- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2111-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18280-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- O. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei išspręsti klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo reikalavimams užtikrinti areštuoti ieškovės vardu registruotą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ieškovės piniginius indėlius bei pinigines lėšas bankų sąskaitose, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims iki bylos išnagrinėjimo dienos; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. G. tvarką santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui pasiimti sūnų bendravimui du kartus per mėnesį ne mažiau kaip po tris valandas, suderinus tokių susitikimų su vaiku tikslią datą ir konkretų laiką su ieškove iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas telefonu, trumposiomis SMS žinutėmis. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės. Su ieškove yra kilęs nesutarimas dėl atsakovo galimybės matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, todėl yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovo prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusi su ieškovės nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, piniginių indėlių areštu, negali būti pripažinta pagrįsta ir įrodyta. Atsakovo nurodomas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas ieškovės yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, šalys reikalavimų, susijusių su šiuo turtu, nekelia. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie ieškovės turimas pinigines lėšas ar kredito įstaigas, kuriose jos laikomos. Prašyme nenurodomos aplinkybės, kad ieškovė siekia realizuoti turtą ar atlikti veiksmus, susijusius su turto perleidimu ar slėpimu.
Dėl atsakovo prašymo nustatyti laikiną jo bendravimo su sūnumi tvarką teismas pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka su sūnumi nekonkreti, sąlyginė ir, ją nustačius, tarp šalių kiltų ginčas dėl bendravimo tvarkos vykdymo, todėl šį atsakovo prašymą taip pat atmetė.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Viliaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės O. G. vardu įregistruotą 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo; areštuoti ieškovės O. G. piniginius indėlius bei pinigines lėšas bankų sąskaitose, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo; nustatyti laikiną atsakovo E. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. G. tvarką santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas E. G. pasiimti sūnų bendravimui du kartus per mėnesį ne mažiau kaip po tris valandas, suderinus tokių susitikimų tikslią datą ir konkretų laiką su ieškove iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, telefonu trumposiomis SMS žinutėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma gauti duomenis apie ieškovės turto priklausomumą, todėl teismo teiginys, jog atsakovas savo prašymo areštuoti ieškovei priklausantį turtą nepagrindė jokiais argumentais ir įrodymais, patvirtina, kad šis procesinis sprendimas buvo priimtas visiškai formaliai, neatsižvelgus ir net nesusipažinus ne tik su šiai bylai reikšminga medžiaga, esančia kitoje civilinėje byloje, bet ir tinkamai nesusipažinus su teismui pateiktu atsakovo atsiliepimu į ieškovės ieškinį.
2) Atsakovo atsiliepimo reikalavimas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką buvo išdėstytas konkrečiai, nurodant kokios trukmės ir kokio dažnumo susitikimų užtikrinimo yra prašoma. Kadangi atsakovas dirba pamaininį darbą, nustatyti konkrečias savaites dienas, skirtas susitikimams su sūnumi, jis negali, todėl šis reikalavimas, atsižvelgiant į jo įgyvendinimo galimumą, yra išdėstytas kiek įmanoma konkrečiau.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su konkrečioje byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti reikalavimus, kurie nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti.
Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ieškovės turto areštą. Byloje, kurioje teismas atsisakė tenkinti šį atsakovo prašymą, atsakovas nebuvo suformulavęs savarankiškų turtinių reikalavimų ieškovei (pateikęs priešieškinio), kurių užtikrinimui reiktų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės turto areštą. Paties apelianto nurodymu, jis yra pradėjęs teisme kitą civilinę bylą ieškovės atžvilgiu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartimi, t.y. jau po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, civilinės bylos Nr. N2-27323-96/2014 ir Nr. N2-25725-558/2014 buvo sujungtos į vieną. Kadangi, pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą nutartį, nagrinėjamoje byloje turtiniai reikalavimai ieškovei atsakovo nebuvo pareikšti, atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - ieškovės turto areštas, nebuvo susijusi su šioje byloje priimtino teismo sprendimo įvykdymu, todėl ją taikyti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir ši ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Spręsdamas ginčus šeimos bylose, teismas gali taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas kaip laikinoji apsaugos priemonė teismo turi būti taikoma tuo atveju, kai nustatoma, kad šalys gražiuoju nesutaria dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina ir dėl to vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko bendravimo galimybės yra nepagrįstai suvaržytos.
Atsakovo reikalavimą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pirmosios instancijos teismas atmetė vadovaudamasis vien tuo, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei byloje nustatoma, kad šalys gražiuoju nesutaria dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu, vien siūlomos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nekonkretumas negali būti pagrindu visiškai atmesti šį atsakovo reikalavimą. Vadovaujantis CPK 376 straipsniu, teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, yra aktyvus. Teismas visais atvejais turi siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Šiam tikslui pasiekti teismui suteikti įgalinimai viršyti šalių pareikštus reikalavimus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, ir pan. Taigi, laikinoji bendravimo su vaiku tvarka gali ir neatitikti tos tvarkos, kurios taikymo prašo atsakovas – teismas gali savo iniciatyva siūlomą bendravimo tvarką koreguoti, atsižvelgdamas į abiejų ginčo šalių poziciją ir nepilnamečio vaiko interesus. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio klausimo iš esmės nesprendė, byloje nėra ieškovės pozicijos ginčo klausimu (ginčijama nutartis priimta nepranešus ieškovei, o atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas), ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką naikintina ir šis klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, ir šį klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės turto areštą, palikti nepakeistą.