- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-597-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02428-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,SPRK“, V. P.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SPRK“ ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2429-852/2018 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SPRK“ ir V. P. dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš netinkamai vykdytos rangos sutarties, dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SPRK“ priešieškinį ieškovei I. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti iš dalies atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą pagal sutartį Nr. 20140327 negaliojančiu, pripažįstant, kad UAB „SPRK“ tinkamai atliko darbų už 131 580,45 Eur; pripažinti iš dalies atliktų antrojo etapo statybos darbų priėmimo – perdavimo aktą pagal sutartį Nr. 2014/11/17 negaliojančiu, pripažįstant, kad UAB „SPRK tinkamai atliko darbų už 38 901,47 Eur; priteisti iš atsakovės UAB „SPRK“ ieškovės naudai 25 446,02 Eur; priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės naudai 46 844,01 Eur.
2. Nurodė, kad 2014 m. kovo 27 d. tarp I. K. (užsakovės) ir UAB „SPRK“ (rangovės) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 20140327 (toliau ir – Sutartis, rangos sutartis, sutartis Nr. 20140327) dėl gyvenamojo namo statybos, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini); sutartyje nurodyta bendra darbų kaina – 649 612,25 Lt su PVM (188 140,71 Eur); darbų pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 31 d.
3. Vykstant statybos darbams, buvo sutarta atlikti papildomus statybos rangos darbus: sumontuoti valymo įrenginius, įrengti geoterminį šildymo žemės kolektorių, paruošti pagrindus trinkelėms ir sudėti jas, sumontuoti vejos bortus, sudėti drenažo vamzdžius, sumontuoti ventiliacijos vamzdynus, pakloti elektros ir vandens įvadus (toliau ir – žodinė sutartis, sutartis Nr. 2014/11/17). Minėta sutartis buvo žodinė, nebuvo sutarta nei dėl darbų kainos, nei dėl kiekvieno darbo užbaigimo terminų, išskyrus tai, kad darbai pagal šią sutartį turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki Sutartyje nurodyto darbų atlikimo termino – 2014 m. rugpjūčio 31 d. Sutarties šalys sutarė, kad darbų kiekį skaičiuos pagal faktinį atlikimą, o jų (darbų) kainą – pagal rinkos kainą.
4. Ieškovė pagal abi sutartis – 2014 m. kovo 27 d. Sutartį bei žodinę sutartį – UAB „SPRK“ yra sumokėjusi 676 500 Lt (195 927,94 Eur) sumą, pervesdama minėtą sumą atitinkamomis dalimis į rangovės sąskaitą. UAB „SPRK“ 2015 m. liepos 1 d. pažyma patvirtino apie jai sumokėtus 647 000 Lt (187 384,15 Eur); pažymoje nepaminėta 29 500 Lt (8 543,79 Eur) suma, kurią už ieškovę jos prašymu sumokėjo ieškovės sūnus M. K. per pirkimo bendruomenę „Lyoness“.
5. Ieškovė pažymėjo, kad už statybos rangos darbus ji UAB „SPRK“ taip pat mokėjo grynaisiais pinigais, kurie buvo mokami V. P., kaip UAB „SPRK“ vadovui, viso sumokėta 101 743 Lt (29 467 Eur) suma.
6. Ieškovė pažymėjo, kad už statybos rangos darbus ji viso sumokėjo 838 243 Lt (242 771,95 Eur), iš jų: UAB „SPRK“ – 676 500 Lt (195 927,94 Eur) ir V. P. – 161 743 Lt (46 844,01 Eur).
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad viso UAB „SPRK“ tinkamai atliko darbų už 566 912,38 Lt (164 189,17 Eur). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 838 243 Lt (242 771,95 Eur), iš jų: atsakovei UAB „SPRK“ – 676 500 Lt (195 927,94 Eur), atsakovui V. P. – 161 743 Lt (46 844,01 Eur), ji turi teisę reikalauti permokėtos viso – 271 330,62 Lt (78 582,78 Eur) sumos iš abiejų atsakovų: iš atsakovės UAB „SPRK“ 109 587,62 Lt (31 738,77 Eur), o iš atsakovo V. P. – 161 743 Lt (46 844,01 Eur).
8. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „SPRK“, gavusi ieškovės pateiktus dokumentus, kuriais nesutinkama su darbų kokybe, turėjo galimybę imtis atitinkamų veiksmų bei pateikti ieškovei dokumentus, patvirtinančius atliktų darbų kokybę, ir / ar surinkti duomenis, patvirtinančius, jog darbai buvo atlikti laikantis jiems keliamų kokybės reikalavimų, t. y. inicijuoti ekspertizę, tačiau to nepadarė.
9. Ieškovės teigimu, gyvenamasis namas pastatytas su esminiais defektais. Defektai nurodyti ir antstolio I. G. 2015 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; už juos atsakomybė tenka rangovei. Kadangi ieškovė yra permokėjusi rangovei 31 738,77 Eur sumą, ji turi teisinį pagrindą minėtos (permokėtos) sumos reikalauti iš UAB „SPRK“.
10. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas V. P. nepateikė ieškovei dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti mokėjimai grynaisiais pinigais, vykdant Sutarties sąlygas, buvo perduoti UAB „SPRK“, todėl vertintina, kad atitinkamas pinigų sumas V. P. neteisėtu būdu įgijo savo naudai, nevykdydamas jam, kaip juridinio asmens atstovui, priklausančios pareigos įnešti pinigus į UAB „SPRK“ kasą bei juos apskaityti. Atsakovas V. P. praturtėjo jam grynaisiais pinigais perduota pinigų suma – 46 844,01 Eur, t. y. be teisėto pagrindo įgijo minėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnis).
11. Atsakovė UAB „SPRK“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pagal Sutartį ieškovė atliko darbus, nurodytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte; I. K. faktiškai atsiskaitė už UAB ,,SPRK“ atliktus darbus, t. y. sumokėjo pavedimu UAB ,,SPRK“ piniginių lėšų sumą, viso – 647 000 Lt (187 384,15 Eur). Šalys buvo aiškiai sutarusios dėl kitų atliktinų darbų apimties, kainos bei kitų sąlygų. Tuo tikslu buvo parengta 2014 m. lapkričio 17 d. sutartis Nr. 14/11/17, kurios pagrindu UAB ,,SPRK“ įsipareigojo pagal suderintą sąmatą atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini). Šalys aiškiai sutarė, kokie darbai ir už kiek turi būti atlikti ir kad bendra sutarties darbų kainą yra 227 494,24 Lt (65 886,88 Eur). UAB ,,SPRK“ darbus atlikti įsipareigojo iki 2015 m. birželio 15 d. Atsakovė, neturėdama abejonių, kad su ja bus tinkamai atsiskaityta, nedelsdama pradėjo vykdyti darbus pagal I. K. užsakymą. Atsakovė pažymėjo, kad tarp šalių buvo susiklostę draugiški bei pasitikėjimu grįsti santykiai.
12. Galiausiai, 2014 m. lapkričio 17 d. sutarties Nr. 14/11/17 ieškovė I. K. taip ir nepasirašė. Nors UAB ,,SPRK“ 2014 m. lapkričio 17 d. sutartus bei visus ieškovės užsakytus darbus atliko dar iki 2015 m. birželio mėnesio, tačiau ieškovė I. K. jų nėra priėmusi bei iki šios dienos nėra už juos atsiskaičiusi. Pretenzijas ieškovė I. K. ėmė reikšti tik 2015 m. gegužės mėnesį, kai buvo atlikti visi darbai, bei praėjus kuriam laikui po antrojo etapo statybos atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pagal sutartį Nr. 2014/11/17 pateikimo. Akivaizdu, kad I. K., nesąžiningai siekdama išvengti atsiskaitymo su atsakove, sąmoningai delsė pasirašyti antrąją sutartį bei vėliau visiškai atsisakė pasirašyti statybos rangos užsakymo dokumentus bei priimti darbus.
Atsiliepimas
13. Atsakovė nurodė, kad, atliekant darbus, I. K. nevykdė jokios techninės priežiūros ir pretenzijų neturėjo, pirmojo etapo darbai tenkino, už juos faktiškai buvo atsiskaityta, todėl buvo priimtas sprendimas dėl tolesnio bendradarbiavimo. 2014 m. metų pabaigoje UAB ,,SPRK“ kreipėsi į I. K. dėl mokėjimo pagal antrąją sutartį atlikimo, nes darbai jau buvo pradėti ir buvo reikalingos lėšos įgytoms bei reikalingoms medžiagoms, darbuotojams. Ieškovė tuo metu paaiškino, kad kurį laiką negalės atsiskaityti dėl FNTT jos atžvilgiu pradėto tyrimo bei taikyto arešto, taip pat pažymėjo, kad jos patiriami finansiniai sunkumai yra laikini, patikino, jog situacija išsispręs bei prašė tęsti darbus. Kadangi šalis siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, UAB ,,SPRK“ nekilo abejonių dėl I. K. sąžiningumo, darbai buvo suplanuoti ir pradėti, todėl buvo priimtas sprendimas toliau juos tęsti. Praėjus keletui mėnesių, UAB ,,SPRK“ vėl kreipėsi į ieškovę, prašydama bent iš dalies atsiskaityti, tuomet ieškovė pareikalavo pateikti sąmatas. Pateikus sąmatas, I. K. pareiškė, kad sąmatoje nurodytos kainos yra per didelės, bei toliau reiškė vis kitokio pobūdžio pretenzijas. Iki 2015 m. birželio mėnesio UAB „SPRK“ mėgino taikiai spręsti kilusį ginčą, šalino I. K. nurodomus trūkumus, nors daugeliu atveju su jais neturėjo sutikti, bandė reaguoti į visas užsakovės pastabas, kadangi tikėjosi, kad I. K. galiausiai atsiskaitys už darbus.
14. Atsakovė nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB ,,SPRK“ iš viso atlikto darbų už 990 087,22 Lt (286 749,07 Eur) sumą, tuo tarpu I. K. iš viso sumokėjo ieškovei 647 000 Lt (187 384,15 Eur) ir yra skolinga UAB ,,SPRK“ viso 99 364,92 Eur sumą.
Šalies argumentai
15. Atsakovė UAB „SPRK“ pateikė priešieškinį byloje, prašydama priteisti iš I. K. minėtą 99 364,92 Eur skolą.
16. Ieškovė I. K. su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu atsakovės UAB „SPRK“ priešieškinį atmetė; ieškovės I. K. ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei I. K. iš atsakovės UAB „SPRK“ 25 446,02 Eur permoką pagal rangos sutartį ir 1 068,07 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei I. K. iš atsakovo V. P. 46 844,01 Eur be pagrindo gautų lėšų ir 1 983,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje ekspertizę atlikęs ekspertas D. K. 2018 m. gegužės 22 d. ekspertizės akte konstatavo, kad pirmajame etape faktiškai atlikta darbų už 635 148 Lt (183 951,58 Eur) su PVM sumą, o defektų ištaisymo suma sudaro 107 817 Lt (31 225,96 Eur), tačiau patikslintoje eksperto išvadoje nurodė, kad darbų atlikta už 562 138 Lt (162 806,42 Eur) su PVM sumą (faktiškai atlikti darbai už 417 006,80 Lt (120 773,52 Eur) sumą ir nekokybiškai atlikti darbai už 145 131,40 Lt (42 032,96 Eur) sumą su PVM); antrajame etape faktiškai atliktų darbų suma pagal rinkos kainą sudaro 162 055 Lt (46 934,37 Eur) su PVM, o defektų ištaisymo suma – 27 736 Lt (8 032,90 Eur) su PVM.
19. Teismas nurodė, kad pagrindo nesiremti eksperto D. K. pateikiamais skaičiavimais dėl atliktų rangos darbų kiekio ir kokybės neturi, o pastabas dėl eksperto nurodytų darbų kiekio ir kokybės pripažino reikšmingomis. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo remtis atsakovės pateikta UAB „Geo group“ išvada apie žemės tūrio faktinio pokyčio skaičiavimą, o ne eksperto išvada, kurioje fiksuota, kad atvežtinio žvyro panaudojimas statybvietėje nebuvo dokumentuotas ir faktiškai yra nežymus; teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Geo group“ skaičiavimas nerodo sklypo reljefo būklės darbų priėmimo – perdavimo akto sudarymo momentu, tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai, tarp jų ir notaro patvirtinti liudytojų E. J., G. G. ir R. B. parodymai, patvirtina, kad gruntas sklype buvo supiltas ne atsakovės nurodytomis aplinkybėmis.
20. Teismas konstatavo, kad atliktų darbų bei defektų šalinimo kaina yra tokia, kokią nurodė ekspertas; atsakovės pateikti paaiškinimai teisme ir fotofiksacijos neįrodo darbų kiekio ir kokybės.
21. Dėl ieškovės atsiskaitymo pagal rangos sutartis teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais mokėjimo įrodymais.
22. Teismas sprendė, kad už statybos rangos darbus ieškovės sumokėtų grynųjų pinigų, kurie buvo mokami V. P., kaip UAB „SPRK“ vadovui, gavimą patvirtina rašytiniai įrodymai byloje: pinigų gavimą V. P. 2015 m. balandžio 8 d. patvirtino parašu ir tekstu „Gavo: V. P. 2015 04 08“ ant ieškovės sudarytos lentelės; lentelėje yra ir I. K. parašas bei tekstas „Sumokėjo: I. K. 2015-04-09“; nors teisme V. P. teigė, kad minėtame dokumente jis pasirašė tik už tai, kad gavo lentelę, bet ne pinigus, tačiau tokius paaiškinimus teismas atmetė kaip mažai tikėtinus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat yra pasirašęs ant ieškovės pateikto lapelio, nurodydamas gautas sumas („8227000 gauta“); taip pat ant rangos sutarties sąmatos kitos lapo pusės („19300 Lt 05/08 d. V. P. UAB SPRK“), o tai atitinka ieškovės paaiškinimus apie grynais pinigais V. P. sumokėtą 19 300 Lt sumą 2014 m. gegužės mėnesį. Pinigų perdavimo aplinkybes teisme taip pat patvirtino liudytojai. Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai, kad jis niekada nėra gavęs grynų pinigų iš I. K., prieštarauja įrodymų byloje visumai, todėl yra atmestini.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
23. Atsakovė UAB ,,SPRK“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės I. K. naudai iš UAB „SPRK“ priteista 25 446,02 Eur permoka pagal rangos sutartį ir 1 068,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės I. K. ieškinį UAB „SPRK“; priteisti iš ieškovės I. K. UAB „SPRK“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. UAB „SPRK“ tinkamai įvykdė rangos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė (užsakovė) patvirtino, kad ir pirmajame, ir antrajame atliktų darbų aktuose nurodytus darbus UAB „SPRK“ atliko iš dalies, ar su defektais, taigi, visi raštai, siųsti rangovei po statybos darbų objekte sustabdymo, kuriuose minimi neatlikti darbai, buvo siunčiami dėl užsakovės pozicijos – nesumokėti už jau atliktus statybos darbus. Antrojo etapo metu vietoje sutartų 24 pozicijų darbų buvo atlikti 30 pozicijų darbų, t. y. 6 pozicijomis daugiau. Darbai nebuvo galutinai baigti dėl užsakovės kaltės, pastarajai tinkamai neatsiskaičius su rangove už jau atliktus darbus.
23.2. Teismo paskirta statybos ekspertizė rangos darbų kiekiui ir kokybei nustatyti yra nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta. Priimdamas sprendimą, teismas išimtinai rėmėsi teismo ekspertizės aktu, nevertindamas kitų atsakovų į bylą pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
23.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tokius byloje atliktos ekspertizės (ekspertizės akto) trukumus:
23.3.1. Ekspertas skaičiuojamosios kainos nustatymui naudojo programinę įrangą „Sistela“, nors rangos sutarties šalys, sutardamos dėl rangos darbų, sąmatoje nebuvo nurodžiusios, kad kainos bus nustatomos vadovaujantis minėta sistema, taigi, ši sistema nėra taikytina ginčo rangos sutarties vykdymui bei kainų skaičiavimui. Teismas, formuluodamas klausimą apie pirmojo etapo vertinimą, nurodė ekspertui skaičiuoti ne rinkos, o sutartinę, kainą; tuo tarpu skaičiuodamas antrojo etapo darbus, ekspertas juos turėjo skaičiuoti rinkos kainomis – kaip, kokiu būdu ekspertas apskaičiavo rinkos kainas, nėra paaiškinta.
23.3.2. Akte nėra nurodyta, kokiu pagrindu ir kaip apskaičiuota defektų vertė ir jų pašalinimo kaina.
23.3.3. Nemotyvuotais paaiškinimais teismo ekspertas iš esmės pakeitė savo ekspertizės akto skaičiavimus, į skaičiavimus įtraukdamas duomenis apie tai, kokie darbai faktiškai buvo atlikti, nors jie nebuvo numatyti rangos sutarties sąmatoje.
23.3.4. Teismo ekspertas ekspertizės aktą paaiškino, sumas koreguodamas savo nuožiūra.
23.3.5. Ekspertizės akto pirmojo etapo tyrimų ir skaičiavimų 1 punkte ekspertas nurodė, kad skaičiavimus atliko vadovaudamasis statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, 2014 m. spalio mėnesio įkainiais, o tai prieštarauja teismo sprendimui, kuriame nurodyta, kad pirmojo etapo darbai turi būti skaičiuojami sąmatine verte. Teismo ekspertas akto tyrimo ir skaičiavimo skyriaus 1 punkte „Plokštuminiai pamatai ir kiti darbai“ nurodė, kad sąmatoje sutarti darbai apima žemės darbus, tačiau rangos sutarties sąmatos 1 punkte tokių darbų nėra. Skaičiavimams pagrįsti ekspertas pateikė skaičiavimus, kurių skaičiavimo principai nėra aiškūs. Ekspertas 3–6 punktuose pripažino, kad jam trūko informacijos apie rangovės atliktus darbus, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo pateikti neginčijamos ir teisingos nuomonės bei išvadų dėl darbų kokybės. Ekspertas ekspertizės akto tyrimo ir skaičiavimo skyriaus 1 punkte „Plokštuminiai pamatai ir kiti darbai“ nurodė, kad šie darbai apima ir šlaitų nuo kaimyno kasimo darbus, nors tai prieštarauja rangos sutarties sąmatos 1 punktui. Minėti darbai negali būti siejami, nes šlaitų kasimas, lyginimas, grunto pervežimas mechanizuotu būdu yra susiję su gerbūvio darbais, o ne su plokštuminiais darbais. Ekspertizės akto 42 puslapyje darbų apimtyse minima, kad tik dalis žvyro buvo atvežtas žvyras, kitas žvyras buvo gamtinis – kokie būdai ir metodai buvo pasitelkti, nustatant bei įrodant, kad tik dalis žvyro buvo atvežta į objektą, nėra aišku. Sąmatoje nustatyta, kad plokštuminių pamatų kiekis yra 141 m², o ekspertas nurodė – 138 m² – nėra nurodomos priemonės, tyrimų metodai, kurios faktiškai įrodytų, kad realus ir teisingas kiekis yra 3 m² mažesnis, nei nurodo rangovė. Ekspertas taip pat nurodė, kad vadovavosi geodeziniais matavimais, tačiau tokių matavimų byloje nėra. Ekspertizės akto tyrimų ir skaičiavimų 1 punkto dalies „Atliktų darbų kokybė“ 7 papunktyje ekspertas vertino betono darbų atlikimą, remdamasis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu – antstolis nėra statybos ekspertas, kad jo fiksuota medžiaga būtų naudojama kokybei nustatyti.
23.3.6. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 2 punkte ekspertas nurodė, kad darbai įtraukti į 1 punktą – kokį punktą turi omenyje ekspertas, nėra aišku. Šlaitų kasimas, lyginimas, grunto pervežimas mechanizuotu būdu yra susiję su gerbūvio darbais, o ne su plokštuminiais darbais – eksperto išvada, kad šių darbų rangovė neatliko, neteisinga ir nepagrįsta; už minėtų darbų atlikimą turi būti sumokėta 3 741 Lt (1 083,47 Eur) suma.
23.3.7. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 3 punkte ekspertas nurodė, kad smėlio vežimo darbai įtraukti į 1 punktą – kokį punktą turi omenyje ekspertas, nėra aišku. Net jeigu tai būtų pirmojo etapo sąmatos 1 darbas „Plokštuminiai pamatai ir kiti darbai“, nėra nurodyta, kad smėlio vežimo darbai priskirtini prie minėto punkto sąmatoje sutartų darbų. Smėlis buvo vežtas po pamatų įrengimo darbų – eksperto išvada, kad šių darbų rangovė neatliko, neteisinga ir nepagrįsta; už minėtų darbų atlikimą turi būti sumokėta 10 317 Lt (2 988,01 Eur) suma.
23.3.8. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 7 punkte ekspertas nurodo, kad darbų padaryta už mažesnę, nei nurodo rangovė, kainą, t. y. viso už 23 836,51 Lt (6 903,53 Eur), bei daro nuorodą į ekspertizės akto tyrimų ir skaičiavimų 7 ir 8 punktus, tačiau minėtuose punktuose nėra pateikta mažesnio atliktų darbų kiekio paskaičiavimo schema, metodika, priemonės ar principai. Eksperto akte nepagrįstai taikoma atliktų darbų kokybė ST:121895674.205.01.05:2012.
23.3.9. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 8 punkte ekspertas nurodo, kad darbų padaryta už mažesnę, nei nurodo rangovė, kainą, t. y. viso už 3 156,13 Lt (914,08 Eur), bei daro nuorodą į ekspertizės akto tyrimų ir skaičiavimų 7 ir 8 punktus, tačiau minėtuose punktuose nėra pateikta mažesnio atliktų darbų kiekio paskaičiavimo metodika ar principai. Ekspertizės akte darbų kokybės reikalavimai taikomi nepagrįstai. Statinys yra II degumo klasės, medienos apsauga nuo gaisro nėra privaloma.
23.3.10. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 11 punkte ekspertas nurodė, kad atitinkami darbai sąmatoje nebuvo numatyti. Rangovės pirmojo etapo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte (eilės Nr. 11) nurodyta, kad buvo padaryta darbų už 18 595,75 Lt (5 385,70 Eur); ekspertizės akto palyginamosios lentelės 11 eilutėje nurodoma, kad tas pats sąmatinis darbų kiekis yra patvirtinamas ir pripažintas prie atliktų darbų.
23.3.11. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 16 punkte ekspertas nurodė, kad darbų padaryta už mažesnę, nei nurodo rangovė, kainą, t. y. viso už 12 751,20 Lt (3 693 Eur), taip pat padaryta defektų už 9 097 Lt (2 634,67 Eur). Ekspertas remiasi tyrimų ir skaičiavimų 16 punktu, nors minėtame punkte pažymėta, kad darbų kiekis ir kaina neskaičiuojama. Tariamų defektų skaičiavimą ekspertas atliko remdamasis ne sąmatine kaina, kaip buvo nurodęs teismas, o kitokiais būdais. Ekspertas pažymėjo, kad darbus įvertino pagal antstolio atliktas fotofiksacijas, tačiau jos (fotofiksacijos) nėra laikytinos tiksliomis kiekių apskaičiavimo priemonėmis.
23.3.12. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 18 punkte ekspertas nurodė, kad darbų defektų padaryta už 7 027 Lt (2 035,16 Eur). Ekspertas remiasi tyrimų ir skaičiavimų 18 punktu, kuriame nurodyta, kad, remiantis UAB „Sistela“, darbų kaina turėjo sumažėti 7 027 Lt (2 035,16 Eur) – kodėl ekspertas vadovavosi minėta programa, o ne sąmatine kaina, nepaaiškinama. Ekspertizės akto palyginamosios lentelės ir aiškinamojoje dalyje nėra pateiktos schemos, atlikti tyrimai ir naudoti metodai. Remiantis techniniu projektu, per visą namo plotį yra išsidėsčiusios metalo konstrukcijos, tačiau metalo išmatavimai buvo tikrinti tik vienoje vietoje, taigi, toks tyrimas nėra išsamus. Ekspertas nesigilino į byloje pridėtus projektinius dokumentus, fotomedžiagą.
23.3.13. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 19–20 punktuose ekspertas nurodė, kad darbų su defektais padaryta už 55 568,52 Lt (16 093,76 Eur). Ekspertas remiasi ekspertizės akto tyrimų ir skaičiavimų 19–20 punktais, kuriuose pažymėta, kad yra 252 m² stogo medinių konstrukcijų – tai prieštarauja šalių sąmatai, kurioje nurodytas 260 m² stogo plotas. Ekspertizės akte nėra schemų, neaiškūs tyrimo metodai.
23.3.14. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 22 punkte ekspertas nurodė, kad atitinkamas darbas apskritai nebuvo atliktas – pastaroji eksperto išvada nepagrįsta, neargumentuota.
23.3.15. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 23–24 punktuose ekspertas nurodė, kad darbų su defektais padaryta už 24 438 Lt (7 077,73 Eur). Ekspertas remiasi ekspertizės akto tyrimų ir skaičiavimų 23–24 punktais, kuriuose pažymėta, kad defektai pastebėti iš fotonuotraukų tik 2015 m. gegužės 5 d. Darbų kaina paskaičiuota nesiremiant sąmata; nėra nei schemų, nei tyrimo metodų. Iš vieno fiksuoto kampo neįmanoma nuspręsti, kad visi 119 m² yra įrengti netinkamai.
23.3.16. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 25 punkte ekspertas nurodė, kad vietoje 211 m² ploto akmens užklijuota tik 187,7 m²; dalis minėto darbo, be kita ko, atlikta su defektais, o defektų pašalinimo kaina siekia net 41 856 Lt (12 122,34 Eur). Ekspertas nurodė, kad skaičiavimus atliko pagal ekspertizės matavimus, tačiau jokių konkrečių matavimų nepateikė. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina priešingas aplinkybes, o būtent, kad akmenimis kokybiškai apklijuotas iš esmės visas namo fasadas. Nors bendra rangovės nurodyta aptariamo darbo kaina sudaro 29 412 Lt (8 518,30 Eur), tačiau eksperto nurodoma tariamų defektų kaina yra iš esmės didesnė. Ekspertas defektų ištaisymo sąmatoje nurodė, kad nekokybiškai priklijuotų ir nukritusių plytelių kiekis sudaro 91 m², tačiau vizualiai matyti, kad nekokybiškai priklijuotų ir nukritusių plytelių kiekis maksimaliai galėtų sudaryti 5 m². Ekspertas, UAB „Sistela“ programa skaičiuodamas padarytų defektų sumą, sąmoningai iškreipė faktus: sąmatoje nurodytas darbas (kodas 3R13-5) yra sienų aptaisymo išardymas; darbas, kurio kodas – 7N15P-0310, eksperto sąmatoje nurodytas kaip sienų aptaisymas akmens plokštėmis, jas klijuojant, nors UAB „Sistela“ programoje minėtu kodu yra žymimas kitas, ženkliai brangesnis, darbas.
23.3.17. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 26 punkte ekspertas sumažino atliktų darbų kainą, motyvuodamas tuo, kad neva vietoje sąmatoje nurodyto 125 m² ploto ventiliuojamo fasado sumontuota tik 106 m². Nurodė, kad skaičiavimus atliko pagal ekspertizės matavimus, tačiau jokių konkretesnių skaičiavimų nepateikė. Rangovė ne tik sumontavo beveik visą sutartą fasado plotą (111,6 m²), bet ir apšildė jį termomediena, todėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte pagrįstai nurodyta bendra šio darbo kaina – 13 191,12 Lt (3 820,41 Eur).
23.3.18. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 27 punkte ekspertas sumažino atliktų darbų kainą dėl to, kad neva vietoje sąmatoje nurodyto 125 m² ploto dailylenčių ant fasado medinio karkaso sumontuota tik 64 m². Nurodė, kad skaičiavimus atliko pagal ekspertizės matavimus, tačiau jokių konkretesnių skaičiavimų nepateikė. Rangovė sumontavo beveik visą sutartą fasado plotą (111,6 m²), todėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte pagrįstai nurodyta bendra 2 456,80 Lt (711,54 Eur) šių darbų kaina.
23.3.19. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 29 punkte ekspertas sumažino atliktų darbų kainą dėl to, kad neva vietoje sąmatoje nurodyto 109 m² ploto medinių trijų stiklų langų, lauko durų sumontuota 102 m². Nurodė, kad skaičiavimus atliko pagal ekspertizės matavimus, tačiau jokių konkretesnių skaičiavimų nepateikė. Rangovė sumontavo visą sutartą fasado plotą, todėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte pagrįstai nurodyta bendra 70 850 Lt (20 519,58 Eur) šių darbų kaina.
23.3.20. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 31 punkte ekspertas nurodė, kad defektų suma – 369 Lt (106,87 Eur), bei pažymėjo, kad remiasi ekspertizės akto tyrimų ir skaičiavimų 33 punktu. Pažymėtina, kad apie grindų paruošimą kalbama ekspertizės akto tyrimų ir skaičiavimų 31 punkte, o 33 punkto apskritai nėra. Tariamų defektų ištaisymo sąmata skaičiuota ne sutartinėmis (sąmatinėmis) kainomis – ji prieštarauja teismo suformuluotiems klausimams ekspertui. Rangovė parengė betonuoti ne 52,16 m², o 67,71 m², plotą, todėl jos paskaičiavimai, atlikti darbų priėmimo–perdavimo akte, pagrįstai įkainoti bendra 1 232,32 Lt (356,90 Eur) suma.
23.3.21. Nors sąmatoje nurodyta, kad bus atliktas ir priešgaisrinis medienos impregnavimas, tačiau ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 32 punkte ekspertas nurodė, kad toks darbas apskritai nebuvo atliktas. Argumentai dėl minėto darbo nepateikti.
23.3.22. Nors sąmatoje nurodyta, kad bus atliktas ir priešgaisrinis medienos impregnavimas, tačiau ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 35 punkte ekspertas nurodė, kad nėra dokumentacijos. Pats savaime faktas, kad nėra dokumentacijos, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti. Kitų argumentų dėl minėto darbo ekspertas nepateikė.
23.3.23. Ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 33 ir 36 punktuose ekspertas nurodė, kad darbai dubliuojasi, tačiau atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte darbai nebuvo nurodomi atskirai – kaip du skirtingi darbai, o rangovė prašo apmokėti 20 172,40 Lt (5 842,33 Eur). Eksperto skaičiavimai, kad už tokį darbą rangovė prašo apmokėti papildomai 14 652 Lt (4 243,51 Eur), nepagrįsti dokumentais.
23.3.24. Pirmo etapo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytas rangovės pelnas yra 2 proc., vietoje sąmatoje skaičiuotų 3 proc., taigi, rangovė savo sąskaita akte nurodė mažesnę sumą, nei turėjo teisę gauti pagal sąmatą.
23.3.25. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 1 punkte ekspertas nurodė, kad valymo įrenginio montavimo kaina turėjo būti ne tokia, kokia nurodyta antrojo etapo darbų priėmimo–perdavimo akte (12 079,88 Lt (3 498,58 Eur)); defektų padaryta už 8 942 Lt (2 589,78 Eur), o jų ištaisymo kaina – 3 175,19 Lt (919,60 Eur). Ekspertizės aktas atliktas pagal antstolio fotofiksaciją, iš pateiktų nuotraukų matyti tik tai, kad valymo įrenginys yra be dangčio. Tai nėra pakankamos priemonės, kad būtų galima nustatyti, jog valymo įrenginys yra netinkamai sumontuotas, kaip nurodo ekspertas. Ekspertizės akto 65 puslapyje nurodytos eksperto sudarytos „sumos žiniaraščiui“ pirmoje eilutėje – buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių montavimas, vertinamas neaiškus valymo įrenginys, pavadinimas ir modelis. Nėra schemų, nustatymo priemonių ar metodų, kuriais remdamasis ekspertas savo sąmatoje nustatė mažesnius medžiagų kiekius. Ekspertas neįvertino infiltracinio šulinio D-1500, h-2,5, jo montavimo darbų, PVC D110 vamzdžio klojimo, šulinio PVC d315, skaldos, kabelio ir kitų papildomų medžiagų. Rangovės atliktus darbus įrodo subrangos šiems darbams sutartis ir jos įvykdymo dokumentai.
23.3.26. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 3 punkte ekspertas nurodė, kad gerbūvio šlaitų formavimas, kėlimas, tankinimas, žemės vežimas turėjo būti įtraukti į pirmojo etapo žemės darbus prie pamatų. Pamatų parengimas ir montavimas nesusijęs su vėlesniu sklypo gerbūvio įrengimu. Statinys buvo formuotas ant kalno ir pietinėje namo dalyje – staigaus šlaito. Sklypo plote nebuvo jokios lygios vietos terasai, bylos medžiaga patvirtina vėliau atliktus reljefo matavimus, kuriuose matosi faktinis žemės tūrio pokytis 566 m³. Iki vejos užsėjimo buvo formuoti gerbūvio šlaitai, privežtas smėlis, žemė, gruntas. Ekspertizės akte minėti papildomi darbai siejami su pirmojo etapo plokštuminiais pamatais. Tačiau gerbūvio darbai yra visiškai atskiri, jie buvo daromi po plokštuminių pamatų įrengimo. Rangovei už minėtų darbų atlikimą turėjo būti sumokėta 18 637,92 Lt (5 397,91 Eur) suma.
23.3.27. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 5 punkte ekspertas nurodė, kad trioplex juostos montavimo darbų aplink langus buvo padaryta ne už 4 390,40 Lt (1 271,55 Eur) sumą, o tik už 2 569 Lt (744,03 Eur). Ekspertas įvertino langus, staktas su mineralinės vatos tarpikliais, tačiau trioplex juostos medžiagos charakteristika skiriasi nuo mineralinės vatos. Aptariamame ekspertizės akto punkte nėra jokių argumentų ar motyvų, kodėl rangovė laikoma neatlikusia visų darbų.
23.3.28. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 6 punkte ekspertas nurodė, kad medinių langų montavimo mechanizuotu būdu darbai buvo atlikti pirmajame etape, tačiau konkretaus pirmojo etapo darbo, kuris apimtų minėtus darbus, ekspertas nenurodė.
23.3.29. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 7 punkte ekspertas nurodė, kad langų ir angokraščių apskardinta ne už 16 713 Lt (4 840,42 Eur) (kaip nurodyta rangovės antrojo etapo darbų priėmimo – perdavimo akte), o tik už 5 598 Lt (1 621,29 Eur), tačiau nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl rangovė laikoma neatlikusia visų darbų, tik nurodė, kad ekspertas nenustatė, kaip buvo vykdomas apskardinimas. Sąmatoje buvo nurodyta, kad bus apskardinta 137 m² po 112,30 Lt (32,52 Eur) už 1 m², realiai buvo apskardinti 185,70 m², tačiau 1 m² darbų kaina sumažėjo nuo 112,30 Lt (32,52 Eur) iki 90 Lt (26,07 Eur), todėl bendra rangovei už aptariamą darbą mokėtina suma sudaro 16 713 Lt (4 840,42 Eur).
23.3.30. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 8–9 punktuose ekspertas nurodė, kad visi trinkelių pagrindų ruošimo ir trinkelių dėjimo darbai yra su defektais. Iš antstolio protokolo ir ekspertizės fotofiksacijų matyti, kad buvo tikrinama ne išklotų trinkelių zonoje. Ekspertas privalėjo tikrinti ne mažiau kaip dvejose vietose visoje trinkelių zonoje. Įrengtų trinkelių pagrindo tinkamumo nustatymui taip pat buvo pasitelktos neaiškios priemonės. Ekspertas nurodė, kad trinkelės jau yra pasislinkusios nuo atmosferinio kritulių poveikio, tačiau kokios priemonės ir metodai buvo pasitelkti minėto fakto nustatymui, nenurodo.
23.3.31. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 10 punkte ekspertas nurodė, kad namo, garažo cokolio apšiltinimas turi būti įtrauktas į 21 darbų poziciją, todėl rangovei nemokėtina jos prašoma 2 996 Lt (867,70 Eur) suma. Ekspertas nenurodė, į kurio etapo 21 poziciją nukreipiama – pirmojo etapo 21 punktas yra stogo apželdinimas; antrojo etapo 21 punkte nurodomas putplasčio montavimo darbas. Namo garažo cokolio apšiltinimas ir putplasčio montavimas yra atskiri, visiškai nesusiję vienas su kitu darbai – ekspertas nepaaiškino priemonių ar būdų, kuriuos pasitelkė sugretindamas minėtus darbus.
23.3.32. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 11 punkte ekspertas nurodė, kad plastikinių vejos bortų montavimo darbų atlikta už 3 010,20 Lt (871,81 Eur), tačiau jie visi atlikti su defektais, kurių pašalinimui reikės papildomų 1 531 Lt (443,41 Eur). Eksperto teigimu, kai kurie bortai suformuoti nepilnai. Pažymėtina, kad pagal sąmatą turėjo būti sumontuoti 87 m vejos bortų, tačiau ekspertas savo skaičiavimuose nurodė, kad defektų šalinimui reikia net 100 m ilgio bortų – tai prieštarauja šalių sutartiems dydžiams ir patvirtina neteisingus eksperto skaičiavimus.
23.3.33. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 14 punkte ekspertas nurodė, kad, atliekant ventiliacijos vamzdynų montavimo darbus, padarytų defektų suma – 1 215 Lt (351,89 Eur). Skaičiuodamas defektų kainas, ekspertas nurodė ir projekto kainą. Projektavimas negali būti skaičiuojamas, nes rangovė neturėjo jokių sutartinių įsipareigojimų tokio darbo, t. y. projektavimo, atlikimui.
23.3.34. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 17 punkte ekspertas nurodė, kad medinių namo ir garažo konstrukcijų papildomi sustiprinimo darbai nebuvo atliekami, tačiau tokios išvados niekaip nepagrindė. Minėtų darbų atlikimą įrodo nuotraukos.
23.3.35. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 18 punkte ekspertas nurodė, kad namo ir garažo lauko sienų papildomo apšiltinimo 10 cm storio vata, dedant medinį tašą horizontaliai iš lauko pusės ir iš vidaus (iš lauko pusės mediniai tąšai ir apšiltinimas iki pat parapeto skardos), darbai (11 922,80 Lt (3 453,08 Eur)) patenka į pagrindinę sąmatą prie Sutarties. Pažymėtina, kad buvo atliktas papildomas lauko sienų apšiltinimas 100 mm – darbų atlikimą patvirtina fotomedžiaga.
23.3.36. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 21 punkte ekspertas nurodė, kad, montuojant putplastį, darbų defektai siekia 4 490 Lt (1 300,39 Eur) sumą. Ekspertas pažymėjo, kad iš viso putplasčio buvo sumontuota 58,8 m², nors realiai rangovė jo sumontavo net 329 m² – eksperto nurodyto kiekio matavimo metodai bei priemonės nėra aiškios.
23.3.37. Ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 22 punkte ekspertas nurodė, kad, klijuojant, smeigiuojant, armuojant, gruntuojant putplastį ir dedant dekoratyvinį tinką, darbų buvo atlikta už 13 760 Lt (3 985,17 Eur), o ne 16 637,02 Lt (4 818,41 Eur), kaip nurodyta antrojo etapo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte. Nors ekspertas nurodė, kad minėtų darbų buvo atlikta tik 97,3 m², tačiau iš tiesų rangovė jų atliko net 222,42 m² – eksperto nurodyto kiekio matavimo metodai bei priemonės nėra aiškios.
23.3.38. Dėl ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 24–26 punktų pažymėtina, kad teismas ekspertui uždavė klausimą – nustatyti antrojo etapo statybos ir kitų darbų apimtis, kokybę bei rinkos kainas; ekspertas to neatliko ir dėl neaiškių priežasčių įrašė nepagrįstas kainas. Ekspertas nurodė, kad defektų šalinimo kaina – 1 402 Lt (406,05 Eur), nors patys darbai verti mažiau, t. y. 1 097,82 Lt (317,95 Eur). Atlikti darbai įvertinti 625 Lt (181,01 Eur), nors tyrimų išvadose nurodyta, jog tokie darbai apskritai nebuvo atlikti.
23.3.39. Rangovė antrojo etapo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodė bendrą 153 m kainą – 5 661 Lt (1 639,54 Eur); ekspertas darbų apimtį skaičiuoja kvadratūra (153 m²), jo sąmata apskaičiuota visiškai neaiškiai.
23.4. Apeliaciniame skunde išsamiai paneigta teismo ekspertizės išvada bei 2018 m. spalio 11 d. paaiškinimai negalėjo būti išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes atsakovės atstovės prašymas atidėti teismo posėdį nebuvo tenkintas ir byla išnagrinėta, eliminuojant atsakovės teisę būti atstovaujamai profesionalaus atstovo, kuris būtų pateikęs reikšmingus argumentus dėl minėtų teismo eksperto dokumentų. Eksperto 2018 m. spalio 11 d. paaiškinimuose, pateiktuose prieš pat 2018 m. spalio 24 d. teismo posėdį, buvo iš esmės pakeisti rangos kainų skaičiavimai.
23.5. Rangovei atlikus daugiau darbų, nei nurodyta sąmatoje, ji pagrįstai 2015 m. sausio 7 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodė 699 761,15 Lt (202 664,84 Eur) su PVM kainą už minėtus darbus. Teismo ekspertas taip pat pripažino, kad rangovė pirmajame etape atliko daugiau darbų, nei buvo sutarta rangos sutarties sąmatoje.
23.6. Užsakovė neteisėtai nutraukė rangos sutartį. Byloje nėra duomenų apie pranešimo dėl rangos sutarties nutraukimo įteikimą rangovei ar jos vadovui. Visi rangos darbai buvo atlikti iki 2015 m. sausio 7 d., t. y. iki pateikiant pirmojo ir antrojo etapų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus užsakovei, todėl užsakovės argumentas, kad sutartis nutraukiama dėl to, jog rangovė laiku nepradeda darbų, yra nelogiškas bei nepagrįstas. Užsakovė argumentas dėl darbų kokybės taip pat nepagrįstas – užsakovė pretenzijų rangovei protingais terminais nereiškė. Aplinkybė, kad rangovė nustatytu laiku nepateikė užsakovei darbų atlikimo garantijos, nelaikytina esminiu sutarties pažeidimu.
Šalies argumentai
24. Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės I. K. naudai iš V. P. buvo priteista 46 844,01 Eur be pagrindo gautų lėšų suma ir 1 983,55 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės I. K. ieškinį atsakovo V. P. atžvilgiu; priteisti atsakovui V. P. iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. V. P. asmeniškai negavo grynųjų pinigų iš užsakovės. V. P. ieškovės sudarytame dokumente – lentelėje, pasirašė patvirtindamas minėtos lentelės, o ne pinigų, gavimą. Lentelėje nurodytos klaidingos sumos. Nors lentelę sudarė ieškovė, įrašą lentelėje – „Sumokėjo: I. K. 2015-04-09“ ieškovė padarė vėliau, nei lentelę pasirašė V. P.. Taigi, ieškovė, po to, kai lentelę pasirašė V. P., joje galėjo įrašyti bet kokį įrašą, be kita ko, ir tai, kad ji neva sumokėjo grynuosius pinigus V. P.. Net jeigu būtų galima preziumuoti, kad V. P. yra gavęs grynuosius pinigus iš ieškovės, nėra įrodyta, kad ieškovė jam grynaisiais pinigais perdavė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumą. Vien klaidingas įrašas ieškovės sudarytoje lentelėje negali būti pakankamas išvadai, kad minėta aplinkybė byloje įrodyta.
24.2. V. P. nėra praturtėjęs be teisėto pagrindo. Pati ieškovė byloje pripažino bei teigė, kad pinigus V. P. ji mokėjo kaip rangovės vadovui už sutartinius rangos darbus, o ne kaip fiziniam asmeniui, su kuriuo savarankiškai neturėjo jokių tarpusavio santykių. Kadangi jokių grynųjų pinigų V. P. iš ieškovės nėra gavęs, todėl ir įnešti tokių (negautų) pinigų į rangovės kasą neturėjo. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad užsakovės tariamai perduoti pinigai V. P., kaip rangovės atstovui, būtent vykdant rangos sutartį, o ne kitu tikslu. Ieškovė pati pasirinko atsiskaitymo grynaisiais pinigais būdą, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką.
25. Atsakovė UAB „SPRK“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo V. P. apeliacinio skundo.
26. Atsakovas V. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „SPRK“ apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
27. Ieškovė I. K. atsiliepimu į atsakovo V. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas – 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. V. P. pozicija, kad jis, pasirašydamas lentelėje, patvirtino ne pinigų, o lentelės, gavimą, nelogiška – tokiu atveju V. P. lentelėje būtų nurodęs, pvz. „lentelę gavau“ ar pan. Akcentuotina, kad V. P. pasirašė būtent lentelės apačioje, kur buvo nurodyti grynieji pinigai. V. P., nesutikdamas su tuo, kad jam buvo perduoti grynieji pinigai, galėjo tai pažymėti pasirašydamas. V. P. nepateikė savo turimo lentelės egzemplioriaus, kas patvirtina, kad ir jo turimoje lentelėje yra analogiški įrašai. Lentelėje nurodyta, kad 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumą ieškovė V. P. perdavė lapkritį (nors minėta suma nurodyta prie pinigų, kurie buvo pervesti UAB „SPRK“, tačiau toks pavedimas iš tiesų nebuvo padarytas, iš tiesų pinigai buvo perduoti grynais pinigais atsakovui V. P.). Liudininkai patvirtino minėtos pinigų sumos perdavimo faktą bei datą – 2014 m. spalio 31 d.; taip pat kitų pinigų perdavimo faktus. Byloje pateikti įrodymai, kad V. P. yra patvirtinęs dar dviejų pinigų sumų gavimą. Ieškovė parengė bei išsiuntė V. P. 2015 m. gegužės 21 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „SPRK“ gavo iš ieškovės 838 243,00 Lt (242 771,95 Eur) sumą, t. y. UAB „SPRK“ sumokėta 676 500 Lt (195 927,94 Eur) suma bei grynais V. P. sumokėta 161 743 Lt (46 844,01 Eur) suma; nors minėto dokumento atsakovai nepasirašė, tačiau jis taip pat niekada nebuvo ginčijamas. Atsakovo V. P. paaiškinimai, kad jis niekada iš užsakovės nėra gavęs grynų pinigų, prieštarauja įrodymų byloje visumai.
Šalies argumentai
27.2. V. P. byloje net nebuvo pateikęs atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų nurodęs aplinkybes dėl grynųjų pinigų jam mokėjimo ir nepagrįsto praturtėjimo instituto netaikymo šiuo konkrečiu atveju.
Atsiliepimas
28. Ieškovė I. K. atsiliepimu į atsakovės UAB „SPRK“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės UAB „SPRK“ ieškovės turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas – 1 100 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Su UAB „SPRK“ buvo sutarta, kad bet kokius papildomus darbus (jeigu jie būtų reikalingi) Sutarties vykdymui UAB „SPRK“ gali atlikti tik gavusi užsakovės rašytinį leidimą. Teismas nustatė, kad joks rašytinis sutikimas papildomiems darbams atlikti nebuvo duotas – UAB „SPRK“ turėjo atlikti 2014 m. kovo 27 d. statybos rangos sutartyje nurodytus darbus už joje numatytą kainą.
28.2. UAB „SPRK“ sąmoningai nemini prašymų, defektinių aktų bei gamybinių susirinkimų protokolų, kuriais buvo konstatuoti esminiai statybos rangos darbų trūkumai, kuriuos UAB „SPRK“ įsipareigojo pašalinti kelis mėnesius iki šios bylos iškėlimo. Minėti defektai ieškovei tapo žinomi tik sudariau konsultavimo sutartį su specialiste R. J. M.. Ieškovės siekis buvo ne išvengti prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, o darbų defektų pašalinimas.
28.3. Byloje ekspertizė buvo skirta būtent UAB „SPRK“ prašymu. Teismas sudarė sąlygas šalims užduoti klausimus teismo ekspertui, ekspertas dalyvavo teismo posėdžiuose, vykusiuose 2018 m. rugsėjo 7 d. ir spalio 24 d., atsakė į šalių jam užduotus klausimus. Ekspertui buvo pateikta visa bylos medžiaga, fotonuotraukos, projektinė dokumentacija. Ekspertizės atlikimo metu du kartus buvo apžiūrėtas ginčo gyvenamasis namas, abu kartus apžiūroje dalyvavo UAB „SPRK“ vadovas V. P., kuris asmeniškai dalyvavo atliekant matavimus. V. P. posėdžio, vykusio 2018 m. rugsėjo 9 d. metu, prašė eksperto nurodyti išmatavimus, kad būtų galima patikrinti skaičiavimus, ką ekspertas ir padarė, pateikęs teismui patikslintą eksperto išvadą. Teismas pagrįstai atsakovės atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežasties nepripažino svarbia; pažymėtina, kad byloje dalyvavo V. P., kuris yra ne tik UAB „SPRK“ vadovas, bet ir profesionalus statybininkas – jis turėjo specialių žinių užduoti klausimus ekspertui bei kritikuoti jo pateiktą išvadą.
28.4. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės UAB „SPRK“ apeliacinio skundo argumentais, kuriais kritikuojama byloje atlikta ekspertizė, konkrečios jos išvados, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl kiekvieno jų (atsakovės argumento) nurodo atitinkamus argumentus:
28.4.1. „Sistela“ programinė įranga yra normatyvinė metodika, registruota VĮ SPSC; jos kainos yra tiksliausios ir labiausiai atspindinčios vidutinę rinkos kainą. Minėta metodika buvo remtasi antrojo etapo vertinime, kadangi buvo vykdomi papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti pagrindinėje sutartyje ir dėl šių kainų nebuvo susitarta.
28.4.2. Kiekvieno defekto kainos apskaičiavimas yra nurodytas prie kiekvieno aptarto darbo.
28.4.3. Ekspertas darbų kiekiams nustatyti pateikė fasadų kiekius su matmenimis bei papildomai patikslino skaičiuojamus kiekius. UAB „SPRK“ vadovas V. P. dalyvavo ekspertizės metu matuojant ginčo objektų darbų kiekius ir pretenzijų nereiškė. Pateikus išsamius objekto ir atliktų darbų matmenis, V. P. (nei susipažinęs su ekspertizės aktu, nei teismo posėdžio metu) pretenzijų taip pat nepareiškė.
28.4.4. Teismo ekspertas sumas patikslino, remdamasis tuo, kad ekspertizės aktas buvo parengtas vadovaujantis tik atliktų darbų aktu, o ne abiejų šalių pasirašyta sąmata – būtent tai ir buvo įvertinta patikslintoje eksperto išvadoje.
28.4.5. Skaičiuojama buvo pagal antstolio I. G. užfiksuotą kiekį – kiekį antstolis turi teisę užfiksuoti. Pažymėtina, kad rangovė pastatė mažesnio ploto namą – ekspertas nustatė, kad pagal projektą ir sąmatą gyvenamojo namo pamatai turi būti trimis kvadratiniais metrais didesni, nei faktiškai pastatyta. Prievolė mokėti kyla tik už faktiškai pastatytus pamatus, o ne nurodytus projektinėje dokumentacijoje ar sąmatoje.
28.4.6. Su pateiktu atsakovės aiškinimu dėl ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 2 punkto nesutiktina – darbuose vertinamas bendras kiekis ir kaina.
28.4.7. Ekspertizė buvo atliekama vadovaujantis fotofiksacijomis, antstolio L. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir byloje pateiktais dokumentais. Rangovė nepateikė privalomų dokumentų, kurie pateikiami pabaigus darbus, remiantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedu – nei nustatyta tvarka užpildyto statybos darbų žurnalo, nei panaudotų statybos produktų atitikties deklaracijų ar eksploatacinių savybių deklaracijų. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kiek smėlio atvežta, kiek kaimyninių sklypų šlaitų nukasta.
28.4.8. UAB „SPRK“, atlikdama darbus, privalėjo vadovautis statybos techniniais reglamentais, statybos taisyklėmis, standartais, techniniais įvertinimais, metodiniais nurodymais.
28.4.9. Ekspertizė buvo atliekama vadovaujantis šalių pasirašyta sąmata prie Sutarties, bet ne atliktų darbų aktu. Konstrukcinė mediena privalo būti antiseptikuojama ir antipireninama – tai nurodyta normatyviniuose techniniuose statybos dokumentuose. Konstrukcijų atsparumas ugniai yra gebėjimas tam tikrą laiką atlaikyti nustatytas apkrovas gaisro sąlygomis, norint medieną apsaugoti, ji įmirkoma antipirenais.
28.4.10. Dėl ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 11 punkto pažymėtina, kad tokių medžiagų sąmatoje nebuvo, jos atsirado tik UAB „SPRK“ akte, su kuriuo ieškovė nesutinka. Lyginti reikia su abiejų šalių pasirašyta sąmata, tą ir įvertino ekspertas.
28.4.11. Dėl ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 16 punkto pažymėtina, kad kiekiai buvo paskaičiuoti objekte. Reikalavimai darbų kokybei turi atitikti CK 6.663 straipsnio reikalavimus.
28.4.12. Dėl ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 18 punkto pažymėtina, kad ekspertas nurodė mažesnę kainą – 7 027 Lt (2 035,16 Eur), kuri buvo paskaičiuota remiantis „Sistela“ programos duomenų baze, dėl to, kad skaičiavo 1,4 t plieninių statybinių konstrukcijų mažiau. Ekspertas neprivalėjo daryti nei schemų, nei atlikti tyrimų, jam užteko bylos medžiagoje esančių duomenų minėtai situacijai išaiškinti, kadangi antstolis I. G. savo faktinių aplinkybių protokole užfiksavo metalinių konstrukcijų matavimą, darydamas fotofiksaciją, o tai, kad statomame name buvo sudėtos metalo konstrukcijos ne pagal projektą, o plonesnės ir žemesnės (mažesnės), V. P. nurodė teismo posėdžio metu. Minėtas faktas minimas ir 2015 m. gegužės 21 d. defektų bei trūkumų akte.
28.4.13. Objekte paskaičiuota ir nustatyta, kad yra įrengta 252 m² stogo medinių konstrukcijų, už kurias ieškovė turi prievolę sumokėti rangovei. Rangovė turėjo pastatyti didesnį pastatą su didesnio ploto, t. y. 260 m², stogu, tačiau iš esmės nukrypo nuo projekto.
28.4.14. Įvertinus medžiagą, pateiktą ekspertizės atlikimui, akivaizdu, kad darbas, apie kurį nurodoma ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 22 punkte, nebuvo atliktas. Privalomų dokumentų, kurie pateikiami pabaigus darbus, sąrašas nurodytas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priede, tačiau nei vienas jų nebuvo pateiktas.
28.4.15. V. P. asmeniškai dalyvavo, tiek nustatant defektus ekspertizės metu, tiek pasirašant konstrukcijų atidengimo protokolą, kuris buvo pateiktas kartu su ieškiniu, taip sutikdamas su defektų nustatymo faktu ir kiekiu. Konstrukcijų atidengimo procedūra buvo atlikta tinkamai, komisijos nariai aktą pasirašė, V. P. defektus pripažino ir žadėjo ištaisyti.
28.4.16. Atliekant tokius darbus, apie kuriuos kalbama ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 25 punkte, reikia išardyti sienas, nuimti klijus, taigi, buvo naudojami kiti kodai, kurie atitinka darbų sudėtingumą bei jiems atlikti reikiamą laiką.
28.4.17. Ekspertas darbų kiekiams nustatyti pateikė fasadų kiekius su matmenimis bei papildomai patikslino skaičiuojamuosius kiekius, nepaisant to, kad V. P. asmeniškai dalyvavo ekspertizės metu, matuojant ginčo objektų darbų kiekius, ir pretenzijų nepareiškė. V. P. pretenzijų nereiškė nei susipažinęs su ekspertizės akte nurodytais darbų kiekiais, nei teismo posėdžio metu.
28.4.18. Rangovė sumontavo mažiau langų, nei buvo sutarta sąmatoje. Sąmatoje langai buvo skaičiuojami kaip ištisiniai, per du namo aukštus, o faktiškai tarp pirmo ir antro aukšto langų atsirado perdanga, dėl ko langų plotas realiai sumažėjo 7 m². V. P. asmeniškai dalyvavo ekspertizės metu matuojant ginčo objektų darbų kiekius ir pretenzijų nereiškė.
28.4.19. Ekspertas darbus vertino objektyviai ir išsamiai, pagrįstai vadovavosi normatyviniais techniniais dokumentais; išaiškino, kiek ir kaip turi būti pakelta armatūra virš polistirolo, kad būtų suformuotas apsauginis betono sluoksnis iš armatūros apačios – tai viena iš darbo esminių klaidų, kuri akivaizdžiai matoma antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotofiksacijose; kita užfiksuota klaida – polietileno plėvelės paklotas yra po polistirolu, o turi būti paklota virš jo.
28.4.20. Byloje nėra pateikti duomenys apie tai, kad priešgaisrinis impregnavimas buvo atliktas.
28.4.21. Nors sąmatoje ir buvo nurodyta, kad darbas, apie kurį kalbama ekspertizės akto paaiškinimų pirmojo etapo palyginamosios lentelės 35 punkte, privalo būti atliktas, bet įrodymų apie tokio darbo atlikimą byloje nėra. Tinkamai organizuoti darbus objekte, teikti privalomą dokumentaciją, įrodinėti darbų atlikimą bei juos priduoti – rangovės pareiga.
28.4.22. Eksperto užduotis buvo įvertinti atliktų darbų kiekius, bet ne pagrįsti atliktų darbų aktą, kuris nepagrįstas ir tendencingas. Ekspertas kiekius apskaičiavo juos individualiai vertindamas objekte ir pagal pateiktus dokumentus. UAB „SPRK“ vadovas kartu su ekspertu dalyvavo atliktų darbų kiekių matavimuose, taip pat galėjo patikrinti kiekius vadovaudamasis eksperto pateikta ekspertizės medžiaga.
Atsiliepimas
28.4.23. Ekspertas, vertindamas pirmojo etapo atliktus darbus, pritaikė 2 proc. pelno dydį, remdamasis tuo, kad UAB „SPRK“ vadovas V. P. ekspertizės atlikimo metu, vykstant darbų kiekių skaičiavimui ir matavimams ginčo objekte, pats sutiko, jog pelno dydis būtų 2 proc., kas, jo manymu, yra protingas dydis. Būtent 2 proc. pelno dydis buvo įrašytas ir pateikiamuose pirmojo etapo atliktų darbų aktuose.
28.4.24. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 1 punktu, pažymėtina, kad nėra pateikti jokie išpildomosios dokumentacijos bandymo protokolai ir kt., todėl negalima teigti, kad darbai atlikti, be to, buvo sumontuotas ne tas įrenginys, kuris buvo numatytas pagal Sutartį.
28.4.25. Nėra pateikti tinkami, neginčijami dokumentai, patvirtinantys, kad rangovė atvežė gruntą. Grunto atvežimo darbu atliko kiti asmenys, tą patvirtina liudytojų paaiškinimai.
28.4.26. Programos „Sistela“ įkainiuose nėra triplex juostos montavimo įkainio, todėl buvo vertinamas artimiausias jam tinkamas įkainis. Įkainyje yra įvertintos medžiagos, darbas ir mechanizmai reikalingi darbams atlikti. Rangovė, pateikdama savo nepagrįstus skaičiavimus, nesivadovavo norminiu darbo vertinimu, kainą nepagrįstai padidino. Kadangi tai nebuvo sutartinė kaina, ji pagrįstai buvo perskaičiuota pagal norminius analogus.
28.4.27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 6 punktu, pažymėtina, kad atitinkami darbai buvo nurodyti palyginamosios lentelės 29 pozicijoje.
28.4.28. Faktiškai buvo atlikta 185,7 m. langų ir angokraščių apskardinimo darbų, tokių darbų kaina paskaičiuota pagal vidutinę rinkos kainą. Skaičiuota ne kvadratiniais, o linijiniais, metrais, nes linijiniai metrai kaip matavimo vienetas yra naudojami „Sistela“ programoje.
28.4.29. Rangovė, atlikusi darbus, privalėjo pateikti darbų užbaigimui būtiną dokumentaciją, numatytą STR 1.11.01:2010 3 priede. Jeigu rangovė darbus būtų vykdžiusi tinkamai, o medžiagas įsigijusi su atitinkamais dokumentai, galėtų įrodyti, kad medžiagos buvo atvežtos į objektą, nurodydama konkrečius jų kiekius, ir tuo pačiu ginčyti darbų atlikimo faktą. Atitinkamų įrodymų nepateikus, eksperto išvada, išdėstyta ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 8–9 punktuose, laikytina pagrįsta.
28.4.30. Kadangi cokolis apšiltintas putplasčiu, namo garažo cokolio apšiltinimas ir putplasčio montavimas vertintini kaip susiję darbai.
28.4.31. Su defektais atlikta 134 m., o ne visi, vejos bortų montavimo darbai. Rangovė neteisingai vertina ekspertizės akte nurodytą skaičių „100“, kadangi tai yra matavimo vienetas – 100 m.
Atsiliepimas
28.4.32. Rangovė vamzdžių klojimo darbus atliko neturėdama tam projekto, projektą ji turėjo parengti savo sąskaita. Darbai buvo atliekami skubotai ir netinkamai.
28.4.33. Rangovė, skaičiuodamas darbus, vadovavosi projektu, bendravo su projektuotojais ir galėjo išsiaiškinti, kiek, kur ir kokios medienos reikia. Rangovės nepagrįstai reikalauja apmokėti už konstruktyvo papildomą stiprinimą. Jeigu darbų atlikimo metu rangovė susidūrė su projekto klaida ir jai kilo abejonės dėl konstruktyvo stiprumo, ji privalėjo kreiptis į projektuotojus, o ne spręsti atitinkamą klausimą savarankiškai. Rangovė į projektuotojus nesikreipė, apie iškilusias problemas užsakovės laiku neinformavo. Pažymėtina, kad rangovui laiku neįspėjus užsakovo apie būtinybę didinti darbų kainą, rangovas privalo įvykdyti sutarti už joje numatytą kaina.
Atsiliepimas
28.4.34. Visi darbai, apie kuriuos kalbama ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 18 punkte, turėjo būti įvertinti Sutarties sąmatoje, nes tai yra pirmojo etapo darbai. Rangovė minėtus darbus turėjo atlikti pagal Sutartyje nurodytus kiekius. Pačių sienų kiekis buvo sumontuotas mažesnis, nes buvo nukrypta nuo projekto. Jokie papildomi darbai nebuvo atlikti.
28.4.35. Ekspertizės akto 21 tyrimų ir skaičiavimų punkte nurodytas sumontuoto putplasčio kiekis – 58,8 m², yra tik cokolio putplasčio darbų kiekis.
28.4.36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 22 punktu, pažymėtina, kad ekspertizė buvo atliekama vadovaujantis sąmata, bet ne atliktų darbų aktu, kuris nepasirašytas ir nepriimtas. Ekspertas kiekius apskaičiavo juos realiai vertindamas ginčo objekte, taip pat, iškilus klausimams, pateikė nuotraukas su atskirų fasado elementų matmenimis. UAB „SPRK“ vadovas, nors ir kartu su ekspertu dalyvavo atliktų darbų kiekių matavimuose, galėjo pasitikrinti kiekius, vadovaudamasis eksperto pateikta ekspertizės medžiaga, tačiau jokių pretenzijų bylos nagrinėjimo metu nereiškė.
28.4.37. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ekspertizės akto paaiškinimų antrojo etapo palyginamosios lentelės 24–26 punktais, pažymėtina, kad buvo įvertinta ir paskaičiuota tik 1/2 aktuojamo kiekio darbų, nors ekspertas turėjo teisę jų nevertinti, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atliktų darbų kiekį.
28.4.38. Ekspertizės atlikimo metu buvo nustatytas 153 m. angokraščių ilgis. Minėto ilgio UAB „SPRK“ neginčijo. Tuo tarpu eksperto pateiktoje sąmatoje angokraščiai apskaičiuoti kvadratiniais metrais, jų yra 30,6 m².
28.5. 2015 m. liepos 7 d. pranešimo teikimo metu UAB „SPRK“ vėlavo atlikti darbus beveik metus, be to, ji buvo faktiškai sustabdžiusi darbų vykdymą nuo 2015 m. pavasario. Tuo metu, kai buvo sudaromi defektiniai aktai 2015 m. gegužės – birželio mėnesiais, jokie rangos darbai nebuvo atliekami. UAB „SPRK“ atsisakė ištaisyti savo darbų defektus, faktiškai nutraukdama rangos santykius. Susiklosčius tokioms aplinkybėmis užsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Sutartį. UAB „SPRK“ jokių darbų po 2015 m. liepos 7 d. nebeatlikinėjo ir defektų nepašalino iki šios dienos. Pažymėtina, kad UAB „SPRK“ Sutarties nutraukimo teisme neginčijo, taip pat sutiko su tuo, kad rangos darbus nustojo vykdyti 2015 m. pradžioje, be to, niekada neteigė norinti darbus užbaigti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, taip pat absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus teisinius bei faktinius argumentus.
30. Ieškovė šioje byloje laikėsi pozicijos (įrodinėjo), kad UAB „SPRK“ tinkamai atliko mažiau darbų, nei ji yra apmokėjusi, todėl reikalavo iš atsakovų permokėtų sumų.
31. Atsakovė UAB „SPRK“ byloje įrodinėjo, kad UAB ,,SPRK“ viso atlikto darbų 990 087,22 Lt (286 749,07 Eur) sumai ir kad I. K. iš viso sumokėjo ieškovei 647 000 Lt (187 384,15 Eur) ir yra skolinga UAB ,,SPRK“ 99 364,92 Eur sumą.
32. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje buvo skirta statybos ekspertizė. Atlikęs ekspertizę, ekspertas padarė tokias išvadas: 1) pirmajame etape faktiškai atlikta darbų už 562 138 Lt (su PVM) (162 806,42 Eur), t. y. faktiškai atliktų darbų už 417 006,80 Lt (120 773,52 Eur), nekokybiškai atliktų darbų už 145 131,40 Lt (42 032,96 Eur); 2) antrajame etape faktiškai atliktų darbų (pagal rinkos kainą) už 162 055 Lt (su PVM) (46 934,37 Eur), defektų ištaisymo suma – 27 736 Lt (su PVM) (8 032,90 Eur).
33. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad atsakovė nepateikė svarių argumentų, dėl kurių teismas neturėtų vadovautis eksperto išvada, kad jos paaiškinimai teisme ir fotofiksacijos neįrodo darbų kiekio ir kokybės, konstatavo, jog atliktų darbų kaina ir defektų šalinimo kaina yra tokia, kokią ją nurodė ekspertas, bei, priimdamas sprendimą, išimtinai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė I. K. pagal rašytinę ir žodinę rangos sutartis yra sumokėjusi atsakovei UAB „SPRK“ 676 500 Lt (195 927,94 Eur), t. y. 25 446,02 Eur daugiau, nei atsakovė yra atlikusi priimtinų statybos rangos darbų pagal eksperto išvadą; bei 161 743 Lt (468 44,01 Eur) V. P. – teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, kad būtų galima konstatuoti, jog minėtą sumą V. P. priėmė už UAB „SPRK“, veikdamas kaip jos atstovas, ar esant kokiam nors kitam teisiniam pagrindui.
Žemesnės instancijos teismas
34. Iš esmės visas atsakovės UAB „SPRK“ apeliacinis skundas grindžiamas dėstant išimtinai nesutikimo su ekspertizės išvadomis (eksperto paaiškinimais) motyvus (žr. šios nutarties 23.3.1.–23.3.39 punktus), akcentuojant, kad atitinkamų argumentų dėl ekspertizės nepagrįstumo atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo pateikti, teismui iš atsakovės atėmus teisę būti atstovaujamai profesionalaus atstovo (netenkinus atsakovės atstovės (pagal pavedimą) prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjus atsakovės atstovei (pagal pavedimą) nedalyvaujant teismo posėdyje).
35. Atsakovas V. P. apeliacinį skundą grindžia dvejomis argumentų grupėmis, įrodinėdamas: 1) kad jis asmeniškai grynųjų pinigų iš ieškovės nėra gavęs; 2) kad jis nėra praturtėjęs be teisėto pagrindo – bylos aplinkybių visuma, anot atsakovo, patvirtina, kad ieškovės tariamai atsakovui, kaip rangovo atstovui, perduoti pinigai buvo perduoti būtent vykdant rangos sutartį, o ne kitu tikslu.
36. Teisėjų kolegija toliau nutartyje įvertins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (atitinkamos jo dalies) išvadų teisėtumą bei pagrįstumą minėtų apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų grupių kontekste.
37. Teisėjų kolegija, prieš atlikdama minėtą vertinimą, taip pat pažymi, kad atsakovų apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas byloje atmetė atsakovės UAB „SPRK“ priešieškinį, nėra ginčijama – ji (minėta teismo sprendimo dalis) nėra apeliacijos objektu.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
38. 2014 m. kovo 27 d. ieškovė I. K. (užsakovė) ir UAB „SPRK“ (rangovė) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20140327 dėl gyvenamojo namo statybos; sutartyje nurodyta bendra darbų kaina – 649 612,25 Lt (su PVM) (188 140,71 Eur); darbų pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 31 d. (pirmojo etapo darbai).
39. Vėliau šalys ieškovė I. K. (užsakovė) ir UAB „SPRK“ (rangovė) sudarė žodinę sutartį dėl papildomų statybos rangos darbų atlikimo. Į bylą pateikta 2014 m. lapkričio 17 d. statybos rangos sutartis, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti darbus 227 494,24 Lt (65 886,89 Eur) sumai – sutarties ieškovė I. K. nėra pasirašiusi.
40. 2015 m. sausio 7 d. UAB „SPRK“ ieškovei I. K. pateikė du statybos darbų priėmimo – perdavimo aktus: aktą, kuriuo buvo perduoti pagal 2014 m. kovo 27 d. sutartį atlikti darbai (33 darbų pozicijos) 699 761,15 Lt (su PVM) (202 664,84 Eur) sumai, bei aktą, kuriuo buvo perduoti antrojo etapo statybos darbai (28 darbų pozicijos) 290 326,07 Lt (su PVM) (84 084,24 Eur) sumai; priėmimo – perdavimo aktų ieškovė I. K. nėra pasirašiusi.
41. Ieškovė I. K. 2015 m. liepos 7 d. pateikė UAB „SPRK“ pranešimą dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo.
Dėl įrodymų vertinimo, rungtyniško proceso (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) (ne)užtikrinimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (teismo tenkintų ieškovės atsakovei UAB „SPRK“ pareikštų reikalavimų)
42. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).
43. Pagal laisvo įrodymų vertinimo principą net ir teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgti į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba, priešingu atveju, motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).
44. Nepaisant aptarto, minėta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovei palankų teismo sprendimą atsakovės UAB „SPRK“ atžvilgiu, išimtinai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nevertindamas jų (ekspertizės išvadų, eksperto paaiškinimų) pagrįstumo kitų bylos įrodymų kontekste. Tuo tarpu iš esmės visas atsakovės UAB „SPRK“ apeliacinis skundas (atsakovės nesutikimas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis) grindžiamas įrodinėjant būtent ekspertizės nepagrįstumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visa eilė atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų byloje atliktos ekspertizės nepagrįstumo argumentų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą (atitinkamą jo dalį) byloje, nebuvo vertinti.
45. Bylos duomenimis, byloje atlikus ekspertizę, ekspertas 2018 m. spalio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ekspertizės.
46. Ieškovė, atsižvelgusi į eksperto išvadas, 2018 m. spalio 15 d. patikslino ieškinio reikalavimus.
47. Atsakovės UAB „SPRK“ atstovė, atsižvelgusi į tai, 2018 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl ne trumpesnio kaip keturiolikos dienų termino pasiruošti bylos nagrinėjimui nustatymo bei paskirto teismo posėdžio atidėjimo.
48. Kartu su 2018 m. spalio 16 d. teismo pranešimu byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti eksperto paaiškinimai, taip pat pranešimu nustatytas terminas iki 2018 m. spalio 23 d. pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį – teismo nustatytas atsiliepimo į patikslintą ieškinį terminas buvo trumpesnis nei įstatyme įtvirtintas trumpiausias galimas atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas – keturiolika dienų (CPK 142 straipsnio 1 dalis).
49. 2018 m. spalio 23 d. atsakovės UAB „SPRK“ atstovė pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kartu su atsakovės atstovės prašymu buvo pateiktas pranešimas apie atsakovės atstovei 2018 m. spalio 22 – 26 d. laikotarpiui išduotą nedarbingumo pažymėjimą.
50. Teismas, 2018 m. spalio 24 d. protokoline nutartimi netenkinęs atsakovės atstovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bylą išnagrinėjo iš esmės, bylos nagrinėjime atsakovės atstovei pagal pavedimą nedalyvaujant.
51. Nei po ekspertizės išvados, nei po rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės pateikimo byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo nustatytas terminas (pareikalauta) pateikti paaiškinimus, poziciją dėl ekspertizės išvadų kaip naujo įrodymo byloje.
52. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, kad kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę nei priešinga šalis padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30).
53. Proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kad neatsidurtų daug nepalankesnėje padėtyje, palyginus su oponentu. EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr. Nideröst-Huber v. Switzerland, No. 18990/91, judgment of 18 February 1997, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 30). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam, be kita ko, žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. cituotą Nideröst-Huber v. Switzerland, § 29).
54. Taigi, teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Teisės būti išklausytam tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą.
55. Bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo sąlyga. Ši sąlyga išplaukia iš pamatinių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12 ir 17 straipsniai), kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
56. Naujų įrodymų išsiuntimas bylos šaliai, savaime nereiškia tinkamo pirmiau nurodytos sąlygos įgyvendinimo. Pagrindas pripažinti tinkamą bylos šalies teisės pasisakyti (pateikti savo nuomonę) dėl naujų įrodymų užtikrinimą egzistuoja tik tada, jeigu bylos šalis yra informuota apie teismo ketinimą priimti naujus įrodymus (ir jais remtis) ir jai yra nustatytas protingas terminas paaiškinimams dėl naujų įrodymų pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos proceso teisės nuostatos, suteikiant prioritetą proceso greitumui (kas neabejotinai yra siekiamybė), tačiau neužtikrinant šalių teisės į rungtynišką procesą. Pirmosios instancijos teismui atitinkamas išvadas grindžiant išimtinai tik vienu iš įrodymų byloje – ekspertizės išvadomis (eksperto paaiškinimais), buvo ne tik pažeistos šioje nutartyje aptartos įrodymų vertinimo taisyklės, reikalaujančios įrodymų viseto vertinimo byloje. Tai šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių (atitinkamų teismo atsakovės UAB „SPRK“ atžvilgiu priimtų atsakovei nepalankių procesinių sprendimų) kontekste taip pat reiškia, kad atitinkamos, ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą nulėmusios, pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos įrodymo, dėl kurio kitai bylos šaliai (atsakovei) nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasisakyti (pateikti savo nuomonę) pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bylos šalims termino pozicijai (paaiškinimams) dėl naujo įrodymo byloje – eksperto paaiškinimų dėl ekspertizės išvados, pateikti, galėjo (turėjo) šį procesinį trūkumą ištaisyti nustatydamas pakankamą, proceso įstatymo normas atitinkantį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį (kuris ir buvo tikslintas minėto, naujo įrodymo byloje, pagrindu) terminą, arba išklausydamas šalių poziciją (argumentus) dėl šio įrodymo teismo posėdžio metu. Tačiau aptariamas procesinis trūkumas pirmosios instancijos teismo ištaisytas nebuvo, o byla iš esmės išnagrinėta teismui neužtikrinus tinkamo atsakovės UAB „SPRK“ teisės į rungtynišką procesą įgyvendinimo. Pastarosios išvados nepaneigia ir atsakovės UAB „SPRK“ atstovo – bendrovės vadovo, dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės, aplinkybė.
58. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnis). Asmens reali galimybė turėti procese profesionalų atstovą – advokatą yra teisės į tinkamą procesą sudėtinė dalis, o šios teisės paneigimas gali sudaryti pagrindą išvadai, jog tinkamo proceso nebuvo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-856/2013).
59. Pažymėtina, kad realios galimybės turėti atsakovei UAB „SPRK“ procese profesionalų atstovą šiuo atveju byloje nebuvo, be kita ko, aktualus dėl jau aptartų proceso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trūkumų, ypač atsižvelgiant į tai, kad įrodymas, dėl kurio atsakovė nebuvo pateikusi išsamios savo pozicijos, yra didelės apimties, parengtas vartojant specifinius terminus, atlikus detalius (išskaidytus) skaičiavimus. Tačiau ir minėta atsakovės teisė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo užtikrinta – netenkinus atsakovės atstovės (pagal pavedimą) prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylą išnagrinėjus atsakovės atstovei (pagal pavedimą) teismo posėdyje nedalyvaujant. Be jau paminėto, akcentuotina taip pat tai, kad atsakovės UAB „SPRK“ atstovės (pagal pavedimą) prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo teismui buvo pateiktas dieną prieš byloje paskirtą teismo posėdį; pateikiant atstovės (pagal pavedimą) negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis pagrindžiančius įrodymus; nei atsakovės UAB „SPRK“, nei jos atstovės (pagal pavedimą) piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei jų veikimas (ir / ar siekis) veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą nenustatas; ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tam, kad būtų sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti baigiamosioms kalboms.
60. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtos aplinkybės, kartu su kitomis šioje nutartyje jau išdėstytomis aplinkybėmis, sudaro pagrindą išvadai, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neužtikrinus atsakovės UAB „SPRK“ teisės į tinkamą procesą, konkrečiai – rungtyniško proceso, realios galimybės procese turėti profesionalų atstovą.
61. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
62. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
63. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, buvo pažeistas proceso rungimosi principas – apribota šalių teisė žinoti ir komentuoti visus įrodymus, argumentus; tai tuo pačiu lėmė bylos esmės neatskleidimą.
64. Kadangi, siekiant užtikrinti atsakovei galimybę tinkamai pasinaudoti proceso teisės normomis nustatytomis šalies procesinėmis teisėmis, konstatuotas proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas tenkino ieškovės I. K. ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „SPRK“ 25 446,02 Eur permoką pagal rangos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, panaikinama, ir ši bylos grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo (teismo tenkintų ieškovės reikalavimų, pareikštų atsakovui V. P.)
65. Minėta, kad atsakovas V. P. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas visiškai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu, CK 6.242 straipsnio pagrindu priteisdamas ieškovės I. K. naudai iš atsakovo V. P. 46 844,01 Eur sumą, kaip be pagrindo atsakovo V. P. iš ieškovės gautas lėšas.
66. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
67. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
68. Pasisakydamas dėl septintosios šios nutarties 67 punkte nurodytos sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
69. Ieškinys atsakovui V. P. buvo pareikštas reikalaujant priteisti permoką, ieškovės sumokėtą pagal su atsakovu UAB „SPRK“ sudarytą rangos sutartį. Taip ieškovė pati apibrėžė savo reikalavimo faktinį pagrindą, kuris saisto bylą nagrinėjantį teismą ir nustato ginčo nagrinėjimo ribas.
70. Esant sudarytoms ieškovės bei atsakovės UAB „SPRK“ rangos sutartims (rašytinei bei žodinei), kurių pagrindu, kaip nurodo pati ieškovė, ji ir sumokėjo atitinkamą sumą atsakovui V. P., kaip UAB „SPRK“ atstovui, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos šiuo atveju netaikytinos – kaip UAB „SPRK“ atstovui atsakovui V. P. reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra ir netinkamas ieškovės teisių gynimo būdas, kadangi ieškovę ir atsakovą UAB „SPRK“ siejo sutartiniai santykiai, ir pareikštas netinkamam atsakovui, ieškovei nurodant, kad pinigai, nors ir perduoti atsakovui V. P., buvo mokami atsakovo UAB „SPRK“ naudai, byloje nesant įrodymų, kad atsakovui V. P. ieškovės nurodomi perduoti pinigai tapo jo nuosavybe (žr. nutarties 67 punkte nurodomas 1 ir 3 nepagrįsto praturtėjimo sąlygas).
71. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 46 844,01 Eur sumą iš V. P. pagrįstumo, netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas. Tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus V. P. atžvilgiu atmesti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
73. Byloje priėmus spendimą iš esmės teismas turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių.
74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).
75. Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų atsakovei UAB „SPRK“ perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, susijęs su šia bylos dalimi, nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinama bylos dalimi, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
76. Teisėjų kolegijai tenkinus atsakovo V. P. apeliacinį skundą ir ieškovės ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu atmetus, atsakovo V. P. naudai iš ieškovės priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 928 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, viso – 2 743 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas visiškai tenkino ieškovės I. K. ieškinį, panaikinti.
Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų atsakovui V. P. išspręsti iš esmės – ieškovės reikalavimus atsakovui V. P. atmesti.
Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų atsakovei UAB „SPRK“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „SPRK“ priešieškinis, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 743 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.