Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-973-619/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-01
Bylos Nr.: 2A-973-619/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18280-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: O. G.
Trečiasis asmuo: G. K.

Kategorijos

3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-973-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18280-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. G., atsakovės O. G. ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei O. G. ir atsakovės priešieškinį E. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių pasekmių, ir trečiojo asmens G. K. ieškinį ieškovui ir atsakovei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. K., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu; 3) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš motinos po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur piniginę kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui; 6) padalinti santuokos metu įgytą bendrąją jungtinę šalių nuosavybę: atsakovei priteisti transporto priemonę FORD TRANSIT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 289,62 Eur, o ieškovui iš atsakovės priteisti 144,81 Eur piniginę kompensaciją; 40 000 JAV dolerių pinigines lėšas, esančias atsakovės žinioje padalinti lygiomis dalimis po 20 000 JAV dolerių; 7) pripažinti ieškovo su G. K. 2013-04-07 sudarytą paskolos sutartį ieškovo ir atsakovės solidaria prievole bei patenkinus kreditorės reikalavimą, nustatyti, kad solidariąją prievolę kreditorei įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės viso to, ką jis įvykdė virš 20 000 JAV dolerių sumos, o solidariąją prievolę kreditorei įvykdžiusi atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovo nieko virš 20 000 JAV dolerių sumos; steigti atsakovės nekilnojamajam turtui hipoteką iki visų kreditorės G. K. ir ieškovo turtinių reikalavimų pagal šį sprendimą įvykdymo; 8) pripažinti ieškovo su D. K. 2014-04-26 sudarytą paskolos sutartį ieškovo ir atsakovės solidaria prievole bei konstatavus atsakovės vienasmenišką kaltę dėl šios prievolės kilmės, nustatyti, kad ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės viso to, ką jis įvykdė šioje piniginėje prievolėje; 9) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui du foto albumus su asmeninėmis foto nuotraukomis bendros 300 Eur vertės – vienas juodos spalvos 100 Eur vertės, kitas žydros spalvos aksomo viršeliu su bronziniais apkaustais ir bronzinėmis raidėmis 200 Eur vertės; 10) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 737 Eur piniginę kompensaciją turtinės žalos atlyginimui dėl ieškovo asmeninio turto – papuošalų (auksinės grandinėlės 52 g, 7 mm pločio, 52-53 cm ilgio, 1421 Eur vertės, auksinio vestuvinio žiedo 3 g, 21 dydžio, 106 Eur vertės, auksinio žiedo su akute 6 g, 21 dydžio, 210 Eur vertės pasisavinimo; 11) nustatyti naudojimosi asmeninės nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu tvarką: pastato – sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa 13,33 kv.m. ploto, plane pažymėta indeksu 1-4, naudojasi ieškovas, patalpa 15,73 kv.m. ploto, plane pažymėta indeksu 1-6, naudojasi atsakovė, o likusiomis šio pastato 1-3 (10 kv.m. ploto), 1-5 (0,9 kv.m. ploto) ir 1-7 (25,14 kv.m. ploto) bendrai naudojasi ieškovas ir atsakovė; 12) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) priteisti nepilnamečiui išlaikymą turtu – ½ dalį žemės sklypo, sodo pastato ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) priklausančių ieškovui, įskaitant ir įsiskolinimą vaiko išlaikymui nuo 2013-05-01, paskiriant atsakove šio turto uzufrukto valdytoja; 4) pinigines lėšas esančias atsakovės sąskaitoje padalinti taip: ieškovui po santuokos nutraukimo priteisti 14 471 Eur, o atsakovei – 20 471 Eur. Automobilį Honda Civic 5 329 Eur vertės asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti automobilį Ford Tranzit, kurio vertė 300 Eur; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 800 Eur dydžio neturtinę žalą; 7) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; 8) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; 8) prievoles kreditoriams pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis; ieškovo reikalavimus, susijusius su jo asmeniniais daiktais ir papuošalais atmesti. Trečiasis asmuo G. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš E. G. ir O. G. 40 000 JAV dolerių skolos, 112 800 JAV dolerių delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai iš abiejų šalių priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu trečiojo asmens reikalavimą tenkino iš dalies. Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo ir atsakovės solidariai trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. K. naudai 40 000 JAV dolerių skolos, 2 256 JAV dolerių delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 42 256 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194 Eur bylinėjimosi išlaidų. Santuoką, įregistruotą 2007-10-04, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4199, tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę – G. Nustatė nepilnamečio vaiko K. G. gyvenamąją vietą su motina. Priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-06-11, iki jo pilnametystės, išskaičiuojant nuo minėto laikotarpio ieškovo pervestas lėšas į atsakovės sąskaitą už sūnaus išlaikymą, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus naudai 1 114,16 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2013-11-30 iki priešieškinio teisme padavimo dienos – 2014-06-11. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise atsakovei. Nustatė atsakovo E. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:E. G. bendrauja su sūnumi K. G. kas antrą savaitgalį (pirmuoju laikant savaitgalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), t.y. penktadienį tėvas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos ar šalims sutarus iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Vaikas paimamas ir grąžinamas iš jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai. E. G. bendrauja su sūnumi pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų atostogų, atostogų dienas dalijant lygiomis dalimis, nuo pirmosios kalendorinės šių atostogų dienos 10.00 valandos ir iki paskutinės atostogų dienos bendravimo su tėvu 18.00 valandos. Vaikas paimamas ir grąžinamas iš jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą būreliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose, Tėvų susitarimu, patvirtintu raštu (telefono trumposiomis sms žinutėmis ar el. paštu ir kt.), likus ne mažiau nei vienai savaitei iki numatomų vaiko atostogų, ši bendravimo tvarka gali būti keičiama.E. G. bendrauja su sūnumi dvi savaites sūnaus moksleivių vasaros atostogų metu. Konkretų bendravimo laiką ir trukmę tėvai suderina raštu (telefono trumposiomis sms žinutėmis ar el. paštu ir kt.) prieš 25 (dvidešimt penkias) kalendorines dienas iki numatytos atostogų pradžios.

Vaiko motina ir vaiko tėvas informuoja vienas kitą apie vaiko ligos atvejus trumposiomis sms žinutėmis, nedelsiant po to, kai vaikas suserga. Jeigu vaikui susirgus jis yra pas tėvą pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, E. G. privalo nedelsiant grąžinti sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą motinai, išskyrus atvejus, kada vaikui yra reikalinga skubi medikų pagalba arba stacionarinis gydymas.K. G. gyvenant pas motiną, ji sudarys sąlygas sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis su E. G..Šalims geranoriškai susitarus, bendravimo su vaiku dienos gali būti keičiamos.

Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise pinigines lėšas 20 000 JAV dolerių, esančias atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios pervestos į indėlio sąskaitą (duomenys neskelbtini) USD. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise pinigines lėšas 20 000 JAV dolerių, esančias atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios pervestos į indėlio sąskaitą (duomenys neskelbtini) USD ir automobilį Ford Transit, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 144,81 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažino prievolę pagal 2014-04-26 paskolos sutartį, sudarytą tarp D. K. ir E. G., solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Paliko nenagrinėtu ieškovo E. G. reikalavimą dėl sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui ir atsakovei po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos. Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 nutartį areštuoti atsakovo vardu įregistruotą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą parduoti, išnuomoti ar kitaip perleisti jį tretiesiems asmenims. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-17 nutartį dėl ieškovo laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį areštuoti atsakovams O. G. ir E. G. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais disponuoti. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį dėl ieškovo laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį, kuria areštuota O. G. vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) USD, esanti AB DNB banke, uždraudžiant joje esančiais pinigais disponuoti (arešto mastas – 40 000 USD). Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nutartį, kuria areštuota atsakovės O. G. piniginiai indėliai ir pinigines lėšos, esančios visuose Lietuvos Respublikoje registruotose bankų sąskaitose ar finansų įstaigose; areštuoti O. G. žinioje esančius grynuosius pinigus, t.y. ne mažesnę kaip 40 000 JAV dolerių (keturiasdešimt tūkstančių dolerių) sumą. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartį, kuria areštuota atsakovės O. G. piniginiai indėliai ir piniginės lėšos, esančios visuose Lietuvos Respublikoje registruotose bankų sąskaitose ar finansų įstaigose; areštavo O. G. žinioje esančius grynuosius pinigus, t.y. ne mažesnę kaip 40 000 JAV dolerių sumą, leidžiant atsakovei O. G. atlikti visas operacijas su lėšomis, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog 2013-04-07 tarp G. K. ir E. G. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią G. K. ieškovui suteikė 40 000 JAV dydžio kreditą vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, o sutuoktinė O. G. savo vėlesniais veiksmais patvirtino sudarytą paskolos sutartį turėdama savo žinioje pasiskolintas 40 000 JAV dolerių lėšas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino įsipareigojimus pagal minėtą sutartį solidaria sutuoktinių prievole. Įvertinęs tai, kad šalys netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę ir laiku negrąžino paskolos, iš sutuoktinių solidariai priteisė trečiojo asmens G. K. naudai 40 000 JAV dolerių skolos. Įvertinęs, kad trečiojo asmens prašoma priteisti delspinigių suma 2,8 karto viršija pačią paskolos sumą bei tai, kad ieškovas pagal paskolos sutartį yra sumokėjęs 30 000 Lt delspinigių už vieno mėnesio laikotarpį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašoma priteisti delspinigių suma prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams ir sumažino netesybas nuo 1 proc. iki 0,02 proc. dydžio, kuriuos priteisė solidariai iš ieškovo ir atsakovės, t.y. 2 256 JAV dolerių netesybų už 282 kalendorines dienas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti, kad solidariąją prievolę kreditorei įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės viso to, ką jis įvykdė virš 20 000 JAV dolerių sumos, o solidariąją prievolę kreditorei įvykdžiusi atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovo nieko virš 20 000 JAV dolerių sumos, motyvuodamas tuo, kad tik įvykdžius kreditoriui solidariąją prievolę, ieškovas turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusios sutuoktinės, tačiau bendraskolių (sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinisPirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių parodymais ir byloje esančia medžiaga nustatė, kad šalys skyrium gyventi pradėjo 2013 metų lapkričio mėnesio pabaigoje. Atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jų nurodomas santuokos iširimo aplinkybes dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, konstatavo kad nėra pakankamai įrodymų pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio. Konstatavo, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam ir tai nulėmė santuokos iširimą, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu išdėstytus argumentus, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nustatytas aplinkybes, Teismo psichologijos ekspertizės aktą, remdamasis vidiniu įsitikinimu sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kadangi nepilnametis vaikas emociškai yra labiau prisirišęs prie motinos, šalims pradėjus gyventi skyrium visą laiką su ja gyveno. Teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ir paėmimas jo iš įprastos aplinkos, kurioje jis užaugo prieštarautų vaiko interesams. Be to, byloje yra nustatyta aplinkybė susijusi su ieškovo gyvenamosios vietos nepastovumu. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos.Teismas, atsižvelgdamas į išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę, bei tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, į psichologinės ekspertizės išvadoje nustatytą aplinkybę, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio santykių atkurti nereikia, išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, viršijo pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.) ir nustatė vaiko su tėvu bendravimo tvarką teismo vertinimu, geriausiai atitinkančią vaiko interesus.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) ., kurio iš ieškovo reikalauja atsakovė kaip išlaikymo vaikui, vertė kur kas didesnė nei visa vaikui iki pilnametystės atsakovo periodinėmis išmokomis mokėtina suma, bei įvertinęs tai, kad priteisus išlaikymą turtu vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles, sprendė, kad vaiko interesus bei jo poreikius labiau atitiktų periodiškai teikiamas išlaikymas, nei išlaikymas turtu, juolab, kad ieškovas yra jaunas, sveikas ir dirbantis, gauna pastovias pajamas. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad nepilnametis šalių sūnus turi specialių poreikių, jam nustatyta bronchinė astma, tačiau atsakovei neįrodžius, kad dėl vaiko ligos būtina tam skirti papildomai 1 000 Eur per metus bei atsižvelgdamas į teismų praktikoje nurodomą orientacinį išlaikymo kriterijų sprendė, kad šalių turtinei padėčiai yra proporcinga ir vaiko poreikius užtikrinanti 175 EUR išlaikymo suma priteistina iš ieškovo. Įvertinęs tai, kad vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o duomenų, kad ieškovas būtų teikęs nepilnamečiui sūnui išlaikymą laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-06-11 nėra, teismas tenkino atsakovės prašymą iš dalies ir priteisė iš ieškovo 1 114,16 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.Atsižvelgdamas į šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei automobilį Ford Transit, o ieškovui 144,81 Eur dydžio kompensaciją už jį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog 40000 JAV dolerių sutuoktinių lėšos yra įgytos paskolos pagrindu ir paskola nėra grąžinta, sprendė, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, todėl netenkino atsakovės reikalavimo priteisti jai didesnę piniginių lėšų dalį, kadangi su ja lieka nepilnametis sūnus ir priteisė po 20 000 JAV dolerių piniginių lėšų, esančių O. G. sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios pervestos į indėlio sąskaitą (duomenys neskelbtini) USD.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad 2014-04-26 tarp D. K. ir E. G. sudaryta paskolos sutartimi ieškovas 30000 Lt skolinosi siekdamas sumokėti juos G. K. pagal 2013-04-07 paskolos sutartį už sutarties sąlygų nevykdymą, kuri yra pripažinta solidaria šalių prievole, konstatavo, kad D. K. ir E. G. sudarytos paskolos sutartimi prisiimta prievolė taip pat laikytina solidaria. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą, konstatavus atsakovės vienasmenišką kaltę dėl šios prievolės kilmės, nustatyti, kad ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės viso to, ką jis įvykdė šioje piniginėje prievolėje, nes tik įvykdžius kreditoriui solidariąją prievolę, ieškovas turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusios sutuoktinės. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo O. G. nekilnojamajam turtui iki visų kreditorės G. K. ir ieškovo E. G. turtinių reikalavimų pagal šį teismo sprendimą įvykdymo, kadangi ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę.Ieškovo reikalavimą nustatyti pastato – sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini)m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui ir atsakovei po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, naudojimosi tvarką teismas paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, kad šis reikalavimas yra visiškai nesusijęs su santuokos nutraukimo byla ir gali būti pareikštas kitoje byloje.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą: nutraukti santuoką tarp šalių dėl atsakovės kaltės; priteisti ieškovui 3 000 EUR piniginę kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui. Pripažinti asmenine atsakovės prievole ir iš jos priteisti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. K. naudai 2 256 JAV dolerių delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 42 256 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194 Eur bylinėjimosi išlaidų; steigti atsakovės nekilnojamajam turtui hipoteką iki visų ieškovo turtinių reikalavimų pagal šį teismo sprendimą įvykdymo; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės 100 EUR kas mėnesį teikiamą išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės; Nustatyti atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką: „skyriumi nuo vaiko gyvenanti motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku bet kuriuo metu, tokį bendravimą suderinusi su vaiko iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas ryšio priemonėmis (telefono trumposiomis sms žinutėmis ar ei. laiškais). Tėvas neturi teisės neleisti motinai susitikti su vaiku ar laikinai jį pasiimti, išskyrus atvejus, kai yra tam pateisinamų priežasčių (įskaitant, tačiau neapsiribojant, vaiko liga, iš anksto suplanuotu išvykimu ir pan.), tačiau visada privalo sudaryti sąlygas motinos bendravimui su vaiku ne mažiau, kaip kartą per savaitę"; priteisti iš atsakovės 101,99 Eur nuostolių atlyginimą; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui du foto albumus su asmeninėmis foto nuotraukomis bendros 300 Eur vertės - vienas juodos spalvos 100 Eur vertės, kitas žydros spalvos aksomo viršeliu su bronziniais apkaustais ir bronzinėmis raidėmis 200 Eur vertės; iš naujo paskirstyti pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo dalį palikti nenagrinėtu ieškovo reikalavimą dėl sodo namo naudojimosi tvarkos ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - nustatyti naudojimosi asmeninės nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu tvarką bei priteisti iš atsakovės O. G. visas bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, teismo sprendimas dalyje dėl trečiojo asmens reikalavimų dalyje dėl 2256 JAV dolerių delspinigių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo yra nepagrįstas, kadangi ieškovas dėjo visas pastangas grąžinti skolą laiku, o būtent atsakovė, kurios žinioje buvo pinigai, atsisakė juos grąžinti. Taigi, atsakovė yra kalta dėl paskolos negrąžinimo laiku ir trečiojo asmens nuostolių, todėl delspinigiai, palūkanos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos laikytinos asmenine atsakovės prievole.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie atsakovės elgesį, kuris laikytinas neadekvačiu bei jos elgesį nutrūkus šalių bendram gyvenimui, patvirtinančius atsakovės kaltę. Apeliantas nurodė, kad dėl atsakovės elgesio, nepagarbos, rūpestingumo stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu bei smurto protrūkių šalių santuokinis gyvenimas pradėjo blogėti jau 2010 m. Atsakovės smurto protrūkius patvirtina byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas kelis kartus kreipėsi į policiją bei gydymo įstaigas dėl smurtaujančios sutuoktinės. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateikto 2014 m. balandžio 25 d. kreipimosi į VTMT dėl sužalojimų konstatavimo, motyvuodamas tuo, kad santuoka jau buvo faktiškai nutrūkusi. Priešingai, ieškovas siekdamas nesukelti atsakovei neigiamų emocijų gyveno skyrium, tačiau rūpinosi bendru šeimos ūkiu, todėl laikinas gyvenimas atskirai savaime nėra pagrindas manyti, kad šalių santuoka yra pasibaigusi. Atsakovės kaltę taip pat pagrindžia bandymas nuslėpti iš kreditorės pasiskolintą 40000 JAV dolerių sumą, kas lėmė ieškovo apsisprendimą nutraukti santuoką. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę. Priešingai, būtent atsakovė kaltindama ieškovą neištikimybe nepateikė jokių ieškovo kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas pripažindamas ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo rėmėsi abstrakčiomis frazėms. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje keistinas nurodant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o ieškovui priteistina 3000 EUR neturtinė žala dėl neigiamų išgyvenimų, patirto skausmo, pažeminimo.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, prieštarauja vaiko interesams. Pažymėjo, jog vaiko psichologinės ekspertizės aktu, nustatyta, kad atsakovė vaiko nuomonę formuoja tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Atsakovė savo elgesiu ir emociniu nestabilumu, vaiko nuomonės formavimu neigiamai veikia šalių nepilnametį sūnų, žaloja jo asmenybę. Todėl priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, siekiant užtikrinti vaiko vystymąsi ir emocinę būklę ir gerovę vaiko gyvenamoji vieta keistina, nustatant ją su ieškovu. Ekspertizės akto išvadose tiek motinai, tiek vaikui rekomenduojama specialistų pagalba, tai sudaro pagrindą spręsti, kad motinos elgesys daro žalą mažamečiui šalių sūnui. Apeliantas taip pat pažymi, jog nors vaikas išreiškė norą gyventi su motina, tokia vaiko nuomonė atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, vertintina kritiškai dėl atsakovės įtakos vaiko nuomonei ir norams. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog jo tėvui priklausantis 4 kamb. butas su visais patogumais yra neabejotinai geresnių buitinių sąlygų nei atsakovės nuomojamas 14 kv. m. bendrabučio tipo kambarys su daliniais patogumais. Šiuo metu atsiradus galimybei suteikti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, atskirą kambarį, teismo argumentas dėl aplinkos keitimo to nepateisina. Be to, vaikui gyvenant su atsakove, jam skiriama per mažai dėmesio, nėra planuojamas laisvalaikis, nevystomi pomėgiai, neužtikrinamas vaiko fizinis aktyvumas. Apeliantas taip pat paaiškino, kad dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (motinos sunkios ligos, o vėliau mirties) keitėsi jo gyvenamoji vieta, kuri šiuo metu yra nuolatinė. Tik dėl atsakovės veiksmų ieškovas buvo priverstas gyventi sode, nepritaikytame gyventi žiemą. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgdamas į ekspertizės akte nurodomus pasiūlymus tobulino auklėjimo įgūdžius, baigė kursą ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka realių šalių galimybių ją įgyvendinti dėl dirbamo pamaininio darbo. Taip apsunkinami santykiai su sūnumi, sukuriant galimą situaciją kuomet vaikas manys, kad tėvas gyvenantis skyrium nenori su juo bendrauti. Nuolatinis atsiprašinėjimas iš darbo ar prašymas keisti darbo grafiką būtų nepriimtinas darbdaviams, todėl nustatytina tokia skyrium gyvenančio bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią šalys galėtų susitarti.Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, kadangi jis nėra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Byloje nėra įrodyta, kad vaikui reikalinga būtent 350 EUR suma, teismas neįvertinęs realių vaiko poreikių formaliai priteisė išlaikymo dydį panaudodamas minimalios mėnesinės algos dydį kaip atskaitos tašką. Pirmosios instancijos teismas vertino apelianto gaunamą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Apelianto pajamos atskaičius mokesčius yra 280 EUR, taigi, priteisus 175 EUR išlaikymą, apelianto pragyvenimui lieka 114 EUR per mėn., už tokią sumą neįmanoma pragyventi. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad tuo pačiu sprendimu iš jo solidariai priteista 40000 JAV dolerių suma trečiajam asmeniui. Apelianto įsitikinimu, 100 EUR teikiama išlaikymo suma yra pakankama 9 m. berniukui išlaikyti, atsakovė nepateikė įrodymų, kad vaikui reikalingos didesnės išlaidos ir teismo posėdžio metu pripažino, jog sūnaus išlaikymui pakanka apie 200 EUR. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės turtinė padėtis pagėrėjo, kadangi nutraukus santuoką jai liko visas šalių užgyventas turtas, jos darbo užmokestis didesnis nei ieškovo, jos žinioje yra iš trečiojo asmens pasiskolinta 40000 JAV dolerių suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vaikas turi specialių poreikių ir neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad vaikas jau nebeserga bronchine astma ir ją „išaugo“. Taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą ne nuo sprendimo priėmimo dienos, o nuo ieškinio teisme pateikimo dienos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. birželio 11 d. Apeliantas gyvendamas skyrium ir toliau rūpinosi bendru ūkiu, padengdavo su turto išlaikymu susijusias išlaidas. Atsakovė sąmoningai nuo 2013 m. lapkričio mėn. nepriimdavo ieškovo teikiamo išlaikymo sūnui jokia forma. Apeliantas pateikė įrodymus, kad 2014 m. – 2016 m. turėjo išlaidų bendro sodo namo stogo remontui, kitiems smulkiems remonto darbams, pirko žoliapjovę bendro su ieškove sodo sklypo priežiūrai, mokėjo už sodo name suvartotą elektros energiją. Atsakovė visuomet gyveno ir gyvena su sūnumi, bute, kurio nuomą ir jame esantį gerbūvį apmokėjo apeliantas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 30 d. paliko atsakovei 7500 Lt, taigi laikytina, kad apeliantas minėtu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui. Nors atsakovė neigia gavusi minėtus pinigus, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovės nesąžiningumą ir nuolatinį melą bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie tai, kad apeliantas sūnaus fiziniam vystymuisi nupirko jam dviratį ir abonementą į vandens parką, tačiau atsakovė atsisakė juos priimti. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas pagal 2016 m. sausio 1 d. nustatytą mėnesinę algą, kuri ginčo laikotarpiu buvo 289,6 EUR.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą reikalavimą nustatyti šalims po ½ priklausančio sodo naudojimosi tvarką. Nors sodas priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise, tačiau naudojimasis juo susijęs su šio turto teisiniu režimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks ieškovo reikalavimas nesusijęs su santuokos nutraukimo byla. Šio reikalavimo išsprendimas užtikrintų, kad viename procese būtų išspręsti visi šalių ginčai, juolab kad teismas šioje byloje yra įsigilinęs į faktines bylos aplinkybes bei žinoma kokie konfliktiški yra šalių santykiai.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl hipotekos atsakovės turtui nustatymo dėl ieškovo turtinių reikalavimų pagal teismo sprendimą vykdymo. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi teismo sprendimu yra priteista 20000 JAV dolerių suma, esanti atsakovės banko sąskaitoje. Taip pat nepagrįstai atmestas apelianto reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei grąžinti foto albumus. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog minėti foto albumai nebuvo perduoti ieškovui kaip teigia atsakovė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinių nuostolių priteisimo iš atsakovės, kadangi byloje yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nevykdė laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko bendravimu su tėvu tvarkos dėl ko atsakovas buvo priverstas kreiptis į antstolius. Vien tai, kad prie sąskaitų faktūrų nebuvo pridėti mokėjimo nurodymai nepaneigia šių išlaidų buvimo, atsižvelgdamas į tai, apeliantas teikia įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė kelis kartus reikšto prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.Atsakovė O. G. atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepimą grindė apeliacinio skundo argumentais.Apeliaciniu skundu atsakovė O. G. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą, tenkinant priešieškinį ir pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš jo 5800 EUR neturtinę žalą; priteisti šalių nepilnamečiam sūnui ½ sodo pastato ir ūkinių pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir priklausančio ieškovui vaiko išlaikymo turtu natūra sąskaita, įskaitant ir įsiskolinimą vaiko išlaikymui nuo 2013 m. gegužės 1 d. pinigus esančius atsakovės banko sąskaitoje padalinti 14471 EUR priteisiant ieškovui, 20471 EUR paliekant atsakovei; atmesti kreditorių G. K. ir D. K. reikalavimus atsakovės atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog nepagrįsta teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Ieškovas paliko ją ir sūnų, išvyko pas trečiąjį asmenį G. K.. Tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, teigdamas, jog faktiškai santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apie blogą atsakovės elgesį jo atžvilgiu. Didžiausias atsakovo kaltės įrodymas - paskolos sutarčių su trečiuoju asmeniu G. K. ir D. K. sudarymas. Apeliantė santuokos laikotarpiu buvo žeminama, o vėliau palikta viena su vaiku, patyrė neapsakomus išgyvenimus, todėl jai priteistina 5800 EUR neturtinė žala.Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti vaikui periodinį išlaikymą, kadangi išlaikymo priteisimas turtu geriau atitinka jo interesus. Pažymi, kad vaiką išlaikyti reikės dar 11 m., todėl skaičiuojant po 300 EUR per mėn, susidarytų 39600 EUR suma, prie kurios reikia pridėti ir 1000 EUR per metus (11000 EUR iki pilnametystės), kurie reikalingi vaiko poreikiams susijusiems su vaiko liga. Taigi, tokia suma yra atitinkanti atsakovo galimybes bei atsakovo turtimo nekilnojamojo turto – ½ sodo namelio ir ūkinių pastatų vertę.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, dalindamas 40000 JAV dolerių indėlio, esančio atsakovės sąskaitoje sumą, turėjo atsižvelgti į tai, kad vaiko, kuris dar ir serga, gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsižvelgiant į tai, atsakovei tenkanti lėšų dalis turėjo būti padidinta 3000 EUR ir padalinta taip: 20471 EUR atsakovei ir 14471 EUR ieškovui.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria solidariomis prievolėmis pripažintos prievolės kreditoriams G. K. ir D. K.. Pažymėjo, jog byloje liko neįrodyti ieškovo ir trečiojo asmens teiginiai, kad 40000 JAV dolerių lėšos skolintos verslui. Bute Kapsų g. 32 garso kolonėlėje buvusi 40000 JAV dolerių pinigų suma buvo bendra jungtinė šalių nuosavybė įgyta per ilgą laiką ir abiejų sutuoktinių triūsą. Tuo tarpu G. K. pinigų kilmė aiškinta tik pateikus deklaraciją, tačiau teismas ignoravo atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Vertinant pajamas ir turimus du vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, trečiasis asmuo negalėjo sukaupti tokios sumos. Teismas neįvertino, jog šalys iki santuokos įregistravimo gyveno tiek pat, kiek ir įregistravus santuoką, todėl šalys turėjo galimybę susitaupyti nurodytas lėšas. Taip pat nebuvo vertinamos paskolos gavimo aplinkybės. Apeliantė nieko nežinojo apie skolinamus pinigus, jei jie iš tiesų paskolinti, juolab kad kaip teigia ieškovas, šalių santykiai buvo pašliję nuo 2010 m. Jokios pagal paskolos sutartį gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Visos šios aplinkybės taip pat taikytinos ir paskolos sutarčiai sudarytai su D. K.. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė apeliacinio skundo argumentais. Papildomai nurodė, kad apie skolintas lėšas, kurios buvo skolinamos verslui atsakovė žinojo, tai patvirtina jos veiksmai kuomet ji pasirašė pakvitavimą apie jos žinioje esančias lėšas bei tai, kad praėjus vienai dienai po paskolos grąžinio termino suėjimo, atsakovė įnešė šias lėšas kaip indėlį į savo banko sąskaitą. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymą turtu yra nepagrįstas, neatitinka vaiko interesų ir dabartinių būtinųjų vaiko poreikių bei yra aiškiai per didelis. Ieškovas nesutiko su apeliantės reikalavimais priteisti jai didesnę dalį iš santuokoje įgytų 40000 JAV dolerių, kadangi šios lėšos yra ne šalių santaupos, o paskolos sutarties pagrindu įgytos lėšos, kurios privalės būti grąžintos.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. K. su juo nesutiko ir prašė atmesti. Sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais remiantis prievolę trečiajam asmeniui pripažinta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių 40000 JAV dolerių paskolos suteikimo faktą. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu kartu negyveno, o tik pagal susitarimą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. naudojosi viena pašto dėžute. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas gyveno trečiojo asmens adresu kaip partneris.Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo G. K. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl netesybų ir priimti naują sprendimą – priteisti 110554 JAV dolerių delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2015 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panaikinti sprendimą dalyje, kuria panaikinta: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartį.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį. Pažymėjo, jog ieškovas laisva valia pasirinko paskolos sutarties sąlygas, numatančias įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir su jomis sutiko, todėl paskolos sutartyje numatyti 1 proc. dydžio delspinigiai nėra nepagrįstai dideli, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius ir apeliantės planus būtent skolos grąžinimo laikotarpiu įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis, ko apeliantei nepavyko įgyvendinti dėl laiku negrąžintos paskolos. Taigi, apeliantė patyrė (14481 EUR) nuostolius, negalėdama įsigyti buto lengvatinėmis sąlygomis bei papildomus nuostolius toliau mokant nuomos mokestį – 7124,94 EUR, iš viso 21605,94 EUR. Nors ieškovas padengė prievolę dėl netesybų už 1 mėn. ir sumokėjo 8688,60 EUR, tačiau likusi nepadengta nuostolių suma 12917,3 EUR, kuri priteistina iš ieškovo ir atsakovės solidariai. Apeliantė nuostolius patyrė ir negalėdama minėtų lėšų paskolinti kitiems ir gauti už tai 10 proc. palūkanų, kaip tai darydavo ankstesniais laikotarpiais. Ieškovas iki šios dienos nėra įvykdęs prievolės, o atsakovė melagingai teigia, jog sąskaitoje esanti 40000 JAV dolerių suma yra sutuoktinių santaupos, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas 5 proc. dydžio procesines palūkanas turėjo priteisti ne nuo 2015 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, o nuo 2015 m. vasario 6 d., kuomet trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje, kuriuos kaip vėliau paaiškėjo nepagrįstai atsisakė priimti santuokos bylą nagrinėjantis teismas. Apeliantės nuomone, taip pat nepagrįsta skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi jos turėtų galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovė O. G. atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepimą grindė apeliacinio skundo argumentais.Ieškovas E. G. atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė apeliacinio skundo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pateiktų apeliacinių skundų ribose.Apeliantas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus, banko sąskaitų išrašus, duomenis apie ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2016 m. birželio 14 d. teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu apelianto pateikiami papildomi įrodymai yra priimti vėliau nei skundžiamas sprendimas, todėl kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atsisakytina juos priimti.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl, kurio iš sutuoktinių kaltės iširo šalių santuoka, dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei prievolių tretiesiems asmenims pobūdžio.

Dėl kaltės

Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kiekvienos iš šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius sutuoktinių kaltę. Kolegija atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui šioje dalyje.Pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog šalys susituokė 2007-10-04. Santuokos metu 2007-11-12 susilaukė sūnaus K. G.. Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigos šalys pradėjo gyventi skyrium. Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė smurto naudojimu prieš ieškovą bei piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Atsakovė įrodinėjo, jog santuoka iširo dėl to, kad ieškovas paliko atsakovę su sūnumi išeidamas pas kitą moterį – trečiąjį asmenį G. K.. Kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, ieškovo ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltę iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog ieškovas 2011 m. balandžio mėn. pranešė policijai apie girtaujančią ir konfliktuojančią sutuoktinę, 2011 m. lapkričio mėn. kreipėsi į priėmimo skyrių dėl atsakovės padarytų sužalojimų veido srityje, 2012 m. kreipimąsi dėl antrinės teisinės pagalbos siekiant inicijuoti santuokos nutraukimo bylą bei 2014 m. balandžio 25 d. kreipimąsi į VTMT dėl sužalojimų konstatavimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šie apelianto pateikti įrodymai tik sudaro pagrindą spręsti apie įtemptus ir konfliktiškus šalių santykius, kuriuose stokojama pagarbos, tačiau nepatvirtina esminio atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo lėmusio santuokos iširimą. Kaip apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, po 2011 m. vykusių šeimos konfliktų ir atsakovo kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos 2012 m., atsakovės elgesys pasikeitė, šalys po to gyveno santuokoje dar 2 metus. Tuo tarpu kiti ieškovo pateikiami įrodymai susiję su atsakovės elgesiu jau iširus šalių santuokai ir pradėjus gyventi skyriumi, todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, juose užfiksuoti duomenys taip pat negali būti vertinami kaip priežastys lėmusios santuokos iširimą. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kuriais ji grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje dėl sutuoktinio kaltės nebuvo nuosekli. Pirminiame savo ieškinyje (pateiktame 2014 m. birželio 11 d.) atsakovė nurodė, kad sutuoktinių santykiai pablogėjo iš karto po sūnaus gimimo (2007 m.), pastaruosius du metus, t.y. 2013-2014 m. šalių santykiai nutrūko, atsakovas 2013 m. gegužės 31 d. paliko namus ir atsakovės žiniomis bando laimę su kita moterimi. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teigė, jog iš namų išėjo ne savo noru, o atsakovei to pareikalavus. Patikslinusi priešieškinį (2015 m. vasario 3 d.) atsakovė nurodė, kad ieškovas savo noru paliko namus ir jos žiniomis gyvena su trečiuoju asmeniu G. K.. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės jam palikus šeimą ir išėjus gyventi pas trečiąjį asmenį G. K.. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymai, kuriais atsakovė remiasi įrodinėdama ieškovo ryšį su trečiuoju asmeniu priimti laikotarpiu, kuomet šalių santykiai ja buvo faktiškai nutrūkę. Taip pat kritiškai vertintini apeliantės argumentai, jog atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžia jo skolinimasis piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų, kadangi viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė nežinojusi apie ieškovo sudarytas paskolos sutartis.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei ieškovas nei atsakovė neįrodė esminio kito sutuoktinio pareigų pažeidimo, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo ir pagrįstai atsižvelgęs į tai, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Apeliantas E. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti vaiko gyvenamąja vietą su motina, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ekspertizės išvadas, jog vaiko motina daro neigiamą įtaką vaiko emocinei būklei, nuteikinėja jį prieš tėvą ir neturi tinkamų buitinių sąlygų vaikui augti ir vystytis. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, esminiai ieškovo argumentai, kuriuo jis grindžia reikalavimą, kad gyvenamoji vaiko vieta būtų nustatyta su juo, tai ekspertizės išvadoje nurodyti argumentai, jog atsakovė daro įtaką neigiamam sūnaus požiūriui į tėvą bei tai, kad dabartinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje jam yra geresnės buities sąlygos gyventi. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarauja vaiko interesams. Priešingai, byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog motina netinkamai rūpinasi vaiko gerove. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog jos gyvenamojoje vietoje nors ir minimalios, tačiau yra sudarytos buities ir gyvenimo sąlygos šalių nepilnamečiam vaikui. Vaikas apibūdina motiną kaip labai rūpestingą ir jam reikalingą. Byloje atliktos ekspertizės išvadose nurodoma, jog vaikas yra prisirišęs prie motinos, ja rūpinasi. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje ekspertizė buvo paskirta ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o klausimui dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos spręsti, siekiant išsiaiškinti vaiko santykį ir ryšį su ieškovu. Sutiktina su apelianto argumentais, jog aplinkybė, kad atsakovė daro neigiamą poveikį sūnaus nuomonei apie tėvą nėra pateisinama, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sūnaus gyvenimas su motina prieštarauja vaiko interesams ir yra pagrindas pakeisti per ilgus metus nusistovėjusią ir susiformavusią vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, namuose, kuriuose pagal bylos duomenis vaikas netgi nesilanko ir nesisvečiuoja (T. 5., b.l. 97). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, išvadą teikiančių institucijų nuomone bei ekspertizės akto išvadomis tinkamai ištyrė ir įvertino tėvų aplinkos sąlygas, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje aptartais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir vidiniu įsitikinimu pagrįstai konstatavo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, šiuo atveju, labiau atitinka vaiko interesus.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, motyvuodamas tuo, kad ji nėra praktiškai įgyvendinama, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba pamaininį darbą. Kolegija atmeta šiuo argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui šioje sprendimo dalyje.Pažymėtina, kad skyrium gyvenančių nepilnamečio vaiko tėvų bendravimo su vaiku tvarka reglamentuota CK 3.175 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinio teismo praktiko pripažįstama, jog jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas.Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nei ieškovas, nei atsakovė nevykdė teismo pareigos pateikti savo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko psichologinės ekspertizės išvadas bei išvadą teikiančių institucijų rekomendacijas, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nustatė šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarką savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nurodydamas, jog nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra realiai įgyvendinama dėl pamaininio darbo nepateikia įrodymų, kurie leistų spręsti apie ieškovo darbinį užimtumą, apeliantas taip pat nepateikia jokių alternatyvių bendravimo su vaiku tvarkos būdų, kurie jo nuomone atitiktų ir vaiko ir ieškovo interesus. Kolegijos vertinimu, apelianto prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaiku bet kuriuo metu iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 val. tai suderinęs su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta yra kelianti daug neaiškumo ir konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į šalių santykių pobūdį, bei neleidžianti kitai šaliai planuoti darbų ir laisvalaikio, sukelianti neapibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo šioje dalyje apelianto argumentai susiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš ieškovo šalių nepilnamečiam sūnui priteistas 175 EUR dydžio išlaikymas. Ieškovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo parinktą išlaikymo formą.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus interesus bei byloje esančią medžiagą apie atsakovo turimą turtą ir jo vertę bei tai, kad jis turi nuolatines pajamas, konstatavo, jog išlaikymas teikiamas ieškovo periodinėmis išmokomis labiau atitiktų šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, sveikatos būklę bei tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jos nurodomas sumas būtiniesiems sūnaus poreikiams, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog proporcingas turtinei padėčiai bei atitinkantis vaiko interesus būtų 175 EUR išlaikymas priteistinas iš atsakovo. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su jos reikalavimu priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovo turtu. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje dalyje apeliantė nenurodė, kokias civilinio proceso kodekso normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, ji tiesiog pakartotinai išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuo išsamiai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas turi nuolatines pajamas, nevengia teikti išlaikymo vaikui, be to atsakovės prašomo priteisti turto vertė gerokai viršytų ieškovo periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės mokėtiną sumą, kas pažeistų principą, jog tėvai turi prisidėti prie vaikui teikiamo išlaikymo lygiomis dalimis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vaikui teikiamas išlaikymas turi tenkinti kasdienius, būtinuosius vaiko poreikius, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šią paskirtį geriausiai atitinka išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis.Kolegija taip pat atmeta kaip nesudarančius pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį apelianto argumentus. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo apelianto nepilnamečiam sūnui analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, sveikatos būklę bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais, sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir šalių finansines galimybes atitinka 175 EUR dydžio išlaikymas teiktinas ieškovo. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie leistų spręsti apie reikalingas išlaidas susijusias su vaikui diagnozuota bronchine astma. Nors apeliantas ir kvestionuoja faktą, kad vaikas nebeserga šia liga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nereikia įrodinėti visuotinai žinomų faktų, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos ugdymui ir kt. Pažymėtina tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog 10 m. amžiaus šalių nepilnamečiam sūnui pakanka jo prašomo priteisti 100 EUR išlaikymo. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog po faktinio santuokos iširimo vaiko poreikiams reikalingų lėšų suma nepasikeitė, kadangi natūralu, jog augant vaikui ir keičiantis ekonominei situacijai šalyje neišvengiamai didėja ir vaiko išlaikymo išlaidos. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, ieškovo nurodomos 100 EUR išlaikymas neužtikrintų net minimalių būtinų vaiko poreikių. Be kita ko atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ne tik gauna su darbine veikla susijusias pajamas, bet ir turi nekilnojamojo turto. Byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kad šis turtas nelikvidus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atitinkamas sveikatos problemas, kurios sudarytų kliūtis apeliantui susirasti geriau apmokamą darbą, kuris užtikrintų galimybę patenkinti sūnaus ir savo paties poreikius.Kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas išlaikymą turėjo priteisti ne nuo ieškinio teisme padavimo dienos o nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą iš ieškovo priteisė nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-06-11, iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant nuo minėto laikotarpio ieškovo pervestas lėšas į atsakovės sąskaitą.Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, susijusiais su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-06-11 ieškovo teiktą išlaikymą sūnui. Pažymėtina, jog apelianto argumentai, kad apeliantas rūpinosi sodo namu, esančiu (duomenys neskelbtini)., kuris priklauso ieškovui ir atsakovei po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, t.y. remontavo stogą, pirko žoliapjovę ir turėjo kitų išlaidų bei nupirko sūnui dviratį ir abonementą į vandens parką, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčo laikotarpiu išlaikymo sūnaus poreikių tenkinimui ieškovas neteikė, kadangi visos apelianto nurodomos išlaidos patirtos vėlesniu laikotarpiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog remiantis įrodinėjimą reglamentuojančiomis normomis, pareigą pateikti įrodymus pagrindžiančius įrodinėjamas aplinkybes pareiga tenka šias aplinkybes įrodinėjančiam asmeniui (CPK 178 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė fakto, jog 2013 m. gegužės 30 d. išvykdamas į Norvegiją paliko atsakovei 7000 Lt sūnaus išlaikymui. Pažymėtina, jog apelianto argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo neigiant pasisavinus 40000 JAV dolerių, taip pat neįrodo minėto fakto. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo dydį paskaičiavo pagal priteistą išlaikymo sumą, neatsižvelgdamas į tai, kad ginčo laikotarpiu buvo mažesnė minimali mėnesio alga šalyje. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje, šalių nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo nesusiejo su minimalia mėnesio alga, kadangi tai laikytina tik orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą, tačiau įvertinęs dabartinę šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnamečio sūnaus poreikius konstatavo, jog 175 EUR dydžio išlaikymas bus pakankamas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti ir bus proporcingas šalių turtinei padėčiai. Pažymėtina, jog duomenų, kad ginčo laikotarpiu, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas, vaiko poreikiams reikalinga suma buvo mažesnė byloje nėra. Juolab įvertinus aplinkybę, jog vaikas turi sveikatos problemų.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą vaikui ir naikinti sprendimo šioje dalyje remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl prievolės pagal atsakovo sudarytą paskolos sutartį

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, pripažino pagrįsta iš tarp ieškovo ir trečiojo asmens G. K. sudarytos 2013-04-07 Paskolos sutarties kylančią prievolę bei ją konstatavo esant solidariąja sutuoktinių prievole ir priteisė trečiojo asmens G. K. naudai 40 000 JAV dolerių skolos. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtos lėšos yra atsakovės žinioje, pirmosios instancijos teismas padalino šias santuokoje įgytas lėšas sutuoktiniams lygiomis dalimis, t.y. po 20000 JAV dolerių. Vadovaudamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. kaip neprotingai didelius sumažinęs iki 2 256 JAV dolerių trečiojo asmens pagal 2013-04-07 Paskolos sutartį reikalaujamus priteisti delspinigius, priteisė juos solidariai iš sutuoktinių. Ieškovo su trečiuoju asmeniu D. K. sudarytą 30000 Lt paskolos sutartį pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino solidaria prievole, atsižvelgdamas į tai, kad lėšos buvo skolinamos padengti netesyboms, susidariusioms laiku nevykdant ankstesnės paskolos sutarties, kuri pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikimą su teismo sprendimu šioje dalyje iš esmės grindžia argumentu, jog 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutartis iš viso nebuvo sudaryta, kadangi trečiasis asmuo neturėjo finansinių galimybių paskolinti tokio dydžio sumą ieškovui, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir paskolos sudarymo aplinkybių nesiaiškino. Kolegija atmeta šiuo apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje kelis kartus tikslinusi priešinį ieškinį, atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti 2013-04-07 sudarytą paskolos sutartį negaliojančia. Šios sutarties sudarymo fakto neginčijo ir kiti proceso dalyviai. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškintis šios sutarties sudarymo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius aplinkybę, kad atsakovės sąskaitoje yra 40000 JAV dolerių indėlis, t.y. suma ir valiuta atitinkanti trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus pagal 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį paskolintas lėšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi šių lėšų kilmę. Esant tokiai faktinei situacijai byloje, atsakovė neigdama ieškovo nurodytas aplinkybes, jog tai šeimos santuokoje sutaupytos pačios lėšos, kurios buvo paskolintos kreditorės, turėjo pareigą įrodyti, kad jos sąskaitoje esančios lėšos yra gautos kitais būdais. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Nei pirmosios instancijos teisme, nei pateikusi apeliacinį skundą atsakovė neįrodė, kad jos sąskaitoje esančios lėšos, kurių suma sutampa su skolintomis lėšomis (netgi identiška valiuta), galėjo būti sutuoktinių santaupos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovo, tiek atsakovės gaunamos pajamos nebuvo pakankamos tokiai pinigų sumai sukaupti, įrodymų apie kitas sutuoktinių pajamas byloje nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog sutuoktiniai turėjo komunalinių skolų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl jos sąskaitoje esanti suma, kurią ji nurodo kaip sutuoktinių santaupas, yra sukaupta doleriais, o ne nacionaline valiuta. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas remdamasis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais pagrįstai prievolę pagal 2013-04-07 sudarytą paskolos sutartį pripažino solidaria sutuoktinių prievole.Kolegija šiame kontekste taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės O. G. argumentus, jog pirmosios instancijos teismas dalindamas tarp sutuoktinių minėtas 40000 JAV dolerių lėšas įgytas santuokos metu, turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė CK 3.123 str. numatytos sąlygų, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Faktas, kad su apeliantė yra nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, savaime nėra pagrindas taikyti minėtą straipsnį.Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė delspinigius pagal 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, kadangi dėl jų atsiradimo išimtinai kalta yra atsakovė pasisavinusi paskolintas lėšas, ko pasekoje ieškovas negalėjo paskolos grąžinti laiku, todėl sprendimu priteisti delspinigiai pripažintini asmenine atsakovės prievole. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė ir visos su jos nevykdymu susijusios pasekmės laikytinos solidaria sutuoktinių prievole, kadangi kitoks aiškinimas paneigtų solidariosios prievolės esmę ir neužtikrintų kreditorių interesų apsaugos. Vertinant nurodomus argumentus, jog prievolė nebuvo įvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės, pažymėtina, jog įstatymas numato apelianto pažeistos teisės gynimo būdus, kuriais jis galės pasinaudoti įvykdęs prievolę kaip solidarus skolininkas.Kreditorė G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės reikalaujamas priteisti netesybas, kadangi jie buvo protingo dydžio ir ieškovas paskolos sutartį su tokiomis sąlygomis pasirašė laisva valia, o apeliantė laiku neatgavusi paskolintos sumos patyrė nuostolius. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Nagrinėjamu atveju sutartimi už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigota mokėti 1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog netesybos, viršijančios realiai patirtų nuostolių dydį, visgi atlieka kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją. Teismo teisė, o tuo pačiu ir pareiga yra kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.Apeliantė nagrinėjamu atveju prašė priteisti 110544 JAV dolerių delspinigių už 40000 JAV dolerių dydžio paskolos negrąžinimą laiku. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog toks reikalavimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi prašoma priteisti suma daugiau nei dvigubai viršija paskolintų lėšų sumai. Tuo tarpu apeliantės argumentų susijusių su jos ketinimais iš skolintų lėšų pirkti nuomojamą būstą lengvatinėmis sąlygomis, kolegija nevertina, kadangi kreditorė reikalavimo atlyginti nuostolius byloje nereiškė ir prašė priteisti tik netesybas. Šias netesybas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos nepagrįstai didelėmis ir sumažino iki protingo dydžio ir priteisė 2256 JAV dolerių netesybų. Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas jau yra sumokėjęs kreditorei 30000 Lt kas pagal tuometinį dolerio kursą apytikriai sudaro 12000 JAV dolerių sumą. Kolegijos vertinimu, 15000 JAV dolerių delspinigių suma už laiku negrąžintą 40000 JAV dolerių paskolą laikytina atitinkanti protingumo ir sąžiningumo principus ir užtikrinanti šalių interesų pusiausvyrą.Kolegija sutinka su apeliantės G. K. argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai panaikino visus ieškovo ir atsakovės turtui taikytus areštus. Teismui nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones byloje jos galėtų būti panaikintos tik tuomet, kai atsiranda įstatyme įtvirtintas konkretus pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba išnykus teismo sprendimo įvykdymo grėsmei. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos kreditorės reikalavimų užtikrinimui paliktinos galioti iki visiško šalių prievolių įvykdymo.Įvertinus tai, kad kreditorės ieškinys nagrinėjamoje byloje yra patenkintas tik iš dalies priteisiant solidariai iš ieškovės 40000 JAV dolerių skolą ir 2256 JAV dolerių delspinigių, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones sumažinant jų mastą (CPK 148 str.).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 E. G. ir O. G. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos sumažinant jų mastą ir areštuojant solidariai atsakovams O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir pas juos ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises neviršijant 42256 JAV dolerių (37658.55 EUR)) sumos, o, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pas atsakovus ar trečiuosius asmenis esančias ir atsakovams priklausančias pinigines lėšas.

Dėl kitų ieškovo reikalavimų

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovės turtui. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad CK 4.175 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo teisė savo sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką, kai konkrečios bylos aplinkybės tokią būtinybę suponuoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius tokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką, taip pat neįrodžius, jog ieškovas turi pirmumą prieš kitus atsakovės kreditorius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo.Kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui neįrodžius prašomų grąžinti iš atsakovės foto albumų, kurių vertė 300 EUR egzistavimo fakto bei to, kad jie yra atsakovės žinioje (178 str.), reikalavimas negali būti tenkinamas. Skirtingai nei nurodo apeliantas, tokių aplinkybių neįrodo ir vyr. patrulio 2014 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo nuorašas dėl atsakovės ieškovui perduodamų daiktų, kurių sąraše nėra ieškovo minimų foto albumų.

Dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės priklausančiu turtu tvarką palikimo nenagrinėtu.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas palikdamas nenagrinėtu ieškovo reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės teise valdomo šalių turto naudojimosi tvarkos, pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog ieškinio pareiškimo palikimas nenagrinėtu yra vienas iš bylos baigimo be teismo sprendimo būdų ir yra taikomas tada, kai dėl iki iškeliant bylą buvusių ar vėliau nagrinėjimo eigoje atsiradusių aplinkybių ginčą iš esmės ir priimti sprendimą negalima tik šiame procese, bet ne apskritai. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu, tik netinkamai šią teisę įgyvendina, todėl pašalinus priežastis, dėl kurių pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ateityje galima kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu (CPK 297 str. 2 d.). Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Papildomus ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejus taip pat gali numatyti ir kiti įstatymai, kai CPK suteikia pirmenybę tokių įstatymų normoms (CPK 1 str. 1 ir 2 d.). Ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai negali būti aiškinami plečiamai, kadangi, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu ir neužkerta galimybės kreiptis į teismą pakartotinai, tačiau užkerta kelią tolesnei konkrečios bylos eigai, riboja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo priėmimą.Nagrinėjamu atveju, ieškovas patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, kuris pirmosios instancijos teismo priimtas 2015 m. gruodžio 29 d. rezoliucija, be kitų reikalavimų taip pat prašė nustatyti pastato – sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką. Nors santuokos nutraukimo byloje šis turtas nebuvo dalijamas kaip sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau tai sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, šalys naudojasi vienu sodo namu. Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, jog reikalavimas visiškai nėra susijęs su santuokos nutraukimo byla. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju negalima išnagrinėti ieškovo reikalavimo nagrinėjamoje byloje. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas veiksmai išnagrinėjus bylą iš esmės ir palikus nenagrinėtą ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi minėtu turtu tvarkos nustatymo, nurodant, jog ieškovas turi teisę su tokiu reikalavimu į teismą kreiptis pateikdamas kitą ieškinį, neatitinka proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Pažymėtina, jog palikus reikalavimą nenagrinėtą, nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme.Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka pareiškimo palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnis, CPK 2, 7, 8 straipsniai, 159 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir klausimą dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nustatyti pastato – sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų materialiniai reikalavimai iš esmės atmesti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti dalyje, kuria panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 E. G. ir O. G. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 E. G. ir O. G. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą ir areštuojant solidariai atsakovams O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir pas juos ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises neviršijant 42256 JAV dolerių (37658.55 EUR) sumos, o, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pas atsakovus ar trečiuosius asmenis esančias ir atsakovams priklausančias pinigines lėšas.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą toje dalyje, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimas nustatyti sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui ir atsakovei po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, naudojimosi tvarką ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRosita PatackienėVytautas Zelianka