Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai, Linai Laniauskienei, Linai Kelevišienei, Birutei Adamonienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams A. M., L. M., dėl žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projekto patvirtinimo, nesant bendraturčių rašytinių sutikimų, tretieji asmenys byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, bei atsakovų A. M. ir L. M. priešieškinį ieškovei J. A. dėl nuostolių ir atlyginimo už naudojimąsi servitutu priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis atmestini

Dėl byloje nustatytų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų:

22. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu padalintas buvusių sutuoktinių J. A. ir A. A. santuokoje įgytas 6576 kv. m bendrojo ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), natūra po 1/2 dalį pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ namų valdos žemės sklypo ribų planą, priskiriant J. A. asmeninės nuosavybės teise 3288 kv. m sklypo dalį plane pažymėtą „A“, o A. A. priskiriant asmeninės nuosavybės teise 3288 kv. m sklypo dalį plane pažymėtą „B“. Minėtame sprendime konstatuota, kad į sklypą „A“ pretenduoja J. A., nurodydama, kad šiame žemės sklypo plote nėra statinių ir jam nereikalingas kelio servitutas, nes šis sklypas, kaip ir sklypas „B“, kuriame yra A. A. priklausantys statiniai, turi atskirą išėjimą į kelią.

23. 2007 m. lapkričio 27 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė patvirtino J. A. ir A. A. pasirašytą Naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ – 1791. Naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties šalys, valdydamos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 6576 kv. m Žemės sklypą, sutarė, kad:

23.1. A. A. atskirai naudosis 3287 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, žemės sklypo plane ribojama vietinės sistemos koordinačių taškais 6-7-1-1A-3A-4-5.

23.2. J. A. atskirai naudosis 3287 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, žemės sklypo plane ribojama vietinės koordinačių sistemos taškais: 3A-1A-2-3.

23.3. Sutarties 3.6. punkte nustatyta, kad, pasikeitus Žemės sklypo dalies savininkui, šia sutartimi nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pereina naujajam Žemės sklypo dalies įgijėjui.

23.4. Sutartimi buvę sutuoktiniai J. A. ir A. A. neišsprendė klausimo dėl privažiavimo prie ieškovės Žemės sklypo dalies.

24. Atsakovai A. M. ir L. M. 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-4920 pagrindu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nusipirko iš A. A. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią Žemės sklypo 3288/6576 dalį, plane pažymėta indeksu „B“, žemės sklypo plane ribojama vietinės sistemos koordinačių taškais 6-7-1-1A-3A-4-5. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad įregistruotas juridinis faktas – susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – Žemės sklypu, įregistravimo pagrindas – 2007 m. lapkričio 28 d. Sutartis Nr. JŠ -17911.

25. Atsakovai A. ir L. M. 2020 m. pradžioje nusprendė jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje statytis namą. Kadangi Žemės sklypas yra bendras su ieškove J. A., atsakovas A. M. pasiūlė ieškovei Žemės sklypą atsidalinti į du ar daugiau žemės sklypų, parengė įvairius Žemės sklypo dalinimo variantus, kurie buvo siūlomi J. A., tačiau ieškovei niekas netiko, pati ieškovė aiškiai savo pozicijos, kaip, jos manymu, turi būti dalinamas Žemės sklypas nepareiškė. Atsakovas, matydamas, kad ieškovė J. A. nelinkusi sudaryti jokio kompromiso kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir planavimo skyrių dėl namo projektavimo sąlygų išdavimo, sklype (duomenys neskelbtini), jam buvo išduotos namo projektavimo sąlygos. Norint gauti namo statybos leidimą ar kitus būtinus dokumentus, reikėjo, kad Žemės sklypo koordinatės būtų įregistruotos pagal galiojančią koordinačių sistemą, nes 2007 m. lapkričio 27 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. JŠ-17911 buvo parengtas pagal senas žemės sklypo ribų koordinates. Todėl atsakovams, norint gauti namo statybos leidimą, buvo būtina VĮ Registrų centre įregistruoti naujas viso Žemės sklypo koordinates pagal parengtą naują Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsakovai už savo asmeninius pinigus pradėjo tvarkytis dokumentus, užsakė naujus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apie atliekamus veiksmus nuolat informavo ieškovę J. A.: siuntė ir teikė informaciją apie paslaugų suteikimo sąlygas ir terminus, teikė aktų, kuriuos reikėjo pasirašyti kopijas, tačiau ieškovė bendradarbiauti atsisakė. Žemės sklypo matavimus atliekanti įmonė taip pat niekaip negalėjo susisiekti su ieškove. Ieškovė niekam neatsakydavo, ignoruodavo Žemės sklypo bendraturčius – atsakovas ne kartą rašė ieškovei sms žinutes, taip pat žinutes per Viber programėlę, kuriose nurodydavo, kad neradus bendro kompromiso atsakovai bus priversti patys kreiptis į teismą, tačiau ieškovė bendrauti atsisakė.

27. Vykstant teisminiam ginčui dėl Žemės sklypo kadastro duomenų, J. A., kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, atitinkamai:

27.1. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A34(I)-6682, prašydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. A33(I)-7363 informavo J. A., kad jos prašymas įkeltas į ŽPDRIS, pagal prašymą sukurta paslaugos byla Nr. ZSFP-97044;

27.2. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A33(I)-7363;

27.3. 2021 m. spalio 6 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A34(I)-7795, prašydama papildyti 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymą teikiama teismo sprendimo N 2-413-13/2003 kopija;

27.4. 2021 m. spalio 8 d. pateikė prašymą, kuris registruotas Nr. A34(I)-7850, prašydama organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, išreikšdama reikalavimą atidalinti Žemės sklypą tarp bendraturčių.

28. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, bei išsiuntė Žemės sklypo bendraturčiams raštą „Dėl pradėto rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriame nurodyta, kad pradedamas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant jį pertvarkyti – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų Žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Informaciniame pranešime nurodyta, kad bendraturčiai informuojami apie galimybę tapti projekto iniciatoriais, teikti prašymus. Apie šio pranešimo įteikimą atsakovams duomenų byloje nėra. Atsakovai įrodinėja, kad minėto pranešimo nėra gavę.

29. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 19 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ Nr. KADI-2824 ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 29 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. FP-1376, laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-312/D1-309 redakcija) išdėstytoms nuostatoms bei vadovaujantis Vilniaus m. 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-413-12/2003. Projekto tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, t. y. atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus savarankiškus žemės sklypus, du atskirus nekilnojamuosius daiktus. Pertvarkomo Žemės sklypo teritorijai, patenkančiai tarp gatvės raudonųjų linijų, siūloma sandoriu nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus (projekte pažymėti S).

30. Žemės sklypas pertvarkytas į 2 atskirus žemės sklypus, atitinkamai:

30.1. Nr. 1 – 0,3288 ha ploto, iš jo: pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,3288 ha, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų būdo;

30.2. Nr. 2 – 0,3288 ha ploto, iš jo: sodų plotas – 0,0477 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,1923 ha, užstatytos teritorijos plotas – 0,0888 ha, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų būdo.

31. Žemės sklypams siūlomi nustatyti neatlygintini servitutai:

31.1. sklypui Nr. 1 – kelio servitutas –teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m. Servitutas –teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m.

31.2. Sklypui Nr. 2 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m. Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), S-100 kv. m, S2-213 kv. m.

32. Projekte nurodoma, kad privažiavimo/vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių ar valstybinės reikšmės kelių, įrengiami, atstatomi ir prižiūrimi žemės savininkų lėšomis. Privažiavimui prie projektuojamo Žemės sklypo Nr. 1 sklype Nr. 2 projektuojamas 4.5 m pločio servitutinis kelias. Prie pertvarkomos teritorijos privažiuojama (duomenys neskelbtini) gatve.

33. Parengtas Projektas pateiktas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti paskelbta ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinimui su parengto Projekto sprendiniais skirtas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galėjo pateikti raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Projektą parengė matininkas Artūras Jonušas.

34. 2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė ieškovei J. A. atsakymą „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Nr. A33(1)-13055, kuriuo ieškovė informuota, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-9847) bus patvirtintas, kuomet ŽPDRIS ar administracijai bus pateikti visų Žemės sklypo savininkų raštiški sutikimai arba pateiktas teismo sprendimas, kuriame bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti jai nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės su atsakovais nuosavybės pagal matininko A. Jonušo parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir leisti jai vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal minėtą projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo. Byloje ginčas iš esmės kilęs tik dėl Žemės sklypo atidalijimo įgyvendinimo (būdo).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo įgyvendinimo (būdo)

36. Pagal teisinį reguliavimą, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

37. Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

38. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

39. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

40. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019; ir kt.). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022; ir kt.).

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022; ir kt.). Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016; ir kt.).

42. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019; ir kt.).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; ir kt.). Taigi, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, tačiau negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022; ir kt.).

44. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.80 straipsnio 1 dalies normą, pažymima, kad, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Be to kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

45. Nagrinėjamu atveju, pasak ieškovės, jos parengtas Projektas yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris labiausiai atitiktų tiek ieškovės, tiek ir atsakovų interesus, nes Projekte numatytas Žemės sklypo padalijimo variantas neprieštarauja imperatyviosioms teisėms normoms, įstatymams ir kitiems teisės aktams (išskyrus raštiško atsakovų sutikimo nebuvimą) ir yra techniškai įgyvendinami, be to Projekto tvirtinimui neprieštarauja ir Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne siekdama realios savo teisių gynybos, o dirbtinai siekdama apeiti atsakovus, ignoruodama jų teisėtus interesus, Projektą parengdama atsakovams už akių. Atsakovai niekada neteigė, kad Projektas prieštarauja įstatymų reikalavimams, byloje nėra ginčo dėl Žemės sklypo dalių naudojimosi, kaip teigia ieškovės atstovė. Atsakovai įrodinėja, kad ydingas ir pažeidžiantis atsakovų interesus yra Projekto turinys.

46. Teismas neturi pagrindo nesutikti, jog ieškovės Projekte numatytas Žemės sklypo padalijimo variantas neprieštarauja imperatyviosioms teisėms normoms, įstatymams ir kitiems teisės aktams (išskyrus raštiško atsakovų sutikimo nebuvimą), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, pačiam Žemės sklypo padalijimui atsakovai prieštaravimų nereiškia. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai dar 2022 m. kovo 31 d. (nagrinėjama byla teisme gauta 2023 m. birželio 16 d.) ieškovei oficialiu atsakymu nurodė, kad neprieštarauja Žemės sklypo atidalijimui, tačiau prašė palaukti iki 2023 m. rugsėjo 6 d. kol bus gautas statybos leidimas statyti atsakovų namą, bei geranoriškai leido ieškovei laikinai per jų dešinę Žemės sklypo dalį patekti į ieškovei priklausančią Žemės sklypo dalį.

47. Viso teisminio nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jos siūlomas Žemės sklypo atidalijimo būdas yra racionalus dėl to, jog į jos Žemės sklypo dalį galima patekti tik per kelią kairėje pusėje (per atsakovų Žemės sklypo dalį) ir toks patekimo būdas nepažeistų atsakovų interesų, nes atsakovai privalo vykdyti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo Žemės sklypas padalintas tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir liudytoju apklausto A. A.) ir 2007 m. lapkričio 27 d. notariškai patvirtintą Naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį. Be to atsakovai žinojo, kad buvęs ieškovės sutuoktinis leisdavo ieškovei važinėti į savo Žemės sklypo dalį būtent kaire puse.

48. Su šiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, kaip teisingai ir nurodo atsakovai, jiems Vilniaus m. 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo Žemės sklypas padalintas tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir liudytoju apklausto A. A.) nėra privalomas. Įsigydami iš A. A. Žemės sklypo dalį, atsakovai žinojo apie sudarytą Naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį ir šis juridinis faktas įregistruotas VĮ Registrų centre. Tačiau tiek minėtame teismo sprendime, tiek ir notariškai patvirtintoje sutartyje nėra išspręstas klausimas dėl privažiavimo prie ieškovės Žemės sklypo dalies. Teismo posėdžių metu atsakovas A. M. aiškiai nurodė, kad atsakovai nebūtų svarstę įsigyti servitutu apsunkinto žemės sklypo arba atitinkamai tokio žemės sklypo kaina būtų mažesnė.

49. Antra, kaip minėta, vykstant teisminiam ginčui dėl Žemės sklypo kadastro duomenų (civilinė byla Nr. e2-11664-981/2021, parengiamasis teismo posėdis vyko 2021 m. rugpjūčio 3 d.) bendraturtė J. A. dar 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, pateikdama prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, vėliau jos prašymai buvo tikslinami (žr. šio sprendimo 27 punktą). Nors tuo metu turėjo visas galimybes informuoti kitus bendraturčius (atsakovus šioje byloje) apie pateiktus prašymus – Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje ieškovės prašymų pateikimas vyko nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. spalio 8 d., kai tuo laikotarpiu civilinėje byloje Nr. e2-11664-981/2021 buvo derinamos taikos sutarties sąlygos (taikos sutarties popierinis variantas su visų trijų bendraturčių parašais teismui pateikta 2021 m. spalio 15 d. ir tos pačios dienos teismo nutartimi patvirtinta). Aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovė teismui teikė netikslią informaciją, neva tik 2021 m. spalio 8 d. ieškovė pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tą pačią dieną prašymas užregistruotas, kurio pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais, todėl kritiškai vertintinas jos teiginys, jog ji, negavusi atsakovų raštiško pritarimo, buvo priversta kreiptis į teismą, nes būtent pati ieškovė turėjo galimybę pranešti ar bendraturčiams, ar bent jų atstovei advokatei Agnijai Frejerei apie pradėtą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (bent jau pasirašant taikos sutarties popierinį variantą). Vien aplinkybė, kad atsakovai neatsiėmė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siųstos korespondencijos, nesuponuoja daryti išvadą, jog atsakovai vengia bendradarbiauti ir (ar) nesutinka atidalinti Žemės sklypą suformuojant atskirus žemės sklypus. Teismo vertinimu, ieškovė Projektą pradėjo rengti atsakovams už akių, taip pažeisdama bendraturčių interesų derinimo principą. Šios išvados nepaneigia byloje esantis ant languoto lapo ranka surašytas atsakovams adresuotas pranešimas, kuriame ieškovė nurodo, kad ji pranešanti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl turto padalijimo su buvusiu sutuoktiniu A. A., kadangi ne kartą su atsakovais buvo kalbėta, jog reikia atidalinti Žemės sklypus tarp bendraturčių, todėl ieškovė pradėjo procesą ir daro planus (2022 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas). Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo 2022 m. pavasarį ieškovei teikti pasiūlymai su planais (el. laiškais, sms ir Viber žinutėmis) dėl Žemės sklypo atidalijimo, į kuriuos ieškovė nereagavo, patvirtina, jog klausimas dėl Žemės sklypo atsidalijimo kur kas anksčiau nei ieškovei, buvo aktualus atsakovams ir jie kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Dar 2020 m. balandžio 27 d. el. laišku „Dėl sklypo dalinimo-info“ atsakovas informavo ieškovę, kad ŽPDRIS sistemoje pateikė prašymą dėl Žemės sklypo padalijimo į du ar daugiau sklypų. Tačiau ieškovė nesureagavo, į ką atsakovas, 2020 m. balandžio 30 d. el. laišku papildomai informavo ieškovę ir apie gautas iš ESO elektros stulpo ir oro linijos atsakovų sklypo dalyje iškėlimo sąlygas ir teiravosi, ar ieškovė tuo pačiu nenori susiprojektuoti elektros įvado ir į savo Žemės sklypo dalį. 2020 m. gegužės 5 d. atsakovas pakartotinai teiraujasi ieškovės, ar pastaroji apsisprendė dėl Žemės sklypo atidalijimo varianto bei prašo informuoti. Iš aptarto teismas negali sutikti su ieškovės akcentuojamu faktu, kad jos Projektas turi būti derinamas be atsakovų raštiškų sutikimų (pritarimo), būtent dėl ilgamečių nesutarimų su atsakovais. Kad Projektas parengtas atsakovams už akių patvirtina ir tai, jog ieškovė nesivadovavo dar 2021 m. birželio 30 d. pateikta NŽT rekomendacija (Nr.48SD-10373-14.48.104.): kreiptis į žemės sklypo bendrasavininkus ir nustatyti notariškai patvirtintu bendru susitarimu privažiavimo kelią prie Žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies, o nesutikus bendrasavininkams, kreiptis į teismą ir nustatyti privažiavimo kelią teismo sprendimu. Teismo vertinimu, atsakovai, kaip bendraturčiai, išnaudojo visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto – Žemės sklypo, pertvarkymo. Šiuo atveju ieškovė neįgyvendino savo pareigos bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės varianto.

50. Trečia, kritiškai vertinti tiek ieškovės, tiek jos buvusio sutuoktinio A. A., apklausto liudytoju, teiginiai, neva kaire Žemės sklypo puse ieškovė, A. A. neprieštaraujant, privažiuodavo prie savo Žemės sklypo dalies ir šioje Žemės sklypo pusėje esanti įkalnė/ šlaitas tam netrukdė. Bylos duomenimis ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad iš esmės prie ieškovei tenkančios Žemės sklypo dalies galima privažiuoti esamu laikinu keliu iš dešinės pusės, kurioje yra valstybiniai servitutai, atsakovų Žemės sklypo dalis ir kaimynės žemės sklypas. Akcentuotina, kad iš kairės Žemės sklypo pusės nei vizualiai, nei faktiškai matomo tako ar keliuko nėra. Iš byloje esančių 2005-2020 m. ortofotografinių žemėlapių ištraukų, 2009 m., 2022 m. lapkričio 21 d. (elektros stulpo pastatymo dieną) ir 2023 m. gruodžio 21 d. (po metų) atsakovų asmeninių fotonuotraukų bei 2021 m. lapkričio 19 d. eismo organizavimo schemos nustatyta, kad jokio kelio iš kairės Žemės sklypo pusės nebuvo, priešingai, laikinas kelias buvo iš dešinės pusės bei matoma pagrindinė (duomenys neskelbtini) g., o atsakovų įsigyta Žemės sklypo dalis buvo apleista, apaugusi laukiniais medžiais, krūmais ir nepravažiuojama, šalia kairės Žemės sklypo pusės buvo miškas. Be to kairiame Žemės sklypo kampe stovėjo elektros stulpas, kurio perkėlimą ir elektros linijos iškėlimo projektą 2022 m. sausio 21 d. derino patys atsakovai. Taip pat kairėje Žemės sklypo pusėje buvo ir yra dideli akmenys, auga daugiamečiai medžiai. Pastebėtina, kad ieškovė, atvykusi į išvažiuojamąjį teismo posėdį su žemu lengvuoju automobiliu (ne visureigiu, ar kita aukštesne transporto priemone) paliko jį iš dešinės Žemės sklypo pusės, kur yra laikinas privažiavimas, bet nepademonstravo, kaip neva ji per krūmynus, įkalnę/ šlaitą važiuodavo į savo Žemės sklypo dalį, kuri netvarkoma ir apaugusi daugiametėmis žolėmis. Minėtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota įkalnė/ šlaitas, ši aplinkybė patvirtinta ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Tiek aptariami rašytiniai įrodymai, tiek ir faktinė vietos apžiūra patvirtinta, kad stovint (duomenys neskelbtini) gatvėje veidu į atsakovams priklausančią Žemės sklypo dalį, minėta sklypo dalis iš kairės pusės ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, kuriame pastatyti nauji gyvenamieji namai, o abu sklypai (atsakovų ir kaimyninis) atitverti žalia segmentine tvora – taigi atsakovų kairė Žemės sklypo dalis turi tvorą. Taip atsakovų kairė Žemės sklypo dalis yra ženkliai didelėje įkalnėje/ šlaite, su jų šia sklypo dalimi besiribojančiame sklype pastatytų naujų gyvenamųjų namų trinkelėmis išklotas įvažiavimas/ išvažiavimas taip pat yra atitinkamai įkalnėje/ nuokalnėje (šlaite). Akcentuotina, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendime konstatuota, kad ieškovei nereikalingas servitutas, nes šis sklypas, kaip ir A. A., turi atskirą išėjimą į kelią. Taigi iš aptarto matyti, kad tiek ieškovė, tiek jos buvęs sutuoktinis, kuris savo elgesiu teismo posėdžiuose patvirtino, jog yra suinteresuotas bylos baigtimi tenkinant ieškinį, klaidino teismą ir palaikė išimtinai ieškovei tinkamą poziciją, kaip pati ieškovė nurodė, jai privažiavimas iš kairės Žemės sklypo pusės (per atsakovų dalį) jai yra patogesnis. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikinta, kad ieškovės ir liudytojo deklaruojamas neva egzistavęs kelias kairėje Žemės sklypo pusėje iki ieškovei teksiančios dalies iš tiesų neegzistuoja.

51. Ketvirta, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad rengiamas Projektas, turi atitikti reikalavimus, be kita ko, ir šiuos: 1) sprendinius dėl privažiavimo derinti su žemės sklypų savininkais per kurių žemės sklypus numatomos gatvės; 2) pažymėti Projekte, kad privažiavimo/ vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių, ar valstybinės reikšmės kelių, įrengiami, atstatomi, prižiūrimi žemės sklypų savininkų lėšomis. Matininko Artūro Jonušo aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypams siūlomi nustatyti servitutai; privažiavimo/ vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių, ar valstybinės reikšmės kelių, įrengiami, atstatomi, prižiūrimi žemės sklypų savininkų lėšomis; privažiavimu prie projektuojamo ieškovės žemės sklypo atsakovų sklype projektuojamas 4,5 m ploto servitutinis kelias. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario mėn. rašte „Dėl išaiškinimų pateikimo“, be kita ko, nurodyta, kad nuostata „privažiavimo/ vidaus keliai nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių, ar valstybinės reikšmės kelių, įrengiami, atstatomi, prižiūrimi žemės sklypų savininkų lėšomis“ reiškia, kad Administracija neįrengs, neatstatys ir neprižiūrės privažiavimo/ vidaus kelių nuo esamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių ar valstybinės reikšmės kelių – šiuos darbus privalės atlikti žemės sklypų savininkai savo lėšomis ir šis papunktis nedetalizuoja, kuris iš žemės sklypo savininkų finansuos šiuos darbus, nes pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas šie klausimai turi būti sprendžiami bendraturčių susitarimu. Taip pat nurodyta teisės norma bendraturčiams nustatyta pareiga sutarti ir dėl kelio pločio, nes reikalavimų 15.14 papunktyje nurodomi minimalūs pločiai, nėra apribojimų dėl transporto priemonių rūšių, galinčių važiuoti vidaus keliais. Reikalavimų 15.12 papunktis, numatantis „teritorijai, patenkančiai į gatvės raudonąsias linijas, sandoriu nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus“ nedetalizuoja, kuris iš žemės sklypo savininkų finansuos šiuos darbus, nes pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas šie klausimai turi būti sprendžiami bendraturčių susitarimu.

52. Taigi šalims (bendraturčiams) teks savo lėšomis įrengti ir įforminti privažiavimą prie ieškovei suformuoto žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovų pozicija, kad Projekte nėra aptartas ieškovės įsipareigojimas ir (ar) užtikrinimas, jog ji savo jėgomis ir lėšomis įrengs ir prižiūrės kelią, nėra pateikta servitutinio kelio įrengimo sąmata. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelio įrengimas, tai nėra tik skaldos ar žvyro užpylimas numatytame plote, šiuo atveju atsakovų Žemės sklypo kairės pusės pievoje, bet ir reikiamų atraminių sienelių įrengimas, kadangi servitutinis kelias numatytas šlaite/ įkalnėje, taip pat būtina nuovaža, jungianti viešą kelią ((duomenys neskelbtini)) su privačiu įvažiavimu, fiziškai tinkama transportui važiuoti. Pažymėtina, kad ieškovė ir (ar) matininkas A. Jonušas sprendinių dėl privažiavimo apskritai nederino su žemės sklypų savininkais, šiuo atveju atsakovais, per kurių žemės sklypus numatomos gatvės.

53. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje nustatyta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalis). Norint prisijungti prie susisiekimo komunikacijų (įrengti įvažiavimą nuo kelio (gatvės) į žemės sklypą), reiks kreiptis į to kelio (gatvės) valdytoją dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui, išskyrus atvejus, kai yra parengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ir jame nustatytos prisijungimo sąlygos prie susisiekimo komunikacijų. Gavus prisijungimo sąlygas įvažiavimui įrengti, galima kreiptis į statinio projektuotoją, kad parengtų statinio statybos projektą.

54. Norint teisiškai įsirengti nuovažą nuo valstybinio kelio ((duomenys neskelbtini)) į savo žemės sklypą, būtina laikytis kelių taisyklių ir gauti leidimus. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra savivaldybei priklausantis kelias, bus aktualūs žingsniai: pateikti prašymą dėl nuovažos įrengimo su situacijos planu ar projekto brėžiniu; gauti technines sąlygas – savivaldybė (ar kita atsakinga institucija) išduoda leidimą su techninėmis sąlygomis, kaip ir kur galima įrengti nuovažą, sąlygose nurodoma: danga, nuolydis, matomumo zona, lietaus nuvedimas, apsaugos priemonės (jei reikia); pagal išduotą leidimą ir technines sąlygas įsirengti nuovažą; kai nuovaža įrengta, ją gali tekti priduoti (informuoti savivaldybę, kad darbai baigti), kai kuriais atvejais – atlikti ir geodezinę nuotrauką. Be to, kelias privalo turėti sankasą, t. y., kelias negali būti žemiausia vieta, žemiausios vietos turi būti šonuose – grioveliai ar grioviai, kurie į kažkur nuvestų vandenį (arba kelias turi turėti savo požeminę kritulių surinkimo/ nuvedimo sistemą). Kritulių drėgmė nuo sankasos privalo kuo greičiau pasišalinti, priešingu atveju kelio tiesiog nebus, liks tik transporto (ypač sunkiasvorio) išvažinėtas griovys. Sankasa turės būti įrengiama pašalinus daug organikos turinčius grunto sluoksnius, įrengiant laidų sluoksnį nusidrenavimui (į šonus – griovius), o tik tada rūpintis kelio standumu, kurį suteikia skalda, žvyras, asfaltas ir pan. Taip pat skaldos sluoksnį periodiškai reikia greideriuoti nuo atsiradusių provėžų ir duobių, nuolat teks užtaisinėti atsiradusius kelio nelygumus. Būtinas ir sniego kasimas, kurį kasant nuo nelygių paviršių pašalinamas ir akmenėlių (skaldos, žvyro ir pan.) sluoksnis, kurį taip pat reikės atstatyti. Paminėtina ir apie dulkes bei purvą, pvz. žvyro kelias dulka daugiausiai, mažiausiai – asfaltuotas privažiavimas, bet jo įrengimas yra brangiausias. Esant ilgesniam įvažiavimui kelio įrengimo kaina labai padidėja.

55. Šiuo atveju ieškovė nepasisakė, neįvertino ir netikslino savo reikalavimų, nors tokia galimybė, siekiant atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis), jai buvo suteikta, dėl sprendimo 52-54 punktuose aptartų reikalavimų, projektų ir leidimų gavimo, kelio įrengimo sąmatos, atsižvelgiant į Žemės sklypo reljefą, nuovažos, sankasos-griovių (vandens nuvedimo, pašalinimo nuo kelio sankasos) sprendimų, kelio dangos, kelio priežiūros, atstatymo. Ieškovė nenurodė savo galimybių ir resursų, o tik teisminio nagrinėjimo pabaigoje teikdama paaiškinimus nurodė, kad kelią įrengs pati viena, nereikalaudama iš bendraturčių prisidėjimo. Tačiau kaip teisingai pastebi atsakovai, į bylą žodžių neįdėsi, ieškovė apskritai neįsipareigoja rūpintis kelio įrengimo dokumentacija, kelio įrengimu, jo priežiūra ir atnaujinimu. Be to, būtent pagal Projektą ieškovei suteikta daug teisių, ateityje ji, vadovaudamasi Projektu, taip kaip šiuo metu teisiškai nepagrįstai nurodo atsakovams vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, galimai sieks iš atsakovų prisidėjimo prie kelio įrengimo/ priežiūros/ atnaujinimo ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės Projektas sukelia atsakovams naujus neigiamus padarinius gyvenimo ir aplinkos kokybei: patvirtinus Projektą atsakovų Žemės sklypo dalis būtų apsunkinta nemokamu servitutu – Projekte nenumatytas joks kompensavimo mechanizmas: ieškinys pareikštas be jokios kompensacijos, vėliau, tiek teismui, tiek atsakovų atstovei, tiek galiausiai ir ieškovės atstovei išaiškinus, kad servitutas negali būti nemokamas, ieškovė sutiko sumokėti atsakovams vienkartinę 3500 Eur kompensaciją, sumokant ją per 10 kalendorinių dienų, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (žr. šio sprendimo 9 punktą), dar vėliau 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti už servitutą po 3313 Eur už arą kiekvienais metais, viso apie 6623 Eur (žr. šio sprendimo 14 punktą), dar vėliau, 2025 m. vasario 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl reikalavimų tikslinimo-didinimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės vienkartinę 5000 Eur kompensaciją, sumokamą už 213 kv. m ploto servitutą, mokėjimą leidžiant atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (žr. šio sprendimo 11 punktą); kaip nurodė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kad kelio įrengimas, jo priežiūra ir atnaujinimas yra atsakovų reikalas, ko pasėkoje atsakovai turėtų pakankamai dideles išlaidas (minėta, kad ieškovė visiškai nenurodė kelio įrengimo, jo priežiūros, atstatymo sąmatos); nors atidalinti žemės sklypai būtų taisyklingos formos, tačiau padarius kelią kairėje, per jo ilgį išimtinai atsakovų sklype susidarytų dviejų tvorų siaura juosta, būtų ir grioviai (kelio borteliams, vandens nutekėjimui) arba šlaitai ir kt., dėl kurių padidėtų Projekte nurodytas kelio plotis; nors ieškovė ir nepasisakė dėl įrengtino kelio dangos, tačiau atsižvelgiant į jos deklaruojamą turtinę padėtį (prašymus dėl kompensacijos sumokėjimo terminų) tikėtina, kad būtų įrengiamas pigiausias pagal kaštus žvyro dangos kelias, kuris, kaip minėta, daugiausiai dulka, taigi visos dulkės sklistų į atsakovų Žemės sklypo dalį. Atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės atstovės teiginiai, kad visiškai pakaktų pasodinti tujas, kurios atstotų tvorą, sulaikytų dulkes ir važinėjančių automobilių garsą/ šviesas, nes atsakovai, reikalaudami, jog ieškovė kompensuotų jiems sandarios tvoros, kurios niekada ir nebuvo, pastatymo kaštus siekia nepagrįstai praturtėti. Nors tvoros pastatymo privalomumo ir neįtvirtina teisės aktai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma įstatymas įpareigoja laikytis bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, draudžia įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų kitų asmenų teises ir interesus. Primintina, kad šioje situacijoje nebuvo ne tik tvoros, bet ir servituto, kuriuo ieškovė nori apsunkinti atsakovų Žemės sklypo dalį. O susidariusioje situacijoje atsakovai turi turėti sandarią tvorą, apsaugančią nuo pašalinių asmenų, galinčių ne tik įeiti, bet ir įvažiuoti į jų sklypą, taip pat ir apsaugančią nuo transporto priemonių (ypač sunkiasvorių) keliamo triukšmo ir dulkių, skleidžiamų šviesų. Teismo vertinimu, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovai iš esmės patirtų neproporcingų nepatogumų, jie būtų priversti patirti dideles išlaidas, jei ieškovė viena neišgalėtų finansiškai įsirengti atitinkamą privažiavimą prie jai teksiančios sklypo dalies, be to šiuo metu net nėra aišku, ar toks privažiavimo įrengimas, kokio pageidauja ieškovė, apskritai būtų įmanomas.

56. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui, susisiekus su matininku A. Jonušu, pastarasis patvirtino, kad kai jis ruošė atidalijimo Projektą, tai nevertino galimybės keliui formuoti Žemės sklypo dešinėje pusėje, t. y. planą matininkas atliko tik pagal ieškovės pageidavimus, neatsižvelgdamas į atsakovų interesus.

57. Penkta, ieškovė alternatyviu reikalavimu prašo nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal matininko A. Jonušo pateiktą projektinį pasiūlymą (DOK-199851). Kaip teisingai nurodo atsakovai, kad pateiktas A. Jonušo alternatyvus planas, sumažina atsakovų naudojamo Žemės sklypo dalį iš kairės 4,5 m, kompensuojant arus iš viršaus. Tokiu būdu ieškovės turimas sklypas tampa su išsikišimu per visą atsakovų Žemės sklypo kairiąją ribą, t. y. vietoje vienos bendros ribos (iš viršaus), siūlomos dvi Žemės sklypo ribos su ieškove (iš viršaus ir iš kairės). Kadangi nurodytas 4,5 m plotas būtų ieškovės asmeninė nuosavybė, atsakovai turės atitinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų dėl atstumų kažką statant ar sodinant. Todėl akivaizdu, kad atsakovų naudojamo (naudingo) žemės sklypo teritorija susiaurėja.

58. Šešta, atsakovai siūlė ieškovei net šešis Žemės sklypo atidalijimo variantus, klausimą buvo siūloma spręsti nesuvaržant atsakovų teisėtų interesų, tačiau ieškovei netiko nė vienas iš jų, viso teisminio nagrinėjimo metu ji kategoriškai laikėsi tik savo pageidavimo ir patogumo – kad kelias būtų įrengtas kaire Žemės sklypo puse, per atsakovų sklypo dalį. Galiausiai paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas pasiūlė ieškovei keistis Žemės sklypo dalimis, taip suteikiant ieškovei turėti tiesioginį privažiavimą iš (duomenys neskelbtini), tačiau ir su šiuo pasiūlymu ieškovė kategoriškai nesutiko. Procesiniame dokumente Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad iš esmės neprieštarautų byloje pateiktam atsakovų alternatyviam Žemės sklypo pertvarkymo variantui, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad siūlomi nauji Projekto sprendiniai turės būti iš naujo derinami ir tikrinami.

59. Septinta, kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022; ir kt.).

60. Teismo vertinimu, viso teisminio nagrinėjimo metu buvo siekiama sumažinti bendraturčių konfliktų tikimybę. Tačiau šios konkrečios bylos atveju leidus atlikti Žemės sklypo padalijimą pagal ieškovės Projektą tolimesni šalių konfliktai neišvengiami. Minėta, kad nesant aptartiems sprendiniams dėl kelio įrengimo, jo priežiūros ir atnaujinimo yra labai didelė bylos šalių naujo konflikto atsiradimo tikimybė. Projekte nėra pasisakyta ir dėl elektros įvado į ieškovės žemės sklypą, ko pasėkoje taip pat galimas konfliktas, nes, kaip minėta, atsakovai šį klausimą išsprendė savo pastangomis ir lėšomis. Teismas sprendžia, kad atsakovai pagrindė aplinkybes, jog siūlomas atidalijimo būdas pažeistų jų interesus; be to, atsakovai dėjo visas pastangas rasti taikų ginčo išsprendimo būdą su ieškove, tačiau būtent ieškovė laikosi teisiškai kategoriškos pozicijos ir nesiekia realaus bendradarbiavimo su atsakovais ieškant racionalaus ginčo situacijos išsprendimo, ji inicijavo šį naują ginčą, kas tik parodo, jog pati ieškovė nesiekia teisinės taikos atkūrimo, o, pamokyta savo buvusio sutuoktinio, siekia išimtinai sau naudingų tikslų.

61. Atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių visumą, į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad atsakovai įrodė, jog ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas ar teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Teismas sprendžia, kad ieškovės parengtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra ydingas, nėra sąžiningas, neužtikrinantis bendraturčių interesų pusiausvyros ir pažeidžia atsakovų teises. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas leisti jai vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

62. Atsakovai pateiktu priešieškiniu prašė jį tenkinti, jeigu ieškinys bus tenkintas visiškai ar iš dalies. Netenkinus ieškinio nėra pagrindo ir priešieškinio tenkinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

64. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

65. Ieškovės ieškinį atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovai prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas net ir tuo atveju, jeigu ir ieškinys, ir priešieškinis bus atmesti –atsakovai teikia priešieškinį tikslu apsiginti nuo ieškovės reikalavimų.

66. Byloje nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 5505,50 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą, 365 Eur žyminio mokesčio ir 17,65 Eur VĮ Registrų centro išlaidų, viso 5888,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis), prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinas 5888,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67. Teisme patirta 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 8 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“, CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas,

nusprendžia:

ieškovės J. A. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) viso 5888,15 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.