Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei, atsakovams N. A. ir V. A., atsakovų atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. A. ir V. A. dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

22. Tarnybos ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti atsakovų N. A. ir V. A. tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

23. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai V. A. ir V. A. tėvų valdžią įgyvendino netinkamai ir priešingai dukrų interesams. Surašyti Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktai 2022 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos mėnesio, 2022 m. gruodžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovai jau pakankamai ilgą laiką su dukromis atkurti ryšio nesiekia, į organizuojamus susitikimus su mergaitėmis atsakovė buvo atvykusi tik tris kartus, vaizdo skambučiais bendravimas vyksta vangiai, numatytu laiku atsakovė neprisijungia, o jei ir prisijungia, bendravimas trunka vos kelias minutes, iš 23 kartų įvyko tik 12 vaizdo skambučių. Pasak laikinosios globėjos, dažniau su mergaitėmis vaizdo priemonėmis bendrauja jų močiutė (biologinės motinos mama). Atsakovas su vaikais nebendrauja jokiais būdais. Atsakovė kartą yra atvežusi vaikams dovanėlių, tačiau išlaikymo neteikia, o atsakovas iš viso nebendrauja su vaikais ir neteikia išlaikymo. Globos peržiūros aktuose taip pat nurodoma, kad mergaitės nieko nemokėjo, nežinojo elementarių higienos reikalavimų (kad reikia plautis rankas, praustis ir pan.) namų taisyklių, ribų. Laikinosios globos pradžioje parduotuvėje buvo apsivogusios.

26. Taigi atsakovai pakankamai ilgą laiką nedėjo pastangų pakeisti savo elgesį ir susigrąžinti vaikus į šeimą. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2022 m. gruodžio 1 d. Pagalbos plane nurodyta informacija, kad pasitarime svarstyta atsakovei sudaryto pagalbos plano peržiūra. Protokole pažymima, kad atsakovė pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdo, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. Dar birželio mėnesį mobiliosios komandos darbas su atsakove buvo nutrauktas, nes nebuvo žinoma jos gyvenamoji vieta, o kviesta atsakovė į Tarnybą neatvyko. Atsakovė negalėjo atsakyti, kodėl nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovė nebendrauja, nepateikia naujausios informacijos apie esamą situaciją šeimoje, telefonu neatsiliepia, kartais atrašo SMS žinutėmis. Informavo, kad atsakovės gyvenamoji vieta išlieka nežinoma, nes jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nuvykus 6 kartus, atsakovė nebuvo rasta. Globos koordinatorė L. V. nurodė, jog atsakovė su dukromis bendrauja nenuosekliai ir tik epizodiškai. Po bendravimo su motina kyla sunkumų dėl mergaičių elgesio, mergaitės mamą vadina vardu. Tarnybos specialistė Vita Drinkienė nurodė, jog pateiktas teismui ieškinys yra pagrįstas, taip pat pažymėjo, kad vaikų tėvui yra sudarytos visos galimybės ir sąlygos nuotoliniu būdu bendrauti su vaikais, tačiau iš tėvo pusės nėra iniciatyvos ir noro bendrauti su dukromis.

27. Iš byloje pateiktų 2022 m. gegužės 30 d. VšĮ Vilniaus klinikinės ligoninės medicininių dokumentų išrašų matyti, jog mergaitėms buvo diagnozuota nepakankama tėvų priežiūra ir kontrolė.

28. Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad atsakovai pastaraisiais metais niekur nedirba. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovų, kaip skolininkų, yra vykdomos kelios dešimtys išieškojimų. Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovė 5 metų laikotarpyje administracine tvarka daugybę kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus, susijusius su nepilnamečių vaikų teisėmis, taip pat važiavimą be bilieto, vagystes iš parduotuvių, degalinių, o atsakovas 9 kartus, esant įkalinimo įstaigoje, už pažeidimus, nesusijusius su vaiko teisų pažeidimais (už įkalinimo įstaigos pareigūnų žeminimą, melagingus pranešimus apie padėtus sprogmenis įvairiuose objektuose, įkalinimo įstaigos tarnybinio turto sugadinimą, narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojimą). Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu abu atsakovai atlieka laisvės atėmimo bausmes, atsakovui laisvės atėmimo bausmė numatyta iki 2038 metų, o atsakovė nurodė, jog jai liko kalėti 4 mėnesius. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovų atžvilgiu yra priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis. Paminėtina ir tai, kad 2010 m. gegužės 14 d. Vilniaus m. apylinkės teismo (tuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus D. K. atžvilgiu. Be to, iš byloje esančios 2022 m. lapkričio 14 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė N. A. buvo gydoma Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale pakaitiniame gydyme opiodiniu vaistu (metadonu) nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. liepos 14 d. Pažymoje pažymima, jog atsakovė lankėsi nereguliariai, atliekant šlapimo testus buvo stebimas papildomas psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nesilaikė numatyto gydymo ir tyrimų plano. Buvo išbraukta iš gydymo programos, nes dėl nežinomų priežasčių neatvyko gauti paslaugos daugiau kaip 14 dienų. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiodus, priklausomybės sindromas (F11.2).

29. Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog dukros visada buvo prižiūrėtos ir ji dukras lankė, nešdavo joms dovanų, o grįžusi iš įkalinimo įstaigos, ji pati galės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pakankamai ilgą laiką (anksčiausiai nuo 2021 metų) savo nepilnamečių vaikų priežiūrą nuolat perkeldavo trečiajam asmeniui – savo motinai, net sergančius vaikus palikdavo ir savaitėmis negrįždavo, nesiteiraudavo vaikų sveikata bei savijauta, nepalikdavo vaikams reikiamų ir būtinų daiktų, drabužių, nereaguodavo į savo motinos prašymus grįžti ir pasirūpinti dukromis. Be to, jau ir 2010 metais neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią jos sūnaus D. K. atžvilgiu, ji daugiau nei dešimt metų jokių veiksmų nesiėmė sūnui susigrąžinti, kas teismo vertinimu, tik patvirtina atsakovės teiginių dėl noro ir gebėjimo rūpintis vaikais deklaratyvumą, jos nenorą keisti savo elgesio. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nuolat vykdo vagystes, kas neigiamai įtakoja jos nepilnametes dukras, nes iš laikinosios globos peržiūros aktų nustatyta, kad mergaitėms nustačius laikinąją globą, jos parduotuvėje įsikišo prekių už kelnaičių. Mergaitės nežinojo, kad reikia praustis bei kitų elementarių elgesio taisyklių. Atsakovė teismo posėdyje pati patvirtino, jog pagalbos plane iškeltų jai uždavinių nevykdė ir nurodė nežinanti, kodėl. Nesprendžia priklausomybės narkotinėms medžiagos problemos ir net ją neigia, nesitvarko buities – nėra aiški jos gyvenamoji vieta, nors socialinei darbuotojai nurodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau niekada nurodytu adresu ji nebuvo rasta, nuolat keičia savo telefono numerius, dėl ko kyla sunkumų su ja susisiekti dukrų ugdymo įstaigų darbuotojams bei socialiniams darbuotojams. Atsakovė nurodė, kad dukras lankė, bendravo su jomis vaizdo skambučiais, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog nepakankamas pastangas palaikyti ryšį su mergaitėmis, ji dalyvavo vos keliuose susitikimuose su dukromis, kurie buvo organizuoti pagalbos centre, o iš organizuotų 23 vaizdo skambučių, atsakovė dalyvavo vos 12 pokalbių, kurie truko vos kelias minutes. Mergaitės motiną vadina vardu, o globėjus tėvais. Atsakovė neteikia vaikams išlaikymo.

30. Iš laikinųjų globėjų pateiktos informacijos matyti, jog mergaitės turi problemų su oda (nustatytas atopinis dermatitas, yra alergiškos pieno produktams), atsakovė nesiėmė veiksmų mergaičių ištirti ir gydyti. Todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovės nesirūpinimas vaikais ir jų nepriežiūra daro vaikams žalą.

31. Atsakovas V. A. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vaikai gimė jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir jis dukras matė tik du kartus, nes nuo 1999 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pagalbos dėl ryšio su vaikais atkūrimo nesikreipė, nors Tarnybos specialistai nurodė, jog jam yra sudarytos visos galimybės bendrauti su dukromis vaizdo skambučiais. Išlaikymo vaikams niekada neteikė ir jais nesidomėjo. Visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina, jog atsakovai nėra suinteresuoti vaikų susigrąžinimu į šeimą, kadangi daugybę metų savo elgesio nekeičia, turi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, kurios nesprendžia, su specialistais dėl pagalbos nebendradarbiauja.

32. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovai yra pakankamai ilgą laiką visiškai nusišalinę nuo nepilnamečių P. A. ir A. A. auklėjimo ir priežiūros, nesudaro joms tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jų poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaikų, atkurti prarasto ryšio, įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų, tinkamai nesidomi vaikais, iš esmės nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, netinkamas tėvų elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikams, todėl nėra jokio pagrindo tėvų valdžią atsakovams riboti laikinai, tačiau yra pagrindas atsakovams N. A. ir V. A. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečių dukrų P. A. ir A. A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

33. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems išlieka teisė matytis su vaikais. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

34. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

35. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės N. A. išlaikymą nepilnametėms dukros P. A. ir A. A. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai mergaitei nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, o iš atsakovo – po 50 Eur kiekvienos dukros išlaikymui. Atsakovai teismo posėdyje nurodė, jog jokių pajamų negauna, todėl neturi galimybių teikti vaikams išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė pareiga, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, ir kad tėvas gali būti atleistas nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog tėvas yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima nemokėti vaikui išlaikymo, ar išlaikymo dydį mažinti, o pajamų neturėjimas ir negalėjimas įsidarbinti dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvą nuo pareigos išlaikyti savo vaiką (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-881-265/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-3097-614/2015; kt.). Kasacinis teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

36. Atsakovai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur, iš atsakovo – 50,00 Eur. Šiuo atveju ieškovo reikalaujamo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 840,00 Eur, atskaičius mokesčius 633,00 Eur, todėl, atėmus vaikui mokamą universalią išmoką 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis yra apie 274,00 Eur (633 Eur – 85,75 Eur : 2). Nebeatsimenu,

38. Atsakovai nurodė, jog niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, todėl nėra pajėgūs teikti duroms ieškovo prašomo išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.).

39. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

40. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos tik minimalios pajamos arba pajamų negavimas negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą arba jo iš viso neteikti, todėl išlaikymo neteikimas neabejotinai pažeistų nepilnamečių interesus. Be viso kito, teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šiuo atveju, atsakovai turėdami po kelis išlaikytinius (šios bylos kontekste atsakovė turi tris vaikus, atsakovas – du vaikus), kaip mažamečių vaikų tėvai neišnaudojo visų galimybių ir nesiėmė tinkamų priemonių gauti bet kokias pajamas, iš kurių galėtų teikti savo vaikams tinkamą išlaikymą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju, atsakovai turėdami nepilnamečių vaikų, privalėjo įvertinti savo pasirengimą tinkamu vaikų poreikių patenkinimu. Nors teismo posėdyje atsakovų atstovas išsakė poziciją, jog ieškovas turėtų prašyti priteisti vienodo dydžio išlaikymą iš abiejų atsakovų, t. y. po 50,00 Eur, tačiau teismas priteisdamas išlaikymo dydį vertina ir tas aplinkybes, jog atsakovė po 4 mėnesių atliks laisvės atėmimo bausmę ir galės paprasčiau integruotis darbo rinkoje ir gauti pajamų ženkliau prisidėti prie vaikų išlaikymo, tuo tarpu atsakovas bylos duomenimis jau daugiau nei 20 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kalės dar iki 2038 metų, todėl jo galimybės gauti pajamų įkalinimo įstaigoje yra labiau ribotos, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų atstovo pozicija, kad turėtų būti priteisiamas vienodo dydžio išlaikymas iš abiejų atsakovų.

41. Taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu bei nustatytas aplinkybes dėl tėvų galimybių teikti išlaikymą, teismas tenkina ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo visiškai.

42. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikinus globėjus skirti nepilnamečių vaikų iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi.

43. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

44. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

45. Ieškiniu ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti P. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais. Byloje pateikti 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais P. A. bei A. A. laikinaisiais globėjais paskirti fiziniai asmenys. Byloje pateikto 2023 m. vasario 28 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, vaikų globa vyksta sklandžiai, sudarytos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos, užtikrintos sąlygos gauti sveikatos priežiūrą ir ugdymą, todėl, teismo vertinimu, ieškovo prašymas iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti P. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

47. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimais Nr. ATP-C-2022-00080 ir Nr. ATP-C-2022-00079 atsakovams teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

48. Šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidariusių valstybės išlaidų atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

49. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinių globėjų paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais globėjais.

Priteisti iš atsakovės N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-30) iki jų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki jų pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Laikinuosius globėjus skirti nepilnamečiams vaikams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriais.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.