- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-2932-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09032-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė, Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. M., L. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Agnija Frejerė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Jakutytės-Sungailienės ir Dalios Trumpulienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams A. M. ir L. M. dėl žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projekto patvirtinimo, nesant bendraturčių rašytinių sutikimų, bei atsakovų A. M. ir L. M. priešieškinį ieškovei J. A. dėl nuostolių ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu priteisimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. A. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) paduotu ieškiniu prašė:
1.1 nustatyti, kad pagal matininko Artūro Jonušo parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą – Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, sugeneruotą 2022 m. spalio 4 d. (toliau – formavimo ir pertvarkymo projektas, projektas), be atsakovų A. M. ir L. M. (toliau – atsakovai) pritarimo, gali būti vykdomas Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, kurio tikslas atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės ir atsakovų turimo Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (visos paslaugos ir priimti sprendimai, susiję su projekto rengimu, atlikti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje internetiniu adresu www.zpdris.lt, projekto paslaugos bylos Nr. ZSFP 98947);
1.2 leisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir savivaldybės administracija) patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą;
1.3 leisti Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) suformuoti du žemės sklypus, pažymėtus Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje Nr. 1 ir Nr. 2, ir patvirtinti jų kadastro duomenis;
1.4 nustatyti žemės sklypų savininkams teisę kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, pateikiant prašymus įregistruoti suformuotus žemės sklypus ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus: žemės sklypas, kuris parengtame Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 1, registruojamas asmeninės nuosavybės teise ieškovės vardu; žemės sklypas, kuris parengtame Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 2, registruojamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovų vardu .
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimu buvo padalintas natūra, po ½ dalį, ieškovės ir jos buvusio sutuoktiniu A. A. santuokoje įgytas Žemės sklypas (pagal akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ Namų valdos žemės sklypo ribų planą). Ieškovei paskirta asmeninės nuosavybės teise 3 288 kv. m sklypo dalis, plane pažymėta Nr. 2. bei A. A. – 3 288 kv. m sklypo dalis, plane pažymėta Nr. 1. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2007 m. lapkričio 27 d. patvirtino ieškovės ir A. A. pasirašytą Naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ – 1791 (toliau – Naudojimo tvarkos nustatymo sutartis). Naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties šalys, valdydamos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, susitarė, kad: ieškovė atskirai naudosis 3 287 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, Žemės sklypo plane ribojama vietinės koordinačių sistemos taškais: (duomenys neskelbtini), bei A. A. – 3 287 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, Žemės sklypo plane ribojama vietinės sistemos koordinačių taškais (duomenys neskelbtini). Naudojimo tvarkos nustatymo sutarties 3.6 papunktyje nustatyta, kad, pasikeitus Žemės sklypo dalies savininkui, šia sutartimi nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pereina naujajam Žemės sklypo dalies įgijėjui.
2.2. Nurodė, kad atsakovai, 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DJ – 4920 pagrindu, nusipirko iš A. A. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią Žemės sklypo dalį.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė 2021 m. spalio 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme išreiškė reikalavimą – atidalinti Žemės sklypą tarp bendraturčių. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė ieškovei atsakymą „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Nr. A33(1)–13055, kuriuo informavo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bus patvirtintas, kai Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) ar savivaldybės administracijai bus pateikti visų Žemės sklypo savininkų raštiški sutikimai arba pateiktas teismo sprendimas, kuriame bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
2.4. Pabrėžė, kad atsakovai neišreiškė raštiškų pritarimų projektui, todėl ieškovė kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Paaiškino, kad atsakovai 2020 metų pradžioje nusprendė statytis namą. Atsakovai rengė įvairius Žemės sklypo dalinimo variantus, kurie buvo siūlomi ieškovei, tačiau jai niekas netiko. Pati ieškovė aiškiai savo pozicijos, kaip jos manymu turi būti dalinamas Žemės sklypas, irgi nepareiškė. Atsakovas A. M., matydamas, kad ieškovė nelinkusi sudaryti jokio kompromiso, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir planavimo skyrių dėl namo projektavimo sąlygų išdavimo. Jam buvo išduotos namo projektavimo sąlygos. Nežiūrint į tai, norint gauti namo statybos leidimą ar kitus būtinus dokumentus, buvo reikalinga kad Žemės sklypo koordinatės būtų įregistruotos pagal galiojančią koordinačių sistemą. 2007 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta Naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, tačiau ši sutartis buvo parengta pagal senas Žemės sklypo ribų koordinates. Todėl atsakovams, norint gauti namo statybos leidimą, buvo būtina VĮ Registrų centre įregistruoti naujas viso Žemės sklypo koordinates pagal parengtą naują Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taigi, atsakovai patys už savo asmeninius pinigus pradėjo tvarkytis dokumentus, tam, kad būtų galima atlikti namo projektą ir gauti leidimą namo statybai. Apie atliekamus veiksmus nuolatos informavo ieškovę, t. y. siuntė ir teikė informaciją apie paslaugų suteikimo sąlygas ir terminus, teikė aktų, kuriuos reikėjo pasirašyti kopijas, tačiau ieškovė bendradarbiauti atsisakė. Todėl atsakovai buvo priversti teikti teismui ieškinį ir prašyti leisti jiems pateikti Nacionalinės žemės tarnybai Žemės sklypo kadastro duomenų bylą derinimui, o VĮ Registrų centrui – įregistravimui, pagal VĮ „Valstybės žemės fondo“ 2020 m. liepos 24 d. parengtą žemės sklypo, kurio plotas 0,6576 ha, planą, be ieškovės parašo (sutikimo). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. priėmė nutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo nutarties, kuria tvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, duoti sutikimą ir pasirašyti visus būtinus dokumentus, reikalingus pateikti Nacionalinės žemes tarnybai Žemės sklypo kadastro duomenų bylą derinimui, o VĮ Registrų centrui – įregistravimui.
3.2. Ieškovės pareikštas ieškinys ir noras atidalinti žemės sklypus varžo ir pažeidžia atsakovų teises, kurie Žemės sklype statosi namą. Ieškovė nesugebėjo paaiškinti: kodėl pagal jos užsakytą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą kelio ir inžinerinių tinklų servitutai (projekte pažymėti S) turi būtinai eiti per atsakovams priklausančią Žemės sklypo dalį be jokio kompensacinio mechanizmo; kodėl kelio servitutas turi būti būtinai kairėje Žemės sklypo pusėje, o ne dešinėje, kelio servitutą dalinantis su gretimo žemės sklypo savininke.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad atsakovai turi įrodyti, jog ieškovės pasirinktas būdas ar teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo – nustatyti ir patvirtinti, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės ir atsakovų turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, turi būti vykdomas pagal matininko Artūro Jonušo parengtą ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktą projektinį pasiūlymą (pateiktas 2023 m. gruodžio 5 d.).
Atsiliepimas
6. Atsakovai atsiliepimu į prašymą dėl alternatyvaus reikalavimo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovai su pareikštu alternatyviu reikalavimu nesutinka, nes jis stipriai apriboja jų nuosavybės teises ir pažeidžia teisėtus interesus bei lūkesčius. Jie jau 15 metų nuosavybės teise yra įsigiję Žemės sklypą. Naudojimosi tvarka, kuri perėjo atsakovams, buvo sudaryta dar anksčiau – 2007 m. lapkričio 27 d. Taigi, Žemės sklypas nuo seno (jau 17 metų) naudojamas buvo taip, kaip dabar, t. y. riba eina per vidurį Žemės sklypo. Visus tuos metus, kai atsakovai turi šį Žemės sklypą, jie naudojosi juo pagal notarinę naudojimosi tvarką, žinojo savo sklypo dalies ribas ir atitinkamai planavo ir planuoja namo bei kitų statinių / priestatų statybą (taip pat ir landšaftą). Tuo tarpu ieškovės pateiktas naujas atidalinimo planas iš esmės keičia bendrasavininkų nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir pakeičia kiekvieno bendrasavininkų naudojamos Žemės sklypo dalies ribas. Pateiktas matininko A. Jonušo parengtas alternatyvus planas sumažina atsakovų naudojamo Žemės sklypo dalį iš kairės 4,5 m., kompensuojant arus iš viršaus. Tokiu būdu ieškovės turimas sklypas tampa su išsikišimu per visą atsakovų žemės sklypo kairiąją ribą, t. y. vietoje vienos bendros ribos (iš viršaus), būtų dvi žemės sklypo ribos su ieškove (iš viršaus ir iš kairės). Kadangi nurodytas 4,5 m. plotas būtų ieškovės asmeninė nuosavybė, atsakovai turėtų atitinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų dėl atstumų kažką statant ar sodinant. Taip pat nėra jokių garantijų, kad toje žemės sklypo dalyje ieškovė įsirengs kelią, nes tai bus jos privati nuosavybė ir toje žemės sklypo dalyje ji galės daryti ką nori – nebūtinai įsirengti kelią. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįsipareigojo toje sklypo dalyje įrengti kelią savo lėšomis, taip pat neįsipareigojo ir pastatyti tvoros. Tuo tarpu dabar atsakovų Žemės sklypo dalies kairė riba bus aptverta, nes tvorą stato kaimynas, todėl atsakovams nereikės patirti didelių išlaidų, kurios gali siekti 6 000–8 000 Eur.
7. Atsakovai 2024 m. kovo 14 d. padavė priešieškinį, kuriuo prašė, jeigu ieškinys bus visiškai ar iš dalies patenkintas, tenkinti atsakovų priešieškinį ir priteisti jiems iš ieškovės 16 213,48 Eur sumą, kurią sudaro 7 971,89 Eur kompensacija už naudojimąsi servitutu ir 8 241,59 Eur nuostoliai už tvoros pastatymą. Priešieškinis buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nurodė, kad šioje byloje prašoma nustatyti ir patvirtinti, be atsakovų pritarimo, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo projektu numatyta nustatyti servitutą būtent atsakovų Žemės sklypo dalyje. Atsakovams, kaip bendraturčiams, turi būti kompensuojama už nustatomus servitutus. Vadovaujantis teismų praktika, atsakovų nuostoliai gali būti apskaičiuoti taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Taikant Metodikoje nurodytą formulę, kompensacija už 213 kv. m ploto servitutą būtų tokia: Nk= 0,0213 x 374 267 x 1, t. y. 7 971,89 Eur. Akcentavo, kad šį priešieškinio reikalavimą prašo tenkinti tik tuo atveju, jeigu bus tenkintas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, nesant bendraturčių rašytinių sutikimų, ir/ar ieškovės naudai bus nustatytas projekte numatytas servitutas S2 atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, jo nekompensuojant analogišku ieškovės žemės plotu, kaip siūlė atsakovai, teikdami atsiliepimą į alternatyvų ieškinį.
7.2. Atsakovai patirs ir nuostolių dėl servituto, nes reikalaujamo servituto plotą buvo suplanavę apželdinti atitvarais nuo kaimynų, o vietoj to, bus nuolatiniai ir papildomi (įskaitant ir nuo (duomenys neskelbtini) gatvės namo priekyje, pro kur įvažiuos atidalinamo sklypo savininkai) ramybės trikdžiai dėl eismo praktiškai pro namo kiemą judant automobiliais kiekvieną dieną ryte/vakare, skleidžiant triukšmą, išmetimo dujas ir akinant žibintų šviesomis bei keliant kelio dulkes. Šiuo metu atsakovams nereikia tvertis savo sklypo iš kairės pusės, nes ten yra kaimyno tvora. Tačiau, jeigu būtų nustatytas kelio servitutas iš kairės sklypo pusės, atsakovai neturės tvoros nuo pašalinių asmenų, nes per kelią važinės ieškovė ir kiti asmenys. Uždaroji akcinė bendrovė „Tvora“ apskaičiavo, kad tvora kainuos 8 241,59 Eur. Akcentavo, kad šį priešieškinio reikalavimą prašo tenkinti tik tuo atveju, jeigu bus tenkintas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, nesant bendraturčių rašytinių sutikimų, ir/ar ieškovės naudai bus nustatytas servitutas atsakovams priklausančioje žemės sklypo kairėje dalyje.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu prašė priešieškinio netenkinti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovų prašomas kompensacijos už servitutą dydis yra neteisingas ir neproporcingas bei neužtikrina teisingos tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.
8.2. Nurodė, kad nesutinka su antrąja atsakovų priešieškinio reikalavimo dalimi, kuria reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą už nepatogumus, kompensuojant tvoros pastatymo išlaidas. Atsakovai, konkrečios tvoros pastatymo / montavimo išlaidų kompensavimo reikalauja neteisėtai ir nepagrįstai.
8.3. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas nepatenkins ieškinio alternatyvaus reikalavimo, tai ieškovė, įvertinusi ginčo faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, sutinka ir įsipareigoja atsakovams kompensuoti 3 500 Eur už naudojimąsi servitutu. Ieškovė pareiškė, kad ji sutinka atsakovams sumokėti kompensaciją vienkartine išmoka per 10 kalendorinių dienų, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
9. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į priešieškinį prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad iš esmės neprieštarautų byloje pateiktam atsakovų alternatyviam Žemės sklypo pertvarkymo variantui, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad siūlomi nauji Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai turės būti iš naujo derinami ir tikrinami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje tiek su savivaldybės administracija, tiek su visomis kitomis suinteresuotomis institucijomis.
Šalies argumentai
10. Ieškovė 2025 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, papildomai prašydama priteisti iš ieškovės, kaip vienkartinę kompensaciją, 5 000 Eur atlyginimą už 213 kv. m ploto servitutą Žemės sklype, mokėjimą atliekant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovų nurodytą sąskaitą, esančią banko įstaigoje.
Atsiliepimas
11. Atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškinio reikalavimu dėl 5 000 Eur kompensacijos sumos, nes ši kompensacija neatitinka visam laikui servitutinio kelio suformavimo sklypo kairėje sukeliamos žalos dydžio. Tokia suma būtų pakankama, jeigu servitutinis kelias būtų formuojamas sklypo dešinėje pusėje (per atsakovų žemę ir kaimyniniame sklype esančią elektros tinklų aptarnavimo servitutinę žemę). Atsakovai nesupranta, kodėl yra siekiama varžyti tik jų teises ir leisti ieškovei pasiekti savo tikslą atsakovų sąskaita. Ieškovė ne kartą yra nurodžiusi, kad kelias kairėje jai yra patogesnis. Tačiau servituto galimybės įmanomos ne tik kairėje pusėje, bet ir dešinėje. Privažiavimas iš dešinės taip pat įmanomas, tačiau ieškovė siekia tik savo patogumo ir savo norų.
12. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinio reikalavimų tikslinimą prašė dėl išdėstytų reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus bei teismų praktiką. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, paslaugoje Nr. ZSFP-98947, pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-6704-(8.30) (toliau – Aktas). Akte nurodyta, kad projektą galima tvirtinti tik patalpinus papildytą aiškinamąjį raštą į projekto viešai matomų dokumentų erdvę ir kai bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyksta tarp fizinių asmenų, Aktas yra galiojantis, nepanaikintas, ginčo dėl jo nėra, juo yra įvertinti teisiniai Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai, Nacionalinei žemės tarnybai nėra keliami kokie nors reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė atsakovui A. M. iš ieškovės 5 888,15 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei iš ieškovės 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti, jog ieškovės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytas Žemės sklypo padalijimo variantas neprieštarauja imperatyviosioms teisėms normoms, įstatymams ir kitiems teisės aktams (išskyrus raštiško atsakovų sutikimo nebuvimą), tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, pačiam Žemės sklypo padalijimui atsakovai prieštaravimų nereiškia. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai dar 2022 m. kovo 31 d. (nagrinėjama byla teisme gauta 2023 m. birželio 16 d.) ieškovei oficialiu atsakymu nurodė, kad neprieštarauja Žemės sklypo atidalijimui, tačiau prašė palaukti iki 2023 m. rugsėjo 6 d. – kol bus gautas statybos leidimas statyti atsakovų namą, bei geranoriškai leido ieškovei laikinai per jų dešinę Žemės sklypo dalį patekti į ieškovei priklausančią Žemės sklypo dalį. Viso teisminio nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jos siūlomas Žemės sklypo atidalijimo būdas yra racionalus dėl to, jog į jos Žemės sklypo dalį galima patekti tik per kelią kairėje pusėje (per atsakovų naudojamą Žemės sklypo dalį) ir toks patekimo būdas nepažeistų atsakovų interesų, nes atsakovai privalo vykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo Žemės sklypas padalintas tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir liudytoju apklausto A. A.) ir 2007 m. lapkričio 27 d. notariškai patvirtintą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį. Pažymėjo, kad su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Akcentavo, kad, kaip teisingai nurodo atsakovai, jiems Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo Žemės sklypas padalintas tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir liudytoju apklausto A. A.) nėra privalomas. Įsigydami iš A. A. Žemės sklypo dalį, atsakovai žinojo apie sudarytą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, šis juridinis faktas įregistruotas VĮ Registrų centre. Tačiau tiek minėtame sprendime, tiek ir notariškai patvirtintoje sutartyje nėra išspręstas klausimas dėl privažiavimo prie ieškovės naudojamos Žemės sklypo dalies.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykstant teisminiam ginčui dėl Žemės sklypo kadastro duomenų (civilinė byla Nr. e2-11664-981/2021) ieškovė dar 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, pateikdama prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, vėliau jos prašymai buvo tikslinami. Nors tuo metu turėjo visas galimybes informuoti kitus bendraturčius (atsakovus šioje byloje) apie pateiktus prašymus – Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje ieškovės prašymų pateikimas vyko nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. spalio 8 d., kai tuo laikotarpiu civilinėje byloje Nr. e2-11664-981/2021 buvo derinamos taikos sutarties sąlygos (taikos sutarties popierinis variantas su visų trijų bendraturčių parašais teismui pateiktas 2021 m. spalio 15 d. ir tos pačios dienos teismo nutartimi taikos sutartis patvirtinta). Aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovė teismui teikė netikslią informaciją, neva tik 2021 m. spalio 8 d. ieškovė pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tą pačią dieną prašymas užregistruotas, kurio pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Darė išvadą, kad pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais, todėl kritiškai vertino jos teiginį, jog ji, negavusi atsakovų raštiško pritarimo, buvo priversta kreiptis į teismą, nes būtent pati ieškovė turėjo galimybę pranešti ar bendraturčiams, ar bent jų atstovei advokatei Agnijai Frejerei apie pradėtą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (bent jau pasirašant taikos sutarties popierinį variantą).
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kritiškai vertina tiek ieškovės, tiek jos buvusio sutuoktinio A. A., apklausto liudytoju, teiginius, neva kaire Žemės sklypo puse ieškovė, A. A. neprieštaraujant, privažiuodavo prie savo Žemės sklypo dalies ir šioje Žemės sklypo pusėje esanti įkalnė / šlaitas tam netrukdė. Bylos duomenimis ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad iš esmės prie ieškovei tenkančios Žemės sklypo dalies galima privažiuoti esamu laikinu keliu iš dešinės pusės, kurioje yra valstybiniai servitutai, atsakovų Žemės sklypo dalis ir kaimynės žemės sklypas. Akcentavo, kad kairėje Žemės sklypo pusėje nei vizualiai, nei faktiškai matomo tako ar keliuko nėra. Iš byloje esančių 2005–2020 m. ortofotografinių žemėlapių ištraukų, 2009 m., 2022 m. lapkričio 21 d. (elektros stulpo pastatymo dieną) ir 2023 m. gruodžio 21 d. (po metų) atsakovų asmeninių fotonuotraukų bei 2021 m. lapkričio 19 d. eismo organizavimo schemos nustatyta, kad jokio kelio iš kairės Žemės sklypo pusės nebuvo, priešingai, laikinas kelias buvo iš dešinės pusės bei matoma pagrindinė (duomenys neskelbtini), o atsakovų įsigyta Žemės sklypo dalis buvo apleista, apaugusi laukiniais medžiais, krūmais ir nepravažiuojama, šalia kairės Žemės sklypo pusės buvo miškas. Be to, kairiame Žemės sklypo kampe stovėjo elektros stulpas, kurio perkėlimą ir elektros linijos iškėlimo projektą 2022 m. sausio 21 d. derino patys atsakovai. Taip pat kairėje Žemės sklypo pusėje buvo ir yra dideli akmenys, auga daugiamečiai medžiai. Akcentavo, kad 2003 m. lapkričio 14 d. teismo sprendime konstatuota, kad ieškovei nereikalingas servitutas, nes šis sklypas, kaip ir A. A., turi atskirą išėjimą į kelią. Taigi, nusprendė, kad iš aptarto matyti, jog tiek ieškovė, tiek jos buvęs sutuoktinis, kuris savo elgesiu teismo posėdžiuose patvirtino, jog yra suinteresuotas bylos baigtimi tenkinant ieškinį, klaidino teismą ir palaikė išimtinai ieškovei tinkamą poziciją, kaip pati ieškovė nurodė, jai privažiavimas iš kairės Žemės sklypo pusės (per atsakovų dalį) yra patogesnis. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikinta, kad ieškovės ir liudytojo deklaruojamas neva egzistavęs kelias kairėje Žemės sklypo pusėje iki ieškovei teksiančios dalies iš tiesų neegzistuoja.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad rengiamas projektas turi atitikti reikalavimus, be kita ko, ir šiuos: 1) sprendinius dėl privažiavimo derinti su žemės sklypų savininkais, per kurių žemės sklypus numatomos gatvės; 2) pažymėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kad privažiavimo / vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių, ar valstybinės reikšmės kelių, įrengiami, atstatomi, prižiūrimi žemės sklypų savininkų lėšomis. Matininko Artūro Jonušo aiškinamajame rašte nurodyta, kad: žemės sklypams siūlomi nustatyti servitutai; privažiavimo / vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių, ar valstybinės reikšmės kelių, įrengiami, atstatomi, prižiūrimi žemės sklypų savininkų lėšomis; privažiavimui prie projektuojamo ieškovės žemės sklypo atsakovų sklype projektuojamas 4,5 m. ploto servitutinis kelias. Taigi, šalims (bendraturčiams) teks savo lėšomis įrengti ir įforminti privažiavimą prie ieškovei suformuoto žemės sklypo. Sutiko su atsakovų pozicija, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nėra aptartas ieškovės įsipareigojimas ir (ar) užtikrinimas, jog ji savo jėgomis ir lėšomis įrengs ir prižiūrės kelią, nėra pateikta servitutinio kelio įrengimo sąmata. Šiame kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad kelio įrengimas nėra tik skaldos ar žvyro užpylimas numatytame plote, bet ir reikiamų atraminių sienelių įrengimas, kadangi servitutinis kelias numatytas šlaite / įkalnėje, taip pat būtina nuovaža, jungianti viešą kelią ((duomenys neskelbtini)) su privačiu įvažiavimu, fiziškai tinkama transportui važiuoti. Pažymėjo, kad ieškovė ir (ar) matininkas A. Jonušas sprendinių dėl privažiavimo apskritai nederino su atsakovais, per kurių žemė sklypą numatomos gatvės. Ieškovė nepasisakė, neįvertino ir netikslino savo reikalavimų, nors tokia galimybė, siekiant atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis), jai buvo suteikta, dėl projektų ir leidimų gavimo, kelio įrengimo sąmatos, atsižvelgiant į Žemės sklypo reljefą, nuovažos, sankasos-griovių (vandens nuvedimo, pašalinimo nuo kelio sankasos) sprendimų, kelio dangos, kelio priežiūros, atstatymo. Ieškovė nenurodė savo galimybių ir resursų, o tik teisminio nagrinėjimo pabaigoje, teikdama paaiškinimus nurodė, kad kelią įrengs pati viena, nereikalaudama iš bendraturčių prisidėjimo. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, į bylą žodžių neįdėsi, ieškovė apskritai neįsipareigoja rūpintis kelio įrengimo dokumentacija, kelio įrengimu, jo priežiūra ir atnaujinimu. Be to, būtent pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovei suteikta daug teisių, ateityje ji, vadovaudamasi šiuo projektu, taip kaip šiuo metu teisiškai nepagrįstai nurodo atsakovams vykdyti 2003 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą, galimai sieks iš atsakovų prisidėjimo prie kelio įrengimo / priežiūros / atnaujinimo ir pan. Šiame kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas sukelia atsakovams naujus neigiamus padarinius gyvenimo ir aplinkos kokybei: patvirtinus šį projektą atsakovų Žemės sklypo dalis būtų apsunkinta nemokamu servitutu – projekte nenumatytas joks kompensavimo mechanizmas: ieškinys pareikštas be jokios kompensacijos, vėliau, tiek teismui, tiek atsakovų atstovei, tiek galiausiai ir ieškovės atstovei išaiškinus, kad servitutas negali būti nemokamas, ieškovė sutiko sumokėti atsakovams vienkartinę 3 500 Eur kompensaciją, sumokant ją per 10 kalendorinių dienų, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dar vėliau 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti už servitutą po 3 313 Eur už arą kiekvienais metais, viso apie 6 623 Eur, dar vėliau, 2025 m. vasario 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl reikalavimų tikslinimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės vienkartinę 5 000 Eur kompensaciją, sumokamą už 213 kv. m ploto servitutą, mokėjimą leidžiant atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; kaip nurodė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kad kelio įrengimas, jo priežiūra ir atnaujinimas yra atsakovų reikalas, todėl atsakovai turėtų pakankamai dideles išlaidas (minėta, kad ieškovė visiškai nenurodė kelio įrengimo, jo priežiūros, atstatymo sąmatos); nors atidalinti žemės sklypai būtų taisyklingos formos, tačiau padarius kelią kairėje, per jo ilgį išimtinai atsakovų sklype susidarytų dviejų tvorų siaura juosta, būtų ir grioviai (kelio borteliams, vandens nutekėjimui) arba šlaitai ir kt., dėl kurių padidėtų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodytas kelio plotis; nors ieškovė ir nepasisakė dėl įrengtino kelio dangos, tačiau atsižvelgiant į jos deklaruojamą turtinę padėtį (prašymus dėl kompensacijos sumokėjimo terminų) tikėtina, kad būtų įrengiamas pigiausias pagal kaštus žvyro dangos kelias, kuris, kaip minėta, daugiausiai dulka, taigi, visos dulkės sklistų į atsakovų Žemės sklypo dalį. Vertino, kad tenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovai iš esmės patirtų neproporcingų nepatogumų, jie būtų priversti patirti dideles išlaidas, jei ieškovė viena neišgalėtų finansiškai įsirengti atitinkamą privažiavimą prie jai teksiančios sklypo dalies, be to, šiuo metu net nėra aišku, ar toks privažiavimo įrengimas, kokio pageidauja ieškovė, apskritai būtų įmanomas.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė alternatyviu reikalavimu prašo nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal matininko A. Jonušo pateiktą projektinį pasiūlymą. Kaip teisingai nurodė atsakovai, pateiktas alternatyvus planas, sumažina atsakovų naudojamo Žemės sklypo dalį iš kairės 4,5 m., kompensuojant arus iš viršaus. Tokiu būdu ieškovės turimas žemės sklypas tampa su išsikišimu per visą atsakovų Žemės sklypo kairiąją ribą, t. y. vietoje vienos bendros ribos (iš viršaus), siūlomos dvi Žemės sklypo ribos su ieškove (iš viršaus ir iš kairės). Kadangi nurodytas 4,5 m. plotas būtų ieškovės asmeninė nuosavybė, atsakovai turės atitinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų dėl atstumų kažką statant ar sodinant. Todėl akivaizdu, kad atsakovų naudojamo (naudingo) žemės sklypo teritorija susiaurėja.
19. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios konkrečios bylos atveju leidus atlikti Žemės sklypo padalijimą pagal ieškovės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tolimesni šalių konfliktai neišvengiami. Nesant aptartiems sprendiniams dėl kelio įrengimo, jo priežiūros ir atnaujinimo, yra labai didelė bylos šalių naujo konflikto atsiradimo tikimybė. Be to, nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nėra pasisakyta ir dėl elektros įvado į ieškovės žemės sklypą, dėl to taip pat galimas konfliktas. Nusprendė, kad atsakovai pagrindė aplinkybes, jog siūlomas atidalijimo būdas pažeistų jų interesus; be to, atsakovai dėjo visas pastangas rasti taikų ginčo išsprendimo būdą su ieškove, tačiau būtent ieškovė laikosi teisiškai kategoriškos pozicijos ir nesiekia realaus bendradarbiavimo su atsakovais, ieškant racionalaus ginčo situacijos išsprendimo, ji inicijavo šį naują ginčą, kas tik parodo, jog pati ieškovė nesiekia teisinės taikos atkūrimo, o, pamokyta savo buvusio sutuoktinio, siekia išimtinai sau naudingų tikslų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio netenkinimo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Nurodo, kad apeliantės pateiktas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka tiek įstatymo reikalavimus, tiek ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus ir ginčo tarp šalių dėl tol, kad turtas tarp šalių būtų atidalintas pagal šio projekto sprendinius nėra. Pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kiekvienai šaliai po jo įgyvendinimo atitektų atskiri nekilnojamojo turto vienetai – žemės sklypai, kurių plotas nesumažėtų, žemės sklypai būtų suformuoti taisyklingos formos, nebūtų apsunkintas tokių žemės sklypų valdymas ir naudojimas. Pagrindinis ginčas tarp šalių šioje civilinėje byloje realiai yra kilęs dėl projekte nurodyto projektuotino kelio servituto. Atsakovai jokių konkrečių pastabų, susijusių su projekto sprendinių ydingumu, nepateikė. Atsakovai savo atsisakymą pritarti projektui grindė tuo, kad plane yra numatytas kelio servitutas, kuris pažeistų atsakovų teises. Atsakovai šioje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš apeliantės 16 213,48 Eur sumą, kurią sudaro 7 971,89 Eur kompensacija už naudojimąsi servitutu ir 8 241,59 Eur nuostoliai už tvoros pastatymą. Atsakovai nereiškė reikalavimo patvirtinti alternatyvų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodyti argumentai patvirtina aplinkybę, kad apeliantės teismui pateiktas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nepažeidė atsakovų, kaip bendraturčių, teisių bei teisėtų interesų. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl planuojamo nustatyti servituto.
21.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, taip pat kaip ir atsakovai, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ydingumą sieja su servituto nustatymu ir kritikuoja pateiktą projektą dėl to, kad jame nenumatyti jokie kelio servituto įrengimo sprendiniai. Tačiau šio ginčo esmė yra ne servituto nustatymas, bet teisės apeliantei pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suteikimas be atsakovų sutikimo. Servituto nustatyto procesas yra atskiras procesas, kuriam galioja griežtas teisinis reglamentavimas. Projekte nurodytas kelio servituto sprendinys nesukels atsakovams jokių pareigų, kadangi, kelio servitutas gali būti nustatytas tik : 1) šalių susitarimu; 2) teismo sprendimu; 3) administraciniu aktu. Projektas, kurio įgyvendinimo be atsakovų sutikimo prašo apeliantė, nėra pagrindas kelio servitutui įrengti. Todėl, padalijus bendrai valdomą žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, sekantis etapas, kuriame šalys turės susitarti arba gauti teismo sprendimą, yra kelio servituto nustatymas. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija rašte Nr. S-2816(4.14 Mr) išaiškino, kad net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą žemės sklypo plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams (DOK-23651). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl projekto įgyvendinimo dėl atsakovų sutikimo visiškai nepagrįstai. Iš esmės pirmosios instancijos teismas ėmėsi vertinti reikalavimą nustatyti kelio servitutą, kuris nebuvo tinkamai suformuluotas bei nebuvo tinkamai parengti projektiniai dokumentai, taip pat nebuvo gautas ir atsakovų atsisakymas tvirtinti kelio servitutą pagal pateiktus techninius sprendinius. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad projekte numatytas kelio servitutas bus įregistruotas tik tuo atveju, jeigu: 1) šalys sudarys sutartį; 2) teismas išnagrinės šalių ginčą dėl kelio servituto nustatymo ir priims sprendimą nustatyti kelio servitutą. Pirmosios instancijos teismas išreiškė daug kritikos dėl kelio servituto, nurodydamas, kad kelio servitutui nėra nustatyti jokie sprendiniai, nėra gauti reikalingi leidimai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo iš dalies tenkinti apeliantės ieškinio reikalavimus dėl projekto įgyvendinimo bei įregistravimo, likusioje dalyje dėl servituto nustatymo bei kompensavimo – ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovų atsisakymo sutikti su apeliantės parengtu projektu pagrįstumo, labiau gilinosi į servituto nustatymo klausimus, nors šios bylos esmės yra ne servituto nustatymas. Todėl yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
21.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, nepagrįstai priteisė jiems iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant priešieškinį. Už priešieškinio parengimą atsakovai sumokėjo 1 333 Eur sumą. Atstovavimas šioje civilinėje byloje buvo susijęs ne tik su atsikirtimų į ieškinį išdėstymu, bet ir priešieškinio reikalavimų pateikimu, todėl 1 875,50 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos dalintinos lygiomis dalimis ir priskirtina, kad 937,775 Eur atstovavimo išlaidų buvo patirta dėl pareikšto ieškinio ir 937,775 Eur – dėl pareikšto priešieškinio. Vadinasi, atmetus atsakovų priešieškinį, atsakovams turėjo būti priteista ne visa patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, bet tik su atsiliepimo parengimu bei atstovavimu susijusių 3 617,375 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (5 888,15 Eur - 1 333 Eur - 937,775 Eur).
Atsiliepimas
21. Atsakovai atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Nurodo, kad bendrasavininkai nesutaria dėl žemės sklypo atidalijimo įgyvendinimo (būdo). Pirmosios instancijos teismas būtent išsamiai ir aiškinosi, ar nėra ir nebus ateityje pažeidžiamos kitų asmenų (t. y. atsakovų) teisės ir teisėti interesai, jeigu būtų tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai. Apeliantė siekia atidalinimo pagal apeliaciniame skunde dėstomą poziciją bei ateityje sieks dviejų servitutų nustatymo, kurie akivaizdžiai darys žalą būtent atsakovų žemės sklypui, nes visi apribojimai, nepatogumai, suvaržymai yra numatyti atsakovų žemės sklype, tačiau ne ieškovės. Toks atidalijimas natūra sukels neproporcingą žalą būtent atsakovų Žemės sklypo daliai. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad servitutą, elektros linijas ir kitus klausimus su bendrasavininkais spręs vėliau. Vadinasi tarp bendrasavininkų nusimato dar 2–3 civilinės bylos, kurios gali trukti ne vienerius metus. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ateityje bus išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių, nes pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bus reikalingas teismo procesas dėl servituto ir kitų būtinų dalykų vėl gi su atsakovais. Apeliantė neteisingai ir nepagrįstai nurodo, kad pagal jos pateiktą projektą, kiekvienai šaliai po projekto įgyvendinimo atitektų atskiri nekilnojamojo turto vienetai – žemės sklypai, kurių plotas nesumažėtų, žemės sklypai būtų suformuoti taisyklingos formos, nebūtų apsunkintas tokių žemės sklypų valdymas ir naudojimas. Būtent atsakovų žemės sklypo dalis bus apsunkinta ir tam tikslui pasiekti atsakovai bus įtraukti į ne vieną civilinę bylą tiek su apeliante, tiek su savivaldybės administracija dėl servitutų, tiek su ESO dėl elektros tinklų ir kt. Todėl teigti, kad Žemės sklypo atidalinimas pagal ieškovės pateiktus projekto sprendinius yra geriausiais atidalinimo būdas, visiškai nėra jokio pagrindo. Apeliantė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą parengė atsakovams už akių ir tą patvirtino pirmosios instancijos teismas.
22.2. Nurodo, kad apeliantė neteisingai daro išvadą, kad atsakovai jokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių parengto projekto ydingumą, nurodyti negali. Atsakovai 2025 m. kovo 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-43566) aiškiai ir detaliai tai nurodė, kodėl ir kaip atsidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ir nagrinėjo kiekvieną atsakovų nurodytą projekto ydingumo punktą.
Žemesnės instancijos teismas
22.3. Atsakovai sutinka, kad byla nėra apie servituto nustatymą, tačiau servitutų nustatymo klausimas yra vienas iš prašomo patvirtinti projekto sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas aplinkybes, susijusias su servituto klausimais. Pirmosios instancijos teismas vertimo bendrą situaciją, šalių elgesį, patį projektą ir jo įgyvendinimo galimybes ateityje. Apeliantė laikosi vienos pozicijos, kad ji nori tokio projekto ir ne kitokio (su servitutu kairėje). Nors atsakovai siūlė ieškovei net šešis Žemės sklypo atidalijimo variantus (kai kurie jų buvo be servitutų; buvo siūloma kompensacija ne pinigais, o Žemės sklypo dalimi), klausimą buvo siūloma spręsti nesuvaržant atsakovų teisėtų interesų, tačiau ieškovei netiko nė vienas iš jų, viso teisminio nagrinėjimo metu ji kategoriškai laikėsi tik savo pageidavimo ir patogumo – kad kelias būtų įrengtas kaire Žemės sklypo puse, per atsakovų sklypo dalį.
22.4. Pažymėjo ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama labai ilgą laiką, beveik du metus. Šalys patyrė labai didelių laiko sąnaudų ir didelių bylinėjimosi išlaidų, todėl kartoti procesą pirmosios instancijos teisme yra neracionalu ir neekonomiška. Atsakovų nuomone, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta visapusiškai, buvo visiškai atskleista jos esmė ir priimtas teisingas, teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo ir juo labiau nėra teisinio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
22.5. Pažymėjo, kad atsakovai teikė priešieškinį tikslu apsiginti nuo ieškovės reikalavimų ir priešieškinio tenkinimas be ieškinio patenkinimo neįmanomas, jis yra sąlyginis. Be ieškinio tenkinimo, priešieškinio patenkinti tiesiog būtų buvę neįmanoma, o jeigu ieškinys atmetamas, vadinasi atsakovai visiškai apsigynė nuo ieškovės pareikšto nepagrįsto reikalavimo, todėl jiems ir atlygintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Visos išlaidos, tame tarpe ir susijusios su priešieškiniu, atsirado tik dėl ieškovės procesinių veiksmų – keičiamų ir tikslinamų reikalavimų, alternatyvų reikalavimų pareiškimų.
Atsiliepimas
22. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į jos procesiniuose dokumentuose išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialines, tiek procesines teisės normas, o jo priimtas sprendimas yra pagrįstas išsamia bylos faktinių aplinkybių ir šalių pateiktų įrodymų analize. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, projektas gali būti tvirtinamas tik gavus visų bendraturčių sutikimą arba esant aiškiam ir pagrįstam teismo sprendimui, įvertinus visų šalių interesų pusiausvyrą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su notarine, 2007 m. nustatyta, naudojimosi Žemės sklypu tvarka, taip pat įvertino tai, kad apeliantės siūlomi sprendiniai ją iš esmės keistų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl galimo kitų bendraturčių teisių pažeidimo, kas ir buvo pagrindas konstatuoti, jog nėra sąlygų projekto įgyvendinimui vienašališkai. Pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti atsakovų poziciją kaip akivaizdžiai nesąžiningą ar piktnaudžiaujančią teise. Todėl neprieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad esant nesutarimui tarp bendraturčių, projektas negali būti įgyvendinamas, nesant aiškaus pagrindo nukrypti nuo esamos naudojimosi tvarkos ar nuo bendrosios nuosavybės valdymo principų.
23. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projekto patvirtinimo, nesant bendraturčių rašytinių sutikimų, bei atsakovų priešieškinys dėl nuostolių ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu priteisimo buvo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
28. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimu padalintas buvusių sutuoktinių J. A. ir A. A. santuokoje įgytas 6576 kv. m bendrojo ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), natūra po 1/2 dalį pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ namų valdos žemės sklypo ribų planą, priskiriant J. A. asmeninės nuosavybės teise 3288 kv. m sklypo dalį plane pažymėtą „A“, o A. A. priskiriant asmeninės nuosavybės teise 3288 kv. m sklypo dalį plane pažymėtą „B“. Minėtame sprendime konstatuota, kad į sklypą „A“ pretenduoja J. A., nurodydama, kad šiame žemės sklypo plote nėra statinių ir jam nereikalingas kelio servitutas, nes šis sklypas, kaip ir sklypas „B“, kuriame yra A. A. priklausantys statiniai, turi atskirą išėjimą į kelią.
29. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2007 m. lapkričio 27 d. patvirtino ieškovės ir A. A. sudarytą Naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ – 1791, kuria susitarta dėl naudojimosi Žemės sklypo dalims tvarkos nustatymo, t. y. susitarta, kad ieškovė atskirai naudosis 3 287 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, žemės sklypo plane ribojama vietinės koordinačių sistemos taškais: (duomenys neskelbtini), bei A. A. – 3 287 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, žemės sklypo plane ribojama vietinės sistemos koordinačių taškais (duomenys neskelbtini) (1 punktas). Pagal Naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 3.6 papunktį, pasikeitus Žemės sklypo dalies savininkui, šia sutartimi nustatyta Žemės sklypo naudojimo tvarka pereina naujajam Žemės sklypo dalies įgijėjui. Sutartimi buvę sutuoktiniai J. A. ir A. A. neišsprendė klausimo dėl privažiavimo prie ieškovės Žemės sklypo dalies (1 t., b. l. 21–27).
30. Atsakovai 2009 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DJ-4920 pagrindu iš A. A. įsigijo 3288/6576 dalį Žemės sklypo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad įregistruotas juridinis faktas – susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – Žemės sklypu, įregistravimo pagrindas – 2007 m. lapkričio 28 d. Sutartis Nr. JŠ -17911.
31. Atsakovai A. ir L. M. 2020 m. pradžioje nusprendė jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje statytis namą. Kadangi Žemės sklypas yra bendras su ieškove J. A., atsakovas A. M. pasiūlė ieškovei Žemės sklypą atsidalinti į du ar daugiau žemės sklypų, parengė įvairius Žemės sklypo dalinimo variantus, kurie buvo siūlomi J. A., tačiau ieškovė aiškiai savo pozicijos, kaip, jos manymu, turi būti dalinamas Žemės sklypas nepareiškė. Atsakovas, matydamas, kad ieškovė J. A. nelinkusi sudaryti jokio kompromiso, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir planavimo skyrių dėl namo projektavimo sąlygų išdavimo sklype (duomenys neskelbtini), jam buvo išduotos namo projektavimo sąlygos. Norint gauti namo statybos leidimą ar kitus būtinus dokumentus, reikėjo, kad Žemės sklypo koordinatės būtų įregistruotos pagal galiojančią koordinačių sistemą, nes 2007 m. lapkričio 27 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. JŠ-17911 buvo parengtas pagal senas žemės sklypo ribų koordinates. Todėl atsakovams, norint gauti namo statybos leidimą, buvo būtina VĮ Registrų centre įregistruoti naujas viso Žemės sklypo koordinates pagal parengtą naują Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsakovai už savo asmeninius pinigus pradėjo tvarkytis dokumentus, užsakė naujus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apie atliekamus veiksmus nuolat informavo ieškovę J. A.: siuntė ir teikė informaciją apie paslaugų suteikimo sąlygas ir terminus, teikė aktų, kuriuos reikėjo pasirašyti kopijas, tačiau ieškovė bendradarbiauti atsisakė. Žemės sklypo matavimus atliekanti įmonė taip pat niekaip negalėjo susisiekti su ieškove.
32. Bendraturčiai A. ir L. M. nuo 2020 m. liepos mėn. bandydami tartis gražiuoju su J. A., patys išnaudoję visas įmanomas priemones išspęsti klausimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo, 2021 m. kovo 8 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė leisti bendraturčiams A. ir L. M. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui Žemės sklypo kadastro duomenų bylą derinimui, o VĮ Registrų centrui įregistravimui, pagal VĮ „Valstybės žemės fondo“ 2020 m. liepos 24 d. parengtą žemės sklypo, kurio plotas 0,6576 ha, planą, be bendraturtės J. A. parašo (sutikimo). Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-11664-981/2021, kuri 2021 m. spalio 15 d. baigėsi taikos sutartimi, teismui priėmus nutartį, pagal kurią J. A. įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo nutarties, kuria tvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, duoti sutikimą ir pasirašyti visus būtinus dokumentus, reikalingus pateikti Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui Žemės sklypo kadastro duomenų bylą derinimui, o VĮ Registrų centrui įregistravimui, pagal VĮ „Valstybės žemės fondo“ 2020 m. liepos 24 d. parengtą žemės sklypo, kurio plotas 0,6576 ha, planą.
33. J. A. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, atitinkamai:
33.1. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A34(I)-6682, prašydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. A33(I)-7363 informavo J. A., kad jos prašymas įkeltas į ŽPDRIS, pagal prašymą sukurta paslaugos byla Nr. ZSFP-97044;
33.2. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A33(I)-7363;
33.3. 2021 m. spalio 6 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A34(I)-7795, prašydama papildyti 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymą teikiama teismo sprendimo Nr. 2-413-13/2003 kopija;
33.4. 2021 m. spalio 8 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A34(I)-7850, prašydama organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, išreikšdama reikalavimą atidalinti Žemės sklypą tarp bendraturčių.
2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. KADI-2824 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, ieškovės iniciatyva, pradėjo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodant, kad projekto tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (1 t., b. l. 55–57).
3. Žemės sklypas pertvarkytas į 2 atskirus žemės sklypus, atitinkamai:
35.1. Nr. 1 – 0,3288 ha ploto, iš jo: pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,3288 ha, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų būdo;
35.2. Nr. 2 – 0,3288 ha ploto, iš jo: sodų plotas – 0,0477 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,1923 ha, užstatytos teritorijos plotas – 0,0888 ha, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų būdo.
4. Žemės sklypams siūlomi nustatyti neatlygintini servitutai:
36.1. sklypui Nr. 1 – kelio servitutas –teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m. Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m.
36.2. Sklypui Nr. 2 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m. Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m.
5. Projekte nurodoma, kad privažiavimo/vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių ar valstybinės reikšmės kelių, įrengiami, atstatomi ir prižiūrimi žemės savininkų lėšomis. Privažiavimui prie projektuojamo Žemės sklypo Nr. 1 sklype Nr. 2 projektuojamas 4.5 m pločio servitutinis kelias. Prie pertvarkomos teritorijos privažiuojama (duomenys neskelbtini) gatve.
6. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. A33(1)-11328 informavo ieškovę, kad pateiktas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas suderintas, projekte nustatoma: skl. Nr. 1 – 0,3288 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; skl. Nr. 2 – 0,3288 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; už žemės naudojimo apribojimus ir servitutus, nurodytus parengtame projekte, atsakingas Žemės sklypo savininkas (1 t., b. l. 58–59).
7. Matininko Artūro Jonušo parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad sklypui Nr. 1 (ieškovės naudojama Žemės sklypo dalis) siūlomi nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m, bei sklypui Nr. 2 (atsakovų naudojama Žemės sklypo dalis) siūlomi nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m (1 t., b. l. 28–29, 67–68).
8. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. A33(1)-13055 informavo ieškovę, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje 2022 m. gruodžio 9 d. gavo Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-6704-(8.30), kuriame nurodoma „Tvirtinti žemės valdos projektą galima, gavus visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas“. Taip pat informavo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bus patvirtintas, kai ŽPDRIS ar savivaldybės administracijai bus pateikti visų Žemės sklypo savininkų raštiški sutikimai arba pateiktas teismo sprendimas, kuriame bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas (1 t., b. l. 20).
Dėl Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
9. Teisėjų kolegija, apeliantės argumentus, kad atsakovai pastabų projektui neturėjo, tik prašė atidėti turto atidalijimo proceso pradžios terminą iki 2023 m. rugsėjo 6 d. o suėjus šiam terminui, kliūtys, kurias atsakovai laikė pagrindu nesutikti su projektu, išnyko, laiko nepagrįstais.
10. Atsakovai pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad 2020 m. pradžioje nusprendė statytis namą. 2020 m. pavasarį ieškovei teikė įvairius pasiūlymus dėl Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – iš atsakovų pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas A. M. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. el. paštu, SMS žinutėmis bei žinutėmis per programėle „Viber“ bandė susisiekti su ieškove, siuntė įvairius Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasiūlymus, tačiau atsakymo negavo (2 t., b. l. 72, 76–81). Atsakovai taip pat paaiškino, kad, įvertinę susiklosčiusią situaciją ir išsiaiškinę, kad gali statyti namą savo Žemės sklypo dalyje jo neatidalinę, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir planavimo skyrių dėl namo projektavimo sąlygų išdavimo, kurios jiems buvo išduotos. Nežiūrint į tai, norint gauti namo statybos leidimą ar kitus būtinus dokumentus, buvo reikalinga, kad Žemės sklypo koordinatės būtų įregistruotos pagal galiojančią koordinačių sistemą. Todėl jiems buvo būtina VĮ Registre centre įregistruoti naujas viso Žemės sklypo koordinates pagal parengtą naują Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Bandydami tartis su ieškove gražiuoju, išnaudoję visas įmanomas priemones išspęsti klausimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo, buvo priversti teikti ieškinį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11664-981/2021 patvirtino ieškovės (minėtoje civilinėje byloje atsakovės) ir atsakovų (minėtoje civilinėje byloje ieškovų) 2021 m. spalio 14 d. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, susitarė, kad ieškovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo nutarties, kuria tvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, duoti sutikimą ir pasirašyti visus būtinus dokumentus, reikalingus pateikti Nacionalinei žemės tarnybai Žemės sklypo kadastro duomenų bylą derinimui, o VĮ Registrų centrui – įregistravimui, pagal VĮ „Valstybės žemės fondo“ 2020 m. liepos 24 d. parengtą Žemės sklypo planą (2 t., b. l. 64–66).
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš atsakovų pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad ieškovė apie jos iniciatyva pradėtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą atsakovus informavo 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimą dėl turto atidalinimo bei, kad ne vieną kartą su atsakovais kalbėjo, jog reikia atidalinti Žemės sklypą tarp bendraturčių, todėl pradėjo procesą ir daro planus (1 t., b. l. 110). Tą pačią informaciją nurodė ir atsakovui A. M. 2022 m. rugpjūčio 10 d. per programėlę „Viber“ išsiųstoje žinutėje. Atsakovas A. M., atsakydamas į gautą žinutę nurodė, kad lauks atidalinimo plano bei pažymėjo, kad geriausia būtų iš anksto apkalbėti poreikius (1 t., b. l. 93). 2023 m. sausio 17 d. atsakovas A. M. per programėlę „Viber“ iš ieškovės gavo Žemės sklypo dalinimo sprendinį su pažymėtomis trijų servitutų zonomis (šioje byloje prašomą patvirtinti Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, sugeneruotą 2022 m. spalio 4 d.) be jokio aiškinamojo rašto ir jokio papildomo teksto (2 t., b. l. 30). Tą pačią dieną atsakovas, atsakydamas, be kita ko, paklausė, ar yra koks nors aiškinamasis raštas (2 t., b. l. 31). Praėjus dar beveik dvejiems mėnesiams, ieškovė pateikė atsakovams 2023 m. kovo 6 d. raštą, kuriuo prašė išnagrinėti anksčiau teiktą Žemės sklypo dalinimo sprendinį, sutikti su pateiktomis sąlygomis bei pasirašyti, pažymėdama, kad priešingu atveju bus priversta kreiptis į teismą (1 t., b. l. 103). Tą pačią dieną atsakovas A. M. per programėlę „Viber“, ieškovę informavo, kad laišką gavo ir kad su sprendiniu nesutinka, į ką ieškovė atsakė, persiųsdama jam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimo nuotraukas. Atsakovas A. M., atsakydamas į šią žinutę nurodė, kad teismo sprendimas jo nedomina, nes jis Žemės sklypą pirko su naudojimo juo tvarka (2 t., b. l. 35–36). 2023 m. kovo 20 d. atsakovai iš ieškovės advokatės gavo 2022 m. kovo 16 d. parengtą prašymą dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams per 14 dienų (kartu su prašymu pateiktos trys schemos) (1 t., b. l. 104–106, 111–118). Atsakovai 2023 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad išnagrinėję gautus Žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektinius pasiūlymus, informuoja, kad iš esmės neprieštarauja ieškovės norui ir jos lėšomis dalinti Žemės sklypą natūra į du sklypus, užtikrinant jai susisiekimą su keliu ir taip padidinant jos valdomo daikto vertę, bei pasiūlė oficialų atidalinimo procesą atidėti iki tol, kol jie gaus leidimą statyti naują gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, griaunant sklype esantį gyvenamąjį namą pagal 2020 m. birželio 30 d. išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, kurie galioja 5 metus (1 t., b. l. 101). Ieškovė 2023 m. balandžio 17 d. raštu atsakovus informavo, kad yra atvira gauti ir priimti bet kokius racionalius ir konstruktyvius pasiūlymus, poziciją, susijusią informaciją, siekiant visiems bendraturčiams geriausio sprendimo varianto (2 t., b. l. 41). Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.
12. Taigi, atsakovai buvo nurodę, kad su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje nurodytais sprendiniais nesutinka, o vėliau, gavę dar du papildomus projektinius pasiūlymus, detaliau jų neaptarinėdami, tik informavo ieškovę, kad siūlo oficialų atidalinimo procesą atidėti.
13. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pasiūlytą kelio servitutą bei tuo pagrindu nusprendė, jog prašomas patvirtinti Žemės sklypo atidalijimo būdas pažeistų atsakovų interesus. Pažymėjo, kad projektas, kurio įgyvendinimo be atsakovų sutikimo prašo apeliantė, nėra pagrindas kelio servitutui įrengti bei, kad servitutas gali būti nustatytas tik CK 4.124 straipsnyje numatytais pagrindais, todėl, padalijus bendrai valdomą Žemes sklypą į du atskirus žemes sklypus, sekantis etapas, kuriame šalys turės susitarti arba gauti teismo sprendimą, yra kelio servituto nustatymas. Teisėjų kolegija su nurodyta pozicija nesutinka.
14. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktą).
15. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktą). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
16. Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskirti daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktą, 29 punktą ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktą). Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
18. Nagrinėjamu atveju bendrasavininkai nesutaria būtent dėl žemės sklypo atidalijimo įgyvendinimo (būdo), viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys nesutarė dėl projekte siūlomo nustatyti kelio servituto, svarstė dėl kitų galimų Žemės sklypo atidalijimo būdų (su arba be kelio servituto nustatymo). Artūro Jonušo parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad sklypui Nr. 1 (ieškovės naudojama Žemės sklypo dalis) siūlomi nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m, bei sklypui Nr. 2 (atsakovų naudojama Žemės sklypo dalis) siūlomi nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m (1 t., b. l. 28–29, 67–68). Atsakovai nesutikdami su ieškiniu nurodė, kad būtent atsakovų žemės sklypo dalis bus apsunkinta ir tam tikslui pasiekti atsakovai bus įtraukti į ne vieną civilinę bylą tiek su apeliante, tiek su savivaldybės administracija dėl servitutų, tiek su ESO dėl elektros tinklų ir kt. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų, išdėstyti teritorinio planavimo dokumentuose (taip pat ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose) nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 40 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 29 punktą), tačiau vertintina, kad esant tokiai situacijai, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje, t. y. ieškovei neturint privažiavimo nuo gatvės ((duomenys neskelbtini) g.) prie jos naudojamos Žemės sklypo dalies ir bendraturčiams nesutariant dėl kelio servituto nustatymo, tokio pateikto projekto patvirtinimas neatitiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslo – palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
19. Nors apeliantė įrodinėjo, kad į jos naudojamą Žemės sklypo dalį visada patekdavo per kairiąją Žemės sklypo pusę, t. y. būtent per tą, kurioje siūlomas nustatyti kelio servitutas, tačiau iš atsakovų pateiktų ortofotografijų matyti, kad jokio kelio ten nėra, kelias yra dešinėje Žemės sklypo pusėje (2 t., b. l. 67–71). Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad kairėje Žemės sklypo pusėje nei vizualiai, nei faktiškai matomo tako ar keliuko nėra. Be to, atsakovai akcentavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendime pažymėta, jog pati ieškovė buvo nurodžiusi, kad jai nereikalingas servitutas, nes abi žemės sklypo dalys turi atskirą išėjimą į kelią. Taigi, kelio servituto nustatymas nebūtų tik formalus veiksmas, t. y. nustačius kelio servitutą, būtų reikalinga atlikti kelio įrengimo darbus, kas pareikalautų papildomų finansinių išteklių. Matininko Artūro Jonušo parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad privažiavimo / vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių ar valstybinės reikšmės kelių įrengiami, atstatomi ir prižiūrimi žemės savininkų lėšomis. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad kelio įrengimo darbus finansuotų pati, tačiau byloje nėra šalis įpareigojančio susitarimo ar kito dokumento, kuriame būtų aptarti šie klausimai.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau išdėstyta, nusprendžia, kad ieškovės pasiūlytas Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas neatitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pradėjo dar 2021 m., tačiau atsakovus apie tai informavo tik 2022 m., praėjus apytiksliai vienerių metų laikotarpiui. Be to, ir vėliau su atsakovais bendravo epizodiškai, pasyviai, neatsakydama į keliamus klausimus, reikalaudama sutikti su pateiktu projektu. Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016, 13 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovei pažeidus pareigą bendradarbiauti, nebuvo išnaudotos visos galimybės padalyti Žemės sklypą taip, kad būtų kuo mažiau pažeistos bendraturčių teisės, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakyta tvirtinti ieškovės vienašališkai parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su notarine, 2007 m. nustatyta, naudojimosi Žemės sklypu tvarka, taip pat įvertino tai, kad apeliantės siūlomi sprendiniai ją iš esmės keistų ir pakeistų kiekvieno bendrasavininkų naudojamos Žemės sklypo dalies ribas ir padarė pagrįstą išvadą, kad atidalijimo siekianti ieškovė neįrodė, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
21. Įvertinus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė tinkamai įvertinęs faktines sklypo naudojimo aplinkybes, rašytinius įrodymus ir faktinę situaciją sklype apžiūrint bendraturčių naudojamas sklypo dalis išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio poreikius, siekiant kuo mažiau suvaržyti bendraturčių interesus.
22. Apeliantė nurodė, kad atsakovai jokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių parengto projekto ydingumą, nurodyti negali. Tačiau šie apeliantės teiginiai vertini kritiškai.
23. Atsakovai 2025 m. kovo 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-43566) aiškiai ir detaliai nurodė, kad projektas yra pradėtas ir parengtas vadovaujantis dokumentais, neturinčiais jokios juridinės galios atsakovų atžvilgiu, neišbaigtas, su klaidomis, pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, t. y.: projektas numato servituto S (100 kv. m) nustatymą raudonosiose linijose, kuriose negalima nieko statyti, bet mokesčius kaip už namų valdą mokėti reikia (kodėl ieškovė gali nuspręsti dėl atsakovų sklypo dalies, kuri nėra susijusi su jos interesais; raudonųjų linijų servitutas neatitinka atsakovų valios šitą zoną išskirti atskiru sklypu pakeičiant jo paskirtį); be to, projekto papildomame aiškinamajame rašte nurodytos atsakovų sklypui Nr. 2 taikomos kelio apsaugos zonos sudaro 358 m2 (>100 kv. m), tačiau ši teritoriją nenurodyta sprendinių brėžinyje, kaip yra reikalaujama NŽT Žemės valdos projekto patikrinimo akte; projektas numato, kad kelią servitute S2 įrengia ir prižiūri žemės savininkas – vadinasi atsakovai (kodėl atsakovai turi įrengti ir prižiūrėti išimtinai tik ieškovei reikalingą kelią, kur garantija, kad ieškovė to nereikalaus); projekte neišspręstas klausimas dėl atsakovų lėšomis įrengto elektros įvado ir jo galingumo (kur garantija, kad dalinant sklypą nebus dalomas ir ieškovė to nereikalaus); projekte neteisingai nurodytos elektros tinklų apsaugos zonos (kurios jau buvo pasikeitusios Vilniaus rajono savivaldybei 2022 m. gruodžio 22 d. tvirtinant projektą po atsakovų lėšomis iškeltų elektros oro linijų); projekte neteisingai nurodytas kelio profilio plotis servitute S2 (nors servituto plotis 4,5 m., tačiau važiuojamoji dalis su kelkraščiais nurodyta 1,0+3,5+1,0 = 5 m.); projektas inicijuotas ir parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kuriuo ieškovė įgijo savo sklypo dalį iš buvusio vyro (pažymėtina, kad atsisakiusi teismo siūlymo nustatyti kelio servitutą prieigai prie (duomenys neskelbtini) gatvės), nors šis dokumentas nėra niekaip susijęs su atsakovais, jų 2009 metais įsigyta Žemės sklypo dalimi ir galiojančia Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Taigi, akivaizdu, kad atsakovai aiškiai ir konkrečiai nurodė, kodėl ir kaip atsidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ir nagrinėjo kiekvieną atsakovų nurodytą projekto ydingumo punktą.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl netinkamo atidalijimo projekto neužkerta kelio bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą su pataisytu ar kitu atidalijimo projektu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
25. Apeliantė nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį, nepagrįstai priteisė atsakovui iš jos bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos už priešieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių metu buvo dėstomi su priešieškinio reikalavimais susiję argumentai.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktą; 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 14 punktą).
29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktą).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovų priešieškinis buvo atmestas, tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, svarbu atsižvelgti į priešieškinio padavimo priežastis, juo pareikštų reikalavimų esmę, ką pirmosios instancijos teismas nagrinėjimu atveju ir padarė. Iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovai priešieškinio reikalavimų tenkinimą siejo su ieškinio reikalavimų tenkinimu, t. y. akcentavo, kad priešieškinio reikalavimus prašo tenkinti tik tuo atveju, jeigu bus tenkintas ieškovės ieškinys dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Taigi, atsakovams apsigynus nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų, laikoma, kad jie bylą laimėjo, todėl, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas turi padengti pralaimėjusi šalis – ieškovė.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
34. Atsakovai pateikė duomenis, kad atsakovas A. M. patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
35. Nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
36. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
ieškovės J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.