Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

nuteistojo A. Š. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, per 2 (du) mėnesius atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui D. P. ir tęsti darbą, o jo netekus – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

S. Š., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant ją 1 (vieniems) metams laiduotojos J. T. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla S. Š. atžvilgiu nutraukta.

S. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti turtinę žalą civilinei ieškovei Ž. P..

Iš dalies tenkintas civilinio ieškovo D. P. civilinis ieškinys ir iš A. Š. D. P. priteista 110 Eur (vienas šimtas dešimt eurų) turtinė žalos ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas civilinės ieškovės Ž. P. civilinis ieškinys ir iš S. Š. Ž. P. priteista 2037,73 Eur (du tūkstančiai trisdešimt septyni eurai, 37 ct) turtinės žalos ir 4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Įskaityta S. Š. įmokėta 300 Eur suma, ir laikyta, kad ji 300 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei jau atlygino.

Iš A. Š. D. P. priteista 1190 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Iš S. Š. Ž. P. priteista 2345 Eur (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt penki eurai) atstovavimo išlaidų.

Civiliniai procesai pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinius nutraukti, nes žala atlyginta.

Nuspręsta 2023 m. sausio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. Š. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“, automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. Š. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. balandžio 29 d., apie 22.30 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju D. P., tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į nosies sritį, dėl ko šis krito ant šalia esančios stiklinės dekoracijos, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam sužalojimus: nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, dešinio peties priekiniame paviršiuje, pilvo kairiajame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio žasto ištiesiamajame paviršiuje, sprando kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, abejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusiajam D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiu.

2. S. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: 2022 m. balandžio 29 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje – viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame, (duomenys neskelbtini), tyčia, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja Ž. P., rankoje laikydama stiklinę, ja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai Ž. P. į veido sritį, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai sužalojimus: muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimą dešiniojo skruosto priekinėje dalyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečiojo danties vainiko lūžį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. P. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo A. Š. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiosios Ž. P. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, atlygintų žalų įskaitymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinio skundo argumentais ir nukentėjusiųjų atstovo atsiliepimo argumentais, taip pat gynėjo, nukentėjusiosios ir abiejų nukentėjusiųjų atstovo išsakytais argumentais, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiosios Ž. P. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei atlyginti priteisimo, žalos įskaitymo, yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje keičiamas.

Dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, skundžiamame nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir jų visumos, o ne prielaidų, abejonių pagrindu priėjo pagrįstas išvadas dėl A. Š. kaltės netiesiogine tyčia nesunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą, t. y. jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

11. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-95-648/2021 ir kt.).

15. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad visapusiškai ištyręs baudžiamosios bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog smurtaudamas prieš nukentėjusįjį D. P. – suduodamas kumščiu į nosies sritį – A. Š. negalėjo nesuvokti, jog savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, ir nors padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Todėl A. Š. veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo A. Š. veiksmų perkvalifikavimo į neatsargų nusikaltimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, darysiančiais teigiamą įtaką jo elgesiui, o bausmės dydis nustatytas šiek tiek didesnis už šios bausmės vidurkį – 1 metai 4 mėnesiai. Atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs (5 t., b. l. 39-46), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 57-63), dirbantis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. Š. paskirta bausmė yra adekvati tiek savo rūšimi, tiek dydžiu.

Dėl nukentėjusiajai Ž. P. priteisto turtinės žalos atlyginimo

18. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-175-489/2023 ir kt.). Pažymima ir tai, kad padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

21. Kaip matyti, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nežymaus Ž. P. sveikatos sutrikdymo. Specialisto išvada Nr. G 536/2022(04) patvirtina, kad smurtinio nusikaltimo prieš nukentėjusiąją metu nukentėjusiajai Ž. P. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimas dešiniojo skruosto priekinėje dalyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės III danties (pagal gydytojo odontologo paaiškinimus – 13 dantis) vainiko lūžis. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog Ž. P. gydytojo odontologo konsultacijos metu diagnozuoti viršutinio žandikaulio 12 ir 13 danties estetinių plombų nuskilimai nėra kvalifikuojami kūno sužalojimu bei sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 181-182), tačiau apeliacinės instancijos teisme apklausus gydytoją odontologę J. Š., ištyrus kitus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog nustatyti 12 ir 13 dantų pažeidimai, nors ir nekvalifikuojami kūno sužalojimu bei sveikatos sutrikdymu, tačiau priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta smurtine nusikalstama veika. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nukentėjusioji Ž. P. dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė išlaidų, susijusių su sužalojimų gydymusi ir pasekmių šalinimu, kas rodo, jog nukentėjusioji realiai patyrė turtinę žalą.

23.5. Prie civilinio ieškinio taip pat pateikti 2022 m. birželio 9 d. sąskaita faktūra ir kvitas, kuriuose nurodyta – dantų plombavimo paslaugos 50 Eur (2 t., b. l. 22) bei 2022 m. birželio 9 d. gydytojo išrašas – tęsiamas 12 danties gydymas, užplombuotas kanalas (2 t., b. l. 10). Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje gydytoja odontologė J. Š. patvirtino, jog tą dieną buvo tęstas 12 danties gydymas. Minėti duomenys patvirtina, jog šios nukentėjusiosios patirtos 50 Eur išlaidos taip pat yra susijusios su padaryta nusikalstama veika.

23.6. Prie civilinio ieškinio taip pat pateikta 2022 m. birželio 20 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta – dantų plombavimo paslaugos 60 Eur (2 t., b. l. 23) bei 2022 m. birželio 20 d. išrašas, kuria nurodyta – užplombuoti 12, 14, 15 dantys (2 t., b. l. 11). Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje gydytoja odontologė J. Š. patvirtino, jog tą dieną buvo baigtas 12 danties gydymas, o 14 ir 15 dantų gydymas nebuvo susijęs su patirta trauma, todėl 40 Eur suma nėra susijusi su dantų gydymų po patirtos traumos. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog tik dalis patirtų išlaidų, tai yra, 20 Eur suma už 12 danties gydymą yra susijusi su padaryta nusikalstama veika.

23.7. Prie civilinio ieškinio taip pat pateikta 2022 m. birželio 23 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta – dantų gydymo paslaugos 20 Eur (2 t., b. l. 24), Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje gydytoja odontologė J. Š. parodė, kad tą dieną dar kartą buvo daryta 12 danties 3D kompiuterinė nuotrauka. Minėti duomenys patvirtina, jog šios nukentėjusiosios patirtos 20 Eur išlaidos taip pat yra susijusios su padaryta nusikalstama veika.

23.8. Prie civilinio ieškinio taip pat pateikti 2022 m. spalio 5 d. sąskaita faktūra ir kvitas 47 Eur sumai, kuriuose nurodyta – 12 danties gydymas (2 t., b. l. 27). 2024 m. sausio 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose gydytoja odontologė A. S. nurodė, jog Ž. P. 2022 m. spalio 5 d. kreipėsi konsultacijai, skundėsi tai užeinančiu, tai praeinančiu 12 danties maudimu, pacientė teigė, kad prieš pusmetį šis dantis patyrė traumą, buvo paslankus ir sugydytas endodontiškai. Norit įsitikinti, ar nėra patologijos, gydytoja odontologė atliko kompiuterinės tomografijos tyrimą (KT), tačiau jokios patologijos nepastebėta, 12 danties kanalas sugydytas kokybiškai, infekcijos židinių nenustatyta. Tačiau, vertinant kliniškai, pastebėta apnašo apie dantį, dantenų uždegimas, kas ir galėjo sąlygoti tai užeinantį, tai praeinantį 12 danties maudimą. Rekomenduota kruopštesnė burnos higiena. Minėti duomenys patvirtina, jog šios nukentėjusiosios patirtos 47 Eur išlaidos taip pat yra susijusios su padaryta nusikalstama veika.

24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybės, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji dėl padarytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu už dantų gydymo paslaugas patyrė bendrą 437 Eur turtinę žalą (130 Eur+ 70 Eur+50 Eur+20 Eur+20 Eur+47 Eur+100 Eur).

25.3. Taip pat pateikta 2023 m. sausio 26 d. sąskaita faktūra 100 Eur sumai, kurioje nurodyta – randų šalinimas (2 t., b. l. 30) bei 2023 m. sausio 26 d. kvitas – randų šalinimas 100 Eur (2 t., b. l. 31)

25.4. Taip pat pateikta 2023 m. vasario 27 d. sąskaita faktūra 100 Eur sumai, kurioje nurodyta – randų šalinimas (2 t., b. l. 32) bei 2023 m. vasario 23 d. išrašas, kuriame nurodyta – atlikta trečia randų gydymo lazeriu procedūra. Gydymo kursas – 5-8 procedūros, 1 k./mėn. (2 t., b. l. 16). Taip pat pateiktas 2023 m. vasario 27 d. kvitas, kuriame nurodyta – randų šalinimas 100 Eur (2 t., b. l. 33).

26. Minėti duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji dėl padarytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu už rando šalinimo paslaugas patyrė bendrą 350 Eur turtinę žalą (išskyrus maito papildo įsigijimą), kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė (50 Eur+ 100 Eur+100 Eur+100 Eur).

27. Nors paprastai civilinis ieškinys yra tenkinamas kai nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų jau realiai patyrė žalą ar turėjo tam tikrų išlaidų, tačiau galimi ir atvejai, kuomet asmeniui priteisiamos ne tik jau turėtos, tačiau ir būsimos išlaidos, kurios yra logiškos bei pagrįstos teismui pateiktais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, kaltininkas gali būti įpareigotas atlyginti ne vien realiai jau patirtas su nukentėjusiojo gydymu susijusias išlaidas, tačiau ir preziumuojamą žalą. Visgi, tokio pobūdžio žala gali būti atlyginama tik tada, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko arba gali nukentėti nukentėjusiojo interesai, jeigu jo finansinė padėtis nėra gera bei jam nedelsiant reikia lėšų. Nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

28. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai Ž. P. jau atliktos 3 rando šalinimo procedūros (duomenų dėl jau atliktos 4 procedūros byloje nėra) bei civiliniame ieškinyje teigiama, jog ateityje nukentėjusioji patirs dar 500 Eur išlaidų už likusį gydymą lazeriu. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusiosios būsimos išlaidos lazerio procedūroms yra realios bei pagrįstos pateiktais dokumentais, kadangi iš paskutinio apsilankymo matyti, jog gydymo lazeriu kursas yra 5-8 procedūros, vienos iš jų kaina – 100 Eur, nukentėjusioji yra atlikusi 3 tokias procedūras bei apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, jog tolimesnis gydymas numatomas šaltuoju metų laiku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog 200 Eur būsimų išlaidų rando gydymui priteisimas yra pagrįstas, kadangi mažiausias būtinas procedūrų kiekis nurodomas – 5 procedūros, iš kurių 3 jau yra atliktos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusioji patirs daugiau išlaidų, dėl jų atlyginimo ji galės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

29. Prie civilinio ieškinio taip pat pateikti duomenys, kad nukentėjusioji Ž. P. po nusikalstamos veikos padarymo du kartus lankėsi pas psichiatrą: pateikta 2022 m. gegužės 18 d. sąskaita faktūra ir kvitas 40 Eur sumai – už psichiatro konsultaciją (pagal tos pačios dienos medicininį psichiatro išrašą: pacientė kreipėsi dėl stresogeninės patirties – prieš 3 sav. buvo primušta, jaučia nuolatinę įtampą, nerimą, stresą, sunkiai užmiega, dienos metu jaučiasi nedarbinga, namuose dažnai verkia, graudinasi, išgyvena dėl dantų išmušimo, lūpų rando, galvoje sukasi įkyrios mintys, prisiminimai; diagnozė: (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 21) bei pateikta 2022 m. spalio 20 d. sąskaita faktūra ir kvitas 50 Eur – už psichiatro konsultaciją (pagal tos pačios dienos medicininį psichiatro išrašą: pacientė kreipėsi dėl pablogėjusios būklė, skundžiasi nerimu, panika, atsikartojimo baime, įkyriais apmąstymais apie psichotraumuojantį įvykį, kas jo laukia ateityje, kas buvo, kaip buvo ir pan.) (2 t., b. l. 29). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog minėtos išlaidos iš viso 90 Eur sumai taip pat susijusios su nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, todėl jos priteistos pagrįstai.

30. Prie civilinio ieškinio pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog nukentėjusioji turėjo papildomų išlaidų, susijusių su vaistų, kitų medicininių priemonių įsigijimu: 2022 m. gegužės 2 d. kvitas 8,31 Eur sumai – „Diclofenac-ratiopharm 75 SF“ (nuo skausmo), švirkštas (2 t., b. l. 35); 2022 m. gegužės 5 d. kvitas 11,82 Eur sumai – „Nalgesin forte“, „Nimesil“ (abu nuo skausmo) (2 t., b. l. 35); 2022 m. gegužės 9 d. kvitas 6,54 Eur sumai – „Rameval“ geriamieji lašai (nervinės įtampos simptomams gydyti) (2 t., b. l. 34); 2022 m. gegužės 9 d. kvitas 13,85 Eur sumai – „Mefix“ ruloninis pleistras, „Medrull“ lipnus chirurginis tvarstis, „Mepore“ chirurginis pleistras su tamponu, „Eludril“ skystis burnai skalauti (2 t., b. l. 34); 2022 m. gegužės 10 d. kvitas 21,99 Eur sumai – „Rystora“ silikoninis gelis randams (2 t., b. l. 34); 2022 m. gegužės 18 d. kvitas 29,94 Eur sumai – „Xanax“ 1,0 mg (nerimo gydymui), „Refluxaid“ sirupas (refliukso gydymui) (2 t., b. l. 34); 2022 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita faktūra ir kvitas 23,99 Eur sumai – „Glob Dermatix Ultra gel 6 g (Hanson Medical)“ (randų profilaktikai) (2 t., b. l. 26). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos išlaidos bendrai 105,31 Eur sumai pagrįstai vertintos kaip susijusios su padaryta nusikalstama veika (išskyrus vaistą refliukso gydymui (11,13 Eur), kuris nėra įskaičiuotas į turtinės žalos atlyginimo sumą).

31. Apeliaciniame skunde atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. taip pat teigia, kad prie nukentėjusiosios Ž. P. civilinio ieškinio pateikti kvitai už kelionių išlaidas yra nepagrįsti, kadangi kuras piltas net po du kartus per dieną, nors buvo vykstama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, kuro kiekiai nerealūs – ne mažiau 20 litrų už vieną kelionę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad prie civilinio ieškinio pateikti kuro kvitai nepagrindžia realiai patirtų kelionės išlaidų.

31.1. Nėra ginčo, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamais veiksmais jai padarytų sužalojimų patyrė išlaidų, susijusių su kelionėmis į gydymo įstaigas. Prie jos pateikto civilinio ieškinio iš viso pateikta 16 vnt. kuro apmokėjimą patvirtinančių kvitų: 2022 m. birželio 2 d. kvitas 38,86 Eur sumai – dyzelinas 21,710 l (2 t., b. l. 36); 2022 m. birželio 5 d. kvitas 20,01 Eur sumai (išminusavus nesusijusias prekes) – dyzelinas 10,940 l (2 t., b. l. 36); 2022 m. birželio 5 d. kvitas 18,61 Eur sumai – pirktas dyzelinas 10,340 l (2 t., b. l. 36); 2022 m. birželio 9 d. kvitas 19,28 Eur sumai – pirktas dyzelinas 10,450 l (2 t., b. l. 36); 2022 m. liepos 20 d. kvitas 38,76 Eur sumai – pirktas dyzelinas 31,180 l (2 t., b. l. 37); 2022 m. liepos 20 d. kvitas 30,54 Eur sumai (išminusavus nesusijusias prekes) – pirktas dyzelinas 16,690 l (2 t., b. l. 37); 2022 m. spalio 2 d. kvitas 19,26 Eur sumai (išminusavus nesusijusias prekes) – pirktas dyzelinas 11,070 l (2 t., b. l. 37); 2022 m. spalio 4 d. kvitas 19,39 Eur sumai – pirktas dyzelinas 11,090 l (2 t., b. l. 38); 2022 m. spalio 19 d. kvitas 19,21 Eur sumai – pirktas dyzelinas 10,270 l (2 t., b. l. 38); 2022 m. spalio 20 d. kvitas 18,85 Eur sumai – pirktas dyzelinas 10,080 l (2 t., b. l. 38); 2022 m. lapkričio 7 d. kvitas 39,65 Eur sumai – pirktas dyzelinas 21,430 l (2 t., b. l. 38); 2022 m. lapkričio 13 d. kvitas 19,90 Eur sumai (išminusavus nesusijusias prekes) – pirktas dyzelinas 10,810 l (2 t., b. l. 39); 2022 m. lapkričio 27 d. kvitas 28,22 Eur sumai – pirktas dyzelinas 16,220 l (2 t., b. l. 39); 2023 m. sausio 20 d. kvitas 48,91 Eur sumai – pirktas dyzelinas 30,570 l (2 t., b. l. 39); 2023 m. sausio 26 d. kvitai 40,61 Eur sumai (išminusavus nesusijusias prekes) – pirktas dyzelinas 24,760 l (2 t., b. l. 31); 2023 m. vasario 27 d. kvitas 38,73 Eur sumai – pirktas dyzelinas 24,830 l (2 t., b. l. 33). Iš pateiktų kuro apmokėjimą patvirtinančių kvitų matyti, jog tik 7 kartus kuras piltas tą pačią dieną, kaip ir nukentėjusiajai suteiktos medicininės paslaugos, be to, kaip teisingai pastebi apeliantė, 2022 m. birželio 5 d. ir 2022 m. liepos 20 d. kuras buvo piltas po du kartus, o įsigyto dyzelino kiekiai akivaizdžiai viršija kelionės išlaidas nuvažiuotam atstumui. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji Ž. P. nurodė, jog į medicinos įstaigas keliavo automobiliu „Volvo XC 60“, kurio pagaminimo data 2010 m., tačiau byloje nėra pateikta automobilio registracijos liudijimo kopija, detalesni duomenys ir paskaičiavimai apie transporto priemonės kuro normą 100 km, konkretus nuvažiuotas atstumas nuo nukentėjusiosios namų iki gydymo įstaigų ir pan. Tokiu atveju kelionių išlaidos paskaičiuojamos pagal bendrąsias kuro apskaičiavimo nuostatas.

31.2. Šiuo atveju pagal pateiktus duomenis prie civilinio ieškinio nustatyta, kad nukentėjusioji Ž. P. iš Radviliškio 8 kartus vyko pas gydytojus odontologus Šiauliuose, taip pat 2 kartus vyko pas psichiatrą Šiauliuose bei 4 kartus vyko dėl konsultacijos ir randų šalinimo į Kauną.

31.3. Atstumas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) yra 22,6 km, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) yra 121 km (duomenys iš: < https://www.google.lt/maps/>). Vidutinė dyzelino kaina pagal nukentėjusiosios pateiktus kuro kvitus yra 1,795 Eur, automobilis – vidutinio galingumo, todėl jo vidutinės sąnaudos laikytinos 7 l/100 km. Dėl to kuro sąnaudos pirmyn ir atgal kelionei (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) yra 5,68 Eur ((45,2 km x 7 l / 100 km) x 1,795 Eur / 1 l). Kadangi nukentėjusioji iš viso 10 kartų vyko (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), tai šių kelionių bendros išlaidos lygios 56,80 Eur (5,68 Eur x 10 k.). Tuo tarpu kuro sąnaudos pirmyn ir atgal kelionei (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) yra 30,40 Eur ((242 km x 7 l / 100 km) x 1,795 Eur / 1 l). Kadangi nukentėjusioji iš viso 4 kartus vyko (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), tai šių kelionių bendros išlaidos lygios 121,63 Eur (30,40 Eur x 4 k.). Todėl visos kelionių išlaidos sudaro 178,40 Eur (56,80 Eur + 121,63 Eur).

32. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusioji Ž. P. dėl nusikalstamų atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. veiksmų patyrė bendrą 1360,71 Eur turtinę žalą (437 Eur dantų gydymo paslaugos + 350 Eur rando šalinimas + 200 Eur būsimos išlaidos rando gydymui + 90 Eur psichiatro paslaugos + 105,31 Eur išlaidos vaistams ir medicininėms priemonėms + 178,40 Eur kelionių išlaidos. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, mažinant nukentėjusiajai Ž. P. priteistos turtinės žalos dydį iki nurodytos sumos.

Dėl nukentėjusiesiems D. P. ir Ž. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimo

33. Nuteistasis A. Š. ir atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti nukentėjusiesiems D. P. bei Ž. P. priteistos neturtinės žalos dydžius, priteisiant kiekvienam po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

34. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

35. Taip pat pažymima, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

36. Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. P. sveikata, o S. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios Ž. P. sveikata, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji iš įvykio vietos buvo išvežti į VŠĮ (duomenys neskelbtini). Todėl, kolegijos vertinimu, ginčo dėl nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam D. P..

39. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistasis A. Š. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. P. į nosies sritį, dėl ko šis krito ant šalia esančios stiklinės dekoracijos ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam šiuos sužalojimus: nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, dešinio peties priekiniame paviršiuje, pilvo kairiajame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio žasto ištiesiamajame paviršiuje, sprando kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, abejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityje, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sužalojimų nukentėjusysis kreipėsi į medikus, jam buvo suteikta pirminė medicininė pagalba, tačiau stacionarinio gydymo neprireikė. Sutiktina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, išgyvenimus, dėl patirto nosies kaulo lūžio turėjo sunkumų kvėpuodamas, bendraudamas. Atsižvelgtina ir į tai, jog įvykio metu jis iš viso patyrė 26 trauminius poveikius įvairiose kūno srityse. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas viešo renginio metu, matant kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog dėl nuteistojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis D. P. patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kadangi nukentėjusiojo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad dėl patirtų sužalojimų kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiam asmeniui atsirado kokių nors ilgalaikių negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jo bendravimo galimybes, įtakojančių jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan. Taip pat jokie įrodymai, kad nukentėjusysis D. P. būtų kreipęsis į psichologus ar kitus specialistus teismui nebuvo pateikti.

40. Pažymima ir tai, kad nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbus elementas yra analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

41. Nors nukentėjusysis D. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 4000 Eur, o nuteistasis A. Š., teikdamas apeliacinį skundą, nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 500 Eur, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus aptartą teismų praktiką nustatinėjant nesunkaus sveikatos sutrikdymu sukeltą neturtinę žalą, įvertinus bylos medžiagą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičiaus, jų lokalizacijos, padarytos veikos pavojingumo (padaryti daugybiniai sužalojimai įvairiose kūno vietose, įskaitant nosies kaulų lūžį), tai, kad įvykio metu buvo jam buvo suduotas tik vienas smūgis, tačiau dėl šio smūgio nukentėjusysis griuvo ant stiklinės dekoracijos ir tokiu būdu jam sužalojimai padaryti iš viso 26 trauminių poveikių pasėkoje, visgi, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, tuo pačiu įvertinus nukentėjusiajam sukeltą išgąstį, nukentėjusio asmens patirtus psichologinius išgyvenimus bei tai, jog patirti fiziniai nepatogumai bei emociniai išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 Eur. Dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, įvertintina ir tai, jog A. Š. yra darbingo amžiaus, dirbantis, turintis turto, todėl turi galimybę nukentėjusiajam atlyginti tokio dydžio žalą.

42. Tuo tarpu pareikšdama civilinį ieškinį nukentėjusioji Ž. P. nurodė, kad dėl S. Š. nusikalstamų veiksmų jį patyrė 5000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 1-41). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajai Ž. P. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimas dešiniojo skruosto priekinėje dalyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečiojo danties vainiko lūžis), patirtus nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje, skausmingą gydymą, sunkumą valgant, sužalojimas padarytas labai matomoje vietoje – veide), liekamuosius reiškinius (tęsiamas randų gydymas) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę (nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai atsirado dėl tiesiogine tyčia atliktų atleistosios nuo atsakomybės veiksmų), jo turtinę padėtį (darbingo amžiaus, dirbanti), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiosios Ž. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 4000 Eur dydžio suma.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai Ž. P. ir jis turėtų būti mažinamas.

44. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau siekiant teisingai įvertinti ir atlyginti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nukentėjusiosios padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės padėtis nepagrįstai pabloginta. Iš nukentėjusiosios Ž. P. civilinio ieškinio bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, skausmingą gydymą ir rando šalinimą, apeliacinės instancijos teisme ji nurodė vis dar jaučianti įvykio pasekmes, teigė iki šiol turinti problemų dėl danties skausmo, mano, kad jį 1-2 metų laikotarpyje teks jį keisti implantu, taip pat akcentavo, jog tebėra randas ant lūpos, kuris toliau bus gydomas šaltuoju metu laiku (6 t., b. l. 84). Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad atsižvelgia į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad jai iki šiol tęsiamas rando gydymas. Be to, teismas vertino tai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, po įvykio jai buvo sunku valgyti, bendrauti, dėl patirtų traumų ji taip pat kreipėsi į psichiatrą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės sutinka, tačiau kartu pažymi ir tai, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. nusikalstamą veiką padarė po to, kai pati nukentėjusioji Ž. P. ją pastūmė, taip sukeldama jai fizinį skausmą (baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta dėl mažareikšmiškumo). Be to, nukentėjusiosios teiginiai dėl lig šiol patiriamo danties skausmo yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti dokumentais. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji dėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės veiksmų patyrė stresą, gana reikšmingus neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą ir pažeminimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. yra gana jauno amžiaus, darbinga ir dirbanti, turinti nekilnojamojo turto, todėl ji bus pajėgi atlyginti neturtinę žalą. Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neturėtų būti esmingai nukrypstama nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų.

45. Šiuo aspektu patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajai Ž. P., sprendžia, kad atsižvelgus į pirmiau šioje nutartyje aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį (vienas smūgis į veido sritį), jos turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus (muštinė žaizda ir nubrozdinimas veido srityje, priekinio danties lūžis), jų gydymo bei atsiradusio rando šalinimo trukmę (ilgiau nei pusę metų), nukentėjusiosios psichologinę būklę po šio įvykio (kreipėsi į psichiatrą dėl išsivysčiusios vidutinio sunkumo depresijos, vartojo vaistus), į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, sprendžia, kad priteistos neturtinės žalos 4000 Eur dydis šiuo atveju pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl nelaikytinas proporcingu ir teisingu, todėl atitinkamai šis dydis mažintinas iki 1000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose bei bus teisinga ir proporcinga.

Dėl atlygintų sumų įskaitymo

47. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma į nukentėjusiajai Ž. P. priteistų žalų atlyginimą įskaityti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. jau atlygintą žalos dalį pagal byloje pridėtus dokumentus. Šis prašymas yra pagrįstas.

48. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė į nukentėjusiajai Ž. P. priteistos turtinės žalos atlyginimo sumą įskaityti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. jau sumokėtus 300 Eur ir laikyti, jog atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. 300 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai Ž. P. yra atlyginusi. Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, jog proceso metu nukentėjusiai Ž. P. buvo iš viso buvo atlyginta ne 300 Eur, o 900 Eur. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. atlygino nukentėjusiajai Ž. P. ne tik 300 Eur turtinei žalai atlyginti, bet ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 300 Eur advokato išlaidoms atlyginti (6 t., b. l. 13). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas, nustatant, jog likusi neatlyginta turtinė žala nukentėjusiajai Ž. P. lygi 1060,71 Eur (1360,71 Eur – 300 Eur), o likusi neatlyginta neturtinė žala nukentėjusiajai Ž. P. lygi 700 Eur (1000 Eur – 300 Eur). Taip pat keičiama nuosprendžio dalis, kuria iš atleistosios S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. priteista 2345 Eur atstovavimo išlaidų, nustatant, kad likusi neatlyginta atstovavimo išlaidų suma lygi 2045 Eur (2345 Eur – 300 Eur).

Dėl nukentėjusiųjų patirtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų D. P. ir Ž. P. atstovas advokatas Edvinas Sergaitis prašo iš nuteistojo A. Š. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti. Iš pridėtų 2023 m. lapkričio 10 d., 2023 m. gruodžio 6 d. ir 2024 m. kovo 5 d. sąskaitų už teisines paslaugas bei mokėjimo išrašų matyti, jog nukentėjusieji advokatui Edvinui Sergaičiui sumokėjo 960 Eur už jų atstovavimą apeliacinėje instancijoje (susipažinimą su apeliaciniu skundu, atsiliepimo parengimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme) (6 t., b. l. 51-54, 76-77).

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).

51. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. Š. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies, tenkinama būtent ta jo dalis, kuri susijusi su nukentėjusiosios Ž. P. pareikštu civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sumažinant priteistas sumas. Todėl nagrinėjamu atveju nukentėjusieji D. P. ir Ž. P. turi teisę tik į dalies patirtų proceso išlaidų atlyginimą, jų patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos atitinkamai iš nuteistojo D. P. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š.. Be to, sprendžiant klausimą dėl byloje patirtų proceso išlaidų, būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į skundą turinį (atsiliepimą į skundą sudaro 6 lapai), apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta surengus 2 teismo posėdžius), bylos sudėtingumą (bylą sudaro 6 tomai; byloje buvo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas), tai, kad tas pats advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nukentėjusiųjų prašomos priteisti 960 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra per didelės. Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad konkrečiu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinka iš viso 600 Eur dydžio proceso išlaidų priteisimas, priteisiant iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiajam D. P. 300 Eur proceso išlaidų atlyginimo ir iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. 300 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Š. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendį.

Nustatyti, kad nukentėjusiajai Ž. P. padarytos turtinės žalos dydis yra 1360,71 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt eurų, 71 ct) ir iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. priteisti likusią neatlygintą turtinės žalos dalį – 1060,71 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų, 71 ct).

Nustatyti, kad nukentėjusiajai Ž. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) ir iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 700 Eur (septynis šimtus eurų).

Iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. priteistą 2345 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 2045 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt penkių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiajam D. P. priteisti 300 (tris šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. priteisti 300 (tris šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.