anksčiau, „Švaros broliai” kaltės neprisiima“.

41. Į bylą pateikti du vaizdo įrašai, kuriose užfiksuotas automobilių Porsche ir Audi judėjimas plovykloje.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko

42. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

43. Taigi, reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko. Tokios nuostatos nuosekliai laikosi ir kasacinis teismas, kuris tai yra nurodęs ne kartą, taip pat pabrėždamas, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

45. Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis.

46. Išaiškinta, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad draudiko pareiga žalą padariusio asmens (apdraustojo) civilinės atsakomybės atveju išmokėti draudimo išmoką kyla iš draudiką ir žalą padariusį asmenį siejančios draudimo sutarties, nustatančios šalių teises ir pareigas; šių teisių ir pareigų apimtis lemia nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013; 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-43-706/2016).

47. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovė yra draudikai, kurie buvo apdraudę į eismo įvykį patekusias transporto priemones (tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad nurodytos transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje, dėl ko buvo apgadintos, t. y. faktiškai įvyko eismo įvykis) – ieškovė savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (Kasko) buvo apdraudusi automobilį Porsche, o atsakovė – transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilio Audi valdytojų civilinę atsakomybę. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra išmokėjusi eismo įvykio metu apgadintos savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (Kasko) apdraustos transporto priemonės Porsche savininkui (valdytojui) draudimo išmoką ir savo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą reiškia subrogacijos pagrindu – teigdama, jog dėl eismo įvykio kaltas automobilio Audi vairuotojas, kurio valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi atsakovė. Atsakovė byloje nesutiko, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio Audi vairuotojas, iš esmės teigdama, jog ieškovė neįrodė jo kaltės (kad įvykis galimai įvyko dėl Porsche vairuotojos kaltės, ar dėl kitų priežasčių, dėl kurių nėra automobilio Audi valdytojo kaltės).

48. Taigi, ginčas kilęs ieškovei ir atsakovei nesutariant (turint priešingas nuomones) dėl eismo įvykio, kurio metu dėl transporto priemonių (šiuo atveju automobilio Porsche) apgadinimo atsiradusią žalą yra atlyginusi ieškovė, kaip draudikė, kaltininko (dėl eismo įvykio kalto asmens), t. y. ginčas susijęs su civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės) įrodinėjimu. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (šiuo atveju ginčo eismo įvykis įvyko tarp dviejų didesnio pavojaus šaltinių). Tai reiškia, kad transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma už bet kokius eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir už bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

49. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, būtent Audi valdytojo draudikas (atsakovė), atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovės draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-403/2020), tačiau, teismo vertinimu, atsakovė tokių duomenų nepateikė/neįrodė, o ieškovė įrodė, jog, labiausiai tikėtina, dėl ginčo eismo įvykio kaltas būtent automobilio Audi valdytojas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

51. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę (ir vaizdo) medžiagą, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ginčo atveju, labiausiai tikėtina, dėl kilusio ginčo eismo įvykio kaltas automobilio Audi vairuotojas (valdytojas):

– visų pirma, pats liudytojas E. Ž. tiek iš karto po įvykio policijos pareigūnams, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad plovykloje įjungė parkingo režimą, nors UAB „Švaros broliai“ taisyklėse, kurios nurodytos iškaboje prieš įvažiuojant į plovyklą (šią aplinkybę patvirtino tiek pats liudytojas, tiek užfiksavo policijos pareigūnai), aiškiai nurodyta vairuotojams įjungti neutralią (laisvą) pavarą ir atleisti stabdžius;

– iš vaizdo įrašų matyti, kad automobilio Audi vairuotojas bent porą kartų spaudžia stabdžius (ties šepečių zona ir vėliau konvejerio pabaigoje, kai bent porą kartų pavažiavo atgal);

– be to, iš vaizdo įrašų nesimato, kad automobilis Porsche būtų judėjęs atgal, t. y. galiniuose Porsche žibintuose nebuvo įjungtas atbulinės eigos žibintas, šios aplinkybės nenurodė ir liudytojas E. Ž. (nei policijos pareigūnams, nei teismo posėdžio metu); be to, nėra pagrindo netikėti liudytojos paaiškinimais (kurie nuo pat ginčo įvykio buvo nuoseklūs), kad ji buvo įjungusi reikiamą neutralią pavarą ir pavarų neperjunginėjo (būnant ant konvejerio); atsakovės teiginiai, jog automobilio Porsche vairuotoja galėjo išsigąsti, kad prieš ją važiuojantis automobilis stabdo bei artėja prie jos automobilio, ir pati galėjo nuspausti stabdžių pedalą ar pavažiuoti atgal, siekdama išvengti susidūrimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais/objektyviais paaiškinimais, bei vertinami kaip atsakovės gynybinė pozicija;

– iš vaizdo įrašų, nors ir netiesiogiai, matyti, kad automobilis Porsche yra pastumiamas į priekį; labiausiai tikėtina, būtent nuo automobilio Audi smūgio Porsche pajuda į priekį per raudoną konvejerio iškilimą;

– teismo vertinimu, atsižvelgiant į patį eismo įvykio mechanizmą, į vaizdo įrašuose užfiksuotas automobilių judėjimo ant konvejerio aplinkybes, į automobilio Audi galinėje dalyje užsidegančius stabdžių žibintus, į liudytojo parodymus, jog minėta plovykla jis naudojosi pirmą kartą, taip pat kad įprastai naudojosi automobiliais su mechanine pavarų dėže, tikėtina, jog automobilio Audi valdytojas ant konvejerio važiavo (t. y. buvo įjungęs ne parkingo, o drive režimą, arba juos junginėjo), dėl ko automobilis, įvažiavus į šepečių zoną ir esant prastam matomumui, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Porsche ir, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jį pastūmė/stūmė iki konvejerio pabaigos, kol Audi nepavažiavo atgal (atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobiliui Audi pavažiavus atgal, konvejeris sustojo – tikėtina, suveikė automatinė plovyklos apsaugos sistema, todėl ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog automobilis Porsche negalėjo pavažiuoti atgal ir atsitrenkti į Audi, nes tokiu atveju, tikėtina, konvejeris taip pat būtų sustojęs (tačiau to neįvyko – konvejeris veikė įprastai iki Audi pavažiavus atgal));

– teismas kritiškai vertina atsakovės ir liudytojo nurodytas aplinkybes, kad Audi automobilis galėjo būti buvo pastumtas į priekį plovyklos sistemos/konvejerio, nes nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų (liudytojas tik deklaratyviai nurodė, jog tokią galimybę jam nurodė UAB „Švaros broliai“ atstovai po įvykio); be to, ši aplinkybė mažai tikėtina ir dėl to, jog, anot atsakovės ir liudytojo, automobilyje Audi buvo įjungtas parkingo režimas, t. y. ratai buvo užblokuoti, todėl automobilio pastūmimas tokiu atveju mažai tikėtinas. Kita vertus, net jeigu ir būtų įrodyta, jog automobilis Audi buvo pastumtas plovyklos sistemos/konvejerio, spręstina, jog tai, labiausiai tikėtina, galėjo atsitikti būtent dėl aukščiau nurodyto automobilio Audi valdytojo plovyklos taisyklių nesilaikymo – neutralios pavaros neįjungimo, stabdžių spaudimo, važiavimo atgal (ar į priekį); pagal šią atsakovės ir liudytojo logiką (šepečiams/sistemai stumiant automobilius), visi ant konvejerio buvę automobiliai turėjo būti šepečių/ar kitų plovyklos sistemos elementų stumiami, nors vaizdo įrašuose tokių aplinkybių nenustatyta;

– nėra duomenų (laikytina, jog atsakovė neįrodė), kad automobiliai Porsche ir Audi plovyklos darbuotojų buvo įleisti per arti (tai paneigė ir pačių liudytojų parodymai); be to, nėra įrodymų dėl plovyklos veiklos gedimų/sutrikimų, kurie galėjo lemti ginčo įvykio sukilimą ar prisidėjimą prie jo;

– netiesiogiai automobilio Audi valdytojo kaltę įrodo ir policijos pareigūnų bei UAB „Smart Claims“ ekspertų padarytos prielaidos/išvados, taip pat UAB „Švaros broliai“ atstovo duoti paaiškinimai policijos pareigūnams t. y. jog ginčo įvykis įvyko automobilio Audi vairuotojui/valdytojui nesilaikant plovyklos taisyklių;

– vien ta aplinkybė, jog UAB „Švaros broliai“ išmokėjo automobilio Audi valdytojui/savininkui 178,03 Eur išmoką, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, jog dėl įvykio Audi valdytojas nėra kaltas. Šioje dalyje pritartina ieškovės pozicijai, kad UAB „Švaros broliai“ pozicija buvo nenuosekli, kintanti, net prieštaringa (kai poros mėnesių laikotarpyje (ar net tos pačios dienos) pozicija buvo keičiama bent 4-5 kartus). Be to, nors UAB „Švaros broliai“ galiausiai nurodė išmokėję Audi valdytojui išmoką, tačiau nurodė, jog jų bendrovės kaltės dėl įvykio nėra, nes, anot bendrovės, automobilis Porsche judėjo atgal. Kita vertus, tokiu atveju neaišku kokiu pagrindu automobiliui Audi buvo išmokėta minėta išmoka (to negalėjo paaiškinti ir atsakovės atstovė; tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako); be to, atsakovė, kaip minėta, nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog automobilis Porsche judėjo atgal.

52. Taigi, apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, labiausiai tikėtina, ginčo įvykis įvyko būtent dėl Audi vairuotojo kaltės – jam pažeidus UAB „Švaros broliai“ nustatytas taisykles (kurios tinkamai išviešintos prieš įvažiuojant į plovyklą) – neįjungus tinkamos neutralios pavaros, dėl ko automobilis galėjo būti konvejerio (esant užblokuotiems automobilio ratams) pastumtas į priekį, arba, labiau tikėtina, važiavus ant konvejerio ir esant prastam matomumui, atsitrenkus į priekyje buvusį automobilį Porsche.

53. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ginčo įvykio metu buvo apdraudusi automobilio Audi valdytojų civilinę atsakomybę, todėl šiuo teismo sprendimu konstatavus, jog ginčo įvykis įvyko dėl automobilio Audi valdytojo kaltės, būtent atsakovei, kaip draudikei, pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį kyla atsakomybė atlyginti ieškovei draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta nukentėjusios transporto priemonės valdytojui. Kaip minėta, atsakovė pačios žalos dydžio neginčijo (nesutikimas su ieškiniu buvo grindžiamas kitais atsikirtimais), todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 160,16 Eur draudimo išmokos (CK 6.249, 6.270 straipsniai; TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis).

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

54. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 128,19 Eur kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. (2020 m. gruodžio 16 d. pretenzijoje nustatyto sumokėjimo termino) iki 2021 m. gruodžio 28 d. (kreipimosi į teismą), taikant metinę 6 proc. normą.

55. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 2 288,35 Eur (2 160,16 Eur + 128,19 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 3 d. – ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

56. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Ieškovė patyrė byloje 621 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 51 Eur žyminis mokestis ir 570 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

59. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

60. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 621 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos (kurių atsakovė ir nenurodė patyrusi) nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

61. Byloje iš viso patirta 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, j. a. k. 302279548, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 2 160,16 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų 16 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 128,19 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 19 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 288,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 621 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, j. a. k. 302279548, valstybei 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič