- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-856/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- M. Ž., V. S., O. B.
- Ieškovas
- „Ballsbridge Advisory Ltd“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. Ž., V. S. ir O. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Nr. 220 pagal ieškovo „Ballsbridge Advisory Ltd“ ieškinį atsakovams M. Ž., O. B. ir V. S. bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo suderinamumo su Lietuvos Respublikos viešąja tvarka: ar sprendimu nebuvo sudarytos prielaidos keliems konkurenciniams sprendimams, ar nepažeista apeliantų teisė į efektyvią gynybą, ar tinkamai taikyta Europos Sąjungos teisė.
2006 m. vasario 15 d. sutartimi „Primelot Intertrading“ Ltd atsakovui UAB „Memelio miestas“ suteikė 6 000 000 EUR kreditą. Dalis kredito buvo grąžinta. 2009 m. balandžio 14 d. sutartimi „Primelot Intertrading“ Ltd perleido savo reikalavimo teisę į UAB „Memelio miestas“ K. M. Y.. K. M. Y. perimtą reikalavimo teisę 2010 m. sausio 6 d. sutartimi, sudaryta tarp M. Ž., O. B., V. S., UAB „Memelio miestas“, K. M. Y., „Ballsbridghe Advisory“ Ltd, (toliau tekste – Sutartis) perleido atsakovui „Ballsbridge Advisory“ Ltd, o M. Ž., O. B., V. S. perėmė UAB „Memelio miestas“ skolas pagal 2006 m. vasario 15 d. kredito sutartį su „Primelot Intertrading“ Ltd.
2011 m. lapkričio 28 d. M. Ž. sutuoktinė G. Ž. ieškiniu Klaipėdos apygardos teisme reikalavo dalį 2010 m. sausio 6 d. sutarties sąlygų, pagal kurias atsakovas M. Ž. kaip solidarus bendraskolis perėmė UAB „Memelio miestas“ teises ir pareigas pagal 2006 m. vasario 15 d. paskolos sutartį ir įsipareigojo grąžinti kreditoriui „Ballsbridge Advisory“ Ltd paskolą, palūkanas ir kitus mokėjimus (iš viso – 3 391 362,32 EUR) pripažinti negaliojančiomis. Tesimas ieškinį atmetė (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-913370/2012). Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
Atsakovo O. B. sutuoktinė D. B. taip pat teisme buvo pareiškusi ieškinį, kurio siekė nuginčyti sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovas O. B. kaip solidarus bendraskolis perėmė UAB „Memelio miestas“ teises ir pareigas pagal 2006 m. vasario 15d. paskolos sutartį. Ieškinys, nepašalinus trūkumų, t.y. nesumokėjus žyminio mokesčio, grąžintas pareiškėjai (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1448-479/2012).
II. Arbitražo teismo sprendimo esmė
Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu (toliau tekste – Sprendimas):
1. netenkino atsakovų prašymo atmesti 2011 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo prašymą spręsti ginčą arbitraže, remiantis Arbitražo reglamento 37 straipsnio 4 dalies 3 punktu;
2. pripažino, kad 2010 m. sausio 6 d. sutarties Priedo Nr. 1 nuostatos yra niekinės ir negaliojančios visa apimtimi;
3. pripažino, kad 2010 m. sausio 6 d. sutarties (F) punktų nuostatos, kuriose nurodyta, kad priskaičiuotų palūkanų suma yra 5 223 123,29 EUR, yra niekinės ir negaliojančios;
4. pripažino, kad 2010 m. sausio 6 d. sutarties (G) punkto nuostatos yra niekinės ir negaliojančios visa apimtimi;
5. pripažino, kad 2010 m. sausio 6 d. sutarties 13, 14 ir 15 punktų nuostatos, kuriose nurodyta, kad priskaičiuotų palūkanų suma yra 2 000 000 EUR, yra niekinės ir negaliojančios;
6. pripažino M. Ž., O. B. ir V. S. solidariai atsakingais sumokant 2 700 000 EUR kaip pagrindinę skolą ir 583 510,27 EUR kaip (5 proc.) palūkanas, priskaičiuotas iki 2010 m. sausio 6 d. „Ballsbridge Advisory Ltd“ naudai;
7. pripažino M. Ž., O. B. ir V. S. solidariai atsakingais sumokant 107 852,05 EUR kaip (6 proc.) palūkanas, priskaičiuotas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., „Ballsbridge Advisory Ltd“ naudai;
8. pripažino M. Ž., O. B. ir V. S. solidariai atsakingais sumokant 6 procentų metines palūkanas nuo visos šiuo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo šio arbitražo proceso pradžios momento (2011 m. rugpjūčio 31 d.) iki galutinio šio sprendimo įvykdymo „Ballsbridge Advisory Ltd“ naudai;
9. pripažino M. Ž., O. B. ir V. S. solidariai atsakingais sumokant arbitražo mokesčius, siekiančius 296,61 Lt, ir 16 103,07 EUR „Ballsbridge Advisory Ltd“ naudai;
10. visus kitus ieškovo reikalavimus atmetė.
Kaip ginčo išnagrinėjimui reikšmingi Sprendimo motyvai paminėtina, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas netenkino M. Ž. prašymo sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėtas jo sutuoktinės G. Ž. inicijuotas ieškinys dėl Sutarties sąlygų galiojimo. Arbitražo teismas sprendė, kad šalys arbitražine išlyga susitarė, jog visi ginčai bus nagrinėjami arbitraže, taigi ir ginčai dėl Sutarties sąlygų galiojimo. Ši arbitražinė išlyga galioja, neribojama ginčui taikytinos teisės, atsakovai arbitraže neginčijo Sutarties galiojimo (Sprendimo 98 punktas), todėl Lietuvos Respublikos teisme vykstantis alternatyvus civilinės bylos nagrinėjimas nesudaro res judicata, kuris užkirstų kelią arbitražui išspręsti ginčą (Sprendimo 87 punktas).
Prašymo atsakovams suteikti terminą naujam atstovui susirasti arbitražo teismas netenkino, atsižvelgęs į tai, kad tokių teisės principų kaip operatyvumas ir veiksmingumas (Arbitražo reglamento 6 straipsnis) svarba turi viršenybę. Iki 2012 m. kovo 16 d. atsakovai arbitražo procese turėjo atstovus teisininkus, o atstovavimas buvo nutrauktas dėl tos priežasties, kad atsakovai nevykdė mokėjimo įsipareigojimų atstovams. Ši faktinė aplinkybė, arbitražo teismo vertinimu, nelaikytina išimtine, trukdančia minėtiems teisės principams (Sprendimo 69 punktas).
Arbitražo teismas sprendė, kad atsakovai buvo ir yra UAB „Memelio miestas“ akcininkai, todėl nelaikytini nutolusiais nuo verslo santykių, kiek tai liečia paskolos sutartį, iš kurios vykdymo kilęs ginčas (Sprendimo 115 punktas, 154 punktas ).
Sprendimo 155 punkte arbitražo teismas nurodė, kad viena sutarties šalis yra fiziniai asmenys (atsakovai), todėl kaip lex specialis netaikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris taikytinas tik komerciniams sandoriams, sudarytiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniais skundais atsakovai M. Ž., O. B. ir V. S. prašo:
1) panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2012 m. gegužės 4 d. arbitražo sprendimą byloje Nr.220 iš dalies, t.y. naikinant 6, 7, 8, 9 sprendimo punktus:
6 punktu apeliantai pripažinti solidariai atsakingais sumokant 2 700 000 EUR kaip pagrindinę skolą ir 583 510,27 EUR kaip (5 proc.) palūkanas, priskaičiuotas iki 2010 m. sausio 6 d., „Ballsbridge advisory Ltd“ naudai;,
7 punktu apeliantai pripažinti solidariai atsakingais sumokant 107 852,05 EUR kaip (6 proc.) palūkanas, priskaičiuotas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., „Ballsbridge advisory Ltd“ naudai;
8 punktu apeliantai pripažinti solidariai atsakingais sumokant 6 procentų metines palūkanas nuo visos sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo arbitražo proceso pradžios (2011 m. rugpjūčio 31 d.) iki galutinio sprendimo įvykdymo „Ballsbridge advisory Ltd“ naudai;
9 punktu apeliantai pripažinti solidariai atsakingais sumokant arbitražo mokesčius (76 296,61 LTL ir 16 103,07 EUR dydžio teisines išlaidas „Ballsbridge advisory Ltd“ naudai.
Šalies argumentai
2) M. Ž. ir O. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš „Balsbridge Advisory Ltd.“.
3) V. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo išreikalauti iš arbitražo teismo visą bylą.
4) Apeliantai prašo sustabdyti 2012 m. gegužės 4 d. arbitražo teismo sprendimo vykdymą (šie prašymai Lietuvos apeliacinio teismo jau išnagrinėti).
5) Apeliantas M. Ž. prašo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį - 2000LTL.
Apeliaciniai skundai grindžiami šiais svarbiausiais argumentais (kadangi dauguma argumentų savo esme sutampa, jie aptariami bendrai):
1. Skundžiamas arbitražo teismo Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytai viešajai tvarkai. Pažeidžiantys viešąją tvarką arbitražo veiksmai bei sprendimai yra šie:
a) Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 163 straipsnį, draudžiantį priimti sprendimus, turinčius konkurencinį, konfliktinį res judicata. Teisme nagrinėjamas ginčas dėl Sutarties nuostatų galiojimo buvo kliūtis nagrinėti bylą arbitraže, kadangi ieškinį teismui patenkinus, būtų panaikintos M. Ž. prievolės, tačiau arbitražas procesiniu įsakymu Nr. 4 atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis išimtinai su arbitražo teisine prigimtini susijusiais argumentais. Ieškinį dėl Sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis Klaipėdos apygardos teismui pateikė ir O. B. sutuoktinė D. B..
Žemesnės instancijos teismas
b) Vienas iš viešosios tvarkos elementų Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė ginčyti sandorius, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių. Šių aplinkybių arbitražinis teismas nevertino.
Arbitražiniam teismui nepaisius Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl Sutarties sąlygų panaikinimo reikalavimų esmės bei šios teisme nagrinėjamos bylos galimos įtakos civiliniams teisiniams santykiams tarp šalių, užkertamas kelias Klaipėdos apygardos teismui priimti sprendimą, kuriuo būtų naikinamos Sutarties sąlygos. Kadangi arbitražinio teismo sprendimui įsigaliojus jis įgyja įstatymo galią, jo pagrindu iš atsakovų gali būti vykdomas išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, vienas iš Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje pripažintų viešosios tvarkos elementų – subjektinė teisė laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (LR CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Tuo tarpu arbitražas užkirto galimybę ginčyti sandorius, kuriems būtinas sutuoktinio sutikimas.
2. Arbitražinis teismas pažeidė apeliantų teisę į teisminę gynybą, kadangi apeliantams nebuvo suteikta papildomas mėnuo laiko susirasti kitą atstovą (arbitražinio teismo procesinis įsakymas Nr.5). Apeliantams dėl pasunkėjusios materialinės padėties nebegalint mokėti didelio honoraro atstovui, atstovas 2012 m. kovo 16 d. nutraukė atstovavimą (posėdis arbitraže vyko kovo 26 d.) ir atsakovai nebespėjo sudėtingoje byloje susirasti kvalifikuotą ir proceso kalbą (anglų kalbą) mokantį advokatą.
Šalies argumentai
V. S. taip pat nurodo, kad M. Ž. sutuoktinė bei O. B. sutuoktinė teisme ginčija Sutartį. Šiuos ieškinius patenkinus, skolą tektų grąžinti vienam V. S. (jis su sutuoktine yra sudaręs vedybų sutartį). Dėl šių aplinkybių jis buvo apsisprendęs arbitraže ginčyti Sutartį pateikdamas priešieškinį, ko negalėjo padaryti arbitražui nesuteikus galimybės susirasti kitą atstovą, o teisme ginčyti Sutarties nuostatų negali dėl Sutartyje įrašytos arbitražinės išlygos. Taip pažeistos V. S. teisės.
Apeliantai 2012 m. kovo 26 d. pagrindiniame posėdyje nedalyvavo nei asmeniškai nei per atstovus. Nurodo, kad nesitikėjo ir nebuvo informuoti apie tai, jog posėdis įvyks tą pačią dieną, kai buvo pareikštas arbitrų nušalinimo klausimas.
3. Arbitražinis teismas prieštaringai aiškino ir taikė Europos Sąjungos teisę, nes apeliantus tos pačios sutarties atžvilgiu vienur pripažįsta verslininkais (Sprendimo 154 punktas), o kitur tų pačių atsakovų sudarytą sandorį pripažįsta neatitinkančiu komerciniam sandoriui keliamų reikalavimų pagal Europos Sąjungos teisę, dėl to, kad sandorio šalis - atsakovai yra fiziniai asmenys. Taigi arbitražinio teismo pozicija dėl apeliantų statuso nenuosekli. Vienur arbitražinis teismas konstatavo, kad apeliantai kaip sandorio šalis yra vartotojai (ne ūkio subjektai) ir jiems kaip specialusis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, o kitoje sprendimo vietoje (Sprendimo 154 punktas) apeliantus pripažino verslininkais. Nebuvo teisinio pagrindo verslininkais pripažinti asmenų, neturėjusių įtakos sudaromai ir apeliantams neatlygintinai Sutarčiai.
Apeliantus pripažinus vartotojais, jiems turėjo būti taikoma iš Europos Sąjungos teisės kildintina vartotojų teisių apsauga. Arbitražinis teismas suklydo eliminuodamas vartotojų teisės netaikymą vieninteliu argumentu - jog apeliantai yra akcininkai, dalyvauja įmonių valdymo organuose (tokia argumentacija nepakankama, nepagrįsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika). Taip arbitražinis teismas, aiškindamas ir taikydamas teisę, nukrypo nuo šalių jam suteikto įpareigojimo ginčo teisiniam santykiui taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kurios neatskiriama dalis yra Europos Sąjungos teisė. Arbitražinis teismas taikė amiable compositeur (ex aequo et bono), o ne šalių nurodytą ir pasirinktą teisę.
Europos Sąjungos teisės netaikymas ar neteisingas jos taikymas užtraukia valstybės narės teisinę atsakomybę. Dėl šios priežasties abejones dėl Europos Sąjungos teisės taikymo šiam ginčui privalu panaikinti apeliacinės instancijos teismui pasinaudojant jo teise kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašant prejudicinio išaiškinimo.
Atsiliepimas
„Ballsgridge adviosory“ Ltd atsiliepimu prašo atsakovų M. Ž., O. B. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Arbitražo sprendimas negali būti peržiūrimas teisme apeliacine tvarka siekiant patikrinti, ar jame nėra teisės arba fakto klaidų. Arbitražo sprendimas gali būti naikinamas tik ribotais pagrindais, kai nedera su procesine ar materialia viešąja tvarka.
2. Ginčijamas arbitražo teismo sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Pagrindai, kuriais remiantis galima konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą suformuoti teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-360/2012 išaiškino, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Šioje byloje teismas taip pat nurodė pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kas galėtų būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu).
„Viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006). Todėl viešosios tvarkos pažeidimu laikytini tik tie atvejai, kai pažeisti visuotinai pripažinti tarptautinės viešosios teisės principai, susiję su pamatinių žmogaus teisių apsauga, be kurių realaus veikimo valstybė apskritai negalėtų būti laikoma teisine (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-360/2012).
Akivaizdu, jog apeliacinių skundu argumentai dėl to, kad apeliantams nebuvo suteikta papildomai laiko naujam atstovui susirasti, taip pat dėl to, kad arbitražo teismas priėmė sprendimą nelaukdamas teismo sprendimo, kuriuo atsakovo M. Ž. sutuoktinė ginčijo Sutarties sąlygas, nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos.
3. Arbitražo proceso nesaisto LR CPK normos. Procesas arbitraže vyko pagal Arbitražo reglamentą (dėl reglamento taikymo šalys susitarė Sutarties 21 punktu). Pagal reglamentą buvo tinkamai išspręsti procedūriniai klausimai. Nebuvo pagrindo nutraukti arbitražo procesą, kadangi G. Ž., kuri nėra nei Sutarties, nei arbitražo proceso dalyvė, teisme inicijuotas ginčas nėra aplinkybė, kuri pagal Arbitražo reglamentą (37 straipsnio 4 dalies 3 punktas) pareiškimo arbitraže nagrinėjimą daro neįmanomu.
4. Pagal arbitražo reglamentą (17 straipsnio 5 dalis), kol arbitražo pirmininkas svarsto arbitro nušalinimo klausimą, arbitražinis teismas gali tęsti arbitražinį nagrinėjimą, tačiau sprendimas turi būti priimamas po to, kai galutinai išsprendžiamas nušalinimo klausimas. Apeliantai buvo tinkamai informuoti apie pagrindinio poėdžio 2012 m. kovo 26 d. laiką ir žinojo, kad nagrinėjimas arbitraže, nepaisant pareikšto nušalinimo arbitrams, gali būti tęsiamas.
5. Sąžiningo proceso principai, tarp jų ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi, yra viešosios tvarkos dalis, nes tai yra teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą teismą tinkamo įgyvendinimo būtina prielaida bei sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Panaikinti arbitražo sprendimą dėl šių principų galima tik tada, kai arbitražo teismo sprendimu buvo iš esmės paneigtos šiais principais grindžiamos vertybės. Nagrinėjamu atveju toks pažeidimas neįrodytas, apeliantai pagrindiniame posėdyje 2012 m. kovo 26 d. neturėjo atstovo dėl savo procesinio pasyvumo. Apeliantai žinojo apie numatytą posėdį ir nušalinimą arbitrams pateikė siekdami užvilkinti procesą.
6. Apeliantai neturi teisės remtis abejonėmis, ar tinkamai arbitražo teismas aiškino ir pritaikė Europos Sąjungos teisės normas, neturi teisės prašyti kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju net nekyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimų. Skirtingas apeliantų statuso (fiziniai asmenys ar verslininkai) aiškinimas Sprendime nulemtas to, kad apeliantai vertintini skirtingame kontekste (ieškovai laikytini verslininkais LR CK 6.210 straipsnio prasme ir nelaikytini ūkio subjektais Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo prasme).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl skundo nagrinėjimo ribų
Arbitražo teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, Lietuvos Respublikoje nenumatyta. Arbitražo teismo sprendimą teismas gali panaikinti tik Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau LR KAĮ, nagrinėjant ginčą taikytina iki 2012 m. birželio 29 galiojusi įstatymo redakcija) numatytais pagrindais (LR KAĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalys). Vienas iš tokių pagrindų, numatytas LR KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte - arbitražo teismo sprendimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Taigi teismui apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas viešosios tvarkos (procesinės bei materialiosios) aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012, 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008, 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Atitinkamai teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Teismas negali panaikinti arbitražinio teismo sprendimo, jeigu arbitražas ne visiškai teisingai suprato teisės normą ar ją ne visai tinkamai pritaikė arba apskritai jos netaikė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-401/2008).
Nagrinėjamoje byloje arbitražo teismo sprendimas skundžiamas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos teisėje įtvirtintai viešajai tvarkai, o būtent, kad: a) Sprendimas pažeidžia LR CPK 163 straipsnį, draudžiantį priimti sprendimus, turinčius konkurencinį, konfliktinį res judicata; b)atsakovams nebuvo užtikrinta teisė į gynybą per advokatą (nebuvo suteikta pakankamai laiko susirasti advokatą); c) arbitražas prieštaringai aiškino ir taikė Europos Sąjungos teisę – atsakovus tai pripažino verslininkais tai ne.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoką „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina kaip viešąją tvarką, apimančią fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka suprantama kaip Lietuvos Respublikos imperatyviųjų teisės normų visuma. Imperatyviosios teisės normos įtvirtinamos siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visos visuomenės interesus. Nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi ar ne, reikia atsižvelgti ne tik į jos lingvistinę išraišką, bet ir į normos tikslus ir uždavinius, jos prigimtį, jos taikymo ar netaikymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 24 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008).
Dėl atsakovų teisės į efektyvią gynybą
Apeliantai teigia, kad arbitražo procesas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešąja tvarka, kadangi jiems nebuvo sudaryta galimybė turėti profesionalų atstovą – advokatą. Teisėjų kolegija sutinka, kad asmens reali galimybė turėti procese profesionalų atstovą – advokatą (LR CPK 51 straipsnio 1 dalis) yra teisės į tinkamą procesą sudėtinė dalis, o šios teisės paneigimas gali sudaryti pagrindą išvadai, jog tinkamo proceso nebuvo.
Pagal bylos medžiagą atsakovai iš pradžių turėjo profesionalų atstovą – advokatą, tačiau sutartis su juo dėl atsakovų atstovavimo kovo 16 d. nutraukta. Asttovavimo paslaugų sutarties nutraukimo priežastis – atsakovai dėl sunkios materialinės padėties nebeišgalėjo nusamdytam advokatui mokėti už paslaugas sutartą kainą. Neturėdami atstovo atsakovai (posėdis buvo numatytas kovo 26 d., apie jį atsakovai jau buvo informuoti) pateikė prašymą atodėti bylos nagrinėjimą suteikiant galimybę atsakovams susirasti kitą advokatą. Nurodo, kad buvo būtinas arbitražo procese patyręs ir anglų kalbą mokantis advokatas (arbitražo proceso kalba – anglų). Arbitražo teismui netenkinus šio prašymo atsakovai prieš numatytą posėdžio dieną pateikė nušalinimus arbitrams (nušalinimas iš esmės grindžiamas argumentais, kad atsakovams nebuvo suteikta galimybė susirasti atstovą ir taip neužtikrinta teisė į efektyvią gynybą) ir kovo 26 d. posėdyje nedalyvavo. Arbitrų nušalinimo klausimas buvo išspręstas kovo 27 d., o kovo 26 d., nedalyvaujant atsakovams nei asmeniškai, nei per atstovą, įvyko arbitražo teismo posėdis (pagal Arbitražo reglamento 17 straipsnį, byla gali būti nagrinėjama ir iki nušalinimo klausimo išsprendimo).
Iš bylos medžiagos matyti, kad arbitražo teismas aplinkybę, jog atsakovų sutartis su atstovavusiu advokatu nutraukta likus 10 dienų iki posėdžio, nelaikė išimtine, trukdančia Arbitražo reglamento 6 straipsnyje numatytiems operatyvumo ir veiksmingumo principams (Sprendimo 69 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš arbitražo kaip teismui alternatyvaus ginčo sprendimo būdų būdingas operayvumas. Galimybė arbitraže ginčą išspręsti operatyviai yra vienas iš šio ginčo sprendimo būdo privalumų, turintis įtakos tam, kad versle šalys neretai sutaria kilsiančius ginčus spręsti būtent arbitraže, o ne teisme, kur ginčo sprendimo procesas dėl jo sudėtingumo bei instancinės sprendimų patikrinimo sistemos gali užtrukti gerokai ilgiau. Dėl šių priežasčių arbitražo procese operatyvumo ir veiksmingumo principai turi ypatingą svarbą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovų teisės į efektyvią gynybą būtų pažeistos jiems nesudarant galimybės būti tinkamai atstovaujamiems. Viena, atsakovų sutartis su advokatu buvo nutraukta asakovams nevykdant įsipareigojimo pagal sutartą tarifą apmokėti advokatui už darbą, taigi dėl atsakovų kaltės. Atsakovams buvo žinomi pasamdyto advokato įkainiai, turimi materialiniai ištekliai ir galimybės iš jų su advokatu atsiskaityti, todėl, būdami atidūs, rūpestingi ir siekdami netrukdyti arbitražo proceso, atsakovai turėjo laiku suvokti, jog jiems reikalingas kitas, už mažesnį atlyginimą paslaugas teikiantis advokatas ir tokį laiku, t.y. kad naujasis advokatas turėtų pakankami laiko susipažinti su byla ir pasiruošti atstovavimui, susirasti. To nepadarius, laikytina, kad patys atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir jiems tenka tokio nerūpestingumo pasekmės – jie nebuvo atstovaujami kovo 26 d. arbitražo teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad atstovo neturėjimas nekliudė atstovams patiems asmeniškai dalyvauti arbitražo posėdyje, tačiau, vėlgi, atsakovai pasielgė nepakankamai procesiškai rūpestingai, kai prieš iš anksto numatytą posėdį pateikė arbitrams nušalinimą ir į posėdį neatvyko, nurodė, kad be atstovų posėdyje nedalyvaus. Antra, apeliantai naudojosi advokato apslaugomis iki kovo 16 d., taigi ankstesnėse proceso stadijose buvo atstovaujami profesionalo. Šių faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog būtų paneigta atsakovų teisė turėti atstovą, teisė į efektyvų atstovavimą. Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesu, jį vilkinti.
Dėl draudimo priimti sprendimus, turinčius konkurencinį, konfliktinį res judicata bei galiami prieštaringo Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo.
Kiti atsakovų argumentai, kuriais įrodinėjamas arbitražo teismo sprendimo prieštaravimas viešajai tvarkai, o būtent, kad bylos nagrinėjimas arbitraže nebuvo sustabdytas iki bus teisme išnagrinėta byla dėl Sutarties, kurios pagrindu reiškiamas reikalavimas atsakovams, nuginčijimo, taip pat dėl galimai prieštaringo Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo, iš esmės yra prašymas peržiūrėti Sprendimą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu, o tokia arbitražo teismo sprendimo revizija teisme, kaip jau minėta, negalima.
Pagal bylos medžiagą apeliantai prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą arbitraže kol Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-913-370/2012 pagal ieškovės G. Ž. (atsakovo M. Ž. sutuoktinė) ieškinį atsakovams M. Ž., „Ballsbridge Advisory“ Ltd, UAB „Memelio miestas“ dėl skolos perkėlimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Arbitražo teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys arbitražine išlyga susitarė, jog visi ginčai bus nagrinėjami arbitraže, taigi ir ginčai dėl Sutarties sąlygų galiojimo, o atsakovai arbitraže neginčijo Sutarties galiojimo (Sprendimo 98 punktas), sprendė, kad Lietuvos Respublikos teisme vykstantis alternatyvus civilinės bylos nagrinėjimas nesudaro res judicata, kuris užkirstų kelią arbitražui išspręsti ginčą (Sprendimo 87 punktas).
Iš šių arbitražo teismo argumentų matyti, kad atsakovo M. Ž. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą arbitražo teisme buvo išnagrinėtas ir dėl jo pasisakyta Sprendime, įvertinta teisme nagrinėjamos bylos įtaka galimybei nagrinėti bylą arbitraže. Apeliantų vertinimu, byla arbitraže turėjo būti sustabdyta vadovaujantis LR CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu privalomo bylos sustabdymo pagrindu – negalimumas nagrinėti bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiama ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad LR CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Negalimumas išnagrinėti bylą iki bus išnagrinėta kita byla suprantamas kaip situacija, kai arbitražo teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau jei arbitražo teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats, nėra pagrindo stabdyti bylą ir arbitražo teismo kompetenciją perkelti teismui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai vertinama, ar kita (šiuo atveju Klaipėdos apygardos teisme civiline tvarka) nagrinėjama byla sudaro kliūtis bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju arbitražo teismas vertino, ar egzistuoja pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą ir sprendė, jog teisme vykstantis alternatyvus bylos nagrinėjimas, esant galiojančiai ir neužprotestuotai arbitražinei išlygai ginčą spręsti arbitraže (atsakovai arbitraže nereiškė reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia), neužkerta kelio išnagrinėti bylą (Sprendimo 87 punktas). Šios arbitražo teismo išvados tikrinti teisės aiškinimo ir taikymo aspektu teismas neįgaliotas. Todėl dėl apeliantų argumento, kad arbitražo teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, o būtent LR CPK 163 straipsnyje nustatytą draudimą priimti konkurencinius sprendimus, teisėjų kolegija plačiau nebepasisako.
Analogiškais motyvais, t. y. įvertinusi tai, kad teismas negali tikrinti arbitražo teismo sprendimo teisės aiškinimo bei taikymo aspektu, teisėjų kolegija nepasisako ir dėl apeliacinių skundų argumento, jog arbitražo teismas galimai netinkamai ir prieštaringai išaiškino Europos Sąjungos teisę. Apeliantų argumentai yra susiję su teisės taikymo klausimais ir šiais argumentais apeliantai išreiškia savo nesutikimą su arbitražo teismo sprendimo turiniu bei siekia naujo bylos nagrinėjimo iš esmės, t. y. naujo faktinių aplinkybių nustatymo, ištyrimo ir jų teisinio vertinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas „Ballsbridge Advisory Ltd“ atsiliepime į skundus prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė jų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų.
Skundas dėl arbitražo sprendimo vadovaujantis LR CPK 80 straipsnio 6 dalimi apmokamas 1000 Lt žyminiu mokesčiu. Apeliantas M. Ž. už skundą sumokėjo 3000 Lt ir prašo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Prašymas tenkintinas (LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir 1996 m. bandžio 2 d. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų M. Ž., V. S. ir O. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Nr. 220 pagal ieškovo „Ballsbridge Advisory Ltd“ ieškinį atsakovams M. Ž., O. B. ir V. S. atmesti.
Grąžinti M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt už skundą permokėto žyminio mokesčio.