- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-881-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02096-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- K. T.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-881-265/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui K. A. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iš priteisti iš atsakovo sūnaus A. A., gim. 2002-02-08, išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. viso 6 480 Eur. Nurodo, kad atsakovas nuo jų išsiskyrimo 2005 m. prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisidėdavo, nesirūpindavo vaiku, o šiuo metu jis yra nuteistas už nusikaltimus ir atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo K. A., išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A. išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-08-14) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo K. A. išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. A. 6 480,00 Eur, ieškovę K. A. paskyrė priteistų sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo 65 Eur žyminio mokesčio reikalavime dėl išlaikymo priteisimo, 194 Eur žyminio mokesčio reikalavime dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 7,98 Eur pašto išlaidų, viso 266,95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba, gauna apie 30 Eur per mėnesį atlyginimo, turi nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, turi kitus išlaikytinius, tačiau tai neatleidžia jo nuo prievolės išlaikyti savo vaikus. Nurodė, kad ieškovės reikalaujama 180 Eur suma yra pakankama vaiko išlaikymui, ir ji artima minimaliai reikalaujamai išlaikymo sumai nepilnamečiui vaikui.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria priteistas iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. A. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2015-08-14) iki A. A. pilnametystės; priteistas iš atsakovo K. A. 6 480 Eur išlaikymo įsiskolinimas sūnui A. A. ir šias sprendimo dalis išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo K. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2015-08-14) iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo K. A. 3 059 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. A.. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, teismas nepagrįstai priteisė didelę pinigų sumą, nevertino vaiko poreikius 360 Eur sumai pagrindžiančių įrodymų, taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie vaiko sveikatos problemas, dėl kurių reikėtų priteisti didesnį išlaikymą nei pusę minimalios algos. Pažymėjo, kad teismas nevertino UAB „Arkma“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas, finansinių rodiklių. Nurodė, kad atsakovui išėjus į laisvę iš esmės pasikeistų aplinkybės dėl turtinės padėties, tuomet ieškovė turėtų pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Šiuo metu atsakovas yra išlaikomas savo neįgalumą turinčios sutuoktinės, tačiau teismas sutuoktinės sveikatos būklės nevertino, nors byloje yra pateikti įrodymai apie tai, taip pat nevertino, kad sutuoktinė išlaiko ir savo nepilnametę dukrą. Nurodė, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo sveikatos būklę, kadangi liudytojos E. A. parodymai patvirtina, jog atsakovo išlaikymui per mėnesį ji skiria 150 - 200 Eur. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad jo ir ieškovės turtinė padėtis yra panaši ir nurodo, jog jis atlieka bausmę ir neturi galimybės susirasti gerai apmokamo darbo, tuo tarpu ieškovė turi savo verslą, kuriame ji dirba ir gauna 325 Eur atlyginimą. Mano, kad atsižvelgiant tiek į vaiko poreikius, tiek į jo galimybes šiuos poreikius tenkinti, turi būti priteista iš atsakovo 100 Eur išlaikymo suma. Atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl priteisia 6 480 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad teisinga priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3 600 Eur (po 100 Eur kas mėnesį), iš šios sumos išminusuojant byloje įrodytą teiktą išlaikymą per paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui padavimo dienos - 150 Eurų duotų pinigais pačiam sūnui, 1 000 Lt, kas sudaro 290 Eur, išleistų jo kelionei į Švediją, 101 Eur, skirtus sūnaus akiniams, duotus ieškovei į rankas. Pažymi, kad sūnui duota 50 Eur kaip dovana, todėl sutinka, kad ši pinigų suma nebūtų įskaityta į išlaikymo sumą. Nesutinka su teismo teiginiu, kad 150 Eur davimas sūnui į rankas, jo vežimasis savaitei į Švediją, kuomet ieškovei nereikėjo jo išlaikyti, pinigų davimas ieškovei sūnaus akiniams nupirkti, nelaikytini išlaikymo teikimu. Mano, kad tai turi būti pripažinta išlaikymo teikimu, prašo iš išlaikymo įsiskolinimo sumos (3 600 Eur) išminusuoti 541 Eur teikto išlaikymo ir priteisti 3 059 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2016-02-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, pažymėjo, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad iki ieškinio padavimo dienos jis teikė išlaikymą savo sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Iš bylos duomenų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir remdamasis jais nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos byloje, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba, gauna apie 30 Eur per mėnesį atlyginimo, turi nekilnojamojo turto, yra veikiančios UAB „Arkma“ vienintelis akcininkas. Ieškovė yra individualios K. T. įmonės savininkė, per mėnesį ieškovė gauna 325 Eur atlyginimo (l. 81). Nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove (motina), kuri rūpinasi ir prižiūri sūnų, tenkina būtiniausius kasdieninius vaiko poreikius.
Nors apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad vaiko tėvas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tačiau tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (2006-09-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Teisėjų kolegija vertina, kad pajamų neturėjimas ir negalėjimas įsidarbinti dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvą nuo pareigos išlaikyti savo sūnų. Be to, atsakovas dirba įkalinimo vietoje, gauna atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas susidariusia sunkia turtine padėtimi, nes išlaikymas vaikui reikalingas dabar, šiuo metu.
Ieškovė yra nurodžiusi, kad nepilnamečio vaiko A. A. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 498 Eur, t. y. maistui ir maisto papildams – 12 Eur per dieną, mokymosi reikmėms – 14 Eur, rūbams – 30 Eur, apsilankymams pas gydytojus – 10 Eur, būsto nuomai – 40 Eur, papildomoms išlaidoms, tokioms kaip teatras, kinas ir pan. – 30 Eur, būreliams, treniruoklių salei – 38 Eur (l. 56). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas keturiolikos metų vaiko poreikiams patenkinti reikalingas lėšas bei jų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pažymėtina ir tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų, todėl jos piniginis indėlis į sūnaus išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie sūnaus išlaikymo prisideda kitokia forma, tačiau ieškovei tenkančių pinginių lėšų dydis yra didesnis, nei priteistas iš atsakovo.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiam vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimai mėnesinė alga yra 350 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų tenkantis išlaikymo dydis yra 175 Eur. Kolegija sutinka su priteistu pirmosios instancijos teismo išlaikymo dydžiu ir konstatuoja, kad vaiko poreikių apimtis, kuri faktiškai atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, nelaikytina nerealia nei nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti abu tėvai. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtinais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Atsakovo nurodyti susirgimai ir pateikti duomenys apie juos, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomi tokiais, dėl kurių atsakovas negalėtų išlaikyti savo vaiko. Apelianto argumentas dėl to, kad teismas nevertino, jog atsakovo sutuoktinė turi nepilnametę dukrą bei pilnametį sūnų, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje 3K-P-186/2010).
Išanalizavusi ieškovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikiams užtikrinti reikalingas pinigines lėšas, atsakovo atsikirtimų argumentus, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį, į tai, jog vaikas gyveno ir lieka gyventi su mama (ieškove), teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu, taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, jog priteisto iš atsakovo išlaikymo sūnui dydis yra nustatytas teisingai (CPK 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad išlaikymo vaikui nuolat neteikė. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl sūnui duotų 15 Eur bei 1 000 Lt, duotų sūnaus kelionei, 101 Eur, skirtų vaiko akiniams pirkti, vertintini kritiškai, kadangi ieškovė šių aplinkybių nepatvirtino. Apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį, nepagrindė jų jokiais patikimais ir leistinais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog apeliantas teikė vaikui atitinkamą išlaikymą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienkartiniai paskatinimai nelaikytini kaip vaiko išlaikymas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes, kad atsakovas neteikė išlaikymo, priteisė įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis). Bylos duomenimis ieškovė įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui prašė priteisti už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, skaičiuojant po 180 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuolat ir pažeidė pareigą tinkamai išlaikyti savo vaiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą neabejotinai buvo būtina, atsižvelgęs į vaiko poreikius teismas pagrįstai paskaičiavo įsiskolinimo dydį. Mažinti priteistą įsiskolinimo sumą būtų neteisinga ir neprotinga, bei neatitiktų vaiko interesų.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą jos nepriteistinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.